CP v2

Tag: Fizinis ugdymas

  • Visagino pedagogės grįžo iš Kauno: RIUKKPA konferencijoje nubrėžti nauji ikimokyklinio fizinio ugdymo prioritetai

    Visagino pedagogės grįžo iš Kauno: RIUKKPA konferencijoje nubrėžti nauji ikimokyklinio fizinio ugdymo prioritetai

    2026 metais spalio 23 dieną Kaune, Lietuvos krepšinio namuose, surengta Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Joje Visaginui atstovavo lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ direktorė Elena Čekienė ir pavaduotoja ugdymui Žana Vaitkuvienė-Zimina.

    Konferencijoje apžvelgti pastarųjų penkerių metų asociacijos veiklos rezultatai, pristatyta finansinė ataskaita ir aptarti narių lūkesčiai. Taip pat vyko diskusijos, kokių kompetencijų šiandien labiausiai reikia ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo specialistams.

    Akcentas – kokybiškas judėjimas darželyje

    Švietimo bendruomenėje vis plačiau pabrėžiama, kad ankstyvas vaikų judėjimo įgūdžių ugdymas svarbus ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei savijautai bei mokymosi pasirengimui. Dėl to asociacijos telkiami pedagogai dalijasi metodikomis, kaip kasdienį judėjimą integruoti į ugdymo veiklas, o ne palikti jį tik atskiroms valandėlėms.

    Konferencijos metu dalyviai buvo kviečiami įsitraukti į interaktyvią apklausą ir įvertinti asociacijos iniciatyvas. Surinktos įžvalgos turėtų padėti tiksliau planuoti profesinio tobulėjimo temas ir praktines veiklas regionuose.

    Išrinkta vadovybė naujai kadencijai

    Vienas svarbiausių konferencijos sprendimų buvo RIUKKPA prezidento ir valdybos rinkimai. Asociacijos prezidente naujai kadencijai perrinkta Audronė Vizbarienė, siejama su asociacijos kūrimu ir ilgalaike jos veikla.

    Konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo pati RIUKKPA prezidentė, taip pat dalyvius pasveikino Seimo narė profesorė Vilija Targamadzė. Vaizdo sveikinimą perdavė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

    Kodėl tai aktualu Visaginui

    Visaginui svarbu, kad miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovės aktyviai dalyvauja profesinėse organizacijose ir grįžta su atnaujintomis idėjomis. Tokie susitikimai paprastai tampa praktinių sprendimų šaltiniu, kaip darželiuose nuosekliai stiprinti vaikų fizinį aktyvumą ir gerinti ugdymo kokybę.

    RIUKKPA veikla, apimanti gerosios patirties sklaidą ir pedagogų interesų atstovavimą, išlieka svarbi ir didesniame švietimo politikos kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama vaikų sveikatai, judėjimo įpročiams ir ankstyvajai prevencijai.

  • Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje pradėtas Lietuvos paralimpinio komiteto edukacinis projektas „Aš galiu“, skirtas mokyklų bendruomenėms ir įtraukiajam fiziniam ugdymui. Projekto tikslas – supažindinti mokinius ir pedagogus su paralimpiniu sportu bei parodyti praktinius būdus, kaip į bendras veiklas įtraukti skirtingą negalią turinčius vaikus.

    Projekto atidarymo renginys surengtas Vilniuje, Žemynos gatvėje įsikūrusioje „NBA Basketball School“. Iniciatyva Vilniuje startuoja bendradarbiaujant Lietuvos paralimpiniam komitetui, Vilniaus miesto savivaldybei ir partneriams, tarp jų – „Bitė Lietuva“ bei TV3.

    Apklausa: iššūkių daug, žinių trūksta

    Prieš projekto pradžią atlikta apklausa parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų įtraukus fizinis ugdymas vis dar išlieka iššūkiu. 34 proc. respondentų nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje mokiniai su negalia nedalyvauja fizinio ugdymo pamokose kartu su kitais mokiniais.

    Dar 26 proc. teigė, kad vaikų, kurie nedalyvauja bendrose pamokose, fizinis aktyvumas apskritai nėra užtikrinamas. Apklausos duomenimis, tik 16 proc. respondentų tvirtino turintys pakankamai žinių apie skirtingą negalią turinčių mokinių įtraukimą į fizinio ugdymo veiklas.

    Didžioji dalis apklaustųjų pripažino, kad jų žinių nepakanka: 56 proc. nurodė turintys tik pagrindinių žinių, o 28 proc. – kad žinių trūksta. Taip 84 proc. respondentų savo pasirengimą įtraukiajam fiziniam ugdymui įvertino kaip nepakankamą.

