CP v2

Tag: Finansavimas

  • Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Startuoja naujas kvietimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naują finansavimo programą, skirtą priedangoms mieste sutvarkyti ir padaryti jas realiai pasiekiamas gyventojams. Iš viso šiam kvietimui numatyta 1 000 000 eurų, o vienam objektui per vieną kvietimą galima gauti iki 20 000 eurų su PVM.

    Priemonė orientuota į esamų priedangų parengtį: nuo patekimo sprendimų iki fizinės apsaugos nuo pavojų. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra sukurti veikiantį, visą parą gyventojams prieinamą priedangų tinklą.

    „Pastaruosius metus daug dėmesio skyrėme priedangoms mieste identifikuoti, o dabar norime užtikrinti, kad jos veiktų kaip operatyvus ir gyventojams prieinamas tinklas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Dėl finansavimo gali kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga, kad objektas būtų įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Taip pat numatyta išimtis ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra. Tokiais atvejais jos gali teikti prašymus finansuoti langų apsaugos priemones, mažinančias riziką dėl stiklo dužimo.

    Už ką konkrečiai bus mokama?

    Viena svarbiausių krypčių yra patekimas į priedangą, kad jis nepriklausytų nuo vieno rakto ar vieno žmogaus. Savivaldybė finansuos sprendimus, kurie leidžia priedangas atrakinti automatiškai ar nuotoliniu būdu, taip pat numatys reikalavimus atsarginiams patekimo variantams.

    Pagal nustatytą tvarką automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms gali būti padengiama iki 95 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Jei pasirenkami kiti sprendimai, kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Finansavimas bus skiriamas tik toms priedangoms, kurios gyventojams prieinamos visą parą. Taip pat nustatyta, kad patekimą ribojančios kliūtys, pavyzdžiui, durys ar vartai, turėtų būti atveriamos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Kita priemonė skirta apsaugai nuo stiklo šukių: gali būti finansuojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kiti lygiaverčiai sprendimai. Maksimali suma tokiems darbams vienam objektui siekia 15 200 eurų, finansuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Trečioji kryptis apima pasirengimą didesniems infrastruktūros projektams, kai reikia techninio projekto ar kitų dokumentų, reikalingų teikiant paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų infrastruktūros plėtros programoms. Savivaldybė gali pilnai padengti dokumentų parengimo kaštus ir kompensuoti iki 80 proc. būtinų papildomų techninių darbų.

    Paraiškas galima teikti iki spalio 18 dienos, o pareiškėjams taip pat numatytos konsultacijos, kurių metu paaiškinama, kaip tinkamai parengti dokumentus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad bus vertinama, ar po darbų priedanga galės atitikti nustatytus reikalavimus dėl talpos, apsaugos lygio ir būtinų inžinerinių sistemų.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • Prieš pritraukiant rizikos kapitalą: klausimai, kurie padeda suprasti, ar jo tikrai reikia

    Ar rizikos kapitalas tikrai būtinas?

    Startuolių įkūrėjai dažnai girdi patarimus, kaip pasiruošti investuotojų pristatymui, susitarti dėl įmonės vertės ar atlaikyti patikrą. Tačiau kur kas rečiau kalbama apie pirmąjį, esminį sprendimą: ar išvis verta eiti rizikos kapitalo keliu.

    Rizikos kapitalas nėra tik pinigai banko sąskaitoje. Jis įpareigoja augti pagal investuotojo logiką, per konkrečius terminus ir su aiškiais lūkesčiais dėl didelės grąžos, o tai tiesiogiai veikia strategiją, produktą, komandą ir savininkų dalis.

    Prieš naują finansavimo etapą įkūrėjams verta sau atsakyti į paprastus, bet nepatogius klausimus: kur įmonė turėtų būti po 10 metų, kiek nuosavybės norima išlaikyti ir kokį verslą šis raundas realiai privers kurti.

