Niujorko kino teatras Film Forum spalio pradžioje surengė Andrzejaus Wajdos kūrybos retrospektyvą, skirtą režisieriaus šimtmečiui. Renginyje žiūrovai ne tik pamatė garsiausius filmus didžiajame ekrane, bet ir išgirdo aktorių istorijas apie darbą su vienu svarbiausių Lenkijos kino kūrėjų.
Retrospektyva vyko spalio 2–22 dienomis ir apėmė skirtingų laikotarpių Wajdos darbus. Programą papildė kai kurių filmų restauruotos 4K versijos, kurios šiuolaikiniams kino teatrams leidžia atskleisti daugiau detalių vaizde, spalvose ir montažo ritme.
Filmai ir įžangos Niujorke
Retrospektyvos pradžia tapo filmas Pelenai ir deimantas, laikomas vienu reikšmingiausių pokario Europos kino kūrinių. Prie kai kurių seansų buvo rengiamos įžangos, kurios padėjo auditorijai susieti Wajdos filmus su istoriniu kontekstu ir jo įtaka pasaulio kinui.
Wajdos kūrybos peržiūros tokio formato salėse kaip Film Forum dažnai pristatomos kaip kultūrinis įvykis, nes dalis publikos šiuos filmus pirmą kartą pamato kino teatre, o ne namuose. Restauruoti leidimai tampa būdu naujai įvertinti režisieriaus darbą su vaizdo kompozicija ir aktorių mizanscenomis.
Vaidmuo be castingo: Pawełas Szajda ir Tatarakas
Vienu ryškiausių susitikimų su publika tapo aktoriaus Paweło Szajdos pasakojimas po filmo Tatarakas peržiūros. Jis prisiminė, kad į vaidmenį buvo pakviestas ne per įprastą atranką, o po paprasto pokalbio su režisieriumi.
„Supratau tik vėliau, kad tas mūsų pokalbis ir buvo atranka, o sprendimas jau buvo priimtas“, – sakė Pawełas Szajda.
Tokia Wajdos darbo maniera, kai režisierius aktorių pirmiausia tikrina pokalbiu, o ne formaliais testais, dažnai siejama su pasitikėjimu ir gebėjimu greitai pajusti žmogaus temperamentą. Kino industrijoje, kur atrankas paprastai lemia keli etapai ir kamerų bandymai, toks metodas skamba beveik neįtikėtinai.
16 ūsų porų ir pusmetis filmavimo: Roberto Więckiewicziaus istorija
Retrospektyvos pabaigoje su žiūrovais bendravo aktorius Robertas Więckiewiczius po filmo Lechas Wałęsa. Vilties žmogus. Jis pasakojo, kad darbas prie juostos truko apie šešis mėnesius, o vienas svarbiausių įvaizdžio elementų buvo net 16 porų ūsų.
Pasak aktoriaus, iš pradžių svarstyta Wałęsą patikėti trims skirtingo amžiaus aktoriams, tačiau galiausiai nuspręsta visą vaidmenį patikėti vienam žmogui. Laiko tėkmė filme buvo kuriama grimu, šukuosenomis, ūsais ir kitomis charakterizavimo priemonėmis, kad žiūrovai patikėtų personažo virsmu per skirtingus gyvenimo etapus.
Więckiewiczius akcentavo ir asmeninį motyvą, prisiminęs tėvo pagarbą Wałęsa. Aktoriaus teigimu, filmas jam buvo ne tik biografinė drama, bet ir bandymas priminti politinės figūros vietą istorijoje, dėl kurios visuomenėje iki šiol kyla diskusijų.
Niujorko retrospektyva parodė, kad Wajdos filmai gyvi ne tik kaip istorijos liudijimai, bet ir kaip aktorių bei kūrėjų patirčių rinkinys. Žiūrovams tai tapo proga išgirsti, kaip gimsta sprendimai, vėliau tampantys kino legendomis.