CP v2

Tag: Folatai

  • Po 35-erių folio rūgšties gali nepakakti: ginekologė įvardijo 5 žingsnius sveikam nėštumui

    Planuojant nėštumą po 35-erių, vien folio rūgšties vartojimas nebėra stebuklinga garantija, kad viskas klostysis sklandžiai. Specialistai pabrėžia, jog su amžiumi keičiasi ne tik pastojimo tikimybė, bet ir nėštumo rizikų profilis, todėl pasiruošimas turi būti tikslesnis ir labiau paremtas tyrimais.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad vyresniame amžiuje dažniau fiksuojami gestacinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir preeklampsijos atvejai, o taip pat didėja persileidimo tikimybė. Dėl to prieš pastojant verta skirti laiko sveikatos būklės auditui ir korekcijoms, kurios realiai mažina komplikacijų riziką.

    Kiaušidžių rezervas ir rizikos

    Pirmas žingsnis, kurį dažniausiai mini akušeriai ginekologai, yra ovuliacijos ir kiaušidžių rezervo įvertinimas. Su amžiumi mažėja ne tik kiaušialąsčių skaičius, bet ir jų kokybė, todėl planuojant nėštumą svarbu realistiškai įvertinti galimybes.

    Praktikoje tam dažniausiai pasitelkiami antimiulerinio hormono ir folikulus stimuliuojančio hormono tyrimai, taip pat ultragarsinis vertinimas skaičiuojant antralinius folikulus. Rezultatai padeda gydytojui pasiūlyti tinkamiausią taktiką, ypač jei laikas planuojant šeimos pagausėjimą tampa kritiškai svarbus.

    Ne mažiau svarbus antras žingsnis yra metabolinės ir kraujagyslių rizikos patikra. Po 35-erių nėštumo metu reikšmingiau išauga insulino rezistencijos, gestacinio diabeto ir pavojingo kraujospūdžio padidėjimo tikimybė, o šie veiksniai siejami ir su placentos komplikacijomis.

    Dažnai rekomenduojama įvertinti insuliną ir glikuotą hemoglobiną, o taip pat homocisteino rodiklius, nes jo perteklius siejamas su kraujagyslių pažeidimais. Galutinį tyrimų planą turėtų parinkti gydytojas, įvertinęs individualius rizikos veiksnius ir ligų istoriją.

    Deficitai, skydliaukė ir folatų forma

    Trečias žingsnis yra tikslingas deficitų koregavimas dar prieš pastojant, nes nėštumas stipriai padidina organizmo poreikius. Specialistai įspėja, kad į nėštumą žengti su ryškiu geležies ar vitamino D trūkumu gali būti rizikinga tiek moters savijautai, tiek vaisiaus raidai.

    Dažniausiai akcentuojamas ferritinas ir vitaminas D, tačiau reikšmę turi ir skydliaukės funkcija. Skydliaukės hormonų pakitimai siejami su vaisingumo problemomis ir ankstyvo nėštumo komplikacijomis, todėl planuojant nėštumą neretai tikrinamas TTH ir kiti rodikliai pagal klinikinę situaciją.

    Ketvirtas žingsnis yra folatų klausimas. Dalis moterų folio rūgštį į aktyvią formą paverčia prasčiau, todėl gydytojas, įvertinęs mitybą, papildus ir galimus genetinius ypatumus, gali rekomenduoti biologiškai aktyvesnę folatų formą, ypač planuojant nėštumą vyresniame amžiuje.

    Penktas žingsnis dažnai siejamas su kiaušialąsčių kokybės palaikymu kelis mėnesius iki pastojimo. Kadangi kiaušialąstės brendimo ciklas trunka ne vieną savaitę, pasiruošimas paprastai planuojamas iš anksto, o gyvenimo būdo korekcijos, miegas ir gydytojo parinkti papildai gali turėti apčiuopiamą reikšmę.

    Kodėl turi ruoštis ir partneris

    Gydytojai pabrėžia, kad vyrų faktorius sudaro reikšmingą dalį poros vaisingumo, todėl pasiruošimas neturėtų būti vien moters atsakomybė. Spermos kokybė taip pat kinta su amžiumi, sveikatos būkle, žalingais įpročiais ir mikroelementų stoka.

    „Pusė sėkmės planuojant sveiką nėštumą priklauso nuo kokybiškos partnerio genetinės medžiagos“, – sako akušeriai ginekologai, akcentuodami, kad prireikus verta atlikti išsamesnį spermos tyrimą ir koreguoti gyvenimo būdą dar iki bandymų pastoti.