    Ankstyvoje stadijoje svarbu įsivertinti, ar išorės kapitalas būtinas pasiekti kitą įrodymą, pavyzdžiui, produkto ir rinkos atitikimą. Vėlesnėse stadijose sprendimą dažnai iškreipia spaudimas kelti raundą dėl rinkos mados, konkurentų ar ankstesnių investuotojų lūkesčių.

    Rinka ir fondo dydis nustato ribas

    Rinkos dydis turėtų diktuoti, kiek kapitalo galima atsakingai prisiimti, o ne atvirkščiai. Dideli vėlesni raundai gali priversti įmonę „peraugti“ savo realią paklausą ir per anksti lįsti į gretimus segmentus ar sudėtingesnes reguliacines aplinkas.

    Ne mažiau svarbus ir investuotojo fondo dydis, nes jis formuoja reikalaujamą „išėjimo“ mastą. Kuo fondas didesnis, tuo labiau jam reikia itin didelių sėkmės istorijų, todėl portfelio įmonėms keliami agresyvesni augimo ir grąžos tikslai.

    Pavyzdžiui, apie 2 mlrd. eurų fondo siekis grąžinti tris kartus daugiau reiškia maždaug 6 mlrd. eurų tikslinę grąžą. Jei fondas pabaigoje turi apie 10–15 proc. įmonės, tokiai grąžai dažnai reikia labai didelės bendros portfelio „išėjimų“ vertės, todėl įmonės spaudžiamos siekti itin didelio masto.

    Mažesni, specializuoti fondai paprastai gali būti kantresni ir realistiškiau vertinti sektorines ribas. Toks kapitalas dažniau dera su nišinėmis rinkomis ar ilgesniais pardavimų ciklais, kai augimas natūraliai yra lėtesnis, bet tvaresnis.

    Augti galima ir be rizikos kapitalo

    Daliai startuolių geriausias „finansavimo raundas“ yra klientų pajamos. Tai ypač aktualu sveikatos technologijų srityje, kur pirkėjai būna atsargesni, sprendimai užtrunka, o klinikinis patvirtinimas ir atitiktis reikalavimams tampa esminiais barjerais.

    Jei verslas jau turi pasikartojančias pajamas, solidžias bendrąsias maržas ir pakankamai aiškų pardavimų procesą, augimą galima finansuoti iš veiklos. Tokiu atveju verta palyginti, kiek nuosavybės kainuotų investicinis raundas šiandienos verte, ir kiek kainuotų tuos pačius tikslus pasiekti organiškai.

    Be klientų pajamų, egzistuoja ir kiti keliai: bankinis finansavimas, įskaitant paskolas su turto užstatu ar sąskaitų finansavimą, taip pat pajamomis grįstas finansavimas, kai grąžinimas siejamas su būsima apyvarta. Europoje sveikatos technologijų įmonėms reikšminga galimybė išlieka ir grantai, kurie leidžia judėti pirmyn nemažinant įkūrėjų dalies.

    Vis dažniau pasitaiko ir strateginių partnerių įsitraukimas, kai kapitalas derinamas su bendrakūros ar plėtros sutartimis. Sveikatos sektoriuje tai gali reikšti prieigą prie infrastruktūros, duomenų, platinimo kanalų ar klinikinės kompetencijos, kuri kartais vertingesnė už pačią investicijos sumą.

    Kodėl sprendimas dabar dar svarbesnis

    Pastaraisiais metais rinkoje dažniau kalbama apie lėtesnius „išėjimus“, ribotesnį likvidumą ir atsargesnes vertes, ypač ten, kur anksčiau buvo įkaitimas. Kai kelias iki pardavimo ar biržos pailgėja, netinkamai pasirinkto kapitalo kaina tampa didesnė, nes spaudimas augti išlieka, o laiko klaidoms mažėja.

