Tag: Finansinio stabilumo taryba

  • BoE vadovas įspėja dėl stabiliųjų monetų taisyklių: gresia susidūrimas su JAV ir bėgimo rizika JK

    BoE vadovas įspėja dėl stabiliųjų monetų taisyklių: gresia susidūrimas su JAV ir bėgimo rizika JK

    Transatlantinė įtampa dėl standartų

    Anglijos banko (BoE) vadovas Andrew Bailey perspėjo, kad tarptautinių reguliuotojų laukia artėjanti dvikova su JAV dėl stabiliųjų monetų reguliavimo standartų. Pasak jo, Vašingtonui siekiant plačiau įtvirtinti doleriu denominuotas stabiliąsias monetas kaip pasaulinės mokėjimų infrastruktūros dalį, Europoje ryškėja kitoks požiūris į riziką.

    Bailey pabrėžė, kad stabiliųjų monetų naudojimas tarptautiniuose atsiskaitymuose veiktų patikimai tik tada, jei būtų suderinti aiškūs, tarptautiniu mastu pripažinti reikalavimai. Priešingu atveju rinkoje gali susiformuoti nevienodas vartotojų apsaugos ir finansinio stabilumo lygis skirtingose jurisdikcijose.

    „Jei norime, kad stabiliųjų monetų sprendimai taptų pasaulinės mokėjimų architektūros dalimi, jos veiks tik turint tarptautinius standartus“, – sakė Andrew Bailey.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    BoE vadovas išskyrė pažeidžiamumą, susijusį su kai kurių JAV stabiliųjų monetų išpirkimu: ne visada galima greitai ir tiesiogiai konvertuoti žetonus į dolerius be tarpininkų. Jei išpirkimas realiai priklauso nuo kriptovaliutų biržų ar kitų grandžių, krizės metu tai gali sulėtinti atsiskaitymą ir didinti panikos riziką.

    Tokioje situacijoje, Bailey vertinimu, galėtų prasidėti staigus lėšų perskirstymas nuo mažiau patikimų stabiliųjų monetų į sistemas, kuriose įtvirtintos griežtesnės konvertavimo ir atsargų laikymo taisyklės. Tai primena klasikinį indėlių bėgimo scenarijų, tik pritaikytą skaitmeniniams mokėjimų instrumentams.

    „Žinome, kas nutinka, kai prasideda bėgimas nuo stabiliosios monetos: visi galiausiai ieško saugesnės sistemos“, – sakė Andrew Bailey.

    JK kryptis: atsargos ir greitas išpirkimas

    JK paraleliai formuoja savo stabiliųjų monetų reguliavimo modelį. BoE yra signalizavęs, kad sisteminės svarbos stabiliųjų monetų leidėjams turėtų būti keliami papildomi reikalavimai, kad išpirkimas būtų greitas ir patikimas net rinkos streso metu.

    Vienas iš aptariamų principų yra atsargų struktūra, kai dalis rezervų laikoma centrinio banko sąskaitose, o likusi dalis nukreipiama į labai likvidžius, trumpalaikius instrumentus. Tokia schema siekia sumažinti riziką, kad staigiai padidėjus išpirkimo užklausoms leidėjas pritrūks greitai realizuojamo turto.

    Bailey anksčiau taip pat ragino bankus atsargiau vertinti idėją leisti nuosavas stabiliąsias monetas ir daugiau dėmesio skirti tokenizuotiems indėliams. Ši kryptis vertinama kaip būdas išlaikyti pinigų sistemos stabilumą ir aiškesnę priežiūrą, ypač jei skaitmeniniai atsiskaitymai tampa programuojami.

    JAV taisyklės ir Europos reakcija

    JAV pastaraisiais metais spartina teisinį aiškumą stabiliųjų monetų rinkoje, tačiau Europos reguliuotojai akcentuoja kitus prioritetus: išpirkimo mechanizmo patikimumą, sisteminės rizikos ribojimą ir poveikį pinigų politikai. Skirtumai tarp modelių, kaip užtikrinamas žetonų padengimas ir atskaitomybė, tampa esminiu nesutarimų tašku.

    Tą pačią dieną, kai pasisakė Bailey, Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde taip pat išsakė susirūpinimą, kad net eurais denominuotos stabiliųjų monetų schemos gali kelti finansinio stabilumo rizikų ir trukdyti pinigų politikos perdavimui. Tai sustiprina signalą, jog Europa tikėtina sieks griežtesnių apsaugos priemonių nei JAV.

    Bailey argumentų svorį didina ir jo vaidmuo Finansinio stabilumo taryboje, kuri nuo 2020 metų teikia rekomendacijas dėl pasaulinių stabiliųjų monetų priežiūros. Vis dėlto tokios gairės dažnai yra neįpareigojančios, todėl realus suartėjimas priklausys nuo politinės valios ir to, kiek JAV bus pasirengusi derinti nacionalinę politiką su tarptautiniais standartais.

  • Privataus kredito bumas artėja prie 1 800 000 000 000 eurų: FSB įspėja dėl grandininės rizikos

    Privataus kredito bumas artėja prie 1 800 000 000 000 eurų: FSB įspėja dėl grandininės rizikos

    Privataus kredito rinka, kurios apimtis pasaulyje jau vertinama maždaug 1 400 000 000 000–1 800 000 000 000 eurų, vis dažniau kelia sisteminės rizikos klausimų. Finansinio stabilumo taryba (FSB) ragina nacionalinius priežiūros institucijų vadovus griežčiau vertinti šio sektoriaus sąsajas su bankais, draudikais ir turto valdytojais.

    FSB ataskaitoje pabrėžiama, kad privataus kredito rinka auga sparčiai, tačiau jai vis dar būdingas ribotas duomenų standartizavimas ir skaidrumas. Prie rizikų priskiriami ne vien sudėtingi finansavimo mechanizmai, bet ir mažiau aiškios turto vertinimo praktikos, galinčios iškreipti realų rizikos vaizdą.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    FSB dėmesio centre atsidūrė didėjantis sektoriaus susietumas su tradicine bankų sistema. Kalbama apie bankų suteikiamas kredito linijas, atnaujinamas finansavimo sutartis ir partnerystes, kai bankai bei turto valdytojai kartu kuria ar platina privataus kredito produktus.

    FSB duomenimis, bankų suteiktų panaudotų ir nepanaudotų kredito linijų suma siekia apie 200 000 000 000 eurų, tačiau komerciniai vertinimai rodo, kad realūs skaičiai gali būti gerokai didesni. Nors tai nėra dominuojanti dalis viso bankų kapitalo, FSB pažymi, kad kitos sąsajos gali sustiprinti šokų plitimą rinkoje.

    Neišbandytas scenarijus per nuosmukį

    Ataskaitoje akcentuojama, kad privataus kredito portfeliuose neretai taikomas didelis svertas, o finansavimas koncentruojasi tokiuose sektoriuose kaip technologijos, sveikatos apsauga ir paslaugos. Tokia struktūra, FSB vertinimu, dar nebuvo rimtai išbandyta užsitęsusio ekonomikos nuosmukio sąlygomis.

    Be to, fiksuojama, kad dalis skolininkų dažniau remiasi vadinamosiomis natūrinių palūkanų paskolomis, kai palūkanos ne mokamos grynaisiais, o pridedamos prie skolos. FSB tai įvardija kaip signalą, galintį rodyti blogėjančias kredito sąlygas ir didesnę nemokumo riziką.

    „Tai apima rizikingesnį fondų portfelių finansavimą, bankų atnaujinamas kredito linijas įmonėms, kurios tuo pat metu skolinasi iš privataus kredito fondų, ir vis dažnesnes bankų bei turto valdytojų partnerystes, orientuotas į privatų kreditą“, – teigiama FSB ataskaitoje.

    Ko prašoma reguliuotojų?

    FSB siekia, kad priežiūros institucijos sustiprintų sektoriaus kontrolę ir geriau matytų bendrą rizikų koncentraciją. Tarp prioritetų nurodoma geresnė ekspozicijų agregacija, nuoseklesnis vertinimo metodų taikymas, atsargesnis privačių reitingų naudojimas ir išsamesni paskolų lygmens duomenys.

    Taip pat siūloma griežčiau vertinti likvidumo neatitikimus, kai investuotojams siūlomos dažnesnės išpirkimo galimybės, nei realiai leidžia parduoti mažiau likvidų turtą. Ši tema tapo ypač aktuali augant pusiau likvidiems produktams, kurie kai kuriose rinkose pritraukia ir mažmeninius investuotojus.

    Privataus kredito augimas įgavo pagreitį po 2008 metų pasaulinės finansų krizės, kai bankai atsitraukė nuo rizikingesnių skolos rinkos segmentų. Alternatyvūs skolintojai užėmė šią nišą, o šiandien vis dažniau finansuoja ne tik vidutinio dydžio, bet ir dideles bendroves.

    Didžiųjų bankų atskleidžiami skaičiai rodo, kad ekspozicijos jau matomos ir Europoje. Pavyzdžiui, „Barclays“ nurodė apie 18 000 000 000 eurų privataus kredito ekspoziciją, „Deutsche Bank“ – apie 27 000 000 000 eurų, o „BNP Paribas“ – apie 23 000 000 000 eurų, todėl riziką vis aktyviau vertina ir Europos centriniai bankai.