Tag: Florida Atlantic University

  • Mokslininkai nustebo: šie rykliai garsus girdi iš 74 metrų ir tiksliai nustato jų kryptį

    Mokslininkai nustebo: šie rykliai garsus girdi iš 74 metrų ir tiksliai nustato jų kryptį

    Naujas tyrimas parodė, kad juodapelekiai rykliai gali išgirsti žemo dažnio garsus gerokai toliau, nei manyta iki šiol. Mokslininkai fiksavo reakcijas į garsą net iš 74 metrų atstumo, o tai keičia supratimą apie šių plėšrūnų klausą natūralioje aplinkoje.

    Iki šiol ryklio klausos galimybės buvo vertinamos atsargiai, nes laboratoriniai bandymai akvariumuose iškraipo akustinį vaizdą. Uždaroje erdvėje garsas atsispindi nuo sienų, todėl susidaro klaidinantys signalai ir tampa sunku patikimai nustatyti, ką gyvūnas iš tiesų girdi.

    Eksperimentas jūroje ir drono stebėsena

    Tyrėjai bandymus atliko prie pietryčių Floridos krantų, pasitelkę valtį ir droną. Iš valties skleidžiami pulsuojantys žemo dažnio signalai, o du povandeniniai mikrofonai matavo, kaip garsas sklinda vandeniu skirtingais atstumais.

    Dronas, skridęs maždaug 40–50 metrų aukštyje, fiksavo ryklių judėjimą ir jų reakcijas į skirtingus dažnius. Be trijų bandomųjų signalų naudotas ir kontrolinis garsas, kuris turėjo būti už ryklių klausos ribų, kad būtų galima atskirti atsitiktinį elgesį nuo kryptingos reakcijos.

    Rezultatai parodė, kad kontrolinio garso rykliai ignoravo, o į bandomuosius signalus reagavo 71,1–87 proc. atvejų, priklausomai nuo dažnio. Be to, visiems trims dažniams užfiksuotos reakcijos bent iš 62 metrų atstumo, o tolimiausias patikimas atsakas siekė 74 metrus.

    Ką reiškia garsas „toli“ vandenyje

    Mokslininkus ypač sudomino tai, kad daugelis reakcijų įvyko ne vadinamajame artimajame garso lauke, o toliau, kur vyrauja slėgio bangos. Paprastai artimajame lauke stipriau jaučiamas vandens dalelių judėjimas, o toliau signalas tampa subtilesnis ir sunkiau „užčiuopiamas“.

    „Ypač įdomu tai, kad rykliai reagavo į garsus už akustinio artimojo lauko ribų, kur garsas elgiasi kitaip nei šalia šaltinio“, – sakė zoologas Stephenas Kajiura.

    Tyrime fiksuota, kad reakciją dažnai lydėdavo staigus posūkis, rodantis, jog rykliai ne tik girdi, bet ir geba nustatyti garso kryptį. Tokia orientacija gali būti svarbi medžiojant, vengiant grėsmių ir ieškant partnerių, nes vandenyje matomumas dažnai ribotas.

    Kodėl rykliai girdi kitaip nei dauguma žuvų

    Rykliai neturi dujomis užpildytos plaukiojamosios pūslės, kuri daugeliui kaulinių žuvų padeda paversti slėgio svyravimus į juntamas vibracijas. Dėl to tyrėjai kelia prielaidą, kad juodapelekiai rykliai gali aptikti vandens dalelių judesius ir taip „perskaityti“ akustinę informaciją didesniais atstumais.

    „Vandenynas yra akustinė aplinka, o rykliai į ją aiškiai reaguoja būdais, kuriuos tik pradedame suprasti“, – sakė Stephenas Kajiura.

    Autorių teigimu, tolesni darbai turėtų paaiškinti, kokie tikslūs biologiniai mechanizmai leidžia rykliams aptikti ir interpretuoti tolimus signalus. Praktinė reikšmė taip pat akivaizdi: geriau suprantant, kokius garsus ir iš kokių atstumų girdi plėšrūnai, lengviau vertinti žmogaus keliamą triukšmą jūroje ir jo poveikį jūrų ekosistemoms.

    „Bandant atlikti klausos eksperimentus baseine garsas atsispindi nuo sienų ir sukuria sudėtingus, painius signalus, tarsi veidrodžių kambaryje“, – sakė biologė Caroline Sullivan.

    „Todėl taip svarbu tokius bandymus atlikti jūroje su laukiniais rykliais, kad pamatytume natūralią reakciją“, – sakė Caroline Sullivan.