    Tai nėra argumentas prieš rizikos kapitalą, nes kai kurioms įmonėms jis būtinas pasiekti produktą, mastą ar reguliacinius slenksčius, kurių vien pajamos nepadengs. Tačiau disciplina pasakyti „ne“ kapitalui, kuris neatsako į realų verslo poreikį, gali tapti konkurenciniu pranašumu.

    Galiausiai tikslas neturėtų būti pritraukti kuo daugiau pinigų. Tikslas yra sukurti tinkamą įmonę tinkamai rinkai, aiškiai suprantant, kokius įsipareigojimus ir kokią ateities trajektoriją atneša pasirinktas finansavimo šaltinis.

  • Kėdainių savivaldybė skelbia priedangų konkursą: ką turi pateikti daugiabučių bendrijos iki lapkričio 15 dienos

    Kėdainių savivaldybė skelbia priedangų konkursą: ką turi pateikti daugiabučių bendrijos iki lapkričio 15 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybė kviečia daugiabučių namų gyventojus ir jų atstovus teikti paraiškas konkursui, kuriuo siekiama pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas minimaliems priedangų reikalavimams. Idėja paprasta: įsirengti realiai naudojamas, tvarkingas ir saugesnes erdves, kurios ekstremalios situacijos metu galėtų tapti trumpalaike priedanga.

    Paraiškas gali teikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba namo administratorius. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbiausia yra gyventojų sprendimas ir aiškiai pagrįsti atlikti darbai ar įsigytos priemonės.

    Kas gali teikti paraišką?

    Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti susirinkimo protokolą, kuriame įtvirtintas sprendimas dėl patalpų pritaikymo priedangai. Taip pat reikalingi dokumentai, pagrindžiantys prekių įsigijimą ar atliktus darbus, bei kadastrinės bylos fragmentas su pažymėta patalpa.

    Prie dokumentų prašoma pridėti ir pritaikytos patalpos nuotraukas, kuriose matytųsi įgyvendinti minimalūs priedangos reikalavimai. Savivaldybė akcentuoja, kad vertinimas bus atliekamas tik tuomet, jei pareiškėjas įgyvendina ne mažiau kaip 3 reikalavimus.

    Kaip ir iki kada pateikti?

    Paraiškos priimamos iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Dokumentus galima pateikti atvykus į Kėdainių rajono savivaldybę, siunčiant el. paštu arba paštu savivaldybės administracijai, nurodant daugiabučio namo adresą ir pareiškėjo telefono numerį.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškos pateikimo data gali tapti svarbi, jei kelios paraiškos surinks vienodą balų skaičių. Tokiu atveju pirmumas bus suteikiamas anksčiau pateiktai paraiškai.

    Už ką skiriami balai?

    Vertinant pritaikymą, dėmesys skiriamas tiek prieinamumui, tiek praktiniams saugumo sprendimams. Balus gali lemti įėjimo ar išėjimo pritaikymas riboto judumo asmenims, pirmosios pagalbos rinkiniai, būtinos pagalbos priemonės, langų apsauga nuo stiklo šukių, taip pat rezervinis elektros šaltinis ir jo prijungimo sprendimai.

    Didžiausias svoris numatytas rezerviniam elektros šaltiniui, įskaitant jo montavimo ir prijungimo darbus, taip pat elektros instaliacijai generatoriaus pajungimui. Vertinamas ir patalpų tvarkingumas: priedanga turi būti švari, be pašalinių daiktų, trukdančių saugiai patekti ar būti patalpoje.

    Konkurso nugalėtojams finansavimas skiriamas iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Vienai paraiškai numatoma maksimali suma siekia 5 000 eurų, o 1 balo vertė yra 50 eurų, todėl galutinė suma priklausys nuo surinktų balų.

    Jei paraiškų poreikis viršys biudžete numatytas lėšas, prioritetas bus teikiamas daugiau balų surinkusiems pareiškėjams. Konkurso rezultatai bus paskelbti savivaldybės interneto svetainėje, o dėl papildomų klausimų gyventojai raginami kreiptis į savivaldybės patarėją, atliekantį parengties pareigūno funkcijas.

