Tag: Fiskalinės taisyklės

  • Lenkijos valdžia patvirtino skolos valdymo planą iki 2030 metų: rodikliai artėja prie 60 proc.

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino 2027–2030 metų viešųjų finansų sektoriaus skolos valdymo strategiją. Dokumente numatoma, kad valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis artimiausiais metais didės, o vėliau turėtų stabilizuotis ir nežymiai mažėti.

    Lenkijos Finansų ministerija prognozuoja, kad valstybės skolos santykis su BVP 2026 metais sieks 55,3 proc., o 2027 metais padidės iki 55,9 proc. Didžiausia reikšmė strategijos laikotarpiu numatoma 2029 metais, kai rodiklis turėtų pasiekti 59,2 proc., o 2030 metais sumažėti iki 58,3 proc.

    Ką reiškia 55 proc. riba?

    Strategijoje pažymima, kad pagal ministerijos scenarijų 55 proc. BVP atsargumo riba, nustatyta viešųjų finansų taisyklėse, būtų peržengta 2028 metais. Tai reikštų, kad vėlesniais metais galėtų būti taikomos papildomos fiskalinės drausmės procedūros, priklausomai nuo faktinių vykdymo rezultatų.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad per visą strategijos laikotarpį skolos rodiklis turėtų išlikti žemiau 60 proc. BVP ribos, kuri dažnai laikoma svarbia orientyrine riba vertinant fiskalinį tvarumą. Lenkija taip pat turi atsižvelgti į nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalines taisykles, įskaitant reikalavimus, taikomus esant perviršinio deficito procedūrai.

    Skolos struktūra ir skolinimosi kryptys

    Strategijoje numatytas ketverių metų horizontas apima ne tik valstybės iždo skolą, bet ir kitą viešųjų finansų sektoriaus skolą. Finansų ministerija nurodo, kad pagrindinis tikslas nesikeičia: finansuoti valstybės skolinimosi poreikius mažinant skolos aptarnavimo kainą ilguoju laikotarpiu, kartu valdant riziką.

    Planuojama, kad 2027–2030 metais pagrindinis skolinimosi šaltinis išliks vidaus rinka. Taip pat siekiama, kad skola užsienio valiutomis sudarytų mažiau nei 25 proc. valstybės iždo skolos, paliekant galimybę laikiniems nukrypimams, jei keistųsi rinkos ar biudžeto sąlygos.

    Strategijoje numatyta toliau didinti fiksuotų palūkanų obligacijų emisijas vidaus rinkoje ir tarptautinėse rinkose. Ministerija taip pat kelia tikslą išlaikyti vidutinę vidaus skolos trukmę apie 4,5 metų, o visos valstybės iždo skolos vidutinę trukmę užtikrinti ne trumpesnę nei penkerių metų.

  • Kaip ES išgyveno pandemiją ir karą: bendros skolos dilema, Kinijos spaudimas ir kas laukia 2026

    Kaip ES išgyveno pandemiją ir karą: bendros skolos dilema, Kinijos spaudimas ir kas laukia 2026

    ES penkmetis, kurį sujaukė krizės

    2019–2024 metų Europos Sąjungos institucijų kadenciją pažymėjo viena po kitos užgriuvusios krizės: COVID-19 pandemija, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, energijos kainų šokas ir rekordiškai įsibėgėjusi infliacija. Šie sukrėtimai privertė Briuselį per trumpą laiką peržiūrėti taisykles, kurios anksčiau atrodė nekintamos.

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni situaciją apibūdino kaip du išskirtinai retus sukrėtimus iš eilės. Toks fonas tapo vienu svarbiausių klausimų artėjant Europos Parlamento rinkimams, kai rinkėjai vertina, ar ES sprendimai buvo pakankamai greiti ir veiksmingi.

    NextGenerationEU: istorinis posūkis

    Ryškiausias atsakas į pandemiją buvo NextGenerationEU planas, kurio apimtis siekė apie 800 mlrd. eurų. Pinigai skirti ekonomikos atsigavimui, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, o esminis lūžis buvo pirmą kartą taip plačiai pritaikytas bendras skolinimasis ES lygiu.

    Tačiau kartu pandemija privertė laikinai atsitraukti nuo griežtų fiskalinių ribų. Dalis valstybių per kelerius metus smarkiai padidino skolos ir BVP santykį, o 2022 metais dėl energijos krizės ir infliacijos spaudimas biudžetams dar labiau išaugo.

