CP v2

Tag: Filantropija

  • Pamela Anderson nustebino Venecijoje: nauja stilistika ir amfAR apdovanojimas patraukė dėmesį

    Pamela Anderson nustebino Venecijoje: nauja stilistika ir amfAR apdovanojimas patraukė dėmesį

    Pamela Anderson pastaraisiais metais išgyvena ryškų sugrįžimą į viešumą: ji vėl aktyviai vaidina, leidžia asmeninius projektus ir vis dažniau tampa ryškiausių renginių viešnia. Aktorė, išgarsėjusi dar 1990-aisiais, šiandien dėmesį traukia ne tik karjera, bet ir sąmoningai keičiama viešoji laikysena.

    Po „Netflix“ dokumentinio filmo ji išleido autobiografiją, kurioje atvirai pasakojo apie sudėtingus gyvenimo etapus ir karjeros užkulisius. Pastaruoju metu Anderson taip pat sugrįžo į aktorystę ir renkasi vaidmenis, kurie labiau pabrėžia brandą bei patirtį, o ne vien pramoginį įvaizdį.

    Ne mažiau aptarinėjami ir jos stiliaus pokyčiai: aktorė atsisakė ryškaus makiažo, o šukuoseną per pastaruosius sezonus keitė ne kartą. Vienu metu pasirodžiusi ryškiai rusvais plaukais, vėliau ji sugrįžo prie šviesaus įvaizdžio, kurį pati sieja su autentiškumu.

    Praėjusį savaitgalį Anderson lankėsi Venecijoje, kur buvo pastebėta su elegantiška, klasiką primenančia stilistika. Ji pasirodė vilkėdama Oscar de la Renta suknelę, avėjo Giuseppe Zanotti avalynę ir pasirinko „Pandora“ papuošalus, taip dar kartą pabrėždama pastaruoju metu ryškėjančią prabangią, bet santūrią kryptį.

    Vėliau ji dalyvavo amfAR Gala Venezia 2026 renginyje, kuriame buvo įvertinta už filantropinę veiklą, susijusią su parama AIDS sergantiems žmonėms. Šis apdovanojimas priminė, kad amfAR renginiai tradiciškai siejami su lėšų rinkimu moksliniams tyrimams, švietimui ir prevencijai, o matomų asmenybių dalyvavimas tokiuose vakaruose padeda stiprinti viešą dėmesį sveikatos temoms.

    Galoje Anderson vilkėjo ilgą, oranžinės spalvos satino suknelę su plonomis petnešėlėmis ir lengvu šaliu, kuris atliko ir šleifo funkciją. Ji ir toliau laikėsi savo pastaruoju metu atpažįstamos taisyklės: minimalizmas, natūralumas ir atsisakymas ryškesnio makiažo.

    Venecijoje aktorė tęsė ir profesinius įsipareigojimus, pristatydama filmą „Place To Be“. Kitą dieną ji buvo užfiksuota su juodu kostiumu ir balta, klasikinio stiliaus palaidine, o bendrą įvaizdį papildė tamsūs batai bei akiniai nuo saulės.

    Pastarųjų pasirodymų nuotraukos socialiniuose tinkluose ir pramogų žiniasklaidoje dar kartą įrodė, kad Anderson sugeba išlaikyti dėmesį ne skandalais, o kryptingai formuojamu įvaizdžiu. Venecijoje ji aiškiai parodė, jog jos dabartinis stilius remiasi elegancija, paprastumu ir išskirtinumu be pertekliaus.

  • Mirė Dolly Parton: nuo Trump’o iki Beyoncé ir Swift – kaip pasaulis atsisveikina su kantri legenda

    Mirė Dolly Parton: nuo Trump’o iki Beyoncé ir Swift – kaip pasaulis atsisveikina su kantri legenda

    Dolly Parton mirtis

    Mirė JAV kantri muzikos legenda Dolly Parton – dainininkei, dainų autorei, aktorei ir filantropei buvo 80 metų. Šeimos pranešime teigiama, kad ji mirė Nešvilyje po trumpos kovos su vėžiu.

    Dolly Parton per daugiau nei septynis dešimtmečius trukusią karjerą tapo viena ryškiausių kantri muzikos figūrų, išplėtusia žanro ribas už JAV pietinių valstijų ribų. Ji buvo žinoma ne tik dėl scenos charizmos, bet ir dėl nuoseklaus darbo už muzikos industrijos ribų.

    Pastaraisiais mėnesiais atlikėja viešai kalbėjo apie sveikatos iššūkius ir pripažino, kad dalies problemų ilgai nepaisė, kol rūpinosi savo vyru. Jos vyras Carlas Deanas, su kuriuo ji buvo praleidusi beveik 60 metų, mirė 2025 metais.

