Tag: Fiskalinė konsolidacija

  • S&P perspėja: Lenkijos grynoji skola iki 2029-ųjų gali viršyti 70 proc. BVP

    Lenkijos viešųjų finansų padėtis sulaukė griežto tarptautinio įvertinimo: „S&P Global Ratings“ įspėja, kad šalies grynoji valstybės skola iki 2029 metų gali perkopti 70 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Agentūros vertinimu, skolos augimas per kelerius metus būtų labai spartus.

    Kaip pabrėžiama ataskaitoje, didėjantis įsiskolinimas ilgainiui gali apriboti valdžios galimybes reaguoti į ekonominius sukrėtimus ir neigiamai paveikti augimo perspektyvas. Šis signalas svarbus ir investuotojams, nes skolos dinamika yra viena esminių priežasčių, dėl kurių peržiūrimi reitingai.

    Neseniai agentūra paliko Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta „A-“, tačiau sumažino reitingą nacionaline valiuta nuo „A“ iki „A-“. Abiejų reitingų perspektyvos pakeistos iš stabilios į neigiamą, o tai reiškia, kad artimiausiu metu didėja tikimybė sulaukti dar vieno pabloginimo.

    „S&P“ nurodo, kad riziką reitingui didina užsitęsusios fiskalinės disproporcijos, skolos didėjimas ir politinė poliarizacija, kuri gali apsunkinti sprendimų priėmimą. Tokie veiksniai, agentūros vertinimu, kelia grėsmę tiek ekonomikos augimui, tiek viešųjų finansų tvarumui.

    Skolos augimas ir reitingo rizika

    „S&P“ prognozuoja, kad iki 2029 metų Lenkijos grynoji skola gali viršyti 70 proc. BVP. Ataskaitoje pažymima, kad tai reikštų daugiau nei 20 procentinių punktų šuolį per penkerius metus.

    Agentūra taip pat aiškiai įvardija, kada galėtų imtis dar griežtesnių žingsnių: reitingas gali būti mažinamas, jei fiskaliniai disbalansai taps ilgalaikiai, o skolos augimas ir politiniai nesutarimai padidins riziką ekonomikos plėtrai.

    Augimas gali išlikti, bet biudžetas – silpna vieta

    Nepaisant įspėjimų dėl skolos, „S&P“ tikisi, kad artimiausius dvejus ar trejus metus Lenkijos ekonomika vis dar galėtų augti maždaug 3 proc. tempu. Tokį augimą, agentūros vertinimu, palaikytų vidaus paklausa ir eksportas.

    Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad įtempta biudžeto situacija artimiausiais metais išliks viena didžiausių šalies pažeidžiamumo vietų, o tai gali didinti spaudimą reitingams.

    „Credit Agricole“: be konsolidacijos – didesnės skolinimosi išlaidos

    „Credit Agricole“ ekonomistai vertina, kad jei po 2027 metų parlamento rinkimų nebus pradėta viešųjų finansų konsolidacija, Lenkijai gali grėsti tolesni reitingo perspektyvų ir paties reitingo mažinimai.

    Jų teigimu, tai galėtų reikšti didesnį valstybės obligacijų pajamingumą, o kartu – ir augančias skolos aptarnavimo išlaidas.

    Ekonomistai aiškina, kad fiskalinė konsolidacija praktiškai reiškia išlaidų ribojimą kartu didinant biudžeto pajamas, pavyzdžiui, griežtinant mokesčių sistemos kontrolę arba keliant mokesčius. Jų vertinimu, dėl rinkimų ciklo tokie sprendimai realiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais.

    Tekste primenama ir ankstesnė patirtis: 2026 metų rugsėjį „Moody’s“ buvo sumažinusi Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta iš A2 į A3, kaip pagrindines priežastis nurodydama fiskalinės padėties pablogėjimą ir skolos aptarnavimo kaštus.

  • Lenkija – su didžiausiu biudžeto deficitu ES: Europos Komisijos prognozė ir finansų ministerijos atsakas

    Lenkija – su didžiausiu biudžeto deficitu ES: Europos Komisijos prognozė ir finansų ministerijos atsakas

    Europos Komisijos signalas Varšuvai

    Naujausioje Europos Komisijos pavasario ekonominėje prognozėje Lenkija įvardijama kaip šalis, kurioje numatomas didžiausias valdžios sektoriaus deficitas Europos Sąjungoje. Prognozė rodo, kad fiskalinė padėtis išliks įtempta ir artimiausiais metais, nors ekonomikos augimas turėtų būti palyginti spartus.

    Europos Komisija nurodo, kad Lenkijos ekonomikos plėtrą turėtų palaikyti stabili privati vartojimo paklausa ir didelis investicijų lygis, įskaitant projektus, finansuojamus iš ES fondų. Vis dėlto vien augimas, anot prognozės, savaime neužtikrina greito grįžimo prie mažesnio deficito.

    Deficitas ir skola: kryptis aukštyn

    Europos Komisijos vertinimu, Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas 2026 metais gali siekti apie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais – apie 6,3 proc. Tai reikštų, kad net ir planuojant konsolidaciją, deficitas liktų gerokai virš Mastrichto kriterijaus, numatančio 3 proc. ribą.

    Prognozėje taip pat išskiriama skolos dinamika. Europos Komisija numato, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis gali kilti nuo maždaug 59,7 proc. iki apie 68,3 proc. 2027 metais, o tai didintų jautrumą palūkanų normų ir ekonominio ciklo pokyčiams.

    Finansų ministerija: konsolidacija bus, bet kainuos

    Lenkijos finansų ministerija, reaguodama į Europos Komisijos vertinimus, akcentuoja kitą prognozės pusę – vieną didžiausių numatomų ekonomikos augimo tempų ES ir palankius rodiklius darbo rinkoje. Ministerija taip pat pabrėžia, kad reikšmingą poveikį biudžetui daro gynybos išlaidos, kurios šiuo metu išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų.

    Ministerija teigia, kad 2026 metais planuojamos pajamų didinimo ir išlaidų ribojimo priemonės turėtų prisidėti prie deficito mažinimo. Tarp minimų krypčių – didesnės biudžeto pajamos iš mokesčių pakeitimų, taip pat platesnis elektroninių sąskaitų faktūrų taikymas, kuris, valdžios vertinimu, gali gerinti mokesčių surinkimą.

    „Nepaisant didesnių gynybos išlaidų, skolos lygis turėtų išlikti mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis“, – sakė Lenkijos finansų ministerija.

    Infliacija ir energijos kainos vėl tampa rizika

    Europos Komisija prognozėje išskiria ir infliacijos trajektoriją. Vertinime numatoma, kad 2026 metais kainų augimą gali vėl paskatinti energijos kainų šokas, o vėliau infliacija turėtų slopti, jei žaliavų kainų augimas pasaulinėse rinkose lėtės.

    Lenkijos institucijos taip pat nurodo fiskalinių priemonių poveikį infliacijai ir akcentuoja, kad bendras kainų spaudimas Europoje išlieka vienas jautriausių ekonomikos politikos taškų. Papildoma rizika – geopolitiniai veiksniai, kurie gali greitai pakeisti energijos išteklių kainas ir infliacijos lūkesčius.

    Prognozės kontekste tai reiškia, kad Lenkijai vienu metu tenka spręsti kelias užduotis: išlaikyti augimą, suvaldyti deficitą, finansuoti gynybą ir apsisaugoti nuo naujų energijos kainų sukrėtimų. Europos Komisijos skaičiai rodo, kad artimiausiems metams teks rinktis labai tiksliai suderintą fiskalinį kursą.