Tag: Florida

  • Floridoje 68-erių vyras į teismą stojo dėl keršto: buvusios žmonos draugei išsiuntė laišką su žemės riešutų sviestu

    Floridoje 68 metų vyras atsidūrė teisme dėl neįprasto, bet pavojingo keršto plano: jis, įtariama, buvusios žmonos draugei išsiuntė laišką, kuriame buvo žemės riešutų sviesto.

    Kaip rašė „New York Post“, įtariamasis Joseph Gerard Cancellare Jr. esą taikėsi į moterį, kurią kaltino dėl savo santuokos žlugimo, ir puikiai žinojo apie jos stiprią alergiją.

    Siunta adresatę pasiekė 2025 metų rugpjūčio 14 dieną. Moteris pašto dėžutėje rado mėlyną voką, ant kurio matėsi riebios dėmės, o atplėšusi pajuto lipnią medžiagą.

    Paaiškėjo, kad tai – žemės riešutų sviestas. Net ir nedidelis kontaktas su riešutais alergiškiems žmonėms gali sukelti rimtą reakciją, todėl moteris nedelsdama ėmėsi veiksmų.

    Reakcija prasidėjo netrukus

    Nukentėjusioji iš karto nubėgo į namus nusiplauti rankų, tačiau, kaip teigiama, simptomų išvengti nepavyko. Ji pajuto dilgčiojimą, o vėliau ant abiejų rankų atsirado dilgėlinė.

    Nurodoma, kad negalavimai tęsėsi beveik šešias valandas. Po incidento moteris kreipėsi į policiją.

    Tyrėjai tikrino pašto ženklų kilmę ir nustatė, kad jie buvo įsigyti 2025 metų rugpjūčio 8 dieną pašto automatui Davie mieste. Už juos, kaip teigiama, sumokėta kortele, išduota įtariamojo vardu.

    Įtariamasis sulaikytas, paskirta užstato suma

    Moteris pareigūnams sakė pažįstanti 68-erių vyrą beveik du dešimtmečius: jis buvo jos draugės vyras. Paskutinį kartą jie, teigiama, matėsi 2022 metų liepą per turto dalybas po skyrybų.

    Policijos vertinimu, įtariamasis manė, kad buvusios žmonos draugė prisidėjo prie santuokos pabaigos. Taip pat pabrėžiama, kad jis žinojo apie jos alergiją ir galimas pasekmes.

    Vienas pažįstamas tyrėjams patvirtino, kad vyras buvo informuotas apie moters alergiją. Teigiama, jog jis anksčiau galėjo užsiminti ir apie ketinimą ją įskaudinti.

    Vyras buvo suimtas penktadienį, 2025 metų lapkričio 13 dieną. Jam pareikšti kaltinimai dėl kito asmens sukėlimo pavojuje ir užpuolimo panaudojant pavojingą priemonę.

    Įtariamasis laikomas Broward apygardos areštinėje, o teismas nustatė 20 tūkstančių JAV dolerių užstatą. Toliau jo likimą spręs teisingumo sistema.

  • Floridoje aptiktas grybas vienu metu gamina psilocibiną ir mirtinas amatoksinas

    Floridoje aptiktas grybas vienu metu gamina psilocibiną ir mirtinas amatoksinas

    Floridoje aptiktas naujai aprašytas grybas nustebino mokslininkus: jo audiniuose rasta ir psichodelinių medžiagų, ir itin pavojingų toksinų, sukeliančių mirtinus apsinuodijimus. Tyrėjai teigia, kad tai pirmas patvirtintas atvejis, kai vienas grybas „sujungia“ abi šias cheminių junginių grupes.

    Apie radinį paskelbė Floridos universiteto ir Jutos universiteto mokslininkai, o rezultatai publikuoti žurnale „Current Biology“. Naujas rūšies pavadinimas – Galerina indica, o patys autoriai jį praminė „tamsiuoju magiškuoju grybu“.

    Proveržis įvyko tyrinėjant pelkėtose Floridos vietovėse augančius grybus. Mokslininkas Andrew Kunik aptiko nedidelį rudą grybą, augusį ant samanomis apaugusio palmės kamieno, ir priskyrė jį Galerina genčiai, kurios atstovai jau žinomi dėl pavojingų toksinų.

    Visgi vienas požymis sukėlė papildomą įtarimą: pažeidus vaisiakūnį, jis pamėlynuodavo. Toks melsvėjimas dažnai siejamas su kai kuriais psilocibiną gaminančiais grybais, todėl nuspręsta tiksliai ištirti jo cheminę sudėtį.

    Ką tiksliai rado laboratorijoje

    Laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad G. indica audiniuose yra psilocibino ir psilocino – junginių, siejamų su psichodeliniu poveikiu. Tuo pat metu aptiktos ir amatoksinos – vienos pavojingiausių natūralių grybų nuodų grupių.

