Ko figmedžiui reikia pirmiausia
Paprastasis figmedis (Ficus carica) geriausiai auga šiltoje, saulėtoje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Šiaurės ir Vidurio Europos klimate didžiausi iššūkiai yra du: protingas genėjimas ir patikima apsauga per žiemą.
Sodinant verta rinktis pietinę sklypo pusę, o dar geriau – vietą prie šilumą kaupiamos sienos. Nuo mikroklimato dažnai priklauso, ar vaisiai spės prinokti iki rudens, ypač vėsesniais metais.
Kada genėti, kad neprarastumėte derliaus
Pagrindinis figmedžio genėjimas dažniausiai planuojamas ankstyvą pavasarį, kol augalas dar be lapų ir neprasidėjęs intensyvus augimas. Tada lengviausia įvertinti lajos formą ir pasirinkti, kurias šakas šalinti.
Pirmiausia pašalinamos nudžiūvusios, pažeistos ar aiškiai nušalusios šakos, taip pat į lajos vidų augantys ir vienas į kitą besitrinantys ūgliai. Tikslas paprastas: daugiau šviesos ir oro lajos viduje, mažesnė ligų rizika ir patogesnis derliaus rinkimas.
Su stipriu trumpinimu būtina nepersistengti, nes figmedis gali derėti ir ant praėjusių metų ūglių. Kai kurioms veislėms ankstyvesnis derlius formuojasi būtent ant pernykščių šakų, todėl radikalus pavasarinis išretinimas gali kainuoti dalį vaisių.
Pavasaris ir ruduo: kuo skiriasi darbai
Pavasaris laikomas tinkamiausiu laiku struktūriniam genėjimui, kai jau praėję stipriausi šalčiai, bet pumpurai dar nepradėję skleistis. Jei įtariate nušalimą, neskubėkite nupjauti visko, kas atrodo negyva, geriau palaukti, kol pasimatys gyvi pumpurai.
Rudenį dažniau apsiribojama sanitariniu ir korekciniu genėjimu. Vėlyvas, intensyvus karpymas prieš žiemą nepageidautinas, nes šviežios žaizdos didina šalčio pažeidimų riziką ir apsunkina saugų peržiemojimą.
Prieš dengiant figmedį leidžiama nežymiai pakoreguoti išsikišusias šakas, kad krūmą būtų lengviau surišti ir apgaubti apsaugine medžiaga. Tačiau rudenį geriau nesiekti stipriai išretinti lajos.
Kaip figmedį saugiai peržiemoti
Augant atvirame grunte, prieš šalčius šakas galima švelniai surišti, o lają apdengti kvėpuojančia medžiaga, pavyzdžiui, agrodanga ar šiaudų sluoksniu. Svarbu, kad po danga cirkuliuotų oras, nes sandarus apvyniojimas didina iššutimo ir pelijimo riziką.
Ypač svarbi šaknų apsauga, todėl mulčio sluoksnis paprastai daromas apie 15 centimetrų storio. Tam tinka lapai, šiaudai ar medienos skiedros, o labai rūgštinančių medžiagų geriau vengti, nes figmedis paprastai prasčiau toleruoja rūgštesnę terpę.
Jauni figmedžiai, kurie dar neįsišakniję, šalčiui jautresni, o vyresni augalai dažnai būna atsparesni. Net jei antžeminė dalis apšąla, figmedis neretai atželia iš pagrindo, tačiau kritiška, kad per žiemą nenušaltų ir nepermirktų šaknys.
Vazone auginamą figmedį perkelti paprasčiau: rudenį indą verta pernešti į vėsią, nuo vėjo apsaugotą vietą, pavyzdžiui, garažą ar verandą. Kad šaknys neperšaltų nuo grindų, vazoną naudinga pastatyti ant lentos ar izoliacinio sluoksnio.
„Derlių dažniausiai lemia ne vien trąšos ar laistymas, o tai, ar genėdami išsaugosite pernykščius ūglius ir laiku apsaugosite šaknis nuo šalčio“, – pabrėžia sodininkystės specialistai.