CP v2

Tag: Filmai

  • Ką pamatyti Europoje šią savaitę: Monė ir Renuaro parodos, Tomo Cruise’o filmas ir nauja muzika

    Ką pamatyti Europoje šią savaitę: Monė ir Renuaro parodos, Tomo Cruise’o filmas ir nauja muzika

    Rudeniui įsibėgėjant Europos kultūros kalendorius nesitraukia: didžiausi miestai vieną po kito atidaro ambicingas parodas, kino teatruose pasirodo ryškūs premjeriniai filmai, o muzikos platformose – nauji albumai. Šią savaitę dėmesio centre atsiduria impresionizmo klasikai, žinomi aktoriai ir sugrįžtantys scenos veteranai.

    Paryžiuje ir Londone startuoja didelės apimties ekspozicijos, skirtos Klodui Monė ir Pjerui Ogistui Renuarui. Organizatoriai akcentuoja ne tik gerai pažįstamus šių autorių kūrinius, bet ir platesnį kontekstą: laikotarpį, kai impresionistai keitė tapybos kalbą, o šviesos, momento ir kasdienybės temos tapo jų kūrybos ašimi.

    Impresionistų parodos Londone ir Paryžiuje

    Londone Nacionalinėje galerijoje pristatoma Renuarui skirta retrospektyva, sudėliota aplink menininko santykį su jausmų vaizdavimu ir socialinėmis scenomis. Parodos sumanymas primena, kad Renuaro tapyba nėra vien švelni spalvų šventė: jo darbuose daug dėmesio skiriama žmonių tarpusavio ryšiui, miesto pramogoms, skirtingoms visuomenės klasėms.

    Paryžiuje Oranžerijos muziejus rengia Monė kūrybai skirtą parodą, siejamą su menininko mirties šimtmečio minėjimu. Ekspozicija fokusuojasi į laiką kaip kūrybinę idėją: Monė serijomis tapyti motyvai, nuolat kintanti šviesa ir tas pats vaizdas skirtingomis valandomis leidžia pamatyti, kaip dailininkas tapyboje kūrė judėjimo ir virsmo pojūtį.

    Kinas ir serialai: naujos premjeros

    Kino teatruose pasirodo juodojo humoro komedija Digger, kurią režisuoja Alejandro G. Iñárritu. Filme Tomas Cruise’as vaidina ekscentrišką naftos magnatą, kurio veikla sukelia ekologinę katastrofą, tačiau herojus pasirenka ne slėptis, o imtis savotiškos gelbėtojo misijos.

    Pasak kūrėjų pristatymo, tai satyra apie didžiąsias ambicijas ir atsakomybės vengimą, o pati istorija remiasi absurdiškomis situacijomis bei perdėtais charakteriais. Aktorių komandoje taip pat minimi Sandra Hüller, Riz Ahmed, John Goodman ir Jesse Plemons, todėl projektas taikosi į plačią auditoriją ir apdovanojimų sezoną.

    Serialų mėgėjams dėmesį patraukia Kill Jackie, kuriame Catherine Zeta-Jones įkūnija prabangų gyvenimą gyvenančią meno prekeivę, slepiančią kriminalinę praeitį. Siužetas sukasi apie momentą, kai į herojės gyvenimą sugrįžta senos skolos ir ji tampa samdomų žudikų taikiniu, todėl priversta panaudoti kadaise turėtus įgūdžius.

    Muzika: sugrįžta Johnny Marr

    Muzikos pasaulyje ryškiausia savaitės naujiena – Johnny Marr albumas The Age Of Everything. Buvęs grupės The Smiths gitaristas naujame įraše grįžta prie jam būdingos melodinės gitaros ir veržlaus ritmo, o tematiškai kalba apie dabarties hiperjunglumą, nerimą ir bandymą rasti ramybę kasdienėje rutinoje.

    Albumas pratęsia pastarųjų metų tendenciją, kai patyrę roko atlikėjai leidžia labiau introspektyvius, šiuolaikinei informacijos perkrovai jautrius darbus. Tokie leidiniai dažnai tampa tiltu tarp kartų: klausytojai gauna pažįstamą skambesį, bet aktualias temas, kurios rezonuoja ir su jaunesne auditorija.

  • „Disney“ realaus veiksmo Moana startas nuvylė: pirmasis savaitgalis toli nuo prognozių

    „Disney“ realaus veiksmo Moana startas nuvylė: pirmasis savaitgalis toli nuo prognozių

    „Disney“ realaus veiksmo filmas Moana kino teatruose startavo gerokai silpniau, nei tikėtasi. Per pirmąsias tris rodymo dienas JAV ir Kanadoje jis, pagal studijos pateiktus preliminarius skaičiavimus, surinko apie 40 mln. eurų.

    Toks rezultatas laikomas rimtu smūgiu, nes vien filmo gamybos biudžetas siekė maždaug 215 mln. eurų. Atidarymo savaitgalio pajamos sudaro mažiau nei penktadalį šios sumos, o tai reiškia, kad projektui teks itin sunkiai atsigriebti vien iš bilietų pardavimo.

    Dar prieš premjerą rinkos prognozės buvo gerokai optimistiškesnės: iš pradžių kalbėta apie maždaug 73 mln. eurų, vėliau lūkesčiai sumažinti iki 52–61 mln. eurų. Faktinis startas atsidūrė žemiau net ir pakoreguoto intervalo, o tai paprastai signalizuoja apie silpnesnį žiūrovų susidomėjimą ir spartesnį kritimą antrą savaitę.

    Už JAV ribų filmas per debiutą pridėjo dar apie 45 mln. eurų, tad pasaulinė pradžia siekė maždaug 83 mln. eurų. Nors tarptautinė rinka dažnai padeda „Disney“ projektams, tokio masto biudžetui ir marketingui prireikia ilgalaikio stabilaus lankomumo, kurį užtikrina geri atsiliepimai ir stiprus šeimų srautas.

    Palyginimui, animacinė Moana, išleista 2016 metais, per pirmąsias penkias šventines dienas Šiaurės Amerikoje surinko apie 71 mln. eurų ir vėliau pasaulyje uždirbo daugiau nei 560 mln. eurų. Tuo metu tęsinys Moana 2, pasirodęs 2024 metais, startavo įspūdingai ir galiausiai peržengė 900 mln. eurų ribą pasaulinėje kasoje.

    Kino kritikų vertinimai naujajai versijai taip pat nesuteikė lengvo kelio: dalis apžvalgininkų filmą vadina pernelyg pažodiniu perdirbiniu, kuris nekuria pakankamai naujos vertės žiūrovui. Tokiais atvejais realaus veiksmo adaptacijoms dažniau pritrūksta pakartotinių apsilankymų kino teatruose, kurie ir lemia didesnes pajamas po premjeros.

    Dar vienas svarbus veiksnys – itin agresyvus vasaros repertuaras, kuriame šeimų auditorijai tenka rinktis iš kelių didelių pavadinimų. Kino teatruose jau rodomi kiti stiprūs šeimai skirti filmai, o netrukus pasirodys ir dar keli masiniai blokbasteriai, galintys atitraukti dėmesį bei sumažinti seansų skaičių.

    Rinkos analitikams tokios situacijos paprastai reiškia vieną dalyką: jei antrą savaitę kritimas bus ryškus, studijai gali tekti koreguoti lūkesčius dėl galutinės kasos ir greičiau perskirstyti dėmesį į skaitmeninę platinimo fazę. „Disney“ atveju spaudimą didina ir tai, kad realaus veiksmo perdirbiniai pastaraisiais metais vertinami vis griežčiau, o žiūrovai vis dažniau nori aiškiai pagrįsto naujo formato poreikio.

  • Kas yra Aleksander Kowal? Jo karjeros posūkis nustebins: nuo romanistikos iki mokslo temų

    Kas yra Aleksander Kowal? Jo karjeros posūkis nustebins: nuo romanistikos iki mokslo temų

    Žurnalistas Aleksander Kowal į žiniasklaidą atėjo iš humanitarinių mokslų: jis baigė romanistikos studijas, gilinosi į prancūzų ir ispanų kalbas bei vertimo teoriją. Tokia akademinė kryptis dažnai siejama su vertimais ar kultūros sritimi, tačiau jo profesinis kelias pasuko į turinio kūrimą ir redakcinį darbą.

    Kaip pats nurodo, žurnalistinę veiklą pradėjo maždaug prieš penkiolika metų, o pirmosios publikacijos buvo susijusios su kompiuterinių žaidimų ir filmų apžvalgomis. Šis startas būdingas daugeliui autorių, nes recenzijos leidžia ugdyti kritinį mąstymą, struktūruoti argumentus ir greitai mokytis aiškiai perteikti sudėtingą informaciją.

    Vėliau jo temų spektras pastebimai pasikeitė: šiandien jis gerokai dažniau rašo apie mokslą ir technologijas. Pastaraisiais metais tokia kryptis ypač sustiprėjo visoje Europos žiniasklaidoje, nes skaitytojams vis aktualiau suprasti dirbtinis intelektas, kibernetinį saugumą, duomenų privatumą, skaitmeninių paslaugų taisykles ir jų poveikį kasdienybei.

    Autorius taip pat mini savo pomėgius: keliones, kino ir knygų naujienas bei sportą. Toks interesų derinys dažnai atsispindi ir žurnalistinėje stilistikoje, kai technologijų ar mokslo temos aiškinamos per realius, žmogui artimus pavyzdžius, o ne vien per siaurą specialistų žargoną.

    Jo pristatyme akcentuojamas ir siekis rašyti apie gyvenimo kokybę, kas būdinga šiuolaikiniams gyvenimo būdo leidiniams: jie jungia sveikatos, namų, kelionių, kultūros ir santykių temas su praktiniu požiūriu. Tokia kryptis atliepia auditorijos lūkestį gauti ne tik nuomonę, bet ir patikimą, pritaikomą informaciją, kuri realiai padeda priimti sprendimus kasdienėse situacijose.