Nobelio fiziologijos arba medicinos premija 2026 metais skirta Karlui Deisserothui, Peteriui Hegemannui ir Georgui Nageliui už proveržį, atvėrusį kelią optogenetikai. Šis metodas leido mokslininkams itin tiksliai valdyti nervinių ląstelių aktyvumą šviesa ir taip iš esmės pakeitė smegenų funkcijų tyrimus.
Premiją tradiciškai skiria Nobelio asamblėja Karolinska Institute, remdamasi Nobelio komiteto atliktu vertinimu. Nuo 1901 metų ši Nobelio premija tapo vienu svarbiausių pasaulinės biomedicinos pasiekimų simbolių, o apdovanojimas gali atitekti ne daugiau kaip trims asmenims.
Šių metų laureatų darbas siejamas su šviesai jautriais jonų kanalais, aptinkamais vienaląsčiuose dumbliuose. Tai baltymai, kurie vienu metu veikia kaip šviesos receptorius ir jonų kanalai ląstelės membranoje: apšvietus tam tikro ilgio banga, kanalas atsiveria ir jonai ima judėti, sukeldami elektrinius pokyčius.
Esminis proveržis buvo tai, kad šiuos šviesai jautrius kanalus pavyko pritaikyti kaip savotišką jungiklį nervinėms ląstelėms. Į neuronus įvedus genus, koduojančius šiuos baltymus, konkretūs neuronai tampa jautrūs šviesai, todėl galima juos įjungti arba išjungti itin dideliu laiko ir erdvės tikslumu.
Tokio tikslumo anksčiau dažnai trūko bandant atsakyti į klausimą, ar tam tikrų neuronų suaktyvinimas sukelia konkretų elgesį, pojūtį ar simptomą. Optogenetika leido daug aiškiau susieti atskirų neuronų grandinių darbą su judesiu, atmintimi, emocijomis ir kitomis funkcijomis, taip pat padėjo tikslinti neurologinių ir psichikos sutrikimų mechanizmų supratimą.
Peteris Hegemannas, vokiečių biofizikas ir neurobiologas, daug metų tyrė, kaip dumbliai aptinka šviesą, ir taip priartėjo prie šių neįprastų baltymų identifikavimo. Kartu su Georgu Nageliu jis parodė, kad baltymai sujungia šviesos receptoriaus ir jonų kanalo savybes, o tai tapo kertiniu akmeniu vėlesniam optogenetikos vystymuisi.
Georgas Nagelis, su Vokietijos mokslo bendruomene siejamas mokslininkas, gilinosi į mikroorganizmų šviesai jautrių baltymų elektrofiziologines savybes. Jo indėlis svarbus dėl detalaus šių baltymų veikimo aprašymo ir jų tinkamumo eksperimentiniam neuronų valdymui, įskaitant baltymų formas, tapusias plačiai naudojamais įrankiais laboratorijose.
Karlas Deisserothas, JAV psichiatras, neurobiologas ir bioinžinierius, šiuos atradimus pavertė praktiškai pritaikomu metodu neuronų aktyvumui valdyti šviesa. Jo darbai padėjo optogenetiką iš laboratorinio principo paversti plačiai taikomu neuromokslų įrankiu, leidžiančiu tirti priežastinius ryšius smegenyse.
Nobelio savaitė tradiciškai prasideda būtent medicinos ir fiziologijos premijos paskelbimu, o vėliau skelbiami fizikos, chemijos, literatūros, taikos ir ekonomikos premijų laureatai. Praktika rodo, kad komitetas neretai įvertina fundamentinius atradimus, kurių reikšmė medicinai pilnai atsiskleidžia tik po metų ar net dešimtmečių.
Pernai ši premija buvo skirta už atradimus, susijusius su periferine imunologine tolerancija ir reguliaciniais T limfocitais, svarbiais autoimuninių ligų tyrimuose. Tai dar kartą priminė, kad Nobelio sprendimai dažnai atspindi ne vien momentinę klinikinę naudą, o ilgalaikį poveikį visai biomedicinos krypčiai.