CP v2

Tag: Finansinis sukčiavimas

  • Sulaikytas buvęs Vengrijos banko vadovas Matolcsy: tyrimas dėl galimos aferos už 1 mlrd. eurų

    Sulaikytas buvęs Vengrijos banko vadovas Matolcsy: tyrimas dėl galimos aferos už 1 mlrd. eurų

    Sulaikymas ir įtarimai

    Buvęs Vengrijos centrinio banko vadovas György Matolcsy trečiadienio rytą buvo sulaikytas ir nuvežtas į Centrinę vyriausiąją prokuratūrą tyrimams. Pareigūnai aiškinasi galimus finansinius nusikaltimus, susijusius su viešųjų lėšų valdymu.

    Matolcsy, ilgą laiką laikytas artimu buvusio ministro pirmininko Viktoro Orbáno bendražygiu, Vengrijos nacionaliniam bankui vadovavo 12 metų, iki 2025 metų. Pats buvęs vadovas anksčiau neigė daręs pažeidimų.

    „Mano klientas įtariamas sunkiu finansiniu sukčiavimu, sukėlusiu didelę žalą, ir suklastoto privataus dokumento panaudojimu“, – sakė Matolcsy advokatas Pál Bátki.

    Prokuratūra nurodė, kad tuo pat metu vykdomi koordinuoti veiksmai keliose vietose, o tyrimas siejamas su įtariamu piktnaudžiavimu pasitikėjimu, galimai padarius itin didelę finansinę žalą. Daugiau detalių žadama pateikti vėliau, užbaigus pirminius veiksmus.

    Ką reiškia sulaikymas

    Teisiškai sulaikymas apklausai dar nereiškia, kad asmuo bus suimtas ar jam bus taikomas kardomasis kalinimas. Ar Matolcsy galės išvykti po apklausos, kol kas nėra aišku.

    Jei jis būtų oficialiai pripažintas įtariamuoju, teismas galėtų spręsti dėl suėmimo ikiteisminio tyrimo metu. Tokiais atvejais paprastai vertinama, ar yra rizika slapstytis, daryti poveikį liudytojams ar naikinti įrodymus.

    Šis epizodas nėra pirmas, kai buvęs centrinio banko vadovas atsiduria teisėsaugos akiratyje. Rugsėjo mėnesį jis buvo apklaustas kitoje byloje dėl galimo piktnaudžiavimo pareigomis, susijusio su spaudimu Vengrijos bankų sektoriui, tuomet kaltinimus taip pat neigė.

    Fondas, investicijos ir daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Dabartinė Vengrijos nacionalinio banko vadovybė ir Valstybės audito institucija pateikė baudžiamuosius skundus dėl centrinio banko įsteigtų fondų veiklos. Šie fondai buvo kuriami 2014 metais ir vėliau sujungti, o jų investicijas valdė turto valdytojas „Optima Investment“.

    Skelbiama, kad fondų investicinė struktūra administravo beveik 500 mlrd. forintų, tai yra daugiau nei 1 mlrd. eurų viešųjų lėšų. Auditas, kaip pranešama, fiksavo nepakankamai skaidrią įmonių ir investicijų schemą, valdymo spragas bei galimų nusikalstamų veikų požymius.

    Po fondų sujungimo ir vėlesnių sprendimų išryškėjo finansiniai sunkumai, o žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimas sąsajas su buvusio vadovo sūnaus Ádámo aplinka. Matolcsy šiuos įtarimus viešai atmetė.

    2026 metais Vengrijos parlamentas priėmė sprendimą steigti tyrimo komisiją, kuri nagrinėtų galimus piktnaudžiavimus centrinio banko sistemoje. Tyrėjai taip pat domėjosi projektais, siejamais su banko būstinės renovacija, ir atskiru pinigų plovimo tyrimu.

    Gegužę institucijos pranešė konfiskavusios grynuosius pinigus ir vertybinius popierius, kurių vertė siekė 91,8 mlrd. forintų, tai yra apie 230 mln. eurų. Ši suma vertinama kaip vienas reikšmingiausių epizodų tyrime, kuriame nagrinėjamas galimas viešųjų lėšų nukreipimas ir kontrolės spragos.