    Dolly Parton kūrybinį palikimą sudaro dešimtys albumų ir dainos, tapusios popkultūros dalimi. Tarp žymiausių jos kūrinių minimos dainos I Will Always Love You, Jolene ir 9 to 5, kurios vėliau įgavo ir naujų interpretacijų, ir antrą gyvenimą kitų atlikėjų repertuaruose.

    Politikų reakcijos

    Po žinios apie Dolly Parton mirtį užuojautas pradėjo reikšti JAV politikai, pabrėždami jos įtaką šalies kultūrai ir filantropijai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė nuleisti JAV vėliavas iki pusės stiebo ir paskelbė, kad tai bus daroma savaitę.

    Tenesio valstijos senatoriai Billas Hagerty ir Marsha Blackburn socialiniuose tinkluose rašė apie „valstijai svarbią netektį“, pabrėždami Dolly Parton ryšį su gimtine ir jos, kaip Tenesio simbolio, reikšmę. Senatorius Bernie Sandersas akcentavo jos paramą švietimo iniciatyvoms ir socialinėms temoms.

    „Tai tikra netektis milijonams žmonių. Nebuvo tokios kaip ji ir daugiau tokios nebus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Užuojautą pareiškė ir buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, Dolly Parton pavadinęs amerikietišku originalu ir pabrėžęs jos indėlį į paramą vaikams. Buvęs prezidentas Barackas Obama priminė, kad atlikėja sukūrė ne tik muzikos, bet ir verslo imperiją, o jos filantropija palietė milijonus.

    Žvaigždžių atsisveikinimai ir palikimas

    Atlikėjai ir pramogų pasaulio atstovai prisiminė Dolly Parton kaip žmogų, sugebėjusį sujungti skirtingas auditorijas ir kartas. Užuojautas pareiškė Paulas McCartney, Céline Dion, Eltonas Johnas, Taylor Swift, Eminemas, Beyoncé ir kiti.

    Prisimintas ir jos gebėjimas išlikti aktualiai skirtingais laikotarpiais: nuo klasikinės kantri tradicijos iki bendrų projektų su šiuolaikinėmis popmuzikos žvaigždėmis. Pastaraisiais metais tai ypač matėsi per jos bendradarbiavimus ir koverius, kurie pritraukė jaunesnę auditoriją.

    „Sunku įsivaizduoti pasaulį be Dolly. Ji buvo kupina gyvybės, o jos dainų rašymas, dainavimas ir filantropija buvo neprilygstami“, – sakė Paulas McCartney.

    Dolly Parton filantropija buvo viena nuosekliausių jos viešojo įvaizdžio dalių. Per „The Dollywood Foundation“ ji rėmė vaikų švietimo iniciatyvas, o programa Dolly Parton’s Imagination Library nuo 1995 metų visame pasaulyje išdalijo daugiau nei 300 000 000 knygų, skatindama ankstyvąjį skaitymą.

    Be to, prisimintas jos indėlis į medicinos tyrimų rėmimą: 2020 metais Dolly Parton paaukojo 1 000 000 JAV dolerių Vanderbilto universiteto medicinos centrui. Pagal tuo metu galiojusį valiutų kursą tai sudarė apie 850 000 eurų, o lėšos prisidėjo prie tyrimų, susijusių su „Moderna“ COVID-19 vakcinos kūrimu.

    Artimieji ir organizacijos, siejamos su Dolly Parton inicijuotais projektais, pabrėžia, kad jos pradėtos programos bus tęsiamos. Tai, pasak jų, yra būdas išlaikyti ne tik muzikinį, bet ir socialinį jos palikimą, kuriuo ji siekė „kad pagalba išliktų ilgiau nei viena karta“.

  • Soros fondas skiria 260 mln. eurų JAV demokratijai: pareiškė, kad Trumpo spaudimas neišgąsdins

    Soros fondas skiria 260 mln. eurų JAV demokratijai: pareiškė, kad Trumpo spaudimas neišgąsdins

    260 mln. eurų per penkerius metus

    George’o Soroso įkurta organizacija „Open Society Foundations“ paskelbė per artimiausius penkerius metus JAV demokratinėms institucijoms ir ekonominiam saugumui skirsianti 260 mln. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų fondo įsipareigojimų, orientuotų būtent į JAV.

    Fondas teigia, kad lėšos bus nukreiptos į programas, susijusias su pilietinėmis teisėmis, demokratinių procesų atsparumu ir ekonominio nesaugumo mažinimu. Pasak organizacijos, šios sritys glaudžiai susijusios, nes ekonominė įtampa dažnai didina poliarizaciją ir silpnina pasitikėjimą institucijomis.

    Augantis spaudimas nevyriausybinėms organizacijoms

    Sprendimas paskelbtas JAV viešojoje erdvėje stiprėjant politiniam spaudimui nevyriausybinėms organizacijoms ir filantropijos fondams. Pastaraisiais metais konservatyvūs politikai ir jų sąjungininkai vis dažniau kelia klausimus dėl progresyvių organizacijų veiklos, jų finansavimo šaltinių ir galimos įtakos politiniams procesams.

    Publikacijoje nurodoma, kad buvo raginimų institucijoms atidžiau tikrinti organizacijas, kurios, kritikų teigimu, gali prisidėti prie neteisėtos migracijos, klimato programų ar kraštutinių politinių judėjimų rėmimo. JAV Teisingumo departamentas dėl galimų tyrimų konkrečiai šio fondo atžvilgiu viešai situacijos nekomentavo.

    „Tęsiame darbą be jokių išlygų. Mūsų neįbaugins ir neprivers tylėti“, – sakė „Open Society Foundations“ vadovė JAV Laleh Ispahani.

    Nauja strategija ir vadovavimas

    Šis sprendimas siejamas su nauju fondo valdymo etapu: po vidaus pertvarkų vadovavimo vaidmenį perėmė Alexas Sorosas, George’o Soroso sūnus. Skelbiama, kad tai pirmoji didelė JAV krypties iniciatyva, patvirtinta jam pirmininkaujant.

    George’as Sorosas jau anksčiau viešai deklaravo didelę filantropijos apimtį – įvairioms iniciatyvoms jis yra skyręs daugiau nei 32 mlrd. eurų, remiantis fondo pateikiama informacija. Kritikai dažnai akcentuoja jo, kaip Demokratų partijos rėmėjo, politinį svorį, o pats fondas pabrėžia, kad jo tikslas yra atvirų visuomenių ir teisinės valstybės stiprinimas.

    Ekspertai JAV atkreipia dėmesį, kad nevyriausybinių organizacijų vaidmuo demokratijose pastaraisiais metais tapo dar jautresnis dėl dezinformacijos, visuomenės skaldymo ir politinių kampanijų finansavimo diskusijų. Tokiose sąlygose dideli filantropiniai įsipareigojimai dažnai sulaukia ir palaikymo, ir aštrios kritikos.

  • Mirė CNN įkūrėjas Tedas Turneris: kaip jis pakeitė naujienų televiziją ir paliko filantropijos pėdsaką

    Mirė CNN įkūrėjas Tedas Turneris: kaip jis pakeitė naujienų televiziją ir paliko filantropijos pėdsaką

    Mirė JAV verslininkas ir žiniasklaidos magnatas Tedas Turneris, plačiausiai žinomas kaip visą parą transliuojančio naujienų kanalo CNN įkūrėjas. Jo pradėtas projektas 1980 metais tapo lūžiu televizijos industrijoje ir pakeitė tai, kaip auditorijos pasaulyje seka svarbiausius įvykius realiuoju laiku.

    CNN vadovai išplatintame pareiškime pabrėžė Turnerio reikšmę kanalo istorijai ir jo lyderystę ankstyvaisiais etapais. Jų teigimu, būtent Turnerio ambicija ir rizika padėjo sukurti naujienų formatą, kuris vėliau tapo standartu daugeliui transliuotojų.

    „Jis buvo ir visada bus CNN vedančioji dvasia. Mes stovime ant milžino pečių“, – sakė CNN generalinis direktorius ir prezidentas Markas Thompsonas.

    Pirmasis 24 valandų naujienų kanalas

    CNN startas 1980 metais išsiskyrė paprasta, bet tuo metu drąsia idėja: naujienos transliuojamos visą parą, o ne tik vakaro žinių metu. Toks modelis greitai prigijo JAV, o vėliau tapo globaliu reiškiniu, paskatinusiu konkurentus kurti analogiškus kanalus ir stiprinti tiesioginių transliacijų infrastruktūrą.

    Vienu svarbiausių CNN įtakos simbolių laikomas Persijos įlankos karas 1990–1991 metais, kai kanalas išpopuliarino nuolatinį tiesioginį reportažą iš konflikto zonos. Palydovinės technologijos leido operatyviai rodyti įvykius, o auditorijai tai tapo nauju informacijos vartojimo standartu.

    Turnerio verslas neapsiribojo vien naujienomis: jis kūrė ir pirko pramoginius televizijos kanalus, plėtojo kabelinės televizijos modelį, investavo į sportą. JAV jis buvo siejamas ir su profesionalių sporto komandų valdymu, o jo pavardė ilgą laiką buvo neatsiejama nuo Atlantos sporto ir žiniasklaidos ekosistemos.