  • Palanga paskirstė 2026 metų sveikatos projektų finansavimą: keturiems iniciatyvoms skirta 14 921 eurų

    Palangos miesto savivaldybė paskyrė finansavimą 2026 metų sveikatos projektams, numatytiems savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programoje. Sprendimas įtvirtintas administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 21 dieną pasirašytu įsakymu dėl sveikatos projektų finansavimo.

    Šiemet finansavimas skirtas keturioms skirtingas gyventojų grupes ir poreikius apimančioms iniciatyvoms. Bendra patvirtinta suma siekia 14 921 eurų, o lėšos bus naudojamos 2026 metais įgyvendinamoms veikloms.

    Didžiausia suma skirta asociacijos „Jūros kopa“ projektui „Žmonės sportuoja“: 4 287 eurų. Nedaug atsiliko VšĮ „Užtaisas“ iniciatyva „Aktyvi Palanga su badmintonu“, kuriai numatyta 4 043 eurų.

    Palangos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Palangos viltis“ projektui „Atrask. Patirk. Įsitrauk“ skirta 3 731 eurų. Asociacijos Palangos LIONS moterų klubo projektas „Šiandien dėl savęs“ gavo 2 860 eurų finansavimą.

    Kaip nurodoma sprendime, finansavimas skiriamas iš Palangos miesto savivaldybės 2026 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Tokie konkursiniai kvietimai savivaldybėse paprastai orientuoti į fizinio aktyvumo skatinimą, socialinę įtrauktį ir prevencines veiklas, kurios gali mažinti sveikatos netolygumus bendruomenėje.

  • Vilkaviškio savivaldybė paskirstė 2026 metų Šeimos stiprinimo programos lėšas: kas gavo paramą

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskirstė finansavimą 2026 metų Šeimos stiprinimo programos priemonių projektams. Paraiškas galėjo teikti viešosios ir biudžetinės įstaigos, visuomeninės organizacijos bei kiti juridiniai asmenys.

    Finansavimas skirtas vadovaujantis savivaldybėje patvirtinta projektų finansavimo tvarka, kuri numato paraiškų pateikimo, vertinimo ir lėšų skyrimo procedūras. Sprendimas dėl lėšų paskirstymo įformintas savivaldybės mero potvarkiu.

    Kam skirta parama?

    2026 metais finansavimas paskirtas dviem projektams, kurių kiekvienas gavo po 2 500 eurų. Bendra paskirstyta suma siekia 5 000 eurų.

    Sūdavos kaimo bendruomenės projektui Nuotykių ir atradimų vasara skirta 2 500 eurų. VšĮ „Kur link“ projektui Pozityvaus bendravimo marškinėliai šeimai taip pat skirta 2 500 eurų.

    Ką tai reiškia bendruomenei?

    Savivaldybės finansuojami šeimos stiprinimo projektai paprastai orientuojami į bendruomeninių veiklų plėtrą, tarpusavio ryšių stiprinimą ir tėvystės kompetencijų ugdymą. Tokios iniciatyvos dažniausiai įgyvendinamos per užsiėmimus, edukacines veiklas ar bendrus renginius šeimoms.

    Potvarkyje įtvirtintas lėšų paskirstymas reiškia, kad atrinktų projektų vykdytojai gali pradėti planuoti veiklas ir atsiskaitymą pagal nustatytas taisykles. Konkretūs projektų įgyvendinimo terminai ir sąlygos paprastai apibrėžiami finansavimo dokumentuose.

