CP v2

Tag: Fire Point

  • Ukraina siunčia signalą Maskvai: „Fire Point“ teigia, kad branduolinė bomba būtų politinės valios klausimas

    Ukraina siunčia signalą Maskvai: „Fire Point“ teigia, kad branduolinė bomba būtų politinės valios klausimas

    Ukrainoje kilusi diskusija dėl galimo branduolinio ginklo atkūrimo įsiliepsnojo po ginkluotės kūrėjo Denyso Štilermano pasisakymų. Jis teigė, kad šalis turėtų pakankamai išteklių ir technologinių kompetencijų, jei būtų priimtas politinis sprendimas.

    D. Štilermanas, siejamas su privačia gynybos pramonės bendrove „Fire Point“, interviu metu pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu tokio projekto nevykdo. Pasak jo, Kijevas laikosi tarptautinių įsipareigojimų, nors saugumo garantijos, kurias Ukraina gavo praeityje, realybėje neapsaugojo nuo agresijos.

    Budapešto memorandumas ir neištesėtos garantijos

    1994 metais pasirašytu Budapešto memorandumu Ukraina atsisakė didžiulio Sovietų Sąjungos palikto branduolinio arsenalo. Mainais ji gavo politinio pobūdžio saugumo užtikrinimus iš Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.

    Vėlesni įvykiai, įskaitant Rusijos veiksmus 2014 metais ir plataus masto invaziją 2022 metais, Ukrainoje dažnai įvardijami kaip esminė priežastis, kodėl visuomenėje grįžta klausimas apie realias atgrasymo priemones. Vis dėlto oficiali Ukrainos pozicija tarptautinėje arenoje iš esmės išlieka susieta su nebranduolinio statuso laikymusi.

    Ką reiškia tokie pareiškimai dabar

    Ukrainos gynybos sektorius nuo karo pradžios sparčiai plečia gamybą ir technologinę bazę, o privačios bendrovės vis dažniau pristatomos kaip inovacijų variklis. Tačiau vieši svarstymai apie branduolinį ginklą vertinami jautriai, nes susiję su Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties logika ir Vakarų paramos politiniais rėmais.

    Ekspertai tokius pasisakymus dažnai traktuoja kaip informacinį signalą apie didėjantį poreikį tvirtesnėms saugumo garantijoms, o ne kaip artimiausio meto planą. Svarbu ir tai, kad tai nėra Ukrainos valdžios pareiškimas, o privataus sektoriaus atstovo nuomonė, kuri nebūtinai atspindi valstybės sprendimus.

    Rusijos naratyvas ir faktinė padėtis

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau yra kaltinęs Ukrainą tariamomis ambicijomis kurti branduolinį ginklą, šį argumentą bandydamas pateikti kaip vieną invazijos pateisinimų. Tačiau iki šiol viešai nepateikta patikimų įrodymų, kad Ukraina būtų vykdžiusi branduolinio ginklo kūrimo programą.

    D. Štilermano teiginiai socialiniuose tinkluose ir dalyje žiniasklaidos sukėlė audringą reakciją būtent todėl, kad paliečia esminį klausimą: kokios priemonės realiai gali atgrasyti nuo agresijos. Kol kas nėra žinoma apie oficialią Ukrainos institucijų reakciją į šiuos pasisakymus.

    „Jei Kremlius mano, kad Ukraina negalėtų sukurti branduolinio ginklo, tai nėra neįmanoma, bet mes to nedarome, nes laikomės įsipareigojimų“, – sakė Denys Štilermanas.

  • „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Fire Point“ teigia vystanti balistinių raketų projektą, kurio deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Maskvoje ir Sankt Peterburge. Bendrovės atstovų žinutė nuskambėjo karo fone, kai abi pusės intensyviai naudoja tolimojo nuotolio priemones infrastruktūrai ir kariniams objektams atakuoti.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vyriausiasis konstruktorius Denys Shtylerman viešai pareiškė, kad bandomasis skrydis Maskvos kryptimi teoriškai galėtų įvykti jau šią vasarą. Jo teigimu, technologiškai daug kas esą parengta, tačiau iki pilno bandymų scenarijaus dar trūksta vieno kritinio komponento.

    „Ukrainos balistinės raketos skris Maskvos kryptimi šią vasarą. Viskas paruošta, trūksta tik raketinio variklio“, – sakė Denys Shtylerman.

    Pasak jo, variklio klausimą išsprendus, kitas bandomasis skrydis būtų planuojamas jau Maskvos kryptimi, o sėkmingų sisteminių bandymų atveju būtų siekiama pagaminti 10–20 raketų partiją. Tokia retorika iš karto kelia klausimų, kiek tai yra realus gamybinis grafikas, o kiek – viešos komunikacijos dalis, skirta parodyti technologinę pažangą.