    „Tai, kas prasidėjo nuo viruso, kurio akimis nepamatysi, virto ekonomikos krize, kurios nepastebėti neįmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Bendra skola: sėkmės receptas ar Pandoros skrynia?

    Po kelerių metų ginčas persikėlė į politinį lygmenį: ar bendras skolinimasis turėtų tapti nuolatiniu įrankiu, ar tai tik vienkartinė išimtis. Dalies europarlamentarų vertinimu, NextGenerationEU parodė, kad krizėse ES gali veikti greičiau, kai investicijos finansuojamos bendromis priemonėmis.

    „Niekada nebūtume pagalvoję, kad pirmą kartą istorijoje susitarsime dėl bendro skolinimosi“, – sakė europarlamentarė Stéphanie Yon-Courtin.

    Žaliųjų atstovai ir dalis socialdemokratų teigia, kad po 2026 metais numatomos NextGenerationEU pabaigos ES vis tiek reikės naujo investicijų mechanizmo. Jų argumentas paprastas: vien nacionalinių biudžetų gali nepakakti klimato pertvarkai, pramonei modernizuoti, skaitmenizacijai ir gynybos poreikiams.

    Tuo metu dalis dešiniųjų politikų bendrą skolą vadina rizikingu precedentu, galinčiu paskatinti pernelyg įsiskolinusias valstybes atidėti reformas. Jie pabrėžia, kad augančios palūkanų sąnaudos riboja ateities galimybes ir gali brangiai kainuoti mokesčių mokėtojams.

    „Kaip galime dalyvauti pasaulinėse varžybose dėl švarių technologijų be nė vieno euro bendro finansavimo? Manau, tai neįmanoma“, – sakė Paolo Gentiloni.

    Naujos fiskalinės taisyklės ir klausimas, kas mokės

    Atnaujintos ES fiskalinės taisyklės grąžina orientyrus, pagal kuriuos biudžeto deficitas turėtų neviršyti 3 proc., o skola neturėtų peržengti 60 proc. BVP ribos. Skirtumas tas, kad valstybėms numatyta daugiau lankstumo, kaip jos planuos skolos mažinimo trajektorijas.

    Didžiausia politinė įtampa kyla dėl to, kaip suderinti du tikslus: mažinti skolą ir kartu rasti lėšų investicijoms. Europos liaudies partijos atstovai pabrėžia, kad neribotas skolinimasis nėra išeitis, ypač kai palūkanų aplinka pasikeitė ir skolinimasis tapo brangesnis.

    „Niekas dabar tiksliai nežino, kaip bus apmokėtos palūkanos. Skola reiškia mažiau galimybių kitai kartai investuoti“, – sakė Manfred Weber.

    Santykiai su Kinija: tarp derisk ir rinkos gynybos

    Be vidaus finansų, ES vis ryškiau mato išorinius ekonominius iššūkius. Vienas jautriausių klausimų yra prekyba su Kinija, ypač dėl subsidijų strateginiams sektoriams ir ribotos prieigos prie Kinijos rinkos.

    Europos Komisija pastaraisiais metais akcentuoja derisk politiką, kuri reiškia priklausomybių mažinimą kritinėse tiekimo grandinėse, bet ne visišką atsitraukimą. Vieni europarlamentarai ragina elgtis griežčiau ir ginti ES rinką, kiti siūlo ieškoti pragmatiškų susitarimų, ypač žaliosios energetikos technologijų srityje.

    „Europos Sąjunga turi nustoti būti naivi. Santykiai turi būti partnerystė, paremta mūsų taisyklėmis“, – sakė Stéphanie Yon-Courtin.

    Diskusijoje ryškėja bendra kryptis: net ir išlaikant prekybą, ES sieks labiau subalansuoti santykius, kad vietos pramonė neatsidurtų nevienodose konkurencijos sąlygose.

    Ar artėja stabilizacija?

    Po infliacijos šuolio 2022 metais euro zonoje kainų augimas pradėjo slopti, o tai palaipsniui gerina namų ūkių perkamąją galią. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mažėjanti infliacija ir atlyginimų prisivijimas gali tapti svarbiu vidaus paklausos varikliu, jei ekonominis neapibrėžtumas nepadidės.

    Kartu ES laukia sprendimas, kaip po 2026 metų finansuoti ilgalaikes programas, kai dalis atsigavimo lėšų baigsis. Dėl to rinkimų kampanijose vis dažniau skamba klausimas, ar bendra skola buvo vienkartinė priemonė, ar naujas europinės ekonomikos politikos standartas.

    „Reakcija į pandemiją ir į karą buvo precedento neturinti. Jei 2024 metais matysime veiklos pagreitį, galėsime sakyti, kad su šiais sukrėtimais susitvarkėme teisingai“, – sakė Paolo Gentiloni.

    Europos ekonomikos kryptis dabar priklausys nuo to, ar naujoji institucijų kadencija sugebės suderinti investicijas, fiskalinę drausmę ir konkurencingumą pasaulyje, kuriame vis daugiau valstybių remia savo pramonę protekcionistinėmis priemonėmis.

  • TVF įspėja euro zoną: fiskalinių taisyklių švelninimas dėl energetikos krizės gali brangiai kainuoti

    TVF įspėja euro zoną: fiskalinių taisyklių švelninimas dėl energetikos krizės gali brangiai kainuoti

    TVF ragina grįžti prie drausmės

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja euro zonos valstybes nebedidinti fiskalinės paramos, skirtos amortizuoti energetikos šoko poveikį. Fondo vertinimu, vietoj to reikėtų gerinti biudžetų balansus ir nuosekliai mažinti deficitą.

    TVF teigia, kad tolesnis fiskalinių taisyklių švelninimas gali pakenkti pačios sistemos patikimumui ir paspartinti skolos augimą. Tai ypač jautru šalims, kurių skolos lygis ir taip yra didelis.

    „Tolesnis fiskalinių taisyklių švelninimas rizikuoja pakirsti sistemos patikimumą ir nukreipti skolą dar aukštesne trajektorija“, – rašoma TVF metiniame euro zonos ekonomikos vertinime.

    Energetikos šokas ir brangstantis skolinimasis

    Pastaraisiais metais Europos valstybės plačiai rėmė gyventojus ir verslą, kai energijos kainas kėlė geopolitinė įtampa ir pasiūlos sutrikimai. TVF pabrėžia, kad tokia praktika sukūrė lūkestį, jog kiekvieno naujo sukrėtimo atveju bus plečiamos kompensacijos.

    Tuo pat metu ekonominiai signalai tampa mažiau palankūs: infliacija išlieka padidėjusi, o augimas lėtėja. TVF atkreipia dėmesį, kad euro zonoje griežtesnė pinigų politika reiškia ir didesnę skolos aptarnavimo kainą, todėl fiskalinė erdvė siaurėja.

    „Sukrėtimas po sukrėtimo paskatino fiskalinius sprendimus ginti vartotojus ir verslą, o tai, deja, sukūrė lūkestį, kad atsiradus sukrėtimui parama bus pratęsiama“, – žurnalistams sakė TVF vadovė Kristalina Georgieva.

    „Gyvename pasaulyje, kuriame sukrėtimai dažnesni, todėl turime labai atsargiai naudoti ribotus viešuosius išteklius, suprasdami, kad tai tikrai nebus paskutinis kartas“, – pridūrė ji.

    Daugiausia skolų turinčioms šalims – papildomas spaudimas

    Dalies valstybių, ypač labiau įsiskolinusių, spaudimas didinti lankstumą dėl energetikos išlaidų išlieka. TVF išskiria, kad būtent šioms šalims būtinas didesnis konsolidacijos tempas, kad būtų sumažinta rizika rinkoms ir ateities biudžetams.

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad lankstumas gali būti suteikiamas tik esamoje sistemoje, nepaneigiant bendrų fiskalinių rėmų. TVF tokį požiūrį įvertino palankiai, pabrėždamas, kad svarbiausia ne taisyklių plėtimas, o jų patikimas taikymas.

    Fondas rekomenduoja vidutiniu laikotarpiu siekti struktūrinio fiskalinio koregavimo: perskirstyti išlaidas, didinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir imtis struktūrinių reformų. Tarp minimų krypčių yra socialinių įsipareigojimų peržiūra, taip pat augimą skatinančios reformos, kurios didintų pajamas ne keliant trumpalaikę naštą ekonomikai.