    Filantropija ir parama klimato iniciatyvoms

    Turneris buvo žinomas ir kaip filantropas, viešai kritikavęs turto koncentraciją bei skatinęs turtinguosius daugiau prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo. Ši pozicija ilgainiui virto konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jis siejo su tvarumu, sveikata ir švietimu.

    1998 metais jis skyrė maždaug 930 000 000 eurų Jungtinėms Tautoms, kad būtų įkurta Jungtinių Tautų fondo veiklą koordinuojanti struktūra ir remiamos programos, susijusios su klimato kaita, darniu vystymusi, technologijomis ir sveikatos iniciatyvomis. Ši auka laikoma viena didžiausių privačių paramų JT istorijoje.

    Be to, 1990 metais pradėjo veikti Turnerių fondas, kuris rėmė aplinkosaugos projektus ir iniciatyvas, skirtas kovai su klimato kaita. Pastaraisiais metais, augant politinėms ir ekonominėms diskusijoms dėl žaliųjų investicijų, Turnerio ankstyvas dėmesys aplinkosaugai dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip privačios lėšos gali formuoti viešąją darbotvarkę.

  • Mirė „Gap“ bendraįkūrėja Doris Fisher: kaip viena parduotuvė pakeitė JAV kasdienės mados rinką

    Mirė „Gap“ bendraįkūrėja Doris Fisher: kaip viena parduotuvė pakeitė JAV kasdienės mados rinką

    „Gap“ patvirtino netektį

    Drabužių mažmeninės prekybos bendrovė „Gap“ pranešė, kad eidama 94-uosius metus mirė bendraįkūrėja Doris Fisher. Bendrovės teigimu, ji mirė apsupta šeimos, o mirties priežastis nebuvo įvardyta.

    D. Fisher vardas siejamas su viena įtakingiausių JAV kasdienės aprangos transformacijų: nuo paprastų džinsų paieškos iki pasaulinio masto tinklo, formavusio vartotojų skonį kelis dešimtmečius.

    Nuo džinsų paieškos iki imperijos

    „Gap“ ištakos siekia 1969 metus, kai Doris Fisher kartu su vyru Donu Fisheriu San Fransiske atidarė pirmąją parduotuvę. Idėja, kaip pasakoja bendrovė, gimė po nesėkmingų bandymų rasti tinkamai tinkančius džinsus.

    Iš pradžių prekyboje dominavo vyriški „Levi’s“ džinsai ir įrašų juostos, tačiau netrukus „Gap“ tapo baziniu prekės ženklu, padėjusiu sukurti didesnę mažmeninės prekybos grupę. Joje vėliau atsirado ir kiti vardai, tokie kaip „Banana Republic“ bei „Old Navy“.

    Kokia buvo Doris Fisher įtaka

    Bendrovė pabrėžia, kad Doris Fisher beveik keturis dešimtmečius buvo atsakinga už mados asortimentą ir prekių pateikimą, kai verslo plėtrą labiau prižiūrėjo jos vyras. „Gap“ teigimu, būtent ji pasiūlė pavadinimą, siejant jį su kartų atotrūkiu tarp tėvų ir vaikų.

    „Gap“ vadovas Richardas Dicksonas savo pareiškime akcentavo D. Fisher kaip verslo partnerę ir novatorišką verslininkę laikotarpiu, kai moterų vaidmuo kuriant dideles mažmeninės prekybos įmones buvo gerokai retesnis.

    „Nėra nieko, kas prilygtų Doris Fisher“, – sakė „Gap“ generalinis direktorius ir prezidentas Richardas Dicksonas.

    Bendrovės vertinimu, jos indėlis neapsiribojo vien prekių asortimentu: ji prisidėjo prie parduotuvių dizaino, reklaminių kampanijų tono ir produktų vystymo, o tai padėjo „Gap“ tapti vienu atpažįstamiausių kasdienės aprangos vardų JAV.

    Filantropija ir kultūros projektai

    Fisherių šeima taip pat aktyviai rėmė filantropiją ir kultūros iniciatyvas. „Gap“ nurodė, kad pora sukaupė vieną didžiausių privačių modernaus ir šiuolaikinio meno kolekcijų JAV.

    2009 metais šeima pažadėjo San Fransisko šiuolaikinio meno muziejui perduoti daugiau nei 1 100 kūrinių, o Doris Fisher taip pat rėmė švietimo galimybes mažiau privilegijuotiems vaikams, dirbdama KIPP mokyklų tinklo valdyboje.

    Doris Fisher gimė 1931 metais San Fransiske, studijavo ekonomiką Stanfordo universitete ir jį baigė 1953 metais. Bendrovė teigia, kad šeimos filantropines ir verslo kryptis tęs jos trys sūnūs.