Tag: Filipinai

  • ASEAN pasirašė skaitmeninės ekonomikos susitarimą: žada mažiau biurokratijos ir lengvesnius mokėjimus

    ASEAN pasirašė skaitmeninės ekonomikos susitarimą: žada mažiau biurokratijos ir lengvesnius mokėjimus

    Pietryčių Azijos šalys pasirašė naują susitarimą, kuriuo siekiama palengvinti skaitmeninę prekybą regione – nuo mokėjimų iki duomenų perdavimo per sienas.

    Ministrai šeštadienį Maniloje pasirašė Skaitmeninės ekonomikos pagrindų susitarimą (Digital Economy Framework Agreement), skelbia „Euronews“. Tai pirmasis atskiras, teisiškai įpareigojantis ASEAN dokumentas, skirtas būtent skaitmeninei ekonomikai.

    Susitarimas turėtų įsigalioti 2027 metų gegužę – praėjus 180 dienų po pasirašymo – ir pakeisti 2019 metais bloko priimtą elektroninės prekybos susitarimą, nurodė Singapūro prekybos ministerija.

    Dokumentas atsirado tuo metu, kai e. prekyba ir skaitmeninės paslaugos Pietryčių Azijoje sparčiai auga, tačiau verslui vis dar tenka prisitaikyti prie skirtingų taisyklių kiekvienoje šalyje.

    Kas keisis verslui

    Susitarimu siekiama didinti elektroninių sąskaitų, siuntimo dokumentų ir elektroninių parašų pripažinimą. Tikslas – sumažinti popierizmą ir palengvinti tarptautines procedūras.

    Taip pat numatyta gerinti skirtingų valstybių mokėjimo sistemų suderinamumą, kad įmonėms būtų paprasčiau atsiskaityti su tiekėjais ir gauti lėšas iš užsienio klientų.

    Be to, susitarimas nustato taisykles komercinių ir finansinių duomenų perdavimui per sienas. Kartu siekiama riboti reikalavimus bendrovėms šiuos duomenis laikyti tik vietoje, pabrėžė Singapūro prekybos ministerija.

    Išimtys dėl privatumo ir saugumo

    Singapūro ministro pirmininko pavaduotojas Gan Kim Yong teigė, kad išliks išimtys, skirtos spręsti privatumo, verslo konfidencialumo ir nacionalinio saugumo klausimus.

    Pasak jo, šalims taip pat bus palikta galimybė judėti skirtingu tempu – priklausomai nuo to, kaip sparčiai jos diegia skaitmenines sistemas ir infrastruktūrą.

    Iki 5 mlrd. dolerių įgyvendinimui

    Azijos plėtros bankas šeštadienį paskelbė iniciatyvą, kurios tikslas – iki 2030 metų pritraukti iki 5 mlrd. JAV dolerių (4,5 mlrd. eurų) viešojo ir privataus finansavimo, kad susitarimas būtų įgyvendintas.

    Lėšos būtų skirtos skaitmeninei infrastruktūrai, tarpvalstybiams mokėjimams, tapatybės patvirtinimo internetu sprendimams, taip pat kibernetinio saugumo stiprinimui.

    Gan Kim Yong pripažino, kad derybas komplikavo skirtingas šalių „skaitmeninis pasirengimas“. Dabar vyriausybės identifikuoja projektus, susijusius su mokėjimais, skaitmeninėmis tapatybėmis ir elektroniniais prekybos dokumentais, kurie galėtų būti parengti iki susitarimo įsigaliojimo.

    Sparčios skaitmeninės ekonomikos augimo prognozės taip pat stiprina spaudimą suvienodinti taisykles: „Google“, „Temasek“ ir „Bain & Company“ prognozuoja, kad sandorių apimtis pagrindiniuose regiono skaitmeniniuose sektoriuose šiemet pasieks 368 mlrd. JAV dolerių (333 mlrd. eurų), o iki 2035 metų viršys 1 trln. JAV dolerių (905 mlrd. eurų).

    Singapūro verslo federacijos vadovas Kok Ping Soon, kurio žodžius citavo prekybos ministerija, pabrėžė, kad galutinis sėkmės matas bus tai, kaip pokyčius realiai pajus įmonės.

  • Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties: įsigaliojimas – 2027-aisiais

    Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties: įsigaliojimas – 2027-aisiais

    Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties, šeštadienį pranešė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney. Jo teigimu, tai dalis Otavos pastangų mažinti priklausomybę nuo JAV po pašlijusių santykių su Vašingtonu.

    Apie susitarimo derybų pabaigą skelbia „Euronews“. M. Carney socialiniuose tinkluose priminė, kad derybos startavo prieš metus, o dabar jau pasiektas finišas.

    Kanados premjeras teigė, kad vyriausybė sieks greitai užbaigti formalumus, kad sutartis būtų galutinai parengta. Jo vertinimu, susitarimą pasirašyti gali prireikti maždaug šešių mėnesių.

    M. Carney taip pat nurodė, kad sutartis turėtų įsigalioti 2027 metais. Jis pabrėžė, jog naujasis susitarimas, jo manymu, atvers daugiau galimybių įvairiems Kanados ekonomikos sektoriams.

    Kam, pasak Carney, tai bus naudinga

    Kalbėdamas Maniloje, kur dalyvauja Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikime, M. Carney vardijo sritis, kurios galėtų laimėti iš laisvesnės prekybos su Filipinais. Tarp jų jis minėjo žemės ūkį, aviacijos ir kosmoso pramonę bei dirbtinio intelekto sritį.

    Premjeras taip pat įvardijo miškų produktų, kasybos, energetikos ir paslaugų sektorius. Anot jo, tai esą turėtų reikšti daugiau galimybių verslui, didesnį pasirinkimą vartotojams ir geresnes darbo vietas darbuotojams.

    Platesnis planas – susitarimas su visa ASEAN

    Be dvišalės sutarties su Filipinais, Otava siekia ir platesnio prekybos susitarimo su visa 11 narių ASEAN grupe. M. Carney teigė, kad derybos dėl tokio susitarimo yra „iš esmės užbaigtos“.

    Kanados vadovas šiuos veiksmus įvardijo kaip strategiją kurti patikimų partnerių tinklą, kuris padėtų šalies ekonomikai tapti atsparesnei. Vienas tikslų – sumažinti santykinę priklausomybę nuo JAV.

    Kanada ieško alternatyvų JAV rinkai

    Straipsnyje pažymima, kad Kanada yra išsikėlusi tikslą iki 2035 metų padvigubinti eksportą, kuris keliauja ne į JAV. Tuo pat metu šalis, siekdama diversifikuoti prekybą, vis labiau artėja prie Europos.

    Šis kursas siejamas su pasikartojančiais prekybos nesutarimais su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pastarasis, kaip skelbiama, artimiausiomis dienomis turėtų atvykti į Manilą, o vėliau vykti į Kiniją į APEC viršūnių susitikimą Šendžene.

    Tuo metu M. Carney po ASEAN susitikimo dar planuoja kelionę į Kambodžą, o vėliau taip pat vykti į Kiniją.

  • Filipinų atstovė Carmelle laimėjo pirmąją „Eurovizijos Azija“ ediciją Bankoke

    Bankoke baigėsi pirmoji istorijoje „Eurovizijos“ formato azijietiška versija – „Eurovizija Azija 2026“. Susumavus žiūrovų ir komisijų balsus paaiškėjo, kad nugalėtoja tapo Filipinų atstovė Carmelle.

    Dainų konkursas, apie kurio perkėlimą į Aziją kalbėta ne vienerius metus, vyko Tailando sostinėje ir subūrė 11 šalių. Renginys surengtas „One Forum“ arenoje, o koncertą gyvai transliavo lapkričio 14 dieną.

    Kaip ir europinėje „Eurovizijoje“, galutinį rezultatą lėmė dviejų tipų balsai: profesionalių komisijų įvertinimai bei internetinis žiūrovų balsavimas. Prie bendros įskaitos prisidėjo ir „Likęs pasaulis“ – papildoma balsų kategorija, apjungianti fanų iš kitų regionų palaikymą.

    Filipinams pergalę atnešė energingas kūrinys „Sobra-sobra“, su kuriuo Carmelle surinko daugiausia taškų. Antroje vietoje liko konkurso šeimininkė Tailando atstovė, trečioje – Vietnamas.