  • Biržų rajonas paskirstė 30 000 eurų tradicinėms religinėms bendruomenėms: kam atiteko daugiausia

    Biržų rajonas paskirstė 30 000 eurų tradicinėms religinėms bendruomenėms: kam atiteko daugiausia

    Biržų rajono savivaldybė patvirtino 2026 metais tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos finansavimą iš savivaldybės biudžeto. Sprendimai įforminti mero potvarkiais, parengtais pagal paraiškas vertinusios komisijos nutarimus.

    Šiai priemonei 2026 metais numatyta 30 000 eurų. Lėšos skirtos Biržų rajone veikiančioms bendruomenėms konkrečioms veikloms ir projektams, nuo paveldo objektų atnaujinimo iki edukacinių iniciatyvų.

    Didžiausia suma – altoriaus ir pulto įrengimui

    Didžiausia finansavimo dalis atiteko Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Jai skirta 25 000 eurų projektui, susijusiam su bažnyčios altoriaus ir pulto gamyba bei įrengimu.

    Toks paskirstymas rodo, kad savivaldybės programoje reikšmingą vietą užima ir sakralinio paveldo bei liturginės infrastruktūros tvarkymas. Praktikoje tai dažnai reiškia ir didesnes vienkartines investicijas, palyginti su renginiais ar edukacija.

    Kiti projektai: stovykla, šildymas ir sauga

    Papilio evangelikų reformatų parapijai skirta 1 500 eurų jaunimo stovyklai 2026 metais. Tai viena iš nedidelių, bet tęstinių iniciatyvų, kuriose finansavimas dažniausiai nukreipiamas į veiklų organizavimą ir dalyvių įtraukimą.

    Biržų evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenei projektui „Išmani šiluma“ skirta 1 500 eurų. Pabiržės Švč. Trejybės parapijos iniciatyvai „Dievo artumo erdvė“ numatyta 1 000 eurų.

    Biržų evangelikų reformatų parapijai taip pat skirta 1 000 eurų bažnyčios pastato priešgaisrinės apsaugos sistemos įrengimo pirmajam etapui. Nors prašyta didesnė suma, dalinis finansavimas leidžia pradėti darbus ir tęsti juos etapais.

    Ką rodo paskirstymas?

    Iš viso patvirtintas 30 000 eurų krepšelis paskirstytas penkiems projektams, o didžioji dalis atiteko vienai paraiškai. Tai įprasta, kai programoje konkuruoja skirtingo masto darbai: infrastruktūros projektai paprastai kainuoja daugiau nei renginiai ar mokymai.

    Savivaldybės sprendimuose akcentuojamas projektinis principas, kai lėšos skiriamos konkrečioms veikloms, o ne bendrajam bendruomenių išlaikymui. Tokia praktika padeda aiškiau pagrįsti biudžeto panaudojimą ir įvertinti pasiektus rezultatus.

  • Telšiuose – NVO ir bendruomenių mokymai apie projektų paraiškas: ką būtina žinoti iki registracijos pabaigos

    Telšių rajono savivaldybė skelbia, kad 2026 metų gegužės 8 dieną 14.00 valandą vyks mokymai, skirti vietos bendruomenių organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Renginys bus organizuojamas Telšių rajono savivaldybės administracijos Apvaliojoje salėje, Žemaitės g. 14, Telšiuose.

    Mokymų tema orientuota į projektų rengimą finansavimui pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Dalyviams žadama ne tik teorinė dalis, bet ir praktiniai patarimai, kaip parengti paraišką taip, kad ji atitiktų vertinimo reikalavimus.

    Kas ves mokymus ir kam jie skirti

    Mokymus ves lektorė Eglė Juozapavičienė, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė. Tokia patirtis aktuali organizacijoms, kurios planuoja teikti paraiškas, ieško aiškesnio projekto logikos ir biudžeto planavimo supratimo.

    Mokymai aktualūs tiek bendruomeninėms organizacijoms, tiek NVO, veikiančioms seniūnijose ir siekiančioms finansavimo vietos iniciatyvoms. Praktikoje dažniausios kliūtys būna ne idėjos trūkumas, o netiksliai suformuluoti tikslai, neįrodyta nauda vietos gyventojams ar nepakankamai pagrįstos išlaidos.