    Amatoksinos žinomos ir iš žalsvosios musmirės (Amanita phalloides) – jos gali sukelti sunkų kepenų pažeidimą ir baigtis mirtimi. Tad šio grybo „derinys“ kelia ypatingą susidomėjimą, bet kartu primena ir apie apsinuodijimų grybais rizikas.

    Be to, mokslininkai nurodo identifikavę anksčiau neaprašytą amatoksino formą, kurią pavadino alfa-proamanitinu. Tai leidžia manyti, kad naujai aprašyta rūšis gali slėpti ir daugiau iki šiol mokslui nežinomų cheminių junginių.

    Kaip vienas grybas įgijo tokias savybes

    Ne mažiau intriguojanti pasirodė genetinė pusė. Genomo analizės rodo, kad grybas turi genus, reikalingus tiek psilocibino, tiek amatoksinų gamybai.

    Tyrėjai įtaria, kad svarbų vaidmenį galėjo suvaidinti vadinamasis horizontalus genų perdavimas – kai genetinė informacija perduodama tarp tiesiogiai negiminingų organizmų. Tokiu būdu grybai galėtų „perimti“ genų rinkinius, leidžiančius sintetinti specifinius junginius.

    Autoriai taip pat pažymi, kad genetiniai keliai, susiję su abiejų medžiagų gamyba, Galerina genties evoliucijoje galėjo atsirasti per atskirus įvykius.

    Kodėl grybui reikėtų ir psichodelikų, ir nuodų

    Kol kas lieka atviras klausimas, kam vienam organizmui reikėtų ir psichodelinių medžiagų, ir itin stiprių toksinų. Viena hipotezė – toks „cheminis arsenalas“ gali padėti apsisaugoti nuo gyvūnų, kurie kitaip galėtų grybą suėsti.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tiek amatoksinos, tiek psichodeliniai junginiai gali veikti grybus mintančius organizmus, tačiau tiksli šios kombinacijos funkcija dar bus tiriama.

  • Floridoje 5 metrų pitoną pavertė „žvalgu“: kaip mokslininkai juo ieško kitų gyvačių

    Floridos Evergleidso pelkėse mokslininkai į laukinę gamtą paleido beveik 5 metrų ilgio ir 67 kg sveriantį tamsųjį tigrinį pitoną – bet ne tam, kad jis tiesiog „grįžtų į gamtą“.

    Gyvatei implantuotas radijo siųstuvas, o jos judėjimas stebimas tam, kad tyrėjai galėtų rasti kitus šios invazinės rūšies pitonus. Apie tokį metodą rašo „Futura Sciences“.

    Evergleidsas laikomas viena problemiškiausių vietų JAV, kur sparčiai plinta tamsieji tigriniai (Birmos) pitonai: jie gerai slepiasi, greitai dauginasi, o didžiulėje pelkėtoje teritorijoje juos aptikti itin sunku.

    JAV Geologijos tarnyba (USGS) bando naują priemonę – sujungti radiotelemetriją ir nedidelius bepiločius orlaivius, kad invazinės gyvatės būtų aptinkamos greičiau ir saugiau, o vietinei faunai daroma žala mažėtų.

    Kaip veikia „gyvatės-žvalgės“ metodas

    USGS pitonus, kuriems įdedami siųstuvai ir kurie vėliau sekami laisvėje, vadina „gyvatėmis-žvalgėmis“. Idėja paprasta: stebint vieną pažymėtą individą, galima užtikti ir kitus pitonus.

    Tyrimui atrenkami tiek patinai, tiek patelės, o siųstuvai į jų kūnus implantuojami chirurginiu būdu. Biologai stebi gyvates visus metus, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas dauginimosi laikotarpiui.

    Būtent tada patinai linkę rinktis aplink poruotis pasirengusią patelę – susiformuoja kelių gyvačių sankaupos. Tai leidžia vienu metu sugauti ne vieną, o kelis individus.

    USGS nurodo, kad per 2019–2020 metų dauginimosi sezoną šis metodas padėjo iš gamtos pašalinti 86 suaugusius pitonus, kurių bendras svoris siekė apie 2 270 kg. Tarp jų buvo 53 veistis galinčios patelės, nešiojusios daugiau nei 2 500 kiaušinių.

    Kodėl į pagalbą pasitelkiami dronai

    Vis dėlto pitonų paieška išlieka labai varginanti: norėdami pagauti radijo signalą, tyrėjai neretai turi pėsčiomis brautis per pelkėtas pievas ir tankią augmeniją.

