Tag: Fitneso apyrankės

  • Mokslininkai įspėja: išmanieji laikrodžiai smarkiai meluoja apie kalorijas – paklaida iki 25 proc.

    Išmanieji laikrodžiai ir kūno rengybos apyrankės daugeliui tapo kasdieniu motyvacijos įrankiu, tačiau naujas tyrimas rodo, kad jų skaičiai apie sudegintas kalorijas gali būti klaidinantys. Mokslininkai nustatė, kad populiarūs įrenginiai kalorijų sąnaudas dažnai pervertina, o paklaida gali siekti iki 25 proc.

    Tyrime buvo lyginami keturi rinkoje plačiai naudojami modeliai: „Apple Watch Series 8“, „Samsung Galaxy Watch 5“, „Fitbit Sense 2“ ir „Garmin Forerunner 955“. Bandymuose dalyvavo 58 savanoriai, kurie mynė dviratį treniruoklį vidutiniu ir dideliu intensyvumu, o jų duomenys buvo sugretinti su laboratoriniu metaboliniu analizatoriumi COSMED K5.

    Rezultatai, paskelbti moksliniame žurnale PLOS One, parodė, kad įrenginiai sudegintas kalorijas vidutiniškai išpūsdavo apie 15–25 proc. Tiksliausiai iš šio ketverto pasirodė „Apple Watch“, o „Samsung“ ir „Garmin“ dažniau rodė didesnes sąnaudas, nei nustatė laboratoriniai matavimai.

    „Fitbit Sense 2“ daliai bandymų netiko dėl techninių trikdžių: kai kuriais atvejais prietaisas per visą treniruotę fiksuodavo vos vieną sudegintą kaloriją arba rezultato išvis nepateikdavo. Dėl šių anomalijų tyrėjai šio modelio duomenis vertino atsargiai ir dalį jų atmetė.

    Praktiškai tai reiškia, kad ekrane matomi skaičiai gali sudaryti geresnį įspūdį, nei yra iš tikrųjų. Jei laikrodis po treniruotės rodo, kad sudeginote 500 kalorijų, realus skaičius gali būti arčiau 350–425, o ilgainiui toks skirtumas gali turėti įtakos svorio kontrolės planams.

    Dar vienas svarbus niuansas susijęs su individualiais skirtumais. Tyrėjai pastebėjo, kad paklaidos dažniau didėdavo žmonėms, kurių kūno riebalų procentas buvo didesnis, tačiau tiksli priežastis kol kas nėra aiški.

    Mokslininkai akcentuoja, kad tai nereiškia, jog išmanieji laikrodžiai yra nenaudingi. Jie gerai tinka stebėti aktyvumo tendencijas ir įpročių pokyčius, tačiau sudegintų kalorijų rodiklį verta laikyti apytiksliu įvertinimu, o sprendimus dėl mitybos ir krūvio grįsti ne vien skaičiumi ekrane.

  • Mokslininkai perspėja: fitneso apyrankės gali demotyvuoti ir sukelti gėdą – štai kodėl

    Naujas tyrimas rodo, kad fitneso apyrankės ir kalorijų sekimo programėlės ne visada skatina sveikesnius įpročius. Daliai žmonių jos gali kelti gėdos jausmą, erzinti nuolatiniais priminimais ir galiausiai sumažinti motyvaciją siekti tikslų.

    Universiteto koledžo Londone (UCL) ir Lafboro universiteto mokslininkai pasitelkė DI, kad išanalizuotų dešimtis tūkstančių įrašų socialiniame tinkle X. Tyrėjai ieškojo pasikartojančių neigiamų patirčių, susijusių su aktyvumo stebėjimu, kalorijų registravimu ir programėlių siunčiamais pranešimais.

    „Žmonės aprašė gėdą, kai užfiksuodavo nesveiką maistą, susierzinimą dėl programėlių pranešimų ir nusivylimą, kai nepavykdavo pasiekti tikslų“, – teigiama tyrimą aptarusioje publikacijoje.

    Mokslininkų vertinimu, problema slypi ne vien pačiuose įrenginiuose, o jų logikoje: algoritmai dažnai remiasi griežtais, siaurais rodikliais ir prastai atspindi realų gyvenimą. Kasdienybėje tikslus veikia miegas, stresas, darbas, liga, finansinės galimybės ar šeimos įsipareigojimai, tačiau tai ne visada įvertinama.

    Dėl šios priežasties daliai vartotojų susidaro uždaras ratas: kuo labiau nepavyksta atitikti nustatytų normų, tuo labiau krenta vidinė motyvacija. Tyrėjai pastebi, kad tokiais atvejais žmonės gali ne tik rečiau sportuoti, bet ir apskritai atsisakyti anksčiau išsikeltų sveikatingumo tikslų.

    „Vietoj labai siaurų, griežtų sėkmės matų, susietų su numestu svoriu, sveikatos programėlės turėtų teikti pirmenybę bendrai savijautai ir vidinei motyvacijai, tai yra pačiam veiklos teikiamam pasitenkinimui“, – pabrėžia mokslininkai.

    Kartu akcentuojama, kad šioje analizėje buvo fokusuojamasi į neigiamus atsiliepimus, todėl tai nėra įrodymas, jog fitneso apyrankės yra žalingos visiems. Daugybei žmonių jos padeda labiau judėti, geriau suprasti įpročius ir nuosekliau stebėti progresą, tačiau tyrimas primena, kad technologijos turi būti pritaikomos žmogui, o ne žmogus technologijai.