    Registracija: ką reikia pateikti

    Organizatoriai nurodo, kad dalyvavimui būtina išankstinė registracija el. paštu iki 2026 metų gegužės 7 dienos 12.00 valandos. Registruojantis reikia pateikti vardą, pavardę, seniūniją, seniūnaitiją, atstovaujamą bendruomeninę organizaciją ar NVO, telefono numerį ir el. pašto adresą.

    Tokie mokymai paprastai padeda organizacijoms išvengti formalių klaidų ir tiksliau pasiruošti paraiškų teikimui, ypač kai finansavimas skiriamas konkurso būdu. Telšių rajone veikiančioms organizacijoms tai proga vienoje vietoje gauti susistemintą informaciją ir aiškiau įsivertinti, ko tikimasi iš pareiškėjų.

  • Biržų rajone dar liko 6 000 eurų jaunimo veikloms: paraiškų laukia iki birželio 4 dienos

    Biržų rajone dar liko 6 000 eurų jaunimo veikloms: paraiškų laukia iki birželio 4 dienos

    Biržų rajono savivaldybė skelbia pakartotinį kvietimą jaunimo, su jaunimu dirbančioms organizacijoms ir neformalioms jaunimo grupėms teikti paraiškas veiklų finansavimui. Parama skiriama pagal Savivaldybės jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų ir neformalių jaunimo grupių veiklos rėmimo programą.

    2026 metais programai numatyta 10 000 eurų, tačiau dalis lėšų dar nepaskirstyta: likutis siekia 6 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad, priklausomai nuo poreikio, finansavimas gali būti papildytas.

    Paraiškas galima teikti iki 2026 metų birželio 4 dienos 16.00 valandos. Dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, užpildyti kompiuteriu ir pateikti PDF formatu.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Šiuo kvietimu siekiama stiprinti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklą, didinti jaunų žmonių įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą ir skatinti jų užimtumą. Savivaldybės programose tokie kvietimai dažniausiai orientuoti į konkrečius, aiškiai pamatuojamus rezultatus vietos bendruomenėje.

    Numatoma remti iniciatyvas, kurios padeda jaunimui įgyti daugiau kompetencijų, skatina savanorystę ir pilietinį aktyvumą. Taip pat akcentuojamas inovatyvių idėjų bei lyderystės ugdymas, kas pastaraisiais metais savivaldybių jaunimo politikoje tampa vis dažnesniu prioritetu.

    Kokios sritys laikomos prioritetinėmis?

    Paraiškose išskiriamos kelios prioritetinės kryptys: tvarumo skatinimas, verslumo ir finansinio raštingumo didinimas, pilietiškumo stiprinimas. Taip pat dėmesys skiriamas emocinei ir psichinei sveikatai bei mažiau galimybių turinčių jaunuolių įtraukimui.

    Be to, numatyta jaunimo lyderystės ugdymo kryptis ir jaunuolių švietimas lyčių lygybės bei lygių galimybių temomis. Savivaldybė pabrėžia, kad vienas projektas gali apimti kelis prioritetus, todėl pareiškėjai gali planuoti veiklas kompleksiškai.

    Kiek galima gauti ir kaip teikti?

    Jaunimo ar su jaunimu dirbančios organizacijos vienam projektui gali prašyti iki 2 000 eurų. Neformali jaunimo grupė gali pretenduoti į iki 400 eurų finansavimą.

    Kiekvienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Ji turi būti pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens, o jei pareiškėjas naudoja antspaudą ar elektroninį parašą, dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamai.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu paštu, o registravimas patvirtinamas pareiškėjo nurodytu el. paštu. Dėl paraiškų rengimo ir pateikimo konsultuoja Biržų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Vesta Strelcova.

