Tag: Filmai

  • „Disney“ realaus veiksmo Moana startas nuvylė: pirmasis savaitgalis toli nuo prognozių

    „Disney“ realaus veiksmo Moana startas nuvylė: pirmasis savaitgalis toli nuo prognozių

    „Disney“ realaus veiksmo filmas Moana kino teatruose startavo gerokai silpniau, nei tikėtasi. Per pirmąsias tris rodymo dienas JAV ir Kanadoje jis, pagal studijos pateiktus preliminarius skaičiavimus, surinko apie 40 mln. eurų.

    Toks rezultatas laikomas rimtu smūgiu, nes vien filmo gamybos biudžetas siekė maždaug 215 mln. eurų. Atidarymo savaitgalio pajamos sudaro mažiau nei penktadalį šios sumos, o tai reiškia, kad projektui teks itin sunkiai atsigriebti vien iš bilietų pardavimo.

    Dar prieš premjerą rinkos prognozės buvo gerokai optimistiškesnės: iš pradžių kalbėta apie maždaug 73 mln. eurų, vėliau lūkesčiai sumažinti iki 52–61 mln. eurų. Faktinis startas atsidūrė žemiau net ir pakoreguoto intervalo, o tai paprastai signalizuoja apie silpnesnį žiūrovų susidomėjimą ir spartesnį kritimą antrą savaitę.

    Už JAV ribų filmas per debiutą pridėjo dar apie 45 mln. eurų, tad pasaulinė pradžia siekė maždaug 83 mln. eurų. Nors tarptautinė rinka dažnai padeda „Disney“ projektams, tokio masto biudžetui ir marketingui prireikia ilgalaikio stabilaus lankomumo, kurį užtikrina geri atsiliepimai ir stiprus šeimų srautas.

    Palyginimui, animacinė Moana, išleista 2016 metais, per pirmąsias penkias šventines dienas Šiaurės Amerikoje surinko apie 71 mln. eurų ir vėliau pasaulyje uždirbo daugiau nei 560 mln. eurų. Tuo metu tęsinys Moana 2, pasirodęs 2024 metais, startavo įspūdingai ir galiausiai peržengė 900 mln. eurų ribą pasaulinėje kasoje.

    Kino kritikų vertinimai naujajai versijai taip pat nesuteikė lengvo kelio: dalis apžvalgininkų filmą vadina pernelyg pažodiniu perdirbiniu, kuris nekuria pakankamai naujos vertės žiūrovui. Tokiais atvejais realaus veiksmo adaptacijoms dažniau pritrūksta pakartotinių apsilankymų kino teatruose, kurie ir lemia didesnes pajamas po premjeros.

    Dar vienas svarbus veiksnys – itin agresyvus vasaros repertuaras, kuriame šeimų auditorijai tenka rinktis iš kelių didelių pavadinimų. Kino teatruose jau rodomi kiti stiprūs šeimai skirti filmai, o netrukus pasirodys ir dar keli masiniai blokbasteriai, galintys atitraukti dėmesį bei sumažinti seansų skaičių.

    Rinkos analitikams tokios situacijos paprastai reiškia vieną dalyką: jei antrą savaitę kritimas bus ryškus, studijai gali tekti koreguoti lūkesčius dėl galutinės kasos ir greičiau perskirstyti dėmesį į skaitmeninę platinimo fazę. „Disney“ atveju spaudimą didina ir tai, kad realaus veiksmo perdirbiniai pastaraisiais metais vertinami vis griežčiau, o žiūrovai vis dažniau nori aiškiai pagrįsto naujo formato poreikio.

  • Kas yra Aleksander Kowal? Jo karjeros posūkis nustebins: nuo romanistikos iki mokslo temų

    Kas yra Aleksander Kowal? Jo karjeros posūkis nustebins: nuo romanistikos iki mokslo temų

    Žurnalistas Aleksander Kowal į žiniasklaidą atėjo iš humanitarinių mokslų: jis baigė romanistikos studijas, gilinosi į prancūzų ir ispanų kalbas bei vertimo teoriją. Tokia akademinė kryptis dažnai siejama su vertimais ar kultūros sritimi, tačiau jo profesinis kelias pasuko į turinio kūrimą ir redakcinį darbą.

    Kaip pats nurodo, žurnalistinę veiklą pradėjo maždaug prieš penkiolika metų, o pirmosios publikacijos buvo susijusios su kompiuterinių žaidimų ir filmų apžvalgomis. Šis startas būdingas daugeliui autorių, nes recenzijos leidžia ugdyti kritinį mąstymą, struktūruoti argumentus ir greitai mokytis aiškiai perteikti sudėtingą informaciją.

    Vėliau jo temų spektras pastebimai pasikeitė: šiandien jis gerokai dažniau rašo apie mokslą ir technologijas. Pastaraisiais metais tokia kryptis ypač sustiprėjo visoje Europos žiniasklaidoje, nes skaitytojams vis aktualiau suprasti dirbtinis intelektas, kibernetinį saugumą, duomenų privatumą, skaitmeninių paslaugų taisykles ir jų poveikį kasdienybei.

    Autorius taip pat mini savo pomėgius: keliones, kino ir knygų naujienas bei sportą. Toks interesų derinys dažnai atsispindi ir žurnalistinėje stilistikoje, kai technologijų ar mokslo temos aiškinamos per realius, žmogui artimus pavyzdžius, o ne vien per siaurą specialistų žargoną.

    Jo pristatyme akcentuojamas ir siekis rašyti apie gyvenimo kokybę, kas būdinga šiuolaikiniams gyvenimo būdo leidiniams: jie jungia sveikatos, namų, kelionių, kultūros ir santykių temas su praktiniu požiūriu. Tokia kryptis atliepia auditorijos lūkestį gauti ne tik nuomonę, bet ir patikimą, pritaikomą informaciją, kuri realiai padeda priimti sprendimus kasdienėse situacijose.