    Todėl 2026 metų rugsėjį eksperimente buvo pasitelktas kompaktiškas bepiločio tipo orlaivis (sUAS). Tuo metu Floridos universiteto stažuotojai paleido 4,88 metro ilgio, 67 kg sveriančią Birmos pitono patelę su radijo siųstuvu.

    Tyrėjai siekė įvertinti, ar signalą iš oro galima aptikti efektyviau nei ant žemės dirbančiai komandai. Priklausomai nuo užduoties, droną galima aprūpinti radijo imtuvu siųstuvų paieškai arba kamera vizualiniam stebėjimui.

    Jei bandymai pasiteisintų, tokia technologija, tikimasi, mažintų paieškos sąnaudas, leistų dažniau nustatyti gyvačių buvimo vietą ir sumažintų rizikas darbuotojams, dirbantiems sunkiai prieinamose vietovėse.

    Kuo invaziniai pitonai pavojingi

    USGS tyrimai rodo, kad Birmos pitonai medžioja vietinius, saugomus gyvūnus. Tarp minimų rūšių – federaliniu lygmeniu nykstančia laikoma Ki Largo medžių žiurkė, taip pat amerikietiškasis kliuvas, arama ir floridinė ondatra.

    Kaip papildomą priemonę tyrėjai lygina ir kitus būdus: vertinimuose minėta, kad specialiai apmokyti šunys pitonus randa maždaug 2,5 karto efektyviau nei žmonės be gyvūnų pagalbos, tačiau tokios paieškos priklauso nuo sąlygų ir kinologų prieinamumo.

    USGS pabrėžia, kad dronų ir radiotelemetrijos derinio efektyvumas dar nėra galutinai patvirtintas – tyrimas tęsiamas Evergleidso nacionaliniame parke ir „Big Cypress“ nacionaliniame draustinyje.

    Taip pat pranešta, kad 2026 metų rugsėjį paskelbtas geoduomenų rinkinys su pitonų, stebėtų 2005–2026 metais šiose teritorijose, koordinatėmis – jis padeda geriau suprasti, kaip invazinė rūšis plinta.

  • Golfoje nuskandintas legendinis SS „United States“: taip kuriamas didžiausias dirbtinis rifas pasaulyje

    Vienas garsiausių Atlanto rekordininkų – kruizinis laivas SS United States – sąmoningai nuskandintas Meksikos įlankoje, kad virstų didžiausiu pasaulyje dirbtiniu rifu. Kadaise tai buvo greičiausias keleivinis laineris, perplaukęs Atlantą, o dabar jo „antras gyvenimas“ vyks po vandeniu.

    Laivas po vandeniu atsidūrė trečiadienį, lapkričio 11 dieną: vanduo į jo surūdijusį korpusą kilo valandas, kol galiausiai milžiniškas statinys pasviro ir pradingo bangose. Skandinimas buvo suplanuotas – inžinieriai laivą „paguldė“ ant jūros dugno netoli Floridos.

    302 metrų ilgio laivas (990 pėdų) pasirinktoje vietoje turėtų tapti buveine žuvims, koralams, kempinėms ir kitiems jūrų organizmams. Projektas kainuoja 13,5 mln. JAV dolerių, o jo tikslas – ne tik sukurti naują povandeninę ekosistemą, bet ir pritraukti narų turizmą.

    SS United States istorija tęsėsi 75 metus: jis gabeno keleivius, tarp jų – JAV prezidentus, kino žvaigždes ir karališkosios šeimos atstovus. Vis dėlto reaktyvinių lėktuvų era pakeitė keliones per Atlantą, ir laivas 1969 metais buvo „išleistas į pensiją“ po daugiau nei 800 reisų.

    Rekordinis greitis ir karo planai

    Pirmojo reiso metu 1952 metų liepą SS United States Atlantą įveikė per 3 dienas, 10 valandų ir 40 minučių. Vidutinis greitis siekė 35,59 mazgo, ir šis rytinės krypties perplaukimo rekordas keleiviniams laineriams iki šiol nėra pagerintas.

    Laivas buvo didžiulis – maždaug 33 metrais ilgesnis už „Titaniką“. Jį projektavęs jūrų architektas Williamas Francis Gibbsas numatė dvigubą paskirtį: prabangų keleivinį lainerį, kuris prireikus galėtų būti greitai pritaikytas kariuomenei ir pervežti iki 14 000 karių.

    Tačiau realybėje SS United States tapo prabangos ir greičio simboliu: laive buvo įspūdingi interjerai, pirmos klasės erdvės, o tarp keleivių minimi ir tokie vardai kaip Grace Kelly, Elizabeth Taylor bei jaunas Billas Clintonas.

    Vėliau laivas dešimtmečius prastovėjo prie krantinių, o planai jį paversti viešbučiu, muziejumi ar kruiziniu laivu ne kartą žlugo. 2024 metais Floridos Okalūsos apygarda laivą nupirko už 1 mln. JAV dolerių, siekdama išgelbėti nuo metalo laužo ir paversti dirbtiniu rifu.

    Kaip nuskandinamas toks milžinas

    Sukurti dirbtinį rifą iš laivo – kur kas daugiau nei tiesiog „pragręžti skyles“. SS United States buvo ruoštas mėnesius Mobile mieste Alabamoje: iš jo šalintos pavojingos medžiagos, kuro likučiai, elektros instaliacijos, šimtai iliuminatorių, taip pat nuimti du masyvūs kaminai.

    Inžinieriai išpjovė dideles angas denyje ir korpuse, o skandinimą planavo valdyti be sprogmenų – atidarant vožtuvus ir kontroliuojant užliejimą. Procesas truko ilgiau nei tikėtasi: 128 buvę kuro ir tepalo bakai buvo užpildyti vandeniu, kad laivas tolygiai „atsisėstų“ ant dugno.

    Numatyta laivo poilsio vieta yra maždaug 22 jūrmyles į pietvakarius nuo Destino, maždaug 55 metrų gylyje. Skaičiuojama, kad viršutiniai deniai turėtų būti apie 18 metrų žemiau paviršiaus – tai pasiekiamas gylis pramoginiam nardymui.

    Šiuo projektu SS United States aplenkė ankstesnį rekordininką – 2006 metais prie Floridos nuskandintą 911 pėdų ilgio lėktuvnešį USS Oriskany, iki tol laikytą didžiausiu iš laivo suformuotu dirbtiniu rifu.

    Mokslininkai stebės ekosistemą nuo pradžios

    Dirbtiniai rifai suteikia organizmams kietą paviršių, prie kurio jie gali prisitvirtinti: pirmieji paprastai atsiranda mikroorganizmai, vėliau – dumbliai, kempinės, koralai, o galiausiai ima telktis žuvys. Tačiau mokslininkams retai pasitaiko proga šį procesą stebėti nuo pačios pradžios.

    Woods Hole okeanografijos institutas paskelbė pradedantis daugiametį SS United States tyrimą. Pirmuosius pradinių sąlygų matavimus planuojama atlikti per pirmą mėnesį po nuskandinimo, fiksuojant, kaip formuojasi biologinės bendrijos.

    Numatyta paimti vandens mėginius iš 132 vietų aplink laivą ir sekti, kaip koroduojantis plienas išskiria metalus, tokius kaip geležis, manganas ir nikelis. Taip pat bus stebimi mikrobų bendrijų pokyčiai ir didesnių organizmų įsikūrimas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dirbtiniai rifai gali pritraukti daug žuvų, bet tai nebūtinai reiškia, jog bendras žuvų kiekis regione padidėja – dalis jų gali tiesiog persikelti iš kitų vietų. Dėl to ilgalaikis monitoringas laikomas esminiu siekiant suprasti realų poveikį aplinkai.

    Nors dalis paveldo saugotojų norėjo laivą išlaikyti kaip eksponatą sausumoje, planuojama, kad krante vis tiek atsiras muziejus su laivo elementais, įskaitant kaminus, stiebą ir kitus artefaktus. O pats SS United States, nebeplukdydamas keleivių, taps milžiniška povandenine buveine – ir reta proga stebėti, kaip „nuo nulio“ susikuria nauja ekosistema.

  • 1978 metais JAV į vandenyną suverstų betoninių padangų eksperimentas: po 40 metų – dvi priešingos baigtys

    1978 metais JAV, prie Masačusetso krantų, į vandenyną buvo nuleista tūkstančiai automobilių padangų, užlietų betonu – taip bandyta sukurti dirbtinį rifą ir pritraukti daugiau jūrų gyvūnų. Po kelių dešimtmečių paaiškėjo, kad toks sprendimas gali virsti ir sėkme, ir ekologine problema – priklausomai nuo to, kaip projektas suplanuotas.

    Kaip rašo „Android.com“, Masačusetso jūrų žvejybos valdybos darbuotojai tuomet įrengė vadinamąjį Jarmuto dirbtinį rifą Keip Kodo įlankoje, maždaug 10 metrų gylyje. Pradžioje jis užėmė apie 51 hektaro plotą ir buvo skirtas „pagyvinti“ gana vienodą jūros dugną.

    Rifo konstrukcijoms panaudota apie 600 betoninių modulių, o pirmajame etape ant dugno sugulė ir maždaug 1 500 elementų iš padangų. Jas jungdavo į 3–5 padangų ryšulius ir užpildydavo betonu, kad konstrukcija būtų stabilesnė.

    Vėliau rifas dar plėstas: 1994 metais pridėta apie 1 000 papildomų elementų, 2014 metais atgabenta 22 siuntos statybinių medžiagų, o 2020 metų sausį rifo struktūrą papildė betoninės konstrukcijos ir granito blokai.

    Kaip padangos tapo prieglobsčiu jūros gyvūnams

    Laikui bėgant Jarmuto dirbtinis rifas tapo visaverte buveine įvairiems jūrų gyventojams. Tyrėjai čia aptiko juodųjų jūrinių ešerių, omarų, jūrų žvaigždžių ir kitų rūšių.

    Tokias vietas gyvūnai renkasi dėl paprastos priežasties – konstrukcijose atsiranda daug slėptuvių ir tarpų, o stabilus pagrindas leidžia formuotis palankioms sąlygoms gyventi bei maitintis.

    Vis dėlto ilgainiui nuo idėjos dirbtinius rifus plačiai formuoti iš padangų buvo atsitraukta. Pirmenybė teikta betonui, natūraliam akmeniui ir specialiai tam sukurtoms konstrukcijoms.

    Kodėl panašus sumanymas Floridoje virto taršos problema

    Visai kita istorija nutiko Floridos pakrantėje, kur 1970–1980 metais įgyvendintas Osborno dirbtinio rifo projektas. Ten į jūros dugną buvo suversta daugiau kaip 2 mln. automobilių padangų – tikintis, kad jos taps pagrindu koraliniam rifui formuotis.

    Problema buvo konstrukcijos patvarumas: padangos buvo tvirtintos nailoninėmis virvėmis ir plieniniais spaustuvais, tačiau audros ir uraganai tokias jungtis ilgainiui suardė. Dėl to padangos pradėjo judėti dugnu ir virto pavojingomis atliekomis.

    Skelbiama, kad jos ne tik teršė aplinką, bet ir fiziškai žalodavo netoliese esančius natūralius koralinius rifus, darydamos žalą jūrų ekosistemai.

    Dešimtmečius problema spręsta vangiai, o didesnio masto padangų traukimo darbai startavo tik 2007 metais, kai į operaciją įsitraukė JAV karinių jūrų pajėgų ir pakrančių apsaugos narai bei savanoriai. Vis dėlto dalis padangų iki šiol, kaip nurodoma, lieka Floridos pakrantėje.

    Ko išmokė du skirtingi eksperimentai

    Dvi istorijos parodė, kad panašūs sumanymai gali baigtis visiškai skirtingai. Tinkamai suprojektuotos ir stabilios konstrukcijos gali dešimtmečiais tarnauti kaip papildomos buveinės žuvims ir bestuburiams.

    Tačiau prastai įvertinus medžiagų elgseną jūrinėje aplinkoje ir konstrukcijų atsparumą, „atliekų panaudojimas“ gali virsti ilgalaikiu taršos šaltiniu, kurį vėliau labai brangu ir sudėtinga pašalinti.

  • Meghan Markle tėvas Thomas Markle sulaikytas JAV: įtarimai dėl vaikų išnaudojimo medžiagos

    JAV Floridoje FTB sulaikė Meghan Markle tėvą Thomasą Markle – jam pareikšti įtarimai dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos laikymo.

    Apie sulaikymą praneša britų leidinys „Daily Mail“. Skelbiama, kad Thomasui Markle yra 82-eji, o byla vertinama kaip itin rimta.

    Publikacijoje nurodoma, kad tokio pobūdžio medžiaga anksčiau esą buvo rasta su juo siejamose vietose Meksikoje ir Filipinuose. Tačiau konkrečios detalės apie šiuos radinius tekste nepateikiamos.

    Pats Thomas Markle neigia padaręs ką nors neteisėto. Tuo metu jo dukra, kaip teigiama, išreiškė didelį susirūpinimą dėl pasirodžiusių pranešimų.

    Kol kas daugiau informacijos apie tolesnę bylos eigą, galimus kaltinimus ar teismo sprendimus nepateikiama.

  • Verslo lėktuvas sudužo Floridoje: žuvo technologijų milijonierius Adamas Robinsonas su šeima

    Floridoje, Palm Bičo apygardoje, sekmadienį sudužus verslo reaktyviniam lėktuvui žuvo visi devyni juo skridę žmonės. Tarp aukų – technologijų sektoriaus milijonierius ir verslininkas Adamas Robinsonas, jo žmona Helen Sharp bei jų du vaikai.

    Lėktuvas „Lear Jet 60“ skrido į Bahamus ir buvo pakilęs iš Ostino-Bergstrom tarptautinio oro uosto Teksase. Kaip nurodoma, katastrofa įvyko netoli Cresthaven gyvenvietės, maždaug už 14 kilometrų nuo Donaldui Trumpui priklausančio kurorto „Mar-a-Lago“.

    Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas nelaimę pavadino „kataklizmine“, teigdamas, kad orlaivis krito „tarsi sviedinys“. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti smūgis į žemę gyvenamoje teritorijoje ir po jo kilęs sprogimas bei dūmų stulpas.

    JAV Nacionalinė transporto saugos taryba (NTSB) pranešė, kad vienas pagrindinių tyrimo krypčių bus oro sąlygos. Tyrėjams darbą apsunkina tai, kad smūgio vietoje kelio dangoje susidarė didžiulis krateris, o nuolaužos išsimėtė aplinkiniuose sporto aikštynuose bei netoli verslo pastatų ir gyvenamųjų namų.

    Ką apie aukas žinoma iki šiol

    JAV transporto sekretorius Seanas Duffy platformoje „X“ tragediją pavadino siaubinga ir pranešė, kad nė vienas iš buvusiųjų lėktuve neišgyveno.

    Tarp žuvusiųjų – Adamas Robinsonas, jo žmona Helen Sharp ir du jų vaikai, Emma ir Charlie. Pranešimuose nurodoma, kad šeima skrido privačiu verslo lėktuvu.

    Pasak BBC, savo „LinkedIn“ profilyje Robinsonas buvo nurodęs esantis „RB2B“ ir „Retention.com“ įkūrėjas ir generalinis direktorius, taip pat „Moltsets“ vadovas. Taip pat skelbiama, jog Helen Sharp buvo menininkė.

    Nurodoma, kad anksčiau Robinsonas dirbo tarptautinėje finansų institucijoje „Lehman Brothers“ ir bankų grupėje „Barclays“.

    Tyrimas: dėmesys orams ir smūgio vietai

    NTSB kol kas nepateikė detalaus paaiškinimo, kas galėjo lemti katastrofą, tačiau akcentuoja, kad bus vertinamos tuo metu buvusios meteorologinės sąlygos. Dėl sudėtingos smūgio vietos tyrėjams tenka spręsti ir praktinius iššūkius – prie nuolaužų patekti sunku.

    Kol vyksta tyrimas, institucijos renka duomenis apie skrydžio maršrutą, lėktuvo būklę ir paskutines minutes ore. Aiškesnių atsakymų, kas nutiko, tikimasi po pirminių išvadų.

  • Motina iš Floridos paliko 4 vaikus ir išskrido į Las Vegasą: 9-metis atsidūrė ligoninėje

    Floridoje gyvenanti 50 metų moteris kelioms dienoms išvyko į Las Vegasą, namuose palikusi keturis nepilnamečius vaikus be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros. Jai nesant, jauniausias, 9 metų berniukas patyrė galvos traumą, kai jam ant galvos užkrito svarmuo. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai nustatė, kad namuose tuo metu nebuvo nė vieno suaugusiojo.

    Incidentas fiksuotas Kissimmee mieste Floridoje. Pagal pareigūnų informaciją, namuose liko 9, 11, 12 ir 14 metų vaikai, o motina tuo metu buvo išvykusi iš valstijos. Įtarimai jai pareikšti po to, kai vaikams prireikė skubios pagalbos.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, motina aiškino, kad buvo pasamdyta prižiūrėtoja, tačiau ši turėjo užsukti tik rytais prieš mokyklą ir po pamokų. Tai reiškė, kad naktimis vaikai galėjo likti vieni, o tokia situacija, teisėsaugos vertinimu, kelia akivaizdžią riziką nepilnamečių saugumui.

    Apie nelaimę pranešta tuomet, kai vienas iš vaikų paskambino skubios pagalbos numeriu ir paprašė medikų jauniausiajam broliui. Berniukas buvo nugabentas į ligoninę, jam suteikta pagalba, o vėliau jis išleistas gydytis ambulatoriškai.

    Motina sulaikyta grįžus

    Pareigūnams susisiekus su motina paaiškėjo, kad ji yra Las Vegase. Grįžusi ji buvo sulaikyta ir jai pateikti kaltinimai dėl vaikų nepriežiūros ir pavojaus sukėlimo. Tolesnį sprendimą dėl bylos priims teismas.

    Viešojoje erdvėje taip pat nurodoma, kad šeimoje vyksta skyrybų procesas, o vaikų tėvų tarpusavio konfliktai jau buvo patekę į teisėsaugos akiratį. Tokiais atvejais institucijos paprastai vertina ne tik konkretų incidentą, bet ir bendrą šeimos situaciją bei vaikų saugumo užtikrinimą.

    Ką reiškia palikti vaikus vienus?

    JAV praktikoje vaikų palikimo vienų vertinimas priklauso nuo valstijos teisės, vaikų amžiaus, laiko trukmės ir realios rizikos. Net jei formaliai nėra aiškios amžiaus ribos, ilgesnis išvykimas, ypač paliekant kelis nepilnamečius be suaugusiojo naktimis, dažnai laikomas aplaidumu.

    Po įvykio vaikais pasirūpino jų tėvas. Teismas dar nėra paskelbęs, kada bus nagrinėjama byla, o įtariamoji ir jos atstovas viešų komentarų kol kas nepateikė.

  • Floridoje po šaligatviu rado birmaninį pitoną: po betonu slėpėsi 20 kiaušinių dėtis

    Pietų Floridoje praeivis pastebėjo neįprastą judėjimą po šaligatvio betonu, o iškviesti specialistai aptiko birmaninį pitoną. Gyvatė buvo įsitaisiusi po danga kartu su maždaug 20 kiaušinių dėtimis, todėl atvejis iškart sukėlė klausimų, ar invazinės rūšys vis dažniau artėja prie gyvenamųjų rajonų.

    Tokie radiniai Floridoje nėra kasdienybė, tačiau jie primena, kad pitonai gali rinktis ne tik pelkes ir kanalus. Šilta ir drėgna aplinka, daugybė slėptuvių bei pakankamai grobio sudaro sąlygas jiems įsitvirtinti ir netikėčiausiose vietose.

    Birmaniniai pitonai dažniausiai siejami su Evergleidsu ir kitomis pietų Floridos šlapynėmis, bet urbanizuotos teritorijos taip pat gali būti patrauklios. Po šaligatviais, kelkraščiuose ar vamzdynų nišose temperatūra būna stabilesnė, o tai svarbu kiaušiniams vystytis.

    Specialistai pabrėžia, kad lizdavietės prie infrastruktūros kelia papildomą riziką: gyvūnai tampa mažiau pastebimi, o žmonės dažniau su jais susiduria net to nesitikėdami. Be to, patelės peri sezonu linkusios ilgiau išbūti vienoje vietoje ir agresyviau ginti dėtį.

    Apie 20 kiaušinių dėtis atrodo įspūdingai, tačiau suaugusiai pateliai tai gali būti gana nedidelis skaičius. Biologų vertinimu, didesnės patelės neretai padeda gerokai daugiau kiaušinių, o tai ir yra viena priežasčių, kodėl populiaciją suvaldyti sudėtinga.

    Floridoje invazinių pitonų kontrolė dažnai orientuota būtent į veisiančių patelių paiešką ir pašalinimą, nes tai tiesiogiai mažina naujų jauniklių skaičių. Kuo daugiau randama lizdų, tuo aiškiau matyti, kad rūšis prisitaikiusi ir aktyviai plečiasi.

    Birmaninių pitonų natūralus paplitimas yra Pietų ir Pietryčių Azijoje, o Floridoje jie laikomi invazine rūšimi. Vienas svarbiausių jų atsiradimo veiksnių siejamas su egzotinių augintinių prekyba, kai dalis gyvačių buvo paleistos arba pabėgo, kai šeimininkai jų nebesuvaldė.

    Prie plitimo taip pat prisidėjo istoriniai įvykiai, kai stichijos galėjo pažeisti laikymo ar veisimo vietas ir sudaryti sąlygas gyvatėms patekti į gamtą. Ilgainiui pietų Floridos klimatas pasirodė palankus, o populiacija įsitvirtino ir išplito už pirminių židinių ribų.

    Birmaniniai pitonai minta įvairiais gyvūnais, todėl jų plitimas siejamas su vietinių rūšių mažėjimu dalyje pietų Floridos ekosistemų. Didelė, gerai besislepianti gyvatė gali paveikti ir maisto grandines, ypač ten, kur natūralių priešų beveik nėra.

    Gyvenamuosiuose rajonuose nerimas kyla ir dėl naminių augintinių, nes pitonai gali medžioti mažesnius gyvūnus. Floridos institucijos ragina gyventojus apie pastebėtus pitonus pranešti atsakingoms tarnyboms ir nebandyti jų gaudyti savarankiškai.

  • Legendinis SS United States prie Floridos bus nuskandintas kaip dirbtinis rifas: ko siekia valdžia

    Prie Floridos krantų ruošiama neįprasta operacija: legendinį okeaninį lainerį SS United States planuojama nuskandinti Meksikos įlankoje ir paversti dirbtiniu rifu. Vietos valdžia tvirtina, kad tai realiausia alternatyva brangiai kainuojančiam laivo išardymui metalo laužui, o projektas kartu turėtų tapti nauju traukos centru narams ir žvejams.

    Nuskandinimui parinkta vieta numatoma įlankoje netoli Okalusos apygardos, maždaug 41 kilometro atstumu į pietvakarius nuo Destino ir apie 59 kilometrus į pietryčius nuo Pensakolos. Konkretus grafikas gali kisti dėl oro ir jūros sąlygų, tačiau vietos institucijos akcentuoja, kad planuojama laikytis griežtų aplinkosaugos reikalavimų.

    SS United States ilgis siekia beveik 305 metrus, todėl jis yra daugiau nei 30 metrų ilgesnis už „Titaniką“. Tai buvo vienas ryškiausių XX amžiaus vidurio inžinerijos pasiekimų: laivas projektuotas taip, kad prireikus galėtų būti pritaikytas ir kariniams tikslams, o jo greitis tapo istoriniu standartu.

    Pirmojo reiso metu 1952 metais SS United States užfiksavo transatlantinio plaukimo greičio rekordą: maršrutą per Atlantą įveikė per 3 dienas, 10 valandų ir 40 minučių. Vidutinis greitis viršijo 66 kilometrus per valandą, ir šis pasiekimas iki šiol minimas kaip vienas įspūdingiausių tarp keleivinių laivų.

    Daugiau nei du dešimtmečius laivas buvo prastovėjęs prie Filadelfijos, Delavero upėje, o paveldo entuziastai ieškojo būdų jį atgaivinti. Vis dėlto restauracijos idėjos nuolat strigo, nes sąmatos siekė itin dideles sumas, o investuotojų ar tvaraus verslo modelio rasti nepavyko.

    Situaciją dar labiau komplikavo ilgas teisinis ginčas dėl švartavimo ir prieplaukos mokesčių. Galiausiai teismas įpareigojo atlaisvinti prieplauką, todėl laivą teko perkelti, o sprendimas dėl jo ateities tapo neišvengiamas.

    SS United States buvo nutemptas į Mobilio uostą Alabamoje, kur kelis mėnesius vyko paruošiamieji darbai. Prieš nuskandinant išmontuojami komponentai, galintys teršti jūrą, šalinami plastikai, stiklas, dalis elektros instaliacijos ir potencialiai pavojingos cheminės medžiagos.

    Tokio tipo projektams JAV paprastai taikomi reikalavimai, skirti sumažinti riziką ekosistemoms ir užtikrinti, kad nuskendęs objektas ilgainiui taptų stabilia buveine jūros organizmams. Būtent todėl svarbiausia operacijos dalis vyksta dar krante, iki laivui atsiduriant vandenyje.

    „Tai svarbus žingsnis kuriant unikalų objektą, kuris bus reikšmingas ir aplinkai, ir mūsų turizmo sektoriui“, – sakė apygardos atstovai.

    „SS United States įkvėpė milijonus žmonių visame pasaulyje kaip amerikietiško pasididžiavimo ir meistriškumo simbolis“, – sakė SS United States Conservancy vadovė Susan Gibbs.

    Okalusos apygarda planuoja, kad visos išlaidos už laivo įsigijimą, transportavimą, valymą ir nuskandinimą sudarys apie 9 300 000 eurų. Dar apie 920 000 eurų numatoma skirti krantinės muziejui, kuris pasakotų laivo istoriją ir įprasmintų jo palikimą.

    Projekto finansavimą sustiprino kelių organizacijų indėlis: turizmo sektoriaus atstovai skyrė apie 1 400 000 eurų, o Coastal Conservation Association Florida prisidėjo maždaug 460 000 eurų suma. Vietos verslai tikisi, kad naujas objektas pritrauks daugiau narų, žvejų ir keliautojų, o tai ilgainiui atsispindės apgyvendinimo, paslaugų ir įrangos nuomos pajamose.

    Po nuskandinimo SS United States taptų vienu didžiausių dirbtinių rifų ir papildytų daugiau nei 500 dirbtinių rifų tinklą Okalusos apygardoje. Planuojama, kad laivas gulės maždaug 55 metrų gylyje, o viršutinės denių dalys būtų apie 18 metrų nuo vandens paviršiaus, todėl vieta galėtų dominti tiek pradedančius, tiek patyrusius narus.

    Netoliese jau yra ir kitas žinomas nardymo objektas, 2006 metais nuskandintas lėktuvnešis USS Oriskany. Vietos institucijos pabrėžia, kad tokie projektai paprastai kuriami kaip kompromisas: jie leidžia kontroliuojamai panaudoti didelius metalo konstrukcijų objektus ir kartu sukuria naujas buveines jūros gyvūnijai.

    Vis dėlto iniciatyva sulaukė ir kritikos: dalis paveldo bei gamtosaugos aktyvistų mėgino sustabdyti procesą teisme, argumentuodami istorine laivo verte. Vietos valdžia atkerta, kad realistiškų ir finansiškai įgyvendinamų alternatyvų išsaugoti laivą virš vandens beveik nebeliko.