CP v2

Tag: Finansų reguliavimas

  • ES priežiūra spaudžia „Binance“: aiškinasi, ar birža apeina MiCA licenciją Europoje

    ES priežiūra spaudžia „Binance“: aiškinasi, ar birža apeina MiCA licenciją Europoje

    Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ atsidūrė Europos priežiūros institucijų akiratyje dėl to, kaip ji po MiCA taisyklių įsigaliojimo toliau aptarnauja klientus Europos Sąjungoje. Reguliuotojai aiškinasi, ar bendrovė nepiktnaudžiauja siaura teisės išimtimi, leidžiančia teikti paslaugas be licencijos.

    MiCA, tai yra Kriptoturto rinkų reglamentas, nustato vieningas taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams ES ir numato, kad veiklai būtinas leidimas. Po pereinamojo laikotarpio, nuo liepos 1 dienos nelicencijuotos įmonės turėjo imtis veiksmų mažinti veiklą ir aptarnauti klientus tik tam, kad šie galėtų perkelti ar parduoti turimą kriptoturtą.

    Pasak pranešimų, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ESMA bei kelių šalių nacionaliniai reguliuotojai, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Graikiją, tikrina vadinamąją atvirkštinę kliento iniciatyvą. Ši išimtis taikoma tada, kai paslaugos ES klientui suteikiamos tik jam pačiam savarankiškai kreipusis į paslaugų teikėją už ES ribų.

    Kur baigiasi išimtis

    ESMA yra pabrėžusi, kad atvirkštinės iniciatyvos išimtis turi būti suprantama labai siaurai ir negali tapti būdu apeiti MiCA reikalavimus. Praktikoje reguliuotojai vertina, ar klientas tikrai pats inicijavo santykį, ar įmonė netiesiogiai skatino registraciją, rinkodarą ar aktyvų paslaugų siūlymą konkrečiose rinkose.

    Kai kurios priežiūros institucijos gali prašyti papildomos informacijos ir, jei atsakymai netenkins, imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų. Tokiais atvejais galimos sankcijos, įskaitant baudas, tačiau sprendimus priima nacionaliniai reguliuotojai, o ne pati ESMA.

    Skelbiama, kad dalis „Binance“ ankstesnių vietinių registracijų ar leidimų atskirose šalyse pasikeitus režimui nebegalioja, o kai kuriose rinkose klientai aptarnaujami per bendrovės padalinį už ES ribų. Tuo pat metu vartotojų patirtis platformoje, vertinant iš kliento perspektyvos, esą iš esmės nepasikeitė.

    Ką sako „Binance“

    „Binance“ teigė, kad laikosi taikomų reguliavimo reikalavimų tose jurisdikcijose, kuriose veikia, ir pabrėžė siekį dirbti Europoje ilgalaikėje perspektyvoje pagal MiCA. Bendrovės atstovas nurodė, kad įmonė aktyviai siekia gauti MiCA autorizaciją.

    ESMA, komentuodama bendrą situaciją, pabrėžia, kad pagal MiCA priežiūra, tyrimai ir vykdymo užtikrinimas yra nacionalinių institucijų kompetencija. ESMA vaidmuo labiau susijęs su vienoda priežiūros praktika visoje ES, skatinant institucijų bendradarbiavimą ir informacijos apsikeitimą.

    Ši byla papildo ilgą „Binance“ reguliacinių iššūkių istoriją. Bendrovė anksčiau Jungtinėse Valstijose sutiko sumokėti apie 4,0 milijardo eurų dydžio sankcijas ir pripažino kaltę dėl pažeidimų, susijusių su pinigų plovimo prevencija ir sankcijų laikymusi.

    Ar „Binance“ galės išlaikyti savo veiklos mastą Europoje, priklausys nuo to, kaip nacionalinės institucijos įvertins atvirkštinės iniciatyvos taikymą ir ar greitai bendrovei pavyks gauti MiCA licenciją. MiCA režimas rinkai žada daugiau aiškumo, tačiau kartu griežtina atsakomybę ir mažina erdvę pilkosioms zonoms.

  • Trumpas nusileido dėl etikos: Senatui atveriamas kelias istoriniam kriptovaliutų įstatymui

    Trumpas nusileido dėl etikos: Senatui atveriamas kelias istoriniam kriptovaliutų įstatymui

    JAV Kongrese vėl įsibėgėja teisės aktas, kuris turėtų pagaliau aiškiai atsakyti, kuri institucija prižiūri kriptovaliutų rinką. Respublikonai savaitgalį paskelbė, jų teigimu, galutinį CLARITY akto tekstą, o pagrindinis lūžis – Donaldo Trumpo sutikimas su griežtesniais etikos ribojimais.

    CLARITY aktas, oficialiai vadinamas Skaitmeninio turto rinkos aiškumo aktu, siūlo padalyti priežiūrą tarp Prekių ateities sandorių prekybos komisijos ir Vertybinių popierių ir biržos komisijos. Tokiu būdu būtų keičiama iki šiol fragmentiška praktika, kai daug kas buvo sprendžiama per tyrimus, baudas ir teismus.

    Atstovų Rūmai savo versiją priėmė 2025 metų liepą, tačiau vėliau procesas strigo dėl Baltųjų rūmų pasipriešinimo etikos daliai. Demokratai siekė realiai įgyvendinamų apribojimų, kurie mažintų interesų konfliktų riziką, ypač kai politikai patys turi ryšių su kriptoturtu.

    Kas keičiasi etikos dalyje

    Pagal suderintą tekstą federaliniai pareigūnai ir jų sutuoktiniai turėtų atsisakyti reikšmingų kriptovaliutų turto arba perkelti jį į akląjį patikėjimą. Taip pat numatomas draudimas einant pareigas leisti ar remti skaitmeninio turto emisijas, kad sprendimų priėmimas nebūtų siejamas su asmenine finansine nauda.

    Svarbi naujovė – galimybė šias etikos taisykles vykdyti valstijų generaliniams prokurorams. Būtent ši nuostata anksčiau buvo itin jautri, nes didina teisinių veiksmų riziką federaliniams pareigūnams ir mažina kontrolę, kurią centrinė valdžia turėtų vykdymo procese.

    „Prezidentas savanoriškai sutiko su naujomis etikos nuostatomis“, – teigė senatorė Cynthia Lummis.

    Rinkos reakcija ir balsavimo realybė

    Žinia apie susitarimą paskatino optimizmą kriptovaliutų rinkoje: bitkoino kaina šoktelėjo maždaug 1,3 proc. ir siekė apie 70 800 eurų. Ryškesnį judėjimą fiksavo ir „Hyperliquid“ ekosistemos žetonas HYPE, kurio kaina kilo daugiau nei 3 proc. iki maždaug 73 eurų.

    Vis dėlto teisėkūros kalendorius išlieka įtemptas, o artėjantis balsavimas Senate pirmiausia yra procedūrinis žingsnis, atveriantis kelią debatams. Jam reikia 60 balsų, tad respublikonams, turintiems 53 vietas, būtina dalies demokratų parama, o vėliau dar lauktų pataisos, galutinis priėmimas ir suderinimas su Atstovų Rūmais.

    Diskusijos dėl decentralizuotų finansų reguliavimo tapo viena sudėtingiausių šiuolaikinės kriptoturto priežiūros temų. Būtent tai, kaip taisyklės turėtų galioti protokolams be centralizuoto operatoriaus, dažnai lemia, ar įstatymas bus pritaikomas praktikoje, ar taps sunkiai įgyvendinamu kompromisu.

    Europa jau turi MiCA, bet ją peržiūri

    Europos Sąjunga kriptoturto taisykles suvienodino anksčiau: visoje bendrijoje nuo 2024 metų gruodžio taikomas Kriptoturto rinkų reglamentas MiCA. Jis įtvirtino vieningą licencijavimo modelį ir aiškesnius reikalavimus paslaugų teikėjams, įskaitant klientų lėšų saugojimą, kapitalo pakankamumą ir valdymo standartus.

    Griežčiausiai MiCA vertina su valiutomis ar turto krepšeliais susietus žetonus, įskaitant stabilios vertės žetonus: jiems keliami rezervų, informacijos atskleidimo ir leidimų reikalavimai. Kitam kriptoturtui taikomi švelnesni atskleidimo principai, tačiau įtvirtinti draudimai piktnaudžiauti viešai neatskleista informacija ir manipuliuoti rinka.

    Europos Komisija šiuo metu renka nuomones, kaip MiCA veikia praktikoje, ir vertina, ar nereikia korekcijų, ypač decentralizuotų finansų srityje. Tai rodo, kad net turint bendrą reguliavimo karkasą, technologijų raida ir rinkos inovacijos verčia taisykles nuolat atnaujinti.

  • Pietų Korėja nuo 2027 metų žada tokenizuoti akcijas ir obligacijas: planas trimis etapais

    Pietų Korėja nuo 2027 metų žada tokenizuoti akcijas ir obligacijas: planas trimis etapais

    Pietų Korėjos finansų reguliuotojas pranešė kuriantis tokenizavimo infrastruktūrą, kuri ateityje būtų pritaikoma įvairių rūšių vertybiniams popieriams, įskaitant akcijas, obligacijas ir fondus. Tikslas – sukurti aiškias taisykles ir techninį pagrindą, kad vertybiniai popieriai galėtų būti leidžiami ir apskaitomi naudojant blokų grandinės sprendimus.

    Šis pranešimas paskelbtas po konsultacinės grupės dėl tokenizuotų vertybinių popierių posėdžio. Pietų Korėja jau patvirtino teisės aktų pakeitimus, kurie numato teisinį blokų grandine paremtų vertybinių popierių pripažinimą, o jų įsigaliojimas numatytas 2027 metų vasario 4 dieną.

    Trys etapai iki platesnės rinkos

    Reguliuotojo planas suskirstytas į tris etapus, kad perėjimas vyktų palaipsniui ir būtų galima įvertinti rizikas. Pirmajame etape numatoma pradėti nuo ribotesnių instrumentų, daugiausia skirtų instituciniams investuotojams, taip mažinant galimą poveikį mažmeninei rinkai.

    Pirmajame etape daug dėmesio skiriama privačioms pinigų rinkos fondų struktūroms ir privačioms įmonių obligacijoms. Taip pat numatoma pradėti akcijų tokenizavimą nuo nelistinguojamų akcijų, naudojant patikėjimo modelį, kai pačios akcijos lieka esamoje sistemoje, o investuotojai gauna tokenizuotą patikėjimo naudos gavėjo vertybinį popierių.

    Antrasis etapas būtų pradedamas tuomet, jei pirmojo etapo veikimas bus įvertintas kaip stabilus ir saugus. Tokiu atveju infrastruktūra būtų plečiama į viešai siūlomus vertybinius popierius, kad tokenizavimas taptų prieinamas platesnei emisijų ir platinimo praktikai.

    Trečiasis etapas numato atsiskaitymų infrastruktūros perkėlimą į blokų grandinę. Reguliuotojas nurodė siekį sudaryti sąlygas atsiskaityti už tokenizuotus vertybinius popierius naudojant stabilios vertės kriptovaliutas, tačiau tai būtų vėlesnis žingsnis, priklausantis nuo ankstesnių etapų rezultatų ir rinkos pasirengimo.

    Kokie apribojimai ir reikalavimai numatomi?

    Pagal pateiktas gaires, esami vertybinių popierių tarpininkai ir prekybos įmonės galėtų dirbti su tokenizuotais vertybiniais popieriais be papildomos licencijos, jei veiktų pagal jau galiojančių leidimų apimtį. Tuo pačiu nebiržinės prekybos platformoms numatoma pareiga iš anksto suderinti veikimą su Finansų priežiūros tarnyba.

    Mažmeniniams investuotojams nebiržinėse platformose būtų taikoma metinė grynųjų pirkimų riba – 100 000 000 Pietų Korėjos vonų vienoje prekybos vietoje. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 62 000 eurų per metus, tačiau faktinė suma eurais gali svyruoti priklausomai nuo valiutų kurso.

    Taip pat numatytos registracijos taisyklės ne bankų subjektams, kurie norėtų patys tvarkyti investuotojų sąskaitas, susijusias su jų leidžiamais tokenizuotais vertybiniais popieriais. Tokiems emitentams būtų keliami kapitalo ir organizaciniai reikalavimai, įskaitant 4 000 000 000 Pietų Korėjos vonų nuosavo kapitalo kartelę, tai yra apie 2 500 000 eurų.

    Reguliuotojas kaip tarptautinius orientyrus įvardijo „BlackRock“ tokenizuotą fondą „BUIDL“ ir Honkongo tokenizuotas žaliąsias obligacijas. Tai rodo, kad Pietų Korėja savo planą dėlioja atsižvelgdama į jau veikiančius rinkos pavyzdžius ir siekia suderinti inovacijas su investuotojų apsauga.

    Nors tokenizavimas dažnai pristatomas kaip būdas pagreitinti atsiskaitymus ir sumažinti tarpininkų grandinę, praktinis įgyvendinimas priklauso nuo teisinių apibrėžčių, apskaitos suderinamumo ir kibernetinio saugumo. Todėl pasirinktas etapinis modelis leidžia reguliuotojui tikrinti sistemos patikimumą realiomis sąlygomis prieš pereinant prie masiškesnių sprendimų.

  • SEC siūlo revoliucines kripto taisykles: iki 64,7 mln. eurų be pilnos registracijos

    SEC siūlo revoliucines kripto taisykles: iki 64,7 mln. eurų be pilnos registracijos

    JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) pristatė siūlymą, kuriuo siekiama sukurti pirmą atskirą ir kryptingą taisyklių paketą kripto turto platinimui. Reguliuotojas teigia, kad naujasis modelis suteiktų aiškesnį ir paprastesnį kelią įmonėms pritraukti kapitalą, kartu išlaikant bazines investuotojų apsaugas.

    Siūlymas pavadintas Regulation Crypto Assets ir numato du pagrindinius atleidimus nuo įprastos vertybinių popierių registracijos. Tai reikštų mažesnę administracinę naštą daliai projektų, kurie iki šiol dažnai susidurdavo su teisinio neapibrėžtumo rizika ir brangiais atitikties procesais.

    Du keliai pritraukti kapitalą

    Pirmasis atleidimas, vadinamas startuolių atleidimu, leistų per ketverių metų laikotarpį pritraukti iki 4,3 mln. eurų neįregistruojant siūlymo kaip įprastų viešų vertybinių popierių. SEC akcentuoja, kad tai būtų skirta ankstyvos stadijos iniciatyvoms, kurioms svarbiausia greitis ir prognozuojamos taisyklės.

    Antrasis instrumentas, lėšų pritraukimo atleidimas, leistų per 12 mėnesių pritraukti iki 64,7 mln. eurų. Tiesa, tokiu atveju projektams tektų skelbti finansines ataskaitas ir vykdyti tęstines informavimo pareigas, kad investuotojai gautų daugiau palyginamos ir patikimos informacijos.

    Abiem atvejais SEC siūlo labiau principu grįstą atskleidimą, kai investuotojams pateikiami aiškūs pasakojamojo pobūdžio paaiškinimai apie projektą, rizikas, žetonų ekonomiką ir komandos įsipareigojimus. Tai reikštų mažiau sudėtingų teisinių dokumentų, tačiau daugiau reikalavimų suprantamai paaiškinti esmę.

    Saugus uostas ir ginčas su valstijomis

    Siūlyme taip pat numatomas sąlyginis saugaus uosto mechanizmas, kuris tam tikrais atvejais galėtų padėti žetonams ateityje nebūti laikomiems vertybiniais popieriais. Logika paprasta: jei emitentas užbaigia arba galutinai nutraukia pažadėtas valdymo ir plėtros pastangas, kuriomis rėmėsi investuotojų lūkesčiai, teisinė kvalifikacija galėtų keistis.

    Kartu SEC siekia išvengti situacijos, kai projektai turi atskirai derintis prie skirtingų JAV valstijų taisyklių. Siūlymas numato, kad pagal naujuosius atleidimus vykdomiems siūlymams būtų taikomas viršenybės principas prieš prieštaraujančius valstijų registracijos reikalavimus, taip mažinant fragmentacijos riziką.

    „Tai yra minimali veiksminga priežiūros dozė: pakankama apsaugai, bet paliekanti erdvės inovacijoms“, – sakė SEC pirmininkas Paulas Atkinsas.

    Kodėl SEC juda dabar?

    Šis žingsnis pateikiamas tuo metu, kai JAV Senatas vasaros pertraukai išvyko nepriėmęs pagrindinio skaitmeninio turto rinkos įstatymo projekto, kuris turėtų aiškiau padalyti priežiūrą tarp SEC ir JAV prekių ateities sandorių komisijos. Dėl to reguliuotojai ir rinka vis dar veikia mišrių interpretacijų sąlygomis, o ginčai dėl to, kas laikytina vertybiniu popieriumi, išlieka vienu didžiausių industrijos galvosūkių.

    SEC pabrėžia, kad pasiūlymas dar nėra galutinis: po paskelbimo Federaliniame registre bus numatytas 60 dienų viešų komentarų laikotarpis. Tai reiškia, kad verslo asociacijos, investuotojai, akademikai ir politikos formuotojai dar gali keisti detales, o galutinė redakcija gali reikšmingai skirtis nuo dabartinės.

    Kripto rinkai tai signalas apie galimą posūkį nuo vien baudžiamųjų veiksmų prie aiškesnės taisyklių architektūros. Jei siūlymas bus priimtas, jis galėtų padidinti teisėtai veikiančių projektų skaičių JAV, tačiau kartu iškels klausimą, kaip naujieji atleidimai derės su esamomis kovos su pinigų plovimu, vartotojų apsaugos ir rinkos manipuliavimo prevencijos praktikomis.