    Specialistai primena, kad konkretūs tyrimai ir papildų vartojimas turi būti individualūs, nes per didelės ar netinkamai parinktos dozės gali pakenkti. Patikimiausia strategija planuojant nėštumą po 35-erių yra konsultacija su gydytoju, išsami rizikų patikra ir kelių mėnesių nuoseklus pasiruošimas.

  • Niekada nepjaustykite iceberg salotų: štai ką prarandate ir kaip jas paruošti teisingai

    Iceberg salotos ilgai buvo laikomos mažiau vertingomis dėl švelnaus skonio ir didelio vandens kiekio. Tačiau būtent tai padeda papildyti skysčių atsargas, o lapuose yra vitamino C, folatų ir šiek tiek kalio.

    Didžiausia klaida – pjaustyti peiliu, ypač iš anksto. Perpjovus lapus pažeidžiamos ląstelės, išteka sultys, o kartu greičiau prarandama dalis vandenyje tirpių vitaminų ir mineralų.

    Dėl to kraštai greičiau patamsėja, salotos praranda traškumą ir atrodo nebe tokios šviežios. Šis efektas ypač pastebimas, jei supjaustytos salotos dar ilgai stovi šaldytuve ar jau būna sumaišytos su padažu.

    Ką daryti vietoj pjaustymo

    Profesionaliose virtuvėse dažniau taikomas paprastas triukas: lapai ne pjaustomi, o plėšomi rankomis. Plėšiant pagal natūralias gyslas padaroma mažiau pažeidimų, todėl salotos ilgiau išlieka traškios.

    Patogiausia pirmiausia atskirti lapus nuo koto, pašalinti pažeistas vietas ir suplėšyti didesniais gabalais tik prieš pat patiekimą. Taip net ir su padažu salotos geriau išlaiko struktūrą.

    Kaip laikyti, kad nevystų

    Geriausia laikyti visą, nepažeistą gūžę. Ją verta laisvai apvynioti popieriniu rankšluosčiu, kad sugertų drėgmės perteklių, ir dėti į perforuotą maišelį ar dėžutę, kur patenka oro.

    Salotas laikykite šaldytuvo daržovių stalčiuje, maždaug 4 laipsnių temperatūroje. Plauti iškart po pirkimo nerekomenduojama, nes drėgmė paspartina gedimą.

    Jei liko dalis gūžės, pažeistą vietą uždenkite popieriumi ir stenkitės suvartoti kuo greičiau, geriausia per 24 valandas. Prieš naudojimą lapus nuplaukite ir labai gerai nusausinkite.

    Kaip padidinti maistinę vertę

    Iceberg salotos yra lengvos ir nekaloringos, todėl jas verta derinti su produktais, kurie suteikia daugiau maistinių medžiagų. Riebalų šaltiniai, tokie kaip alyvuogių aliejus, avokadas ar sėklos, padeda geriau įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus.

    Spalvingos daržovės, pavyzdžiui, paprika, morkos ar pomidorai, praturtina patiekalą antioksidantais ir suteikia daugiau skonio. Jei norite išlaikyti šviežumą, rinkitės lengvesnius padažus, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu ar alyvuogių aliejumi ir citrina.

  • Ši vitamino B9 bomba lėkštėje: gydytojai paaiškino, kur daržovėse ieškoti folatų

    Ši vitamino B9 bomba lėkštėje: gydytojai paaiškino, kur daržovėse ieškoti folatų

    Folatai, dar vadinami folinais, yra natūrali vitamino B9 forma, gaunama su maistu. Nuo jų reikšmės organizmui dažnai atskiriama sintetinė forma – folio rūgštis, kuri įprastai naudojama papilduose ir kai kuriuose praturtintuose produktuose.

    Vitamino B9 junginiai būtini DNR ir RNR sintezei, todėl tiesiogiai susiję su ląstelių dalijimusi, audinių augimu ir atsikūrimu. Dėl šios priežasties folatų poreikis tampa ypač svarbus greito augimo laikotarpiais, taip pat planuojant nėštumą ir jo metu.

    „Pakankamas folatų kiekis iki nėštumo ir pirmaisiais nėštumo mėnesiais yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių nervinio vamzdelio vystymosi ydų riziką“, – teigia sveikatos specialistai.

    Folatų trūkumas siejamas ne tik su nuovargiu ar bendru silpnumu. Ilgiau trunkantis nepakankamas kiekis gali prisidėti prie megaloblastinės anemijos, kai susidaro pakitusios, prastesnę deguonies pernašą turinčios eritrocitų formos.

    Dar vienas svarbus aspektas – homocisteino apykaita: folatai dalyvauja procesuose, kurie padeda palaikyti šios medžiagos balansą. Padidėjęs homocisteino kiekis literatūroje siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nors individuali rizika priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Kam folatų reikia daugiau?

    Suaugusiesiems dažniausiai nurodoma apie 400 mikrogramų folatų ekvivalento per dieną. Nėštumo metu poreikis didėja iki maždaug 600 mikrogramų, o žindant dažnai nurodoma apie 500 mikrogramų per dieną.

    Didesnės rizikos grupėms priskiriami rūkantys, dažniau vartojantys alkoholį, turintys virškinamojo trakto ligų ar vartojantys kai kuriuos vaistus, galinčius mažinti folatų pasisavinimą. Tokiais atvejais mitybos korekcijas verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Kur jų daugiausia daržovėse?

    Daugiausia folatų įprastai randama žalialapėse daržovėse. Prie dažniausiai minimų šaltinių priskiriami špinatai, lapiniai kopūstai, salotos, brokoliai, briuseliniai kopūstai ir šparagai.

    Geri folatų šaltiniai yra ir ankštiniai: lęšiai, pupelės, avinžirniai, žirniai. Kasdienėje mityboje jie gali padėti stabiliau surinkti reikiamą kiekį, ypač jei daržovių suvartojama per mažai.

    Folatų taip pat gaunama iš citrusinių vaisių, kivių, burokėlių, pilno grūdo produktų ir riešutų, o mažesniais kiekiais – iš kai kurių gyvūninės kilmės produktų, pavyzdžiui, kiaušinių ar kepenų. Vis dėlto pagrindinis dėmesys paprastai skiriamas daržovėms ir ankštiniams.

    Kodėl virimas „suvalgo“ vitaminą?

    Folatai yra jautrūs karščiui ir šviesai, todėl ilgesnis virimas vandenyje gali reikšmingai sumažinti jų kiekį patiekale. Dėl to dažnai rekomenduojama dalį daržovių valgyti žalias arba rinktis trumpą apdorojimą.

    Praktiškai tai gali būti trumpas troškinimas, garinimas, apkepimas trumpą laiką, o salotas ir žalialapes daržoves verta dažniau įtraukti į šaltus patiekalus. Svarbiausia – reguliarumas ir įvairovė, kad folatų šaltiniai kartotųsi kasdien.

  • Nepameskite jaunų burokėlių lapų: vitaminų juose daugiau nei šaknyje ir štai kaip juos naudoti

    Jaunų burokėlių sezonu dažniausiai naudojama šaknis, o lapai neretai keliauja į šiukšliadėžę. Tačiau būtent lapuose gali būti sukaupta daug vertingų medžiagų, todėl juos verta įtraukti į kasdienį meniu, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje.

    Jaunų burokėlių lapai, dar vadinami botvine, yra folatų šaltinis, taip pat juose aptinkama geležies, magnio, kalio ir vitamino C. Šios medžiagos svarbios kraujodarai, nervų sistemai, raumenų funkcijai, o vitaminas C prisideda prie geležies įsisavinimo ir imuninės sistemos veiklos.

    Vertingųjų junginių kiekis priklauso nuo auginimo sąlygų ir paruošimo būdo, todėl svarbu jų nepervirti. Trumpa terminė apdorojimo trukmė padeda išsaugoti daugiau vitaminų ir ryškesnį skonį, o per ilgai kaitinami lapai praranda spalvą ir tampa prėski.

    Kaip skaniai paruošti botvinę

    Skonis švelnus, šiek tiek žemiškas, todėl botvinė lengvai pritaikoma vietoje špinatų ar lapinių kopūstų. Lapus galima dėti į sriubas pabaigoje, trumpai patroškinti keptuvėje su česnaku, įmaišyti į omletą ar troškintas daržoves.

    Jei norisi sotesnio patiekalo, botvinė tinka su bulvėmis, varške, feta ar kitais sūriais, taip pat su makaronais ar sluoksniuota tešla. Svarbiausia lapus į patiekalą įmaišyti pačioje pabaigoje, kad jie išliktų elastingi ir neprarastų skonio.

    Kuo tai naudinga kasdienai

    Botvinė yra mažai kaloringa ir turi skaidulų, todėl gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir palaikyti virškinimą. Dėl to ji dažnai pasirenkama lengvesnei mitybai, kai norisi didesnės daržovių porcijos be sunkaus pojūčio.

    Praktiškas privalumas tas, kad tai greitai paruošiamas sezoninis produktas, nereