JAV kriptovaliutų sektoriaus lobistinė organizacija Blockchain Association pateikė pastabas, kuriomis iš esmės palaiko iždo institucijų siūlomas taisykles stabiliosioms monetoms pagal GENIUS Act. Siūlomos nuostatos apibrėžia, kokių klientų tapatybės nustatymo procedūrų turėtų laikytis mokėjimo stabiliosios monetos emitentai.
Dokumentas pateiktas reaguojant į kelias institucijas apimantį bendrą projektą, kurį rengė Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklas (FinCEN), Valiutos kontrolieriaus tarnyba (OCC), Federalinė rezervų sistema, Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC) ir Nacionalinė kredito unijų administracija (NCUA). Pastabų teikimo terminas baigėsi rugpjūčio 21 dieną.
Kas numatyta GENIUS Act
GENIUS Act suformuoja pagrindinį mokėjimo stabiliųjų monetų reguliavimo karkasą: kas gali jas leisti, kokiu turtu jos turi būti padengtos ir kaip žetonų turėtojai gali juos išsipirkti. Viena svarbiausių dalių yra reikalavimas leidžiamiems mokėjimo stabiliųjų monetų emitentams turėti veiksmingą klientų identifikavimo programą.
Blockchain Association teigia, kad klientų patikros pareiga turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai emitentas tiesiogiai bendrauja su klientu pirminėje rinkoje. Tai reikštų, kad kasdieniai pervedimai tarp vartotojų antrinėje rinkoje nepatektų į emitento klientų identifikavimo programos taikymo ribas.
„Blockchain Association taip pat tvirtai pritaria siūlymui klientų identifikavimo pareigas riboti pirminės rinkos santykiais, kai emitentas tiesiogiai sąveikauja su klientu, o ne bandyti taikyti tapatybės nustatymo reikalavimus visai tolesnei antrinės rinkos veiklai“, – sakoma organizacijos pozicijoje.
Ko prašoma iš reguliuotojų
Asociacija taip pat ragina aiškiau apibrėžti sąvokas, kurios praktikoje lems, kada ir kam atsiranda prievolės. Tarp jų minimi terminai sąskaita, klientas ir skaitmeninio turto paslaugų teikėjas, nes skirtingas aiškinimas gali išplėsti arba susiaurinti reikalavimų taikymą.
Konkrečiai siūloma, kad vienkartiniai išpirkimai ar veiksmai, nesusiję su stabiliosiomis monetomis, nebūtų automatiškai priskiriami prie santykių, kuriems taikomos pilnos klientų patikros procedūros. Organizacijos vertinimu, per platus apibrėžimas galėtų sukurti neapibrėžtumo ir bereikalingų atitikties kaštų.
Kita svarbi tema yra reikalavimų dubliavimas. Blockchain Association prašo, kad taisyklės būtų suderintos taip, jog emitentai nebūtų verčiami vykdyti kelių iš esmės tą patį tikslą turinčių procedūrų skirtinguose režimuose, o taip pat turėtų pakankamai lankstumo pasirinkti, kaip tikrinti klientų informaciją.
Organizacija taip pat siūlo suderinti planuojamų klientų identifikavimo taisyklių įsigaliojimo datą su kitais pagal GENIUS Act diegiamais pinigų plovimo prevencijos reikalavimais. Tokiu būdu, jos teigimu, būtų lengviau įgyvendinti pokyčius ir sumažėtų rizika, kad įmonės turės kelis kartus per trumpą laiką perkurti atitikties procesus.
Kodėl tai svarbu rinkai
Rinkai šios diskusijos reikšmingos dėl pusiausvyros tarp finansinių nusikaltimų prevencijos ir mokėjimo technologijų patogumo. Jei emitentams būtų nustatyta pareiga identifikuoti vartotojus ir antrinėje rinkoje, tai praktiškai būtų sunkiai įgyvendinama, nes daug operacijų vyksta tarp piniginių ir paslaugų teikėjų, su kuriais emitentas neturi tiesioginio ryšio.
Blockchain Association argumentuoja, kad pirminės rinkos ribojimas leistų išlaikyti reguliavimo tikslus, bet kartu išvengtų perteklinių pareigų, kurios galėtų stabdyti inovacijas ir didinti sąnaudas. Galutinė taisyklių formuluotė parodys, kiek reguliuotojai bus linkę atskirti emitentų atsakomybę nuo kitų ekosistemos dalyvių, pavyzdžiui, biržų ar skaitmeninio turto paslaugų teikėjų.
