CP v2

Tag: Fire Point

  • Smūgis „Rosneft“ rafinerijai Rusijoje: paaiškėjo, kokiais FP-1 dronais atakuota

    Smūgis „Rosneft“ rafinerijai Rusijoje: paaiškėjo, kokiais FP-1 dronais atakuota

    Gaisras strateginiame objekte

    Naktį iš rugpjūčio 21 į 22 dieną Rusijoje, Samaros srityje, buvo atakuota viena didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų Novokuibyševske. Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad smūgio vietoje kilo gaisras.

    Novokuibyševsko rafinerija priklauso „Rosneft“ ir yra laikoma strategiškai svarbiu objektu, nes jos produkcija naudojama ir karinėms reikmėms. Tokie smūgiai, pasak Ukrainos pareiškimų, siejami su bandymu mažinti Rusijos degalų ir logistikos pajėgumus.

    Kokie dronai galėjo būti panaudoti

    Apie panaudotą ginkluotę viešai prabilo gamintojas „Fire Point“, nurodęs, kad atakoms prieš rafineriją ir „Ozon“ logistikos centrą Čapajevske buvo naudota jų sukurta platforma FP-1. Tai vienkartinis smogiamasis dronas, skirtas taikiniams toli už fronto linijos.

    FP-1 savo forma labiau primena nedidelį lėktuvą nei įprastą daugiasraigtį droną. Skelbiama, kad jo ilgis siekia apie 3,5 metro, sparnų mostas apie 2,5 metro, o konstrukcijoje naudojamas stūmoklinis variklis su užpakalyje montuojamu propeleriu.

    Nuotolis ir atsparumas trikdymui

    FP-1 startuoja nuo antžeminės paleidimo sistemos, o pradinei įgėjai, kaip skelbiama, pasitelkiamas vienkartinis raketinis greitintuvas. Vėliau skrydį užtikrina vidaus degimo variklis, todėl platforma pritaikyta ilgesniam skrydžiui didesniais atstumais.

    Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad tokio tipo dronų startinė masė gali siekti apie 200–300 kilogramų, o kovinė galvutė gali būti 60–120 kilogramų. Taip pat minima maždaug 250 kilometrų per valandą sparta, skrydis iki 4 kilometrų aukščio ir iki septynių valandų ore.

    Vienas svarbiausių FP-1 bruožų yra nuotolis, kuris, priklausomai nuo versijos, įvardijamas nuo 1 600 iki 2 700 kilometrų. Tokie parametrai paaiškina, kaip panašios platformos gali pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.

    Teigiama, kad FP-1 naudoja palydovinę ir inercinę navigaciją, o pastaroji leidžia tęsti skrydį net praradus palydovinį signalą. Taip pat minimos priemonės atsparumui trikdymui didinti, įskaitant CRPA tipo anteną ir kitas sistemas.

    Naujesnėse versijose, kaip skelbiama, gali būti diegiama kamera ir automatinio taikinių atpažinimo algoritmai. Tai rodo kryptį, kuria vystomos tolimojo nuotolio smogiamųjų dronų technologijos, kai akcentuojamas autonomiškumas ir atsparumas elektroninei kovai.

    Ekspertų vertinimu, tokie bepiločiai nėra skirti žvalgybai ar koregavimui, o yra vienkartinės smogiamojo tipo platformos. Jų taikiniai dažniausiai yra energetikos, logistikos ir karinei pramonei svarbūs objektai, kurių veiklos sutrikdymas gali turėti ilgalaikį poveikį.

  • Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukrainos bendrovė „Fire Point“ pranešė pasiekusi svarbų etapą kuriant priešbalistinės gynybos sistemą „Freya“. Pasak įmonės, po vakarietiškų komponentų integracijos perėmėjų FP-7.x serijinė gamyba galėtų startuoti dar šį mėnesį, jei laiku bus pristatytos vokiškos taikymo galvutės.

    Sistema „Freya“ kuriama kaip pigesnė alternatyva brangiems aukštos klasės sprendimams, kurie Ukrainoje sunaudojami labai greitai dėl intensyvių atakų. Kūrėjų tikslas yra kuo greičiau sukurti stabilų perėmėjų tiekimą, kad mažėtų priklausomybė nuo ribotos apimties vakarietiškos amunicijos gamybos.