  • Mazurų gelbėtojai stabdo brangaus katerio aukcioną: naujas konkursas, bet finansavimas neaiškus

    Mazurų MOPR laikinai traukiasi

    Mazurų savanoriška vandens gelbėjimo tarnyba MOPR laikinai sustabdė vieno svarbiausių savo katerių pardavimo aukcioną. Šis sprendimas priimtas po to, kai Varmijos ir Mozūrų vaivada bei kultūros viceministras Gižycke paskelbė apie naują finansavimo konkursą, kuris turėtų sušvelninti organizacijos padėtį.

    Vis dėlto patys gelbėtojai pabrėžia, kad tai nebūtinai išspręs esminę problemą. Konkursinis modelis reiškia, kad lėšos nėra garantuotos, o galutinė skiriama suma gali būti mažesnė, nei realiai reikia viso sezono ir visų metų veiklai.

    „Tai simbolinis, bet ir būtinas žingsnis: per dvejus metus šiam tikslui skiriama suma sumažėjo tiek, kiek vertas šis kateris, o pinigų reikia etatams ir ištisus metus veikiančioms stotims“, – sakė MOPR vadovas Jarosławas Sroka.

    Kateris reikalingas sudėtingiausioms operacijoms

    Pardavimui buvo pasiūlytas galingas gelbėjimo kateris „Parker RIB 900 Baltic“, naudojamas sudėtingiausioms operacijoms Didžiųjų Mozūrų ežerų akvatorijoje. Tokia technika reikalinga ne tik įprastoms paieškos ar pagalbos situacijoms, bet ir ekstremalioms sąlygoms, kai vandenyje kyla didelis pavojus žmonėms ir įguloms.

    Katerio vertė buvo įvardijama apie 46 000 eurų, o būtent tokio dydžio sumos, pasak gelbėtojų, trūksta kasdienėms išlaidoms dengti. Organizacija akcentuoja, kad lėšos reikalingos ne prabangai ar vienkartiniams pirkiniams, o baziniam pajėgumui išlaikyti.

    Konkursas gali padėti, bet neužtikrina stabilumo

    Pasak MOPR vadovo, jei pagal naują konkursą organizacijai atitektų apie 115 000 eurų, tai leistų išlaikyti visas darbo vietas iki metų pabaigos. Tačiau gelbėtojai siekia ne vienkartinių injekcijų, o ilgalaikio sprendimo, kad finansavimas nebūtų kasmetinis konkursas su neaiškia pabaiga.

    MOPR teigia, kad veiksmingam darbui per metus reikėtų maždaug 460 000–690 000 eurų, tačiau iš regiono administracijos gaunama tik dalis šios sumos. Dėl to stokojama lėšų atlyginimams, įrangos atnaujinimui ir budėjimo infrastruktūrai, kuri turi veikti ne tik vasarą.

    „Jeigu šios lėšos pasieks mus, išlaikysime etatus iki metų pabaigos, tačiau vis tiek ieškome sisteminių sprendimų, kad nuo kitų metų tai būtų normalus finansavimas, o ne konkursas“, – sakė Jarosławas Sroka.

    Sezonas jau prasidėjo, laiko mažai

    Papildomą įtampą kelia tai, kad Mozūruose žūklės ir buriavimo sezonas jau įsibėgėja, o didžiausias turistų srautas paprastai prasideda gegužę ir tęsiasi kelis mėnesius. Gelbėtojai pabrėžia, kad teisės aktų pakeitimai per kelias dienas neįmanomi, todėl šiemet realistiškiausios yra tik laikinos priemonės.

    MOPR pateikiami duomenys rodo, kad 2025 metais gelbėtojai atliko 313 intervencijų, o į gretas prisijungė 47 nauji gelbėtojai. Organizacija veikia jau kelis dešimtmečius ir Didžiųjų Mozūrų ežerų sistemoje ištisus metus palaiko nuolatinį budėjimą keliose stotyse.