    Galutinė „Eurovizija Azija 2026“ įskaita

    Paskelbtame reitinge pirmą vietą užėmė Filipinai (211 taškų). Toliau rikiuojasi Tailandas (170) ir Vietnamas (164), o ketvirtą vietą iškovojo Malaizija (152).

    Į geriausiųjų penketą taip pat pateko Laosas (139). Tolimesnėse vietose – Butanas (126), Pietų Korėja (113), Mongolija (94), Nepalas (69) ir Kambodža (61).

    Paskutinėje, 11-oje pozicijoje liko Bangladešas, surinkęs 35 taškus.

    Kur vyks „Eurovizija Azija 2027“?

    Organizatoriai nurodo, kad skirtingai nei europiniame konkurse, pergalė nebūtinai reiškia automatinę teisę rengti kitų metų konkursą. Dėl 2027 metų šeimininko sprendimas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis savaitėmis.

    Skelbiama, kad norą priimti kitą „Eurovizijos Azija“ leidimą yra pareiškusios kelios konkurse dalyvavusios valstybės. Tarp galimų variantų minima ir tai, kad renginį galėtų priimti Filipinai.

  • Slaptoji filipiniečių partizanų armija, padėjusi MacArthurui sugrįžti į Filipinus

    1944–1945 metais į Filipinus sugrįžusioms JAV pajėgoms milžinišką pagalbą suteikė vietos partizanai, kurie su Japonijos okupacija kovojo jau kelerius metus.

    Japonijos imperijai užėmus svarbiausius miestus ir per trumpą laiką perėmus salyno kontrolę, dalis filipiniečių pasitraukė į kaimus ir džiungles, kur ėmė formuoti ginkluoto pasipriešinimo būrius.

    Pasipriešinimui augant, jis tapo ne tik gynyba, bet ir aktyvi veikla: nuo žvalgybos ir ryšininkų tinklų iki sabotažo, pasalų ir atakų prieš japonų patrulius bei infrastruktūrą.

    Toks partizanų karas tapo svarbia prielaida generolui Douglasui MacArthurui įgyvendinti pažadą grįžti į Filipinus – vietiniai kovotojai teikė informaciją, kuri padėjo planuoti operacijas ir mažinti JAV karių nuostolius.

    Okupacija: užimti salas buvo viena, išlaikyti – kita

    Pradėjus invaziją, Japonija turėjo akivaizdų pranašumą ore ir sausumoje. Ji greitai perėmė kontrolę ir be didelių sunkumų užėmė tokius centrus kaip Manila ar Davao.

    Vis dėlto net ir okupantams užėmus teritoriją, išryškėjo kita problema: filipiniečiai turėjo ilgą kovos su užsienio valdytojais patirtį, todėl dalis gyventojų nesusitaikė su nauja valdžia ir tęsė pasipriešinimą.

    Pradžioje partizanų būriai buvo menkai ginkluoti ir prastai koordinuojami, tačiau laikui bėgant jų veikla stiprėjo. Tam įtakos turėjo ir tai, kad Japonija dalį pajėgų perdislokavo kitur, palikdama mažesnius garnizonus.

    Kai kuriems JAV karininkams pavyko išvengti nelaisvės ir organizuoti kovą salose, o vėliau užmegzti ryšį su MacArthuro štabu Australijoje. Tai atvėrė kelią pirmajai amerikiečių paramai, kuri, pasak pasakojimo, ėmė pasiekti partizanus iki 1943 metų.

    Radijo stotys ir pakrančių stebėtojai: žvalgyba tapo lemiamu ginklu

    Vienas svarbiausių partizanų indėlių buvo žvalgyba. Kadangi per Filipinų salyną ėjo svarbūs Japonijos laivybos maršrutai, sąjungininkams itin reikėjo duomenų apie laivus ir lėktuvus.

    Salose buvo kuriamas pakrančių stebėtojų tinklas, o ryšiui palaikyti naudotos radijo stotys. Teigiama, kad iki 1944 metų veikė 169 radijo stotys, perduodančios informaciją Pietvakarių Ramiojo vandenyno vadovybei.

    Ši veikla buvo ypač pavojinga: stebėtojai turėjo nuolat keisti vietą, kad jų nesusektų japonų patruliai. Žvalgams talkino vietos gyventojai – nuo žvejų iki pasiuntinių.