  • Naujas tyrimas: motinų nepritarimas dažnai nutraukia vaikų draugystes, bet kaina gali būti didelė

    Daugelis tėvų atpažįsta situaciją, kai vaiko draugų ratas kelia nerimą ir norisi įsikišti. Dažnai atrodo, kad paprasčiausias kelias yra uždrausti bendrauti su „netinkamu“ draugu. Tačiau naujas ilgalaikis tyrimas rodo: toks sprendimas išties veikia, tik ne visada taip, kaip tikimasi.

    Žurnale Child Development paskelbtame dvejus metus trukusiame tyrime mokslininkai analizavo, kaip tėvų nepritarimas veikia vaikų draugystes. Tyrimą vykdė Florida Atlantic University ir Mykolo Romerio universitetas, o stebėjime dalyvavo 394 mokiniai nuo 9 iki 14 metų, jų santykiai buvo sekami tris semestrus.

    Nors vaikai ir toliau mokėsi tose pačiose klasėse, maždaug trečdalis artimiausių draugysčių per stebėjimo laikotarpį nutrūko. Tyrimo autoriai pažymi, kad dažniausiai lūžį nulėmė būtent motinos išsakyta neigiama nuomonė apie konkrečią draugystę.

    Kaip „suveikia“ nepritarimas

    Tėvai neretai mano, kad draudimas privers vaiką susimąstyti ir pačiam atsitraukti nuo žalingos įtakos. Tyrimo išvados rodo kitą mechanizmą: nepritarimas dažnai veikia kaip tiesioginis socialinis „stabdis“, mažinantis galimybes susitikti ir didinantis psichologinį spaudimą atsisakyti ryšio.

    „Motinos yra labai veiksmingos santykių „vykdytojos“. Dauguma draugysčių neišgyvena motinos pasmerkimo“, – sakė Florida Atlantic University psichologijos profesorius Brettas Laursenas.

    Pasak tyrėjų, dalis vaikų nutraukia santykį todėl, kad nori įtikti tėvams, priima jų argumentus arba susiduria su praktiškais ribojimais. „Gali būti, kad paauglys leidžiasi įtikinamas. Arba nori, kad tėvai būtų patenkinti. Arba draugystę užgniaužia tėvų nustatyti apribojimai“, – sakė pirmoji tyrimo autorė Goda Kaniušonytė.

    Kitu atveju draugystė nesubyra iš karto, bet palaipsniui praranda kokybę. Kai vaikas nuolat girdi kritiką apie draugą, santykyje atsiranda įtampa, mažėja šiluma ir parama, o draugas gali jaustis nepageidaujamas. Ilgainiui ryšys tampa toks nepatogus, kad nutrūksta savaime.

    Kodėl tai nebūtinai gera žinia

    Nors „uždraustas“ draugas dažnai iš tiesų dingsta iš vaiko kasdienybės, mokslininkai ragina tokios baigties nelaikyti pergale. Nutraukta draugystė gali reikšti, kad vaikas laikinai lieka be artimų ryšių arba yra priverstas rinktis iš mažiau tinkamų alternatyvų.

    Tyrėjai pabrėžia ir rizikas vaiko emocinei savijautai: socialinis atstūmimas, vienišumas ir silpnesnis draugų palaikymas gali didinti pažeidžiamumą bendraamžių patyčioms. Vaikai, neturintys draugų, dažniau atsiduria pažeidžiamoje pozicijoje klasėje ir kieme, o tai gali atsiliepti pasitikėjimui savimi bei elgesiui.

    Tyrime taip pat pastebėtas amžiaus skirtumas. Jaunesni vaikai po motinos įsikišimo dažniau patirdavo palaikymo sumažėjimą draugystėje, o vyresniems tai greičiau tapdavo tiesioginiu signalu ryšį nutraukti. Vis dėlto bendras scenarijus kartojosi abiejose grupėse: nepritarimas, prastėjanti santykių kokybė ir galiausiai išsiskyrimas.

    Ką siūlo mokslininkai vietoj draudimų

    Autoriai siūlo alternatyvą, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažiau „griežta“, bet ilgainiui veiksmingesnė. Vietoj draudimų rekomenduojama stiprinti ryšį su vaiku, kurti namuose šiltą ir palaikančią atmosferą, o rizikingas situacijas aptarti ramiai ir konkrečiai.

    „Vietoj sunkios rankos geriau kurti namuose šilumos ir palaikymo atmosferą. Tai ne tik stiprina ryšį su tėvais, bet ir padeda vaikams atsispirti neigiamam bendraamžių spaudimui bei kurti sveikas draugystes“, – sakė B. Laursenas.

    Specialistų požiūriu, tėvų tikslas turėtų būti ne greitai „nukirsti“ nepatinkančią draugystę, o padėti vaikui ugdyti socialinius įgūdžius ir gebėjimą atpažinti riziką. Tai ypač svarbu paauglystėje, kai draugų įtaka didėja, o vien draudimai gali paskatinti slaptą bendravimą ir silpnesnį atvirumą namuose.