CP v2

Tag: Fitch Ratings

  • „Fitch Ratings“ siunčia signalą Vengrijai: euro planas iki 2030-ųjų įmanomas, bet laukia kieti sprendimai

    „Fitch Ratings“ siunčia signalą Vengrijai: euro planas iki 2030-ųjų įmanomas, bet laukia kieti sprendimai

    Kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ teigia, kad Vengrijos 2027 metais planuojamas biudžetas ir vidutinės trukmės deficito mažinimo tikslai gali padėti šaliai priartėti prie euro įvedimo iki 2030-ųjų. Vertinime pabrėžiama, kad ambicija reali, tačiau jos įgyvendinimas pareikalaus nuoseklios fiskalinės drausmės.

    Pagal Vengrijos Vyriausybės pateiktą 2027 metų biudžeto projektą numatoma bendrojo valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reikštų ryškų kritimą, lyginant su šiems metams prognozuojamu 7,5 proc. lygiu.

    „Fitch Ratings“ skaičiavimu, biudžeto plane numatyti išlaidų karpymai kitais metais sudarytų apie 1,5 proc. BVP. Papildomą efektą, agentūros vertinimu, galėtų duoti laikinų ir vienkartinių priemonių pabaiga, kuri leistų sutaupyti dar apie 1,4 proc. BVP.

    Kas numatyta biudžete?

    Biudžeto projekte akcentuojama ir mažesnių palūkanų išlaidų perspektyva, kuri, „Fitch Ratings“ teigimu, galėtų sudaryti iki 0,2 proc. BVP. Agentūra tai sieja su mažėjančiomis infliacijai susietų obligacijų sąnaudomis ir mažesnėmis Vengrijos skolinimosi palūkanomis rinkose.

    Kartu planuojama papildomų pajamų paieška per mokesčių pakeitimus ir kitas priemones, kurios, kaip teigiama, galėtų duoti apie 1 proc. BVP. Tarp numatytų krypčių minimi įmonių ir inovacijų apmokestinimo pokyčiai, turto mokestis bei papildomas mokestis energetikos įmonėms.

    Išlaidų mažinimas, pagal agentūros apžvalgą, paliestų dalį ekonomikos plėtros subsidijų, valdžios komunikaciją, visuomeninę žiniasklaidą ir valstybės investicijų bei veiklos kaštus. Taip pat numatoma bent 10 proc. mažinti ministerijų ir valstybės valdomų įmonių veiklos išlaidas.

    Įspėjimas dėl įgyvendinimo

    Vis dėlto „Fitch Ratings“ perspėja, kad plano įgyvendinimas gali būti sudėtingas, nes numatyta daug palyginti nedidelių priemonių, o konsolidacija turėtų būti tęstinė. Agentūra atkreipia dėmesį, kad dalis planuojamų sutaupymų nėra iki galo užtikrinti.

    Vertinime taip pat nurodoma, kad nauji įsipareigojimai ir mokesčių lengvatos, kurių apimtis siektų apie 1,4 proc. BVP, gali sumažinti dalį planuojamo fiskalinio efekto. Tai reiškia, kad realūs rezultatai priklausys nuo politinės valios ir priemonių vykdymo kokybės.

    Agentūra pabrėžia, kad 2027 metų fiskalinio tikslo pasiekimas būtų svarbus Vyriausybės strategijos patikimumo testas, ypač jeigu šalis rimtai siekia euro įvedimo kriterijų iki 2030-ųjų. Vengrijos plane numatoma, kad deficitas 2028 metais siektų 4 proc. BVP, 2029 metais mažėtų iki 3,4 proc., o 2030 metais iki 2,8 proc.

    Ne vien biudžetas: kokie dar kriterijai?

    „Fitch Ratings“ prognozėse Vengrijos deficitas taip pat turėtų mažėti panašia kryptimi, o iki 2030-ųjų nusileisti žemiau 3 proc. ribos. Tačiau agentūra primena, kad vien fiskalinė drausmė nėra pakankama sąlyga euro įvedimui.

    Norint įsivesti eurą, būtina atitikti ir kitus Mastrichto kriterijus, susijusius su infliacija, ilgalaikėmis palūkanų normomis, valiutos kurso stabilumu ir nacionalinės teisės suderinimu. Praktikoje svarbi dalis yra dalyvavimas ERM II mechanizme mažiausiai dvejus metus, išvengiant didelių kurso svyravimų.