    Gauta informacija leido sąjungininkams tiksliau planuoti smūgius ir operacijas. Pavyzdžiui, aprašoma situacija, kai perduoti duomenys apie per San Bernardino sąsiaurį plaukusią japonų flotilę padėjo JAV Septintajam laivynui ją perimti.

    Prieš amfibinius išsilaipinimus žvalgyba buvo naudinga ir praktiškai – radijo ryšiu buvo perspėjama, kuriose vietose įtvirtinimai stipriausi, kad būtų galima rinktis mažiau ginamas pakrantes.

    Skaldymas, konkurencija ir pokario šešėlis

    Partizanų judėjimas nebuvo vienalytis: veikė daug skirtingų grupių, kurios ne visada sutardavo tarpusavyje. Dalis jų, ypač vadovaujamos amerikiečių karininkų, išliko lojalios MacArthuro vadovybei ir sulaukdavo daugiau paramos.

    Papildomų įtampų kėlė ir politiniai tikslai. Tekste minimas „Hukbalahap“ judėjimas, kurio lyderis Luis Taruc siekė ne tik išvyti japonus, bet ir kovoti su iki karo dominavusiais žemvaldžių elitais, taip pat atskirai veikusios Moro partizanų grupės pietuose.

    Buvo mėginama suvienyti pasipriešinimą, kuriant valdomus karinius rajonus ir atsirenkant patikimus vadus. Tačiau kai kurios grupės konfliktavo tarpusavyje, o nesutarimai peržengė karo laikotarpį.

    Pasakojime pabrėžiama, kad nepavykus susitarti su Taruc vadovaujamais „Hukbalahap“, pokariu kilo komunistinis sukilimas, trukęs iki 1954 metų.

    Partizanų mastas ir jų vaidmuo išlaisvinant salas

    Artėjant 1944 metų išsilaipinimams, partizanų veiksmai darėsi vis agresyvesni: rengtos pasalos, sprogdinti keliai ir tiltai, o japonų kontrolė daugelyje vietovių apsiribojo miestais ir didesniais centrais.

    Tekste teigiama, kad iki tol, kol JAV pradėjo išsilaipinimus tokiose salose kaip Leite, Luzonas ar Mindanao, partizanų pajėgos galėjo sudaryti apie 260 000 aktyvių kovotojų, o paramos tinkluose dalyvavo dar šimtai tūkstančių žmonių.

    JAV pajėgoms nusileidus, vietiniai kovotojai teikė taktinę informaciją ir prisidėjo prie kovų užnugaryje. Kai kur, kaip aprašoma, amerikiečiai rado, kad didelės teritorijos jau buvo išvalytos nuo japonų, todėl judėti į priekį buvo lengviau.

    Minimos ir bendros filipiniečių bei amerikiečių operacijos, per kurias išlaisvintos belaisvių stovyklos Cabanatuan ir Los Baños, o „Hunters ROTC“ nariai prisidėjo prie žygio į Manilą bei perspėjo dėl japonų gynybos.

    Pasipriešinimo palikimas tęsėsi ir po karo: dalis vadų įgijo politinę įtaką, tačiau okupacijos randai ilgam išliko, o pietuose Moro judėjimai ir pokariniai sukilimai darė įtaką šalies stabilumui.

    Galiausiai Filipinai ir JAV pripažino rezistencijos reikšmę: pasakojime minima, kad įvairiose pasipriešinimo formose galėjo dalyvauti iki vieno milijono filipiniečių, o partizanų struktūros iš padrikų būrių išaugo į jėgą, turėjusią realų poveikį karo eigai.

  • Vos viena laisvadienio diena – ir kelionė paruošta: populiarėja Japonija, Filipinai, Vietnamas

    Vienas laisvadienis savaitės viduryje vis dažniau tampa pretekstu trumpoms atostogoms ar net ilgesnei kelionei į tolimus kraštus. Kelionių paieškos ir užsakymų duomenys rodo, kad lapkritį keliautojai drąsiau planuoja išvykas ir vis dažniau renkasi saulę bei šilumą vietoje europietiškų savaitgalio išvykų.

    Kelionių technologijų bendrovės „Kiwi.com“ skaičiavimais, kelionių užsakymų laikotarpiu aplink lapkričio 11 dieną padaugėjo 12 proc., o keliaujančiųjų skaičius augo 6 proc. Ryškėja ir kita tendencija: dažniau skrendama ne prieš pat savaitgalį, o pačią savaitės vidurio šventę arba iškart po jos.

    Šiemet ypač išaugo išvykimų skaičius trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, todėl kelionę lengviau paversti ilguoju savaitgaliu. Kartu mažėja tų, kurie išskrenda ankstesnį savaitgalį, nes keliautojai prisitaiko prie patogesnių skrydžių laikų ir darbo grafiko.

    Trumpas poilsis tampa ilgesniu

    Populiariausias pasirinkimas išlieka 3–5 dienų kelionės: jos sudaro apie 55 proc. visų kelionių į abi puses aplink lapkričio vidurio laikotarpį. Tokia trukmė patogi norint pailsėti neišnaudojant daug atostogų dienų.

    Vis dėlto auga ir ilgesnių išvykų segmentas. Mažiausiai 11 dienų trunkančių kelionių keleivių skaičius per metus šoktelėjo 54 proc., o tokios kelionės jau sudaro 7 proc. visų reisų į abi puses, kai metais anksčiau buvo 4 proc.

    „Matome, kad žmonės lapkritį vis dažniau planuoja ne tik greitą pabėgimą, bet ir rimtesnes atostogas, kurioms prireikia kelių papildomų atostogų dienų“, – sakė „Kiwi.com“ atstovė Daniela Chovancova.

    Azija lenkia Europos miestus

    Dar vienas ryškus pokytis – kryptys. Šiltesnių regionų populiarumas, remiantis „Kiwi.com“ duomenimis, padidėjo 13 proc., o tokios kelionės sudaro apie ketvirtadalį visų išvykų šiuo laikotarpiu.

    Tuo pat metu silpsta europietiškų city break kelionių paklausa: keliautojų, pasirinkusių trumpas išvykas į Europos miestus, sumažėjo 14 proc., o iki keturių dienų trukmės kelionių segmente fiksuojamas apie 20 proc. kritimas. Tarp sparčiausiai augančių krypčių išsiskiria Japonija, Filipinai ir Vietnamas, o iš miestų – Tokijas ir Hanojus.

    Kainos beveik nekinta

    Nors susidomėjimas lapkričio kelionėmis auga, vidutinės skrydžių kainos išlieka stabilios. Vidutinė bilieto kaina vienam keleiviui siekia 145,60 euro ir yra vos 0,3 proc. mažesnė nei prieš metus.

    Skirtumai matomi pagal bilieto tipą: vidutinė vienos krypties bilieto kaina paaugo iki 114 eurų, o kelionių pirmyn ir atgal bilietai nežymiai atpigo iki 162 eurų. Praktika rodo, kad didžiausią įtaką kainai daro pirkimo laikas, kelionės trukmė ir lankstumas renkantis išvykimo dienas.

  • Lenkijos Mlava keičiasi neatpažįstamai: užsieniečiai gali sudaryti net 28 proc. gyventojų

    Šiaurės Mazovijoje esanti Mlava vis dažniau minima kaip vienas ryškiausių demografinių pokyčių pavyzdžių Lenkijos mažesniuose miestuose. Lenkijos statistikos tarnybos GUS eksperimentinis vertinimas rodo, kad šiame mieste užsieniečiai gali sudaryti iki 28 proc. gyventojų. Toks rodiklis išsiskiria tarp panašaus dydžio savivaldybių ir siejamas su darbo migracija.

    Mlavoje gyvena ne tik Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai, kurie Lenkijoje sudaro didelę atvykstančiųjų dalį. Pastaraisiais metais čia matomas ir tolimesnių šalių atvykėlių augimas, ypač iš Kolumbijos, Filipinų ir Indonezijos. Vietos pokyčius spartina darbdavių poreikis užpildyti darbo vietas pramonėje ir maisto perdirbimo sektoriuje, įskaitant paukštienos gamybą.

    Atvykusiųjų kasdienybę dažnai lemia kalbos barjeras, kuris tampa vienu didžiausių integracijos iššūkių. Dalis žmonių dirba ir kuria gyvenimą ilgesniam laikui, tačiau lenkų kalbos mokėjimas neretai lieka minimalus, todėl padeda vertimo programėlės ir bendruomenių tarpusavio pagalba. Kartu daugėja paslaugų, orientuotų į migrantus, o tai keičia miesto veidą ir vietos vartojimo įpročius.

    „Daugelis nori čia likti ilgam, bet sunkiausia yra kalba ir kasdieniai formalumai“, – sakė Mlavos centre sutikta Kolumbijos kilmės gyventoja, bendraudama per vertėją telefone.

    Vietos gyventojų reakcijos į pokyčius išlieka nevienodos: vieni migraciją vertina kaip būtinybę ekonomikai ir darbo rinkai, kiti nerimauja dėl tapatybės, saugumo ar konkurencijos dėl darbo. Toks požiūrių išsiskyrimas būdingas daugeliui Europos regionų, kuriuose darbdaviai vis aktyviau ieško darbuotojų už šalies ribų, o mažesni miestai tampa naujais traukos centrais.

    „Man netrukdo, pats esu dirbęs užsienyje ir žinau, ką reiškia būti atvykėliu“, – sakė Mlavos gyventojas, komentuodamas vis dažniau mieste girdimas užsienio kalbas.

    Ekspertai Lenkijoje pabrėžia, kad realų migracijos poveikį dažniausiai lemia ne vien skaičiai, o tai, kaip savivaldybės ir valstybės institucijos suvaldo integracijos, būsto, švietimo ir viešųjų paslaugų klausimus. Jei užsieniečių dalis iš tiesų artėja prie trečdalio, Mlavoje neišvengiamai daugės diskusijų apie mokyklų pajėgumą, sveikatos priežiūros prieinamumą, darbo sąlygas ir vietos bendruomenių sanglaudą.

  • Lenkijos pirmoji ponia Filipinuose nustebino: vietoj suknelės pasirinko elegantišką kostiumą

    Lenkijos pirmoji ponia Filipinuose nustebino: vietoj suknelės pasirinko elegantišką kostiumą

    Lenkijos prezidento pora Marta ir Karolis Nawrockiai pradėjo valstybinį vizitą Filipinuose. Iš pirmųjų oficialaus sutikimo oro uoste nuotraukų dėmesį patraukė pirmosios ponios pasirinktas įvaizdis.

    Marta Nawrocka šį kartą pasirinko ne suknelę, o klasikinį, šviesų kostiumą. Toks sprendimas atitinka jos ankstesnę viešą stiliaus kryptį, kurioje dažnai dominuoja griežtesnė, formalesnė apranga.

    Nors Filipinuose oro temperatūra dažnai siekia apie 30 laipsnių šilumos, ji nepasirinko lengvesnio, vasariškesnio derinio. Vietoj to pirmoji ponia rinkosi kreminės, smėlio atspalvių komplektą, kuris išlaikė oficialų toną, bet neatrodė toks griežtas kaip ryškiai balta spalva.

    Ką signalizuoja toks pasirinkimas?

    Ekspertai diplomatinėje aprangoje paprastai pabrėžia du tikslus: pagarbą protokolui ir aiškią, nuoseklią žinutę apie atstovaujamos valstybės įvaizdį. Kostiumas tokiose situacijose dažnai suvokiamas kaip disciplinuotas, institucinis pasirinkimas, pabrėžiantis rimtį ir darbo darbotvarkę.

    Nawrockos kostiumas buvo klasikinio kirpimo: struktūruotas švarkas su atlapais ir ilgomis rankovėmis, ilgos kelnės, lengvai platėjančios į apačią. Monochrominis derinys kūrė vientisą siluetą, o aksesuarai liko minimalūs, kad dėmesys nekryptų nuo oficialaus susitikimo.

    Formalumas tropikuose tampa tendencija

    Nors šiltame klimate dažnai pasirenkamos plonesnių audinių suknelės ar laisvesni siluetai, pastaraisiais metais viešojoje politikoje vis labiau matoma kryptis į universalius kostiumus. Jie patogiai prisitaiko prie skirtingų proginių formatų, lengvai derinami ir leidžia išlaikyti vienodą įvaizdį keliaujant tarp susitikimų.

    Marta Nawrocka pasirinko ne eksperimentą, o nuoseklumą: glotniai sušukuoti ir surišti plaukai, santūrūs akcentai, vengiant ryškių papuošalų ar spalvinių kontrastų. Toks įvaizdis sustiprino oficialumo įspūdį ir dar kartą patvirtino jos pasirinktą stiliaus liniją.

  • Autobusas su turistais lėkė į Oktoberfestą, bet apsivertė: žuvę 2, sužeista 19

    Autobusas su turistais lėkė į Oktoberfestą, bet apsivertė: žuvę 2, sužeista 19

    Nelaimė pakeliui į festivalį

    Vokietijoje, netoli Miuncheno, ankstų rugsėjo 27 dienos rytą į avariją pateko turistinis autobusas, vežęs apie 35 keleivius. Vietos pareigūnų duomenimis, žuvo mažiausiai du žmonės, dar 19 atsidūrė ligoninėse.

    Autobuse daugiausia buvo filipiniečių kilmės turistai, vykę į Miuncheno alaus festivalį Oktoberfestą. Transporto priemonė, kaip nurodė pareigūnai, važiavo maršrutu iš Milano į Miuncheną.

    Kas žinoma apie avarijos aplinkybes

    Policijos atstovas Martinas Cornilsas pranešė, kad autobusas nuo kelio nuvažiavo ir apsivertė pakelės krūmuose. Avarija įvyko apie 5.41 valandos ryto vietos laiku.

    „Šį rytą 5.41 valandą turistinis autobusas su maždaug 35 žmonėmis, vykęs iš Milano į Miuncheną, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė“, – sakė M. Cornilsas.

    Pasak jo, dalis nukentėjusiųjų į gydymo įstaigas gabenti sraigtasparniais. Iš viso šeši žmonės buvo skraidinti gelbėjimo sraigtasparniais, dar du pristatyti greitosios pagalbos automobiliais, o kiti sužeistieji išvežti į aplinkinių miestų ligonines.

    Tyrimas ir platesnis kontekstas

    Avarijos priežastys kol kas neaiškios, jas aiškinasi tyrėjai. Tokiais atvejais paprastai vertinamos kelio ir oro sąlygos, vairuotojo būklė, transporto priemonės techninė būklė bei galimas greičio viršijimas.

    Ši nelaimė įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po kitos skaudžios avarijos regione, kai Rytų Šveicarijoje sudužus turistiniam autobusui žuvo penki žmonės. Pastarieji įvykiai vėl atkreipė dėmesį į ilgų turistinių reisų rizikas ir būtinybę griežtai laikytis poilsio režimo bei saugaus važiavimo reikalavimų.

    Oktoberfestas kasmet sutraukia milijonus lankytojų, todėl į Miuncheną vyksta itin intensyvūs turistų srautai iš įvairių Europos šalių. Pareigūnai įprastai ragina keliautojus planuoti keliones iš anksto ir įsitikinti, kad vežėjas laikosi saugos standartų.

  • ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    Sandoris, nukreiptas į Indo Ramųjį vandenyną

    Europos Komisija antradienį paskelbė pasiekusi prekybos susitarimą su Filipinais, siekdama stiprinti ES ekonominį svorį Indo Ramiojo vandenyno regione. Sprendimas siejamas su pastarųjų metų geopolitiniais ir prekybos sukrėtimais, kai pasaulinėje rinkoje didėjo tarifų ir atsakomųjų priemonių rizika.

    Europos Komisija akcentuoja, kad nauji susitarimai yra dalis platesnės strategijos diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių partnerių. Pastaruoju metu ES sparčiau ieško prekybos ryšių su didelėmis augančiomis rinkomis Azijoje.

    „Šis susitarimas siunčia aiškų signalą, kad ES stiprina įsitraukimą Indo Ramiojo vandenyno regione“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką numato susitarimas

    Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją, susitarimas atvertų ES verslui prieigą prie maždaug 113 milijonų vartotojų rinkos ir panaikintų daugiau kaip 94 proc. muitų. Teigiama, kad susitarimas apimtų per 97 proc. dvišalės prekybos srautų.

    Tarp sričių, kurios turėtų gauti daugiau naudos, minimi ES eksportai, susiję su mašinomis, vaistais ir medicinos įranga, taip pat žemės ūkio produktais. Filipinų eksporte, kaip nurodo Europos Komisija, dominuoja puslaidininkiai, integriniai grandynai ir pramoninė įranga.

    Žaliavos, lustai ir tiekimo grandinių spaudimas

    Susitarimas taip pat siejamas su ES pastangomis mažinti rizikas kritinių žaliavų ir technologijų grandinėse. Briuselis viešai ne kartą pabrėžė, kad priklausomybė nuo riboto tiekėjų skaičiaus, ypač strateginiuose sektoriuose, gali tapti pažeidžiamumu tiek pramonei, tiek gynybai.

    Europos Komisija nurodo, kad derybos turėtų palengvinti ES investicijas į žaliavas Filipinuose. Tokia kryptis vertinama kaip viena iš alternatyvų, kai ES siekia diversifikuoti kritinių medžiagų tiekimą ir sumažinti koncentracijos riziką pasaulinėse rinkose.

    „Yra abipusis interesas kartu spręsti dabartinį pasaulinį nerimą ir spaudimą tiekimo grandinėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Skaičiai ir kas laukia toliau

    Europos Komisijos duomenimis, ES ir Filipinų prekių prekyba 2025 metais siekė 17,6 milijardo eurų, o paslaugų prekyba 2024 metais sudarė 10,3 milijardo eurų. ES tiesioginių užsienio investicijų portfelis Filipinuose vertintas 15,4 milijardo eurų.

    Komisija taip pat signalizuoja, kad Indo Ramiojo vandenyno kryptis išliks prioritetinė: tarp kitų derybų etapų minimi galimi susitarimai su Tailandu ir Malaizija. Briuselis nurodo, kad susitarimas su Bankoku galėtų būti pasiektas dar iki metų pabaigos.

  • Filipinų mokykloje šaudė paauglys: žuvo du 14-mečiai ir užpuolikas, sužeista dar mažiausiai 8

    Filipinų mokykloje šaudė paauglys: žuvo du 14-mečiai ir užpuolikas, sužeista dar mažiausiai 8

    Pietų Filipinuose esančioje Banga nacionalinėje vidurinėje mokykloje per šaudynes žuvo trys žmonės, tarp jų du 14 metų mokiniai ir 16 metų užpuolikas. Vietos pareigūnai praneša, kad dar mažiausiai aštuoni žmonės buvo sužeisti.

    Incidentas įvyko Pietų Kotabato provincijoje, Mindanao saloje, Banga miestelyje. Pasak tyrėjų, paauglys atidengė ugnį į mokinius gretimoje klasėje, o vėliau nusišovė.

    Kas žinoma apie įvykį

    Provincijos gubernatorius Reynaldo Tamayo teigė, kad tarp žuvusiųjų yra berniukas ir mergaitė. Apie sužeistųjų būklę detalesnės informacijos iškart nepateikta, tačiau nurodoma, kad nukentėjo keli mokyklos bendruomenės nariai.

    Pareigūnai aiškina, jog paauglys po pietų buvo perspėjęs draugus, kad ketina „kažką padaryti“, ir ragino juos eiti namo. Anot vietos valdžios, įspėjimas nebuvo priimtas rimtai, nes bendraamžiai tai palaikė juokais.

    Ginklas ir tyrimo kryptys

    Kaip skelbiama, atakoje galėjo būti panaudotas 9 milimetrų pistoletas, priklausęs užpuoliko tėvui. Pranešama, kad tėvas dirba Švietimo departamente, o ginklas esą buvo laikomas užrakintame seife.

    Banga meras Albert Palencia vietos žiniasklaidai sakė, kad policija aptiko paauglio įrašų interneto bendruomenėse, kuriose mokyklų šaudynių dalyviai romantizuojami ir net „garbinami“. Pasak mero, cituojant mokyklos patarėją, užpuoliko motina svarstė kreiptis į psichiatrą.

    Platesnis kontekstas

    Vietos pareigūnai nurodo, kad tai jau trečias panašus incidentas Filipinuose nuo birželio. Tyrėjai aiškinasi, kas paskatino paauglį imtis smurto, ar jis turėjo bendrininkų ir kaip tiksliai jis gavo prieigą prie ginklo.

    Šaudynės mokyklose šalyje laikomos reta, tačiau itin jautria tema, todėl po tokių atvejų paprastai peržiūrimos mokyklų saugumo procedūros ir keliami klausimai dėl ginklų laikymo namuose. Kol kas institucijos nepaskelbė, ar po šio įvykio bus siūlomi konkretūs teisės aktų ar tvarkų pakeitimai.