    „I’mPOSSIBLE“ turinys bus pritaikytas mokykloms

    Projektą „Aš galiu“ sudaro ir tarptautinė paralimpinio švietimo programa „I’mPOSSIBLE“, kurios metodinė medžiaga bus pritaikoma Lietuvos mokykloms. Pedagogams planuojama pasiūlyti pamokų planus, užduotis ir vaizdinę medžiagą apie paralimpinio sporto šakas, orientuotą į 6–18 metų vaikus.

    Numatoma, kad šalia metodinės medžiagos mokykloms bus rengiamos ir praktinės veiklos, padedančios spręsti kasdienius įtraukios pamokos iššūkius. Taip pat planuojamos trumpos paralimpinės sporto dienos, kurios, kaip skelbiama, vyks maždaug kas 5–6 savaites pasirinktose mokyklose.

    „Vilniuje turime ambiciją į sporto veiklas įtraukti kuo daugiau žmonių, nepaisant amžiaus, socioekonominės padėties, lyties ar negalios“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Mitalas.

    „Projektu siekiama keisti stereotipus apie žmones su negalia, didinti supratimą apie lygias galimybes ir skatinti įtrauktį, todėl orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į mokytojus bei kitus ugdymo specialistus“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Apklausa parodė ir aiškų poreikį pokyčiui: 80 proc. respondentų mano, kad bendros fizinio ugdymo pamokos gali prisidėti prie geresnės mokinių su negalia įtraukties į mokyklos bendruomenę. 85 proc. nurodė norintys daugiau sužinoti apie paralimpinį sportą ir jo integravimą į pamokas.

    Ekspertai pabrėžia, kad įtrauktis sporte mokyklose dažnai priklauso ne vien nuo noro, bet ir nuo praktinių priemonių: pritaikytų užduočių, aiškių rekomendacijų, saugumo užtikrinimo, bendradarbiavimo su mokinio padėjėjais ir šeima. Dėl to tokie projektai dažniausiai orientuojasi į ilgalaikį pedagogų kompetencijų stiprinimą, o ne vien į vienkartinius renginius.

    Projekto organizatoriai tikisi, kad per paralimpinio sporto pavyzdžius ir praktines patirtis mokiniai geriau supras įvairovę ir pagarbą, o mokykloms bus paprasčiau sukurti aplinką, kurioje visi vaikai galėtų dalyvauti bendrose veiklose. Ši kryptis atitinka bendrą švietimo sistemos siekį stiprinti įtrauktį ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas būtų prieinamas kiekvienam mokiniui.

  • Kupiškio progimnazijoje – Pasaulinė orientavimosi diena: penkios trasos ir pamokos už klasės ribų

    Kupiškio progimnazijoje – Pasaulinė orientavimosi diena: penkios trasos ir pamokos už klasės ribų

    Gegužės 22 dieną Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje surengta Pasaulinė orientavimosi sporto diena „Žemėlapio kodas“. Iniciatyvą progimnazijos bendruomenei pasiūlė tarybos pirmininkas Mindaugas Venslavas.

    Renginio tikslas buvo supažindinti mokinius su orientavimosi sportu, paskatinti daugiau judėti ir praktiškai mokytis skaityti žemėlapį. Taip pat siekta integruoti fizinio ugdymo, geografijos, matematikos ir kitų dalykų žinias vienoje veikloje.

    Penki išbandymai skirtingiems gebėjimams

    Orientavimosi dieną organizavo Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono fizinio parengimo vyriausiasis specialistas Vitalis Mažuolis kartu su Panevėžio orientavimosi klubu. Progimnazijos teritorijoje ir už jos ribų parengtos penkios rungtys, leidusios rinktis pagal amžių, pasirengimą ir norimą intensyvumą.

    Mokiniai galėjo išbandyti „Super sprintą“, orientavimąsi mokyklos teritorijoje, orientavimąsi Kupiškio mieste, markiruotą trasą mokyklos teritorijoje ir užduotis „Išmok orientuotis“. Kiekviena rungtis akcentavo skirtingus įgūdžius: nuo greitos navigacijos iki tikslaus žemėlapio ženklų ir krypties supratimo.

    Nuo teorijos iki žemėlapio rankose

    Renginys prasidėjo teorine dalimi aktų salėje, kur atskiroms klasių grupėms pristatyti orientavimosi sporto pagrindai. Mokiniams paaiškinta, kaip suprasti žemėlapiuose naudojamas spalvas ir kodėl jos padeda greitai atpažinti objektus vietovėje.

    Po įvadinės dalies mokiniai perėjo prie praktinių veiklų. Gavę žemėlapius, jie užduotis atliko individualiai arba komandomis, o trasas įveikė pagal savo tempą ir galimybes.

    Aktyvi diena be varžybų įtampos

    Nors renginys nebuvo varžybos, daugeliui tai tapo proga pasitikrinti greitį ir sprendimų priėmimą judant. Mokyklos bendruomenė pabrėžė, kad svarbiausia buvo ne rezultatas, o patirtis ir įgūdžiai, kurie praverčia tiek sporte, tiek kasdieniame gyvenime.

    Organizatorių teigimu, tokia veikla veikia kaip patyriminis mokymasis: lavina erdvinį suvokimą, kritinį mąstymą ir komandinį darbą. Daliai mokinių tai tapo ir savotišku pabėgimu nuo įprastos pamokų rutinos, kai mokymasis vyksta judant ir sprendžiant realias situacijas.

    Orientavimosi sportas Lietuvoje mokyklose vis dažniau pristatomas kaip prieinama aktyvaus laisvalaikio forma, kuriai nereikia brangios įrangos. Pakanka patogios aprangos, saugios aplinkos, aiškių užduočių ir žemėlapio, o įgūdžiai formuojami per trumpus, įtraukiančius išbandymus.

    Progimnazijos bendruomenė dėkojo renginio organizatoriams už parengtas trasas ir galimybę mokiniams iš arti susipažinti su orientavimosi sportu. Tikimasi, kad tokios praktinės dienos paskatins daugiau mokinių rinktis aktyvų judėjimą ir ateityje.

  • Kaunas skatina vaikų judėjimą: 1 500 pradinukų per pamokas išbandė 10 sporto šakų

    Kaunas skatina vaikų judėjimą: 1 500 pradinukų per pamokas išbandė 10 sporto šakų

    Kaune nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų gegužės mokyklose vyko fizinio aktyvumo skatinimo projektas, į kurį įsitraukė apie 1 500 pradinukų iš devynių ugdymo įstaigų. Jo metu vaikai per fizinio ugdymo pamokas išbandė 10 skirtingų sporto šakų, kad galėtų atrasti labiausiai patinkančią veiklą.

    Tokios iniciatyvos savivaldybės ir švietimo bendruomenės dėmesio sulaukia neatsitiktinai: visuomenės sveikatos specialistai ir mokyklos vis dažniau fiksuoja, kad vaikų kasdienio judėjimo stinga. Mažėjantis fizinis aktyvumas siejamas su prastesne savijauta, miego ir dėmesio problemomis, taip pat didesne antsvorio rizika, todėl ankstyvame amžiuje formuojami įpročiai laikomi kritiškai svarbiais.

    Užsiėmimai buvo integruoti į įprastas fizinio ugdymo pamokas: kiekviena klasė dvi savaites gilinosi į vieną sporto šaką, vėliau ją keitė kita. Taip mokiniai nuosekliai susipažino su skirtingomis judėjimo formomis, o pamokose atsirado daugiau įvairovės nei tradicinėse programose.

    Per projekto laikotarpį vaikai išbandė krepšinį, fechtavimą, regbį, beisbolą, rankinį, graikų-romėnų ir laisvąsias imtynes, orientacinį bei dviračių sportą. Užsiėmimus vedė Kauno miesto sporto mokyklos „Gaja“ ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio akademijos treneriai, todėl mokiniai gavo progą sportuoti su skirtingų disciplinų specialistais.

    „Kaunas kryptingai investuoja į sporto infrastruktūrą – statomi ir atnaujinami stadionai, sporto salės, aikštynai, kuriamos modernios erdvės tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Natūralu, kad šias erdves ateityje turės užpildyti jaunieji talentai, todėl jau šiandien turime sudaryti sąlygas vaikams atrasti sportą ir jį pamilti“, – sako Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pažymima, kad tai nėra vienkartinis bandymas: ankstesniais metais Kaune buvo įgyvendintas pilotinis projektas, o teigiami atsiliepimai tapo pagrindu plėtrai. Šiemet padidėjo ir dalyvių skaičius, ir geografija, įtraukiant daugiau mokyklų.

    Mokyklų bendruomenių vertinimu, netradicinės pamokos sustiprino vaikų motyvaciją judėti, o mokytojams suteikė naujų idėjų, kaip paįvairinti ugdymo procesą. Tikimasi, kad iniciatyva bus tęsiama ir ateityje, išlaikant dalyvių mastą bei plečiant sporto šakų pasirinkimą.