    „Fire Point“ pristatoma kaip viena sparčiausiai augančių privačių Ukrainos gynybos pramonės įmonių, išgarsėjusi smogiamaisiais dronais ir „Flamingo“ pavadintu sparnuotuoju užtaisu. Bendrovė tvirtina, kad dalį naujų projektų finansuoja iš savo pajamų, gautų parduodant ankstesnius gaminius.

    Viešai minimi keli kuriami raketų variantai: mažesnė FP-7 versija siejama su maždaug 200–300 kilometrų nuotoliu, o didesnė FP-9 apibūdinama kaip galinti gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę į maždaug 850 kilometrų atstumą. Tokie skaičiai teoriškai reikštų galimybę smogti gerokai už fronto linijos, tačiau realų efektyvumą lemia ne tik nuotolis, bet ir taiklumas, patikimumas, gamybos tempas bei žvalgybinis taikinių parinkimas.

    Kas patvirtinta, o kas lieka deklaracija?

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra oficialus Ukrainos gynybos institucijų pranešimas ar patvirtinta ginkluotės priėmimo į tarnybą informacija. Patys Ukrainos komentatoriai akcentuoja, jog gynybos pramonėje skelbiami terminai neretai būna optimistiški, o realią pažangą gali pristabdyti tiek techniniai, tiek gamybiniai ribojimai.

    Praktikoje tolimojo nuotolio balistinių sistemų kūrimas priklauso nuo kelių sudėtingų grandžių: variklio, valdymo ir navigacijos sprendimų, bandymų infrastruktūros, taip pat masinės gamybos tiekimo grandinės. Net ir turint prototipą, perėjimas prie stabilios serijinės gamybos dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Lygiagrečiai bendrovė mini ir FP-7.X kryptį, siejamą su oro gynybos ir perėmimo funkcijomis prieš rusiškas raketas, įskaitant „Iskander“. Tokie projektai atitinka platesnę Ukrainos strategiją ieškoti pigesnių ir greičiau pagaminamų alternatyvų brangioms vakarietiškoms oro gynybos sistemoms, tačiau jų realus pajėgumas dažniausiai paaiškėja tik po ilgesnių bandymų.

    Jei „Fire Point“ pareiškimai pasitvirtintų, 2026 metų vasara galėtų tapti lūžio tašku Ukrainos bandymuose su savais tolimaisiais balistiniais sprendimais. Kol kas tai išlieka gamintojo ambicija, kurios įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo variklio parengimo ir tolesnių bandymų sėkmės.

  • Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Kas pristatyta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos gynybos pramonė pranešė apie naują žingsnį kuriant vietinę priešbalistinę gynybą: bendrovė „Fire Point“ paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketą FP-7.X. Ji kuriama kaip projekto „Freya“ pagrindas ir, pasak kūrėjų, skirta didinti miestų apsaugą nuo balistinių grėsmių, tarp jų – rusiškų Iskander tipo raketų.

    Bendrovės vadovė Iryna Terekh nurodė, kad bandymų metu raketa atliko valdomą, manevringą skrydį. Toks etapas paprastai laikomas būtinu, kad perėmėjas galėtų patikimai koreguoti trajektoriją ir taikyti į greitai judantį taikinį.

    Techniniai parametrai ir planuojamos galimybės

    Pagal paskelbtą informaciją, FP-7.X sukurta remiantis anksčiau bandyta FP-7 raketa, tačiau konstrukcija esą iš esmės perprojektuota perėmimo užduočiai. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, išorinis skersmuo – 1,15 metro, o korpuso skersmuo – 0,53 metro.

    „Fire Point“ teigia, kad plačiai naudotos kompozitinės medžiagos, turinčios sumažinti masę ir gamybos kaštus. Tai svarbu, nes priešraketinėje gynyboje vieno perėmimo kaina ir galimybė greitai pagaminti didesnius kiekius dažnai tampa ne mažiau reikšmingos nei maksimalūs techniniai rodikliai.

    Skelbiama, kad FP-7.X gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, t. y. maždaug 5–6,7 Mach. Kūrėjai akcentuoja, jog tai artima balistinių raketų galutinės fazės greičiams, todėl perėmimo scenarijuose kritinis tampa ne tik greitis, bet ir tikslus taikymas bei manevringumas.

    Teigiama, kad dabartinėje versijoje naudojama infraraudonųjų spindulių vaizdinė savitaikė galvutė. Ateityje numatoma pridėti pusiau aktyvų radarą, o šią kryptį „Fire Point“ sieja su bendradarbiavimu su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“.

    Integracija su radarais ir NATO standartais

    Pasak projekto aprašymo, „Freya“ būtų derinama su kelių Europos gamintojų radarais, minimi „Saab“ „Giraffe“, „Thales“ „Ground Master 400“ ir „Hensoldt“ „TRML-4D“. Taip pat nurodoma, kad valdymas būtų organizuojamas per „Kongsberg“ kovos valdymo centrą, palaikant atvirą architektūrą ir „Link 16“ ryšio standartą.

    Tokios integracijos idėja reikšminga tuo, kad oro gynybos sistemos efektyvumas dažnai priklauso nuo visos grandinės: ankstyvo aptikimo, taikinio sekimo, sprendimo priėmimo, duomenų perdavimo ir perėmėjo nukreipimo. Kuo sklandžiau veikia ši grandinė, tuo daugiau šansų perimti taikinį ribotu laiko langu.

    „Fire Point“ taip pat pristato mobilios, lengvos paleidimo platformos koncepciją. Mobilumas karo sąlygomis didina išgyvenamumą, nes leidžia greitai keisti pozicijas ir mažina riziką tapti priešui numatoma bei pažeidžiama taikinių grupe.

    „Per bandymus raketa atliko visiškai kontroliuojamą, manevringą skrydį“, – sakė Iryna Terekh.

    Galiausiai pabrėžiama, kad didelė dalis komponentų, pasak „Fire Point“, gaminami Ukrainoje, o užsienio tiekimo poreikis kol kas siejamas tik su viena dalimi, dėl kurios esą jau pasirašyta sutartis. Anksčiau bandyta FP-7 versija, kaip teigiama, turėjo 200–300 kilometrų nuotolį ir apie 150 kilogramų kovinę dalį, tačiau FP-7.X kuriama kitai užduočiai – perėmimui.

    Nors viešai pateikiama informacija apie FP-7.X dar ribota ir neleidžia galutinai vertinti realių pajėgumų, pats bandymų faktas rodo, kad Ukraina, spaudžiama nuolatinių raketinių smūgių, ieško ne tik importuojamų sprendimų, bet ir spartina vietinę priešraketinės gynybos plėtrą. Jei „Freya“ pasieks operacinę brandą, tai galėtų sustiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų perėmėjų atsargų.

  • Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius toliau didina toliašaudžių smūgių potencialą: bendrovė „Fire Point“ pranešė modernizavusi smogiamąjį droną FP-2. Pasak įmonės atstovų, jo keliamoji galia padidinta iki 200 kilogramų, o su tokiu kroviniu aparatas turėtų įveikti iki 370 kilometrų.

    FP-2 laikomas ankstesnio strateginės paskirties FP-1 vystymu, tačiau jo paskirtis kitokia. Jei FP-1 siejamas su atakomis giliai už fronto linijos, tai FP-2 projektuojamas operaciniams ir taktiniams smūgiams, kai svarbiausia yra sunkesnė kovinė galvutė ir lankstesnis panaudojimas trumpesniais nuotoliais.

    Iki šiol buvo kalbama apie FP-2 versiją, galinčią gabenti maždaug 100 kilogramų užtaisą, tačiau naujausias atnaujinimas šią ribą padvigubina. Mainais realus veikimo nuotolis nurodomas mažesnis ir siekia apie 200–370 kilometrų, priklausomai nuo konfigūracijos ir krovinio.

    „Pakeitimai apėmė sparnų konstrukciją ir varomąją sistemą, kad su 200 kilogramų kroviniu būtų įmanomas iki 370 kilometrų nuotolis“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas Denisas Štilermanas.

    Modernizacija siejama ir su pažangesnėmis optoelektroninėmis sistemomis, kurios, kaip teigiama, leidžia droną valdyti realiuoju laiku. Toks sprendimas svarbus ne tik taikinių paieškai ir identifikavimui, bet ir korekcijoms skrydžio metu, kai keičiasi oro gynybos situacija ar atsiranda alternatyvūs taikiniai.

    Gamintojas taip pat akcentuoja daugiafunkciškumą: FP-2 gali būti pritaikytas kaip mažesnių FPV tipo dronų nešėjas arba platforma nekreipiamosioms aviacinėms raketoms. Tokia koncepcija išplečia panaudojimo scenarijus ir artina dronus prie modulinės, keičiamais elementais paremtos ginkluotės logikos.

    Kariniu požiūriu tai dera su Ukrainos pastangomis sistemingai didinti spaudimą Rusijos užnugariui, ypač logistikos maršrutams, amunicijos sandėliams ir karinei infrastruktūrai. Pastaraisiais metais būtent bepiločių priemonių masiškumas, palyginti nedidelė kaina ir greitas modernizavimo ciklas tapo vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių mūšio lauko dinamiką.

    „Fire Point“ teigia, kad vienas svarbiausių atnaujinimo elementų yra perėjimas prie nuosavų variklių ir vietoje gaminamų komponentų. Toks žingsnis paprastai vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo importo, lengvinti tiekimo grandinės rizikas ir kartu didinti gamybos mastą.

    Be FP-2, bendrovė mini dar vieną kryptį: vystomas priešlėktuvinių raketų projektas FP-7. Įmonės teigimu, siekiama sukurti sprendimus, kurie teoriškai galėtų prisidėti ir prie sudėtingesnių taikinių perėmimo, tačiau tokie pajėgumai priklauso nuo bandymų rezultatų, sensorių, valdymo sistemų ir integracijos į oro gynybos architektūrą.

    Bendra tendencija akivaizdi: karo sąlygomis inovacijų ciklas trumpėja, o DI ir pažangūs sensoriai vis dažniau derinami su paprastesnėmis, bet masiškai gaminamomis platformomis. Tai reiškia, kad technologinės lenktynės dronų srityje greičiausiai tik aštrės, o sprendimus nulems ne vien maksimalus nuotolis, bet ir gamybos tempas, atsparumas trukdymui bei tikslumas realiomis kovos sąlygomis.

  • Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Lenkijoje, Žešuve vykusioje konferencijoje „Road to URC – Security and Defense Dimension“ pirmą kartą viešai parodytas Ukrainoje kuriamos balistinės raketos FP-9 maketas. Vien nuotraukų pakako, kad projektas sukeltų didelį susidomėjimą, nes kalbama apie sistemą, kurios deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Rusijos gilumoje.

    Už FP-9 projekto stovi bendrovė „Fire Point“, kuri paraleliai vysto ir mažesnę raketą FP-7. Būtent abiejų maketų demonstravimas greta leido pirmą kartą realistiškiau įvertinti naujos raketos mastelį, nes iki šiol FP-9 daugiausia buvo matomas tik iliustracijose.

    Kas žinoma apie FP-9 dydį

    FP-7, kaip nurodoma ankstesnėje viešoje informacijoje, siejamas su 48N6 tipo raketos konstrukcine baze ir yra maždaug 7,5 metro ilgio bei apie 0,52 metro skersmens. Lyginant su greta rodytu FP-9 maketu, daroma prielaida, kad FP-9 galėtų būti apie 12,5 metro ilgio ir maždaug 1,1 metro skersmens.

    Tokie matmenys FP-9 pastatytų į gerokai stambesnių balistinių raketų kategoriją. Pavyzdžiui, rusiškos „Iskander“ sistemos raketos viešai nurodomos kaip maždaug 7,2 metro ilgio ir apie 0,95 metro skersmens, tad ukrainietiškas maketas vizualiai atrodo didesnis.

    Nuotolis ir kovinė galvutė

    Anksčiau skelbta, kad FP-9 galėtų gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę maždaug 855 kilometrų atstumu. Tokia parametrų kombinacija paprastai tiesiogiai reiškia didesnę raketos masę ir apimtį, nes ilgesnis nuotolis ir sunkesnė galvutė reikalauja daugiau kuro ir didesnių konstrukcinių tūrių.

    Teoriškai toks nuotolis reikštų galimybę atakuoti taikinius netoli Maskvos, priklausomai nuo paleidimo vietos ir realių skrydžio charakteristikų. Vis dėlto kol kas kalbama apie demonstracinę stadiją, o ne apie patikrintą, kovinėmis sąlygomis patvirtintą pajėgumą.

    Kada projektas galėtų pasiekti kariuomenę

    „Fire Point“ yra užsiminusi, kad FP-9 galėtų pereiti kodyfikacijos procesą Ukrainos gynybos institucijose 2026 metų vasarą. Kodyfikacija paprastai laikoma vienu svarbiausių etapų, atveriančių kelią oficialiam priėmimui į ginkluotę, tačiau ji pati savaime dar negarantuoja greitos masinės gamybos.

    FP-9 pasirodymas Lenkijoje išryškina platesnę tendenciją: Ukraina siekia plėsti toliašaudžių priemonių spektrą ir didinti savarankiškumą gynybos pramonėje. Tikrosios sistemos galimybės, kaip įprasta tokiuose projektuose, bus aiškiau įvertinamos tik prasidėjus bandymams ir vėlesniam diegimui.