    Kas žinoma apie FP-7.x

    FP-7.x „Freya“ raketa pristatoma kaip ukrainietiškas sprendimas, paremtas modernizuotais sovietinės kilmės 5V55 ir 48N6 šeimos perėmėjais, siejamais su S-300 ir S-400 sistemomis. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, o maksimalus greitis gali būti apie 2 000 metrų per sekundę.

    Teigiama, kad perėmimo nuotolis prieš balistinius taikinius galėtų siekti apie 40 kilometrų, nors kitais scenarijais minimi ir didesni, iki 100 kilometrų, atstumai. Vietoje kinestinio hit-to-kill principo čia naudojama skeveldrinė sprogstamoji kovinė dalis.

    Didžiausia priklausomybė nuo tiekimo grandinės siejama su taikymo galvute, kuri, kaip teigiama, galėtų būti optoelektroninė terminė ir kilusi iš Vokietijos gynybos pramonės. Tokia galvutė leistų veikti pagal principą paleisk ir pamiršk bei didintų atsparumą trikdžiams ir šiluminiams masalams.

    Europos koalicija ir pramoninis pagrindas

    „Freya“ apibūdinama kaip paneuropinė iniciatyva, oficialiai pradėta 2026 metais Paryžiuje. Skelbiama, kad koalicijoje dalyvauja dešimt valstybių, tarp jų Ukraina, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Danija, Švedija ir Ispanija.

    Lenkija kol kas nepriskiriama šiai grupei, nes plėtoja savo oro ir priešraketinės gynybos architektūrą, paremtą JAV technologijomis. Vis dėlto projekto kontekste pabrėžiama, kad didesnis Ukrainos atsparumas balistinėms atakoms tiesiogiai prisideda prie viso regiono saugumo, todėl naudą turėtų jausti ir kaimyninės valstybės.

    Skelbiama, kad projekte dalyvauja keli žinomi Europos gynybos pramonės žaidėjai: „Hensoldt“ su TRML-4D radarais, „Thales“ su GM400 radarais, „Kongsberg“ su valdymo ir kontrolės sprendimais, siejamais su NASAMS, taip pat „Eurosam“, „Leonardo“ ir „Saab“. „Fire Point“ priskiriama atsakomybė už raketą, paleidimo įrenginį ir visos sistemos integraciją.

    Kaina, tempai ir realūs terminai

    Vertinimuose teigiama, kad vieno perėmėjo kaina galėtų siekti maždaug nuo 700 000 iki 1 000 000 eurų, tai būtų kelis kartus mažiau nei kai kurių aukščiausios klasės analogų. Bendrovė taip pat deklaruoja galinti pagaminti iki trijų raketų per dieną, jei komponentų tiekimas bus stabilus.

    Ukrainai tai kritiška, nes balistinių raketų grėsmė išlieka viena pavojingiausių, o perėmėjų atsargos ir gamybos pajėgumai Vakarų šalyse nėra neriboti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą viešai akcentavo, kad Europai reikia savo pigesnio priešbalistinio sprendimo, o Ukraina gali prisidėti raketa ir paleidimo infrastruktūra.

    „Fire Point“ nurodo jau atlikusi bent penkis bandymus, o pirmasis sėkmingas balistinio taikinio perėmimas planuojamas 2027 metų viduryje. Jei deklaruojami terminai pasitvirtins, „Freya“ per artimiausius metus galėtų tapti vienu svarbiausių Europos bandymų sukurti labiau prieinamą ir greičiau gaminamą priešbalistinės gynybos pajėgumą.

  • Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės lyderiai paskelbė kuriantys Integruotą antibalistinės gynybos koaliciją. Iniciatyva pristatoma kaip gynybinė ir skirta bendriems Europos pajėgumams nuo balistinių raketų stiprinti.

    Koalicijos kūrėjai akcentuoja, kad sprendimą lėmė išaugusi balistinių raketų grėsmė Europoje ir karo Ukrainoje pamokos. Planuojama kurti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, derinti pramonės ir mokslinių tyrimų potencialą bei parengti veiksmų planą iki pirmųjų operacinių pajėgumų.

    Ši iniciatyva turėtų papildyti jau veikiančias nacionalines oro ir priešraketinės gynybos sistemas, o prisijungti kviečiamos ir kitos valstybės. Ypatingas vaidmuo numatomas Ukrainai, kuri sukaupė praktinės patirties atremiant Rusijos balistinių raketų atakas ir siekia šią patirtį perkelti į europinius sprendimus.

    Ukraina koalicijai siūlo projektą „Freja“, kurį vysto bendrovė „Fire Point“. Tai paneuropinio, integruoto oro ir priešraketinės gynybos tinklo koncepcija, kurios ašis būtų perėmimo raketa FP-7.x, skirta būtent balistinėms raketoms naikinti.

    Skelbiama, kad FP-7.x gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, yra 7,25 metro ilgio ir gaminama iš kompozitinių medžiagų, taip mažinant savikainą. Raketoje numatyta infraraudonųjų spindulių taikymo galvutė, o ateityje planuojama integracija su pusiau aktyvia galvute, siejama su „Diehl Defence“ sprendimais.

    Vienos raketos kaina įvardijama mažesnė nei maždaug 650 000 eurų, todėl ji pateikiama kaip pigesnė alternatyva daliai šiandien naudojamų perėmimo priemonių. Koncepcijoje minima atvira architektūra ir orientacija į kuo platesnį suderinamumą su europiniais sensoriais bei valdymo tinklais.

    „Tai yra grynai gynybinė iniciatyva, skirta sukurti bendrus Europos gebėjimus apsisaugoti nuo balistinių raketų“, – teigiama koalicijos šalių pozicijoje.

    „Fire Point“ nurodo dirbanti su tokiais partneriais kaip „MBDA“ ir svarstanti raketinio kuro gamybos pajėgumus Danijoje. Teigiama, kad projektas jau pasiekęs prototipinių bandymų etapą, o FP-7.x esą yra atlikusi skrydžio bandymus, kuriuose patikrintas manevringumas ir ugnies valdymas.

    Tuo pat metu dėmesį atkreipė tai, kad prie naujos iniciatyvos neprisijungė Lenkija. Šalis antibalistinius pajėgumus vysto glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis ir remiasi amerikietiškų sistemų integracija, todėl jos pasirinkimas gali rodyti skirtingas regionines strategijas, kaip greičiausiai užsitikrinti patikimą skydą.

  • Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovės Fire Point vadovas Denys Sztilliermanas patvirtino, kad tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“ naudoja taikymo sistemą, sukurtą Prancūzijos koncerno „Safran“. Apie šią technologinę grandį anksčiau buvo pranešęs ir Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, remdamasis informacija iš parodos „Eurosatory 2026“ Paryžiuje.

    Pasak Ukrainos gamintojo, „Safran“ sprendimas į raketą buvo integruotas daugiau nei prieš metus ir nuo tada tapo nuolatine FP-5 „Flamingo“ konfigūracijos dalimi. Tokia detalė svarbi, nes taikymo ir navigacijos technologijos yra vienas jautriausių ir labiausiai karo eigą keičiančių modernios ginkluotės komponentų.

    Bendradarbiavimas peržengia vieną projektą

    Šaltiniuose teigiama, kad „Safran“ vaidmuo neapsiriboja vien taikymo įrangos tiekimu. Koncernas taip pat dalyvauja keliuose kituose projektuose, kuriuos vysto kartu su Ukrainos gamintoju, o per dukterinę įmonę Preligens Ukrainai tiekia sprendimus, susijusius su navigacija, optoelektronika ir duomenų analizės įrankiais.

    Tokia partnerystė atspindi platesnę Europos tendenciją stiprinti Ukrainos gynybos pramonės pajėgumus ne vien tiekiant ginkluotę, bet ir plečiant technologijų bei gamybos grandines. Karo metu svarbia tampa ne tik vienkartinė parama, bet ir gebėjimas greitai didinti vietinę gamybą bei tobulinti sistemas pagal fronto patirtį.

    Ką žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ įvardijama kaip viena sunkiausių Ukrainos sparnuotųjų raketų. Skelbiama, kad jos nuotolis gali siekti iki 3 000 kilometrų, o kovinės galvutės masė gali būti iki 1 150 kilogramų, todėl ji priskiriama strateginio smūgio priemonėms.

    Nurodoma, kad raketa varoma turboreaktyviniu varikliu Ivchenko AI-25, o gamintojas esą dirba ir prie vietinio, Ukrainoje sukurto variklio sprendimo. Žemas skrydžio aukštis ir palyginti paprasta konstrukcija įvardijami kaip veiksniai, leidžiantys lengviau didinti gamybos apimtis.

    Gamyba ir kovinis panaudojimas

    Skelbiama, kad FP-5 „Flamingo“ jau buvo panaudota kovinėse operacijose smogiant Rusijos gynybos pramonės objektams. Tarp minimų taikinių įvardijami „Titan-Barrikady“ kompleksas Volgograde ir VNIIR-Progress gamykla Čeboksaruose, siejama su komponentų gamyba.

    Taip pat teigiama, kad serijinė „Flamingo“ gamyba vyksta nuo 2025 metų rugpjūčio, o Fire Point planuoja palaipsniui didinti tempą. Ilgo nuotolio preciziniai ginklai Ukrainai yra kritiškai svarbūs, nes leidžia atakuoti svarbią infrastruktūrą ir logistiką nekeliant rizikos aviacijai virš fronto linijos.

    Prancūzijos technologijų dalyvavimas tokiame projekte pabrėžia gilėjančią Prancūzijos ir Ukrainos gynybos pramonės integraciją. Kartu „Le Monde“ atkreipia dėmesį, kad dalis Europos partnerių į tokią integraciją žiūri atsargiai dėl jautrių technologijų apsaugos ir konkurencijos ginkluotės rinkoje.

  • Ukraina siunčia signalą Maskvai: „Fire Point“ teigia, kad branduolinė bomba būtų politinės valios klausimas

    Ukraina siunčia signalą Maskvai: „Fire Point“ teigia, kad branduolinė bomba būtų politinės valios klausimas

    Ukrainoje kilusi diskusija dėl galimo branduolinio ginklo atkūrimo įsiliepsnojo po ginkluotės kūrėjo Denyso Štilermano pasisakymų. Jis teigė, kad šalis turėtų pakankamai išteklių ir technologinių kompetencijų, jei būtų priimtas politinis sprendimas.

    D. Štilermanas, siejamas su privačia gynybos pramonės bendrove „Fire Point“, interviu metu pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu tokio projekto nevykdo. Pasak jo, Kijevas laikosi tarptautinių įsipareigojimų, nors saugumo garantijos, kurias Ukraina gavo praeityje, realybėje neapsaugojo nuo agresijos.

    Budapešto memorandumas ir neištesėtos garantijos

    1994 metais pasirašytu Budapešto memorandumu Ukraina atsisakė didžiulio Sovietų Sąjungos palikto branduolinio arsenalo. Mainais ji gavo politinio pobūdžio saugumo užtikrinimus iš Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.

    Vėlesni įvykiai, įskaitant Rusijos veiksmus 2014 metais ir plataus masto invaziją 2022 metais, Ukrainoje dažnai įvardijami kaip esminė priežastis, kodėl visuomenėje grįžta klausimas apie realias atgrasymo priemones. Vis dėlto oficiali Ukrainos pozicija tarptautinėje arenoje iš esmės išlieka susieta su nebranduolinio statuso laikymusi.

    Ką reiškia tokie pareiškimai dabar

    Ukrainos gynybos sektorius nuo karo pradžios sparčiai plečia gamybą ir technologinę bazę, o privačios bendrovės vis dažniau pristatomos kaip inovacijų variklis. Tačiau vieši svarstymai apie branduolinį ginklą vertinami jautriai, nes susiję su Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties logika ir Vakarų paramos politiniais rėmais.

    Ekspertai tokius pasisakymus dažnai traktuoja kaip informacinį signalą apie didėjantį poreikį tvirtesnėms saugumo garantijoms, o ne kaip artimiausio meto planą. Svarbu ir tai, kad tai nėra Ukrainos valdžios pareiškimas, o privataus sektoriaus atstovo nuomonė, kuri nebūtinai atspindi valstybės sprendimus.

    Rusijos naratyvas ir faktinė padėtis

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau yra kaltinęs Ukrainą tariamomis ambicijomis kurti branduolinį ginklą, šį argumentą bandydamas pateikti kaip vieną invazijos pateisinimų. Tačiau iki šiol viešai nepateikta patikimų įrodymų, kad Ukraina būtų vykdžiusi branduolinio ginklo kūrimo programą.

    D. Štilermano teiginiai socialiniuose tinkluose ir dalyje žiniasklaidos sukėlė audringą reakciją būtent todėl, kad paliečia esminį klausimą: kokios priemonės realiai gali atgrasyti nuo agresijos. Kol kas nėra žinoma apie oficialią Ukrainos institucijų reakciją į šiuos pasisakymus.

    „Jei Kremlius mano, kad Ukraina negalėtų sukurti branduolinio ginklo, tai nėra neįmanoma, bet mes to nedarome, nes laikomės įsipareigojimų“, – sakė Denys Štilermanas.

  • „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Fire Point“ teigia vystanti balistinių raketų projektą, kurio deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Maskvoje ir Sankt Peterburge. Bendrovės atstovų žinutė nuskambėjo karo fone, kai abi pusės intensyviai naudoja tolimojo nuotolio priemones infrastruktūrai ir kariniams objektams atakuoti.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vyriausiasis konstruktorius Denys Shtylerman viešai pareiškė, kad bandomasis skrydis Maskvos kryptimi teoriškai galėtų įvykti jau šią vasarą. Jo teigimu, technologiškai daug kas esą parengta, tačiau iki pilno bandymų scenarijaus dar trūksta vieno kritinio komponento.

    „Ukrainos balistinės raketos skris Maskvos kryptimi šią vasarą. Viskas paruošta, trūksta tik raketinio variklio“, – sakė Denys Shtylerman.

    Pasak jo, variklio klausimą išsprendus, kitas bandomasis skrydis būtų planuojamas jau Maskvos kryptimi, o sėkmingų sisteminių bandymų atveju būtų siekiama pagaminti 10–20 raketų partiją. Tokia retorika iš karto kelia klausimų, kiek tai yra realus gamybinis grafikas, o kiek – viešos komunikacijos dalis, skirta parodyti technologinę pažangą.

    „Fire Point“ pristatoma kaip viena sparčiausiai augančių privačių Ukrainos gynybos pramonės įmonių, išgarsėjusi smogiamaisiais dronais ir „Flamingo“ pavadintu sparnuotuoju užtaisu. Bendrovė tvirtina, kad dalį naujų projektų finansuoja iš savo pajamų, gautų parduodant ankstesnius gaminius.

    Viešai minimi keli kuriami raketų variantai: mažesnė FP-7 versija siejama su maždaug 200–300 kilometrų nuotoliu, o didesnė FP-9 apibūdinama kaip galinti gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę į maždaug 850 kilometrų atstumą. Tokie skaičiai teoriškai reikštų galimybę smogti gerokai už fronto linijos, tačiau realų efektyvumą lemia ne tik nuotolis, bet ir taiklumas, patikimumas, gamybos tempas bei žvalgybinis taikinių parinkimas.

    Kas patvirtinta, o kas lieka deklaracija?

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra oficialus Ukrainos gynybos institucijų pranešimas ar patvirtinta ginkluotės priėmimo į tarnybą informacija. Patys Ukrainos komentatoriai akcentuoja, jog gynybos pramonėje skelbiami terminai neretai būna optimistiški, o realią pažangą gali pristabdyti tiek techniniai, tiek gamybiniai ribojimai.

    Praktikoje tolimojo nuotolio balistinių sistemų kūrimas priklauso nuo kelių sudėtingų grandžių: variklio, valdymo ir navigacijos sprendimų, bandymų infrastruktūros, taip pat masinės gamybos tiekimo grandinės. Net ir turint prototipą, perėjimas prie stabilios serijinės gamybos dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Lygiagrečiai bendrovė mini ir FP-7.X kryptį, siejamą su oro gynybos ir perėmimo funkcijomis prieš rusiškas raketas, įskaitant „Iskander“. Tokie projektai atitinka platesnę Ukrainos strategiją ieškoti pigesnių ir greičiau pagaminamų alternatyvų brangioms vakarietiškoms oro gynybos sistemoms, tačiau jų realus pajėgumas dažniausiai paaiškėja tik po ilgesnių bandymų.

    Jei „Fire Point“ pareiškimai pasitvirtintų, 2026 metų vasara galėtų tapti lūžio tašku Ukrainos bandymuose su savais tolimaisiais balistiniais sprendimais. Kol kas tai išlieka gamintojo ambicija, kurios įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo variklio parengimo ir tolesnių bandymų sėkmės.

  • Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Kas pristatyta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos gynybos pramonė pranešė apie naują žingsnį kuriant vietinę priešbalistinę gynybą: bendrovė „Fire Point“ paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketą FP-7.X. Ji kuriama kaip projekto „Freya“ pagrindas ir, pasak kūrėjų, skirta didinti miestų apsaugą nuo balistinių grėsmių, tarp jų – rusiškų Iskander tipo raketų.

    Bendrovės vadovė Iryna Terekh nurodė, kad bandymų metu raketa atliko valdomą, manevringą skrydį. Toks etapas paprastai laikomas būtinu, kad perėmėjas galėtų patikimai koreguoti trajektoriją ir taikyti į greitai judantį taikinį.

    Techniniai parametrai ir planuojamos galimybės

    Pagal paskelbtą informaciją, FP-7.X sukurta remiantis anksčiau bandyta FP-7 raketa, tačiau konstrukcija esą iš esmės perprojektuota perėmimo užduočiai. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, išorinis skersmuo – 1,15 metro, o korpuso skersmuo – 0,53 metro.

    „Fire Point“ teigia, kad plačiai naudotos kompozitinės medžiagos, turinčios sumažinti masę ir gamybos kaštus. Tai svarbu, nes priešraketinėje gynyboje vieno perėmimo kaina ir galimybė greitai pagaminti didesnius kiekius dažnai tampa ne mažiau reikšmingos nei maksimalūs techniniai rodikliai.

    Skelbiama, kad FP-7.X gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, t. y. maždaug 5–6,7 Mach. Kūrėjai akcentuoja, jog tai artima balistinių raketų galutinės fazės greičiams, todėl perėmimo scenarijuose kritinis tampa ne tik greitis, bet ir tikslus taikymas bei manevringumas.

    Teigiama, kad dabartinėje versijoje naudojama infraraudonųjų spindulių vaizdinė savitaikė galvutė. Ateityje numatoma pridėti pusiau aktyvų radarą, o šią kryptį „Fire Point“ sieja su bendradarbiavimu su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“.

    Integracija su radarais ir NATO standartais

    Pasak projekto aprašymo, „Freya“ būtų derinama su kelių Europos gamintojų radarais, minimi „Saab“ „Giraffe“, „Thales“ „Ground Master 400“ ir „Hensoldt“ „TRML-4D“. Taip pat nurodoma, kad valdymas būtų organizuojamas per „Kongsberg“ kovos valdymo centrą, palaikant atvirą architektūrą ir „Link 16“ ryšio standartą.

    Tokios integracijos idėja reikšminga tuo, kad oro gynybos sistemos efektyvumas dažnai priklauso nuo visos grandinės: ankstyvo aptikimo, taikinio sekimo, sprendimo priėmimo, duomenų perdavimo ir perėmėjo nukreipimo. Kuo sklandžiau veikia ši grandinė, tuo daugiau šansų perimti taikinį ribotu laiko langu.

    „Fire Point“ taip pat pristato mobilios, lengvos paleidimo platformos koncepciją. Mobilumas karo sąlygomis didina išgyvenamumą, nes leidžia greitai keisti pozicijas ir mažina riziką tapti priešui numatoma bei pažeidžiama taikinių grupe.

    „Per bandymus raketa atliko visiškai kontroliuojamą, manevringą skrydį“, – sakė Iryna Terekh.

    Galiausiai pabrėžiama, kad didelė dalis komponentų, pasak „Fire Point“, gaminami Ukrainoje, o užsienio tiekimo poreikis kol kas siejamas tik su viena dalimi, dėl kurios esą jau pasirašyta sutartis. Anksčiau bandyta FP-7 versija, kaip teigiama, turėjo 200–300 kilometrų nuotolį ir apie 150 kilogramų kovinę dalį, tačiau FP-7.X kuriama kitai užduočiai – perėmimui.

    Nors viešai pateikiama informacija apie FP-7.X dar ribota ir neleidžia galutinai vertinti realių pajėgumų, pats bandymų faktas rodo, kad Ukraina, spaudžiama nuolatinių raketinių smūgių, ieško ne tik importuojamų sprendimų, bet ir spartina vietinę priešraketinės gynybos plėtrą. Jei „Freya“ pasieks operacinę brandą, tai galėtų sustiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų perėmėjų atsargų.

  • Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius toliau didina toliašaudžių smūgių potencialą: bendrovė „Fire Point“ pranešė modernizavusi smogiamąjį droną FP-2. Pasak įmonės atstovų, jo keliamoji galia padidinta iki 200 kilogramų, o su tokiu kroviniu aparatas turėtų įveikti iki 370 kilometrų.

    FP-2 laikomas ankstesnio strateginės paskirties FP-1 vystymu, tačiau jo paskirtis kitokia. Jei FP-1 siejamas su atakomis giliai už fronto linijos, tai FP-2 projektuojamas operaciniams ir taktiniams smūgiams, kai svarbiausia yra sunkesnė kovinė galvutė ir lankstesnis panaudojimas trumpesniais nuotoliais.

    Iki šiol buvo kalbama apie FP-2 versiją, galinčią gabenti maždaug 100 kilogramų užtaisą, tačiau naujausias atnaujinimas šią ribą padvigubina. Mainais realus veikimo nuotolis nurodomas mažesnis ir siekia apie 200–370 kilometrų, priklausomai nuo konfigūracijos ir krovinio.

    „Pakeitimai apėmė sparnų konstrukciją ir varomąją sistemą, kad su 200 kilogramų kroviniu būtų įmanomas iki 370 kilometrų nuotolis“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas Denisas Štilermanas.

    Modernizacija siejama ir su pažangesnėmis optoelektroninėmis sistemomis, kurios, kaip teigiama, leidžia droną valdyti realiuoju laiku. Toks sprendimas svarbus ne tik taikinių paieškai ir identifikavimui, bet ir korekcijoms skrydžio metu, kai keičiasi oro gynybos situacija ar atsiranda alternatyvūs taikiniai.

    Gamintojas taip pat akcentuoja daugiafunkciškumą: FP-2 gali būti pritaikytas kaip mažesnių FPV tipo dronų nešėjas arba platforma nekreipiamosioms aviacinėms raketoms. Tokia koncepcija išplečia panaudojimo scenarijus ir artina dronus prie modulinės, keičiamais elementais paremtos ginkluotės logikos.

    Kariniu požiūriu tai dera su Ukrainos pastangomis sistemingai didinti spaudimą Rusijos užnugariui, ypač logistikos maršrutams, amunicijos sandėliams ir karinei infrastruktūrai. Pastaraisiais metais būtent bepiločių priemonių masiškumas, palyginti nedidelė kaina ir greitas modernizavimo ciklas tapo vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių mūšio lauko dinamiką.

    „Fire Point“ teigia, kad vienas svarbiausių atnaujinimo elementų yra perėjimas prie nuosavų variklių ir vietoje gaminamų komponentų. Toks žingsnis paprastai vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo importo, lengvinti tiekimo grandinės rizikas ir kartu didinti gamybos mastą.

    Be FP-2, bendrovė mini dar vieną kryptį: vystomas priešlėktuvinių raketų projektas FP-7. Įmonės teigimu, siekiama sukurti sprendimus, kurie teoriškai galėtų prisidėti ir prie sudėtingesnių taikinių perėmimo, tačiau tokie pajėgumai priklauso nuo bandymų rezultatų, sensorių, valdymo sistemų ir integracijos į oro gynybos architektūrą.

    Bendra tendencija akivaizdi: karo sąlygomis inovacijų ciklas trumpėja, o DI ir pažangūs sensoriai vis dažniau derinami su paprastesnėmis, bet masiškai gaminamomis platformomis. Tai reiškia, kad technologinės lenktynės dronų srityje greičiausiai tik aštrės, o sprendimus nulems ne vien maksimalus nuotolis, bet ir gamybos tempas, atsparumas trukdymui bei tikslumas realiomis kovos sąlygomis.

  • Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Lenkijoje, Žešuve vykusioje konferencijoje „Road to URC – Security and Defense Dimension“ pirmą kartą viešai parodytas Ukrainoje kuriamos balistinės raketos FP-9 maketas. Vien nuotraukų pakako, kad projektas sukeltų didelį susidomėjimą, nes kalbama apie sistemą, kurios deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Rusijos gilumoje.

    Už FP-9 projekto stovi bendrovė „Fire Point“, kuri paraleliai vysto ir mažesnę raketą FP-7. Būtent abiejų maketų demonstravimas greta leido pirmą kartą realistiškiau įvertinti naujos raketos mastelį, nes iki šiol FP-9 daugiausia buvo matomas tik iliustracijose.

    Kas žinoma apie FP-9 dydį

    FP-7, kaip nurodoma ankstesnėje viešoje informacijoje, siejamas su 48N6 tipo raketos konstrukcine baze ir yra maždaug 7,5 metro ilgio bei apie 0,52 metro skersmens. Lyginant su greta rodytu FP-9 maketu, daroma prielaida, kad FP-9 galėtų būti apie 12,5 metro ilgio ir maždaug 1,1 metro skersmens.

    Tokie matmenys FP-9 pastatytų į gerokai stambesnių balistinių raketų kategoriją. Pavyzdžiui, rusiškos „Iskander“ sistemos raketos viešai nurodomos kaip maždaug 7,2 metro ilgio ir apie 0,95 metro skersmens, tad ukrainietiškas maketas vizualiai atrodo didesnis.

    Nuotolis ir kovinė galvutė

    Anksčiau skelbta, kad FP-9 galėtų gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę maždaug 855 kilometrų atstumu. Tokia parametrų kombinacija paprastai tiesiogiai reiškia didesnę raketos masę ir apimtį, nes ilgesnis nuotolis ir sunkesnė galvutė reikalauja daugiau kuro ir didesnių konstrukcinių tūrių.

    Teoriškai toks nuotolis reikštų galimybę atakuoti taikinius netoli Maskvos, priklausomai nuo paleidimo vietos ir realių skrydžio charakteristikų. Vis dėlto kol kas kalbama apie demonstracinę stadiją, o ne apie patikrintą, kovinėmis sąlygomis patvirtintą pajėgumą.

    Kada projektas galėtų pasiekti kariuomenę

    „Fire Point“ yra užsiminusi, kad FP-9 galėtų pereiti kodyfikacijos procesą Ukrainos gynybos institucijose 2026 metų vasarą. Kodyfikacija paprastai laikoma vienu svarbiausių etapų, atveriančių kelią oficialiam priėmimui į ginkluotę, tačiau ji pati savaime dar negarantuoja greitos masinės gamybos.

    FP-9 pasirodymas Lenkijoje išryškina platesnę tendenciją: Ukraina siekia plėsti toliašaudžių priemonių spektrą ir didinti savarankiškumą gynybos pramonėje. Tikrosios sistemos galimybės, kaip įprasta tokiuose projektuose, bus aiškiau įvertinamos tik prasidėjus bandymams ir vėlesniam diegimui.