  • Turkiją purto 16 mlrd. eurų fondų skandalas: sulaikytas „Tera Yatirim“ vadovas

    Turkiją purto 16 mlrd. eurų fondų skandalas: sulaikytas „Tera Yatirim“ vadovas

    Turkijos teisėsauga sulaikė brokerių bendrovės „Tera Yatirim Menkul Degerler AS“ valdybos pirmininką Emre Tezmeną, tiriant investicinių fondų veiklą, kuri valdžios institucijų vertinimu turi Ponzi schemos požymių. Skandalas palietė 455 758 investuotojus, o likviduojamų fondų vertė siekia apie 15,9 mlrd. eurų.

    Turkijos žiniasklaida skelbia, kad kartu su E. Tezmenu buvo suimti ir dar keturi asmenys, susiję su „Tera“ valdomais fondais bei kitomis finansų grupėmis. Tyrimas įsibėgėjo po to, kai dalis fondų praėjusią savaitę pranešė vėluojantys atsiskaityti su klientais, bandžiusiais atsiimti pinigus.

    Kas nutiko investuotojų pinigams?

    Krizė kilo tuomet, kai keli fondų valdytojai, įskaitant „Tera Portföy“ ir „Pusula Portföy“, susidūrė su grynųjų trūkumu, augant išpirkimo prašymams. Problema buvo struktūrinė: portfeliuose dominavo mažai prekiaujamų įmonių akcijos, kurias greitai parduoti sunku neįmušant kainos žemyn.

    Valdžios institucijos aiškina, kad tokio tipo portfeliai gali sukurti užburtą ratą: ribota akcijų pasiūla leidžia kainoms kilti net ir esant santykinai mažai paklausai, o išaugusios vertės ataskaitose pritraukia naujų investuotojų. Tačiau prasidėjus masiškesniems išpirkimams, bandymai skubiai realizuoti pozicijas gali smarkiai numušti kainas ir sumažinti grąžinamas sumas.

    Likviduojami 131 fondas

    Turkijos Kapitalo rinkų taryba nurodė likviduoti 131 fondą, kurį valdė septynios įmonės. Reguliuotojas skelbia, kad fondų vienetai bus parduodami, o investuotojams gautos lėšos bus paskirstytos proporcingai jų turimai daliai, tačiau galutinės atgavimo sumos dar neaiškios.

    Likvidavimo procesą prižiūri „Türkiye İş Bankası“ ir valstybės valdoma Ziraat Bank, o turto pardavimo terminas pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių. Tokiu sprendimu siekiama sumažinti riziką, kad priverstinis skubus pardavimas dar labiau destabilizuotų kainas ir sumažintų investuotojams grąžintiną sumą.

    Tyrimas plečiamas ir į kriptoturtą

    Valdžios institucijos taip pat įšaldė su kai kuriais vadovais susijusį turtą ir apribojo dalies asmenų sandorius, įskaitant jų sutuoktinius ir artimuosius. Prokurorai pareikalavo duomenų apie nuo 2024 metų į užsienį atliktus pinigų ir kriptoturto pervedimus, siekdami nustatyti, ar turtas nebuvo išvestas iš šalies.

    „Mes probleminę zoną izoliuojame ir kontroliuojame“, – sakė Turkijos finansų ministras Mehmet Şimşek, pabrėždamas, kad paveikti fondai sudaro apie 10 proc. viso sektoriaus.

    Tuo pat metu rinkos įtampa išaugo: Stambulo biržos plačiosios rinkos indeksas per savaitę smuko apie 12 proc., o dalis akcijų neteko 40 proc. ar daugiau vertės. MSCI dar anksčiau buvo perspėjusi apie galimai koordinuotą prekybą mažesnių Turkijos įmonių akcijomis, kuri galėjo iškreipti kainas, o reguliuotojams sugriežtinus taisykles rugpjūtį, kai kurių vertybinių popierių kritimas paspartėjo.