    Agentūra taip pat pateikia platesnį kontekstą apie skolos ir augimo rizikas. „Fitch Ratings“ vertinimu, Vengrijos viešoji skola galėtų pasiekti piką 2027–2028 metais ir sudaryti apie 77,7 proc. BVP, o tai gerokai viršytų „BBB“ reitingo šalių medianą.

    Augimas, kaip pažymi agentūra, nuo 2023 metų atsiliko nuo panašaus reitingo šalių, tam įtakos turėjo silpnesnė išorės paklausa, didesnis politikos neapibrėžtumas, vėluojantys Europos Sąjungos finansavimo srautai ir deficito mažinimo poveikis investicijoms.

    Vengrijos Vyriausybė tikisi, kad BVP augimas 2027 metais sieks 2,4 proc., o iki 2030-ųjų viršys 3 proc. „Fitch Ratings“ prognozėse augimas taip pat turėtų paspartėti iki maždaug 3 proc. nuo 2028 metų, jei suaktyvėtų investicijos ir vartojimas, o išorės paklausa atsigautų.

    Konsultacijų bendrovė Eurasia Group savo vertinime taip pat neatmeta scenarijaus, kad Vengrija prie euro galėtų priartėti kiek vėliau, apie 2032 metus. Tokiu atveju kritinis momentas būtų sprendimas dėl stojimo į ERM II, be kurio euro įvedimo procesas neprasideda.

  • „SoftBank“ surinko 10,3 mlrd. eurų obligacijomis: pinigai naujam „OpenAI“ akcijų paketui

    Japonijos investicijų grupė „SoftBank Group“ paskelbė užbaigusi didelės apimties obligacijų emisiją, iš kurios pritraukė apie 10,3 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus nukreiptos tolesnėms investicijoms į dirbtinis intelektas sprendimus ir planuojamam papildomam „OpenAI“ akcijų įsigijimui.

    Emisija buvo išskaidyta į kelias dalis ir išleista skirtingomis valiutomis, o obligacijų pajamingumai atspindi tiek palūkanų normų aplinką, tiek investuotojų vertinamą riziką. Dalis skolos buvo išplatinta JAV doleriais, dalis eurais, o sąlygos numato skirtingus išpirkimo terminus.

    Brangesnis skolinimasis už augimą

    Reitingų agentūros atstovai viešai akcentavo, kad dėl didėjančių investicijų poreikių ir nuolatinių skolos emisijų „SoftBank“ tenka taikstytis su augančiomis skolinimosi sąnaudomis. Tai ypač aktualu, kai rinkoje išlieka didesnės palūkanų normos, o investuotojai jautriau vertina įmonių skolą.

    „Didelė investicijų į dirbtinis intelektas apimtis ir būtinybė mobilizuoti reikšmingas sumas reiškia, kad „SoftBank“ turi susitaikyti su sparčiai didėjančiais skolos draudimo nuo nemokumo kaštais“, – sakė „Fitch Ratings“ vyresnysis direktorius Satoru Aoyama.

    Pagal rinkos vertinimus, dalis pritrauktų lėšų bus skirta užbaigti ankstesnius investicinius įsipareigojimus „OpenAI“ bei suteikti daugiau lankstumo perkant papildomas akcijas. Tokia taktika atitinka „SoftBank“ strategiją koncentruotis į sparčiausiai augančias technologijų sritis, tarp jų ir generatyvaus DI sprendimus.

    „OpenAI“ IPO nukėlimas keičia planus

    Rinkoje taip pat stebimas „OpenAI“ planų dėl viešo akcijų platinimo nukėlimas, kuris investuotojams reiškia vėlesnį potencialų likvidumo momentą. Tokiose situacijose įmonės, turinčios dideles nelistinguotų bendrovių pozicijas, dažniau ieško alternatyvių finansavimo šaltinių, tarp jų ir obligacijų.

    Be to, aptariama galimybė, kad būsimo viešo akcijų platinimo atveju šalia naujos akcijų emisijos rinkai galėtų būti pasiūlyta ir dalis jau turimų akcijų. Tokiu atveju ankstesni investuotojai, įskaitant „SoftBank“, galėtų greičiau susigrąžinti dalį kapitalo, o tai pagerintų finansinius rodiklius ir sumažintų spaudimą skolinimuisi.

    „SoftBank“ pastaraisiais metais aktyviai pozicionuojasi kaip vienas svarbiausių žaidėjų DI ekosistemoje, tačiau toks modelis reikalauja nuolatinio kapitalo ir didina jautrumą finansavimo kainai. Todėl tolesnė dinamika priklausys nuo palūkanų normų krypties, „OpenAI“ vertinimo rinkoje ir to, kaip greitai DI produktai taps stabiliai generuojančiais pajamas.

  • „Fitch“ kilstelėjo Portugalijos reitingą į A+: ką tai reiškia paskoloms ir mokesčiams?

    „Fitch“ kilstelėjo Portugalijos reitingą į A+: ką tai reiškia paskoloms ir mokesčiams?

    Reitingas pakilo iki A+

    Reitingų agentūra „Fitch“ pagerino Portugalijos valstybės skolos reitingą nuo A iki A+ ir nurodė stabilią perspektyvą. Toks sprendimas paprastai signalizuoja rinkoms mažesnę riziką ir gali padėti šaliai skolintis palankesnėmis sąlygomis.

    Portugalijos investicijų ir užsienio prekybos agentūra AICEP pabrėžė, kad sprendimas dera su pastaruoju metu augančiu investuotojų pasitikėjimu. Vyriausybė tvirtina, kad visos pagrindinės agentūros Portugalijai šiuo metu suteikia A lygio įvertinimą.

    Kodėl „Fitch“ tapo optimistiškesnė

    „Fitch“ teigimu, reitingo kėlimą lėmė stiprėjantys viešieji finansai ir prognozuojamas skolos mažėjimas. Agentūra taip pat išskyrė, kad Portugalijos biudžeto rodikliai, lyginant su panašiai vertinamomis šalimis, yra geresni, o tai siejama su politiniu įsipareigojimu fiskalinei drausmei.

    „Reitingo pakėlimas atspindi stiprėjančius Portugalijos viešuosius finansus, mažėjančios skolos trajektoriją ir tvirtesnį biudžetą nei panašių šalių“, – teigiama „Fitch“ pranešime.

    Skola mažėja, bet rizikos išlieka

    Agentūra prognozuoja, kad valstybės skola, vertinant nuo bendrojo vidaus produkto, mažės nuo 89,7 proc. 2025 metais iki 87,0 proc. 2026 metais ir 82,9 proc. 2028 metais. Vis dėlto šis lygis, „Fitch“ skaičiavimu, išliks gerokai aukštesnis nei A kategorijos šalių medianinis rodiklis, siejamas su 59,5 proc.

    Portugalijos reitingą, pasak „Fitch“, palaiko ir narystė Europos Sąjungoje bei euro zonoje, taip pat palyginti geri valdysenos rodikliai. Tačiau šiuos privalumus vis dar atsveria sukaupta viešoji ir išorinė skola.

    Biudžetui spaudimą didina išlaidos

    „Fitch“ vertina, kad biudžeto perteklius gali smukti nuo 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto 2025 metais iki 0,1 proc. 2026 metais. Tam įtakos, agentūros teigimu, turi papildomos išlaidos po audrų, 2026 metų biudžete numatytos mokesčių ir būsto priemonės, investicijų pikas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bei augančios išlaidos atlyginimams ir pensijoms.

    Portugalijos finansų ministras Joaquim Miranda Sarmento yra pareiškęs, kad skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio mažėjimas yra šeimų ir verslų pastarųjų metų darbo rezultatas, o tempas neturi sulėtėti. Jis taip pat akcentavo būtinybę mažinti biurokratiją, kuri, pasak ministro, slopina investicijas, ypač tiesiogines užsienio investicijas.

    Būsto kainos ir gynybos tikslai

    Agentūra atkreipė dėmesį ir į būsto prieinamumo problemą. „Fitch“ skaičiavimu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos Portugalijoje buvo apie 99 proc. aukštesnės nei 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai euro zonoje augimas siekė apie 31 proc.

    „Fitch“ mano, kad ribota pasiūla ir paklausa, siejama ir su imigracija, yra labiau struktūrinės priežastys, todėl staigi korekcija artimiausiu metu nėra pagrindinis scenarijus. Vis dėlto agentūra įspėja, kad kainų šuolis didina pažeidžiamumą ir spaudžia gyventojų įperkamumą, o ilgalaikėje perspektyvoje viešuosius finansus gali apsunkinti ir NATO siekis iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto.