Miesto šventės ne tik užpildo gatves renginiais, bet ir apčiuopiamai keičia žmonių savijautą. Per šių metų Vilniaus dienas gyventojai ir svečiai buvo kviečiami atlikti „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso testą, o rezultatai nustebino.
Šventinio savaitgalio metu Vilniuje fiksuotas Nacionalinis savijautos indeksas siekė 72,2 balo iš 100. Palyginimui, bendras Lietuvos rodiklis šiuo metu yra 64,1 balo, o ankstesniame reprezentatyviame tyrime Vilniaus miesto vidurkis siekė 64,0 balo.
Nacionalinis savijautos indeksas vertina savijautą plačiau nei vien fizinės sveikatos būklę. Rodiklį sudaro trys sritys: fizinė sveikata, emocinė savijauta ir laimės pojūtis, todėl jis leidžia geriau pamatyti, kur žmonės jaučiasi stiprūs, o kur labiausiai reikėtų pagalbos ar pokyčių.
„Dažnai žmogus pats sau sako, kad viskas gerai, tiesiog daug darbų, mažai miego ar įtemptas laikotarpis. Tačiau tokie dalykai ir sudaro bendrą savijautos paveikslą“, – sakė Kristina Gumauskienė, „Eurovaistinės“ rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė.
Vilniaus dienų metu pagerėjimas matėsi visose trijose srityse, kurios formuoja bendrą indeksą. Fizinės sveikatos įvertis siekė 72,2 balo, emocinės savijautos – 72,6 balo, o laimės – 71,9 balo, ir visi šie skaičiai viršijo šalies vidurkius.
Ankstesni reprezentatyvūs duomenys rodo, kad vilniečių emocinė gerovė paprastai laikosi arti Lietuvos vidurkio, tačiau sostinė turi savitų įtampos šaltinių. Vilniuje dažniau minimas stresas dėl darbo ar mokslų, taip pat dažnesnis nerimas dėl ateities ir pasaulio įvykių, kuris siekia 36 proc., kai bendras vidurkis yra 29 proc.
Ekspertų praktikoje tokie pokyčiai per renginius dažnai aiškinami keliais veiksniais: daugiau judėjimo, buvimas lauke, socialinis ryšys ir prasmingas laisvalaikis gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti įtampą. Vis dėlto ilgalaikei savijautai svarbiausi išlieka miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinė parama ir streso valdymo įgūdžiai.
„Vilniaus dienų“ rezultatai parodė kitą miesto pusę: kai žmonės susitinka, dalyvauja kultūriniame gyvenime ir skiria laiko sau, savijauta gali pakilti aukščiau kasdienio vidurkio“, – sakė K. Gumauskienė.
Nacionalinio savijautos indekso iniciatyva pristatoma ne vien sostinėje: ji keliauja per skirtingas Lietuvos šventes ir viešas erdves, kviesdama žmones stabtelėti ir įsivertinti savijautą čia ir dabar. Projekto idėja paprasta: apie savijautą kalbėti prevenciškai, dar iki tol, kol kūnas ar emocijos ima siųsti aiškius pavojaus signalus.
Organizatoriai pabrėžia, kad tokie matavimai nėra diagnozė, tačiau jie padeda atpažinti kryptį, kur verta skirti daugiau dėmesio. Jei žmogus pastebi nuosekliai prastėjančią nuotaiką, miego sutrikimus ar nuolatinį nerimą, rekomenduojama neapsiriboti testais ir pasitarti su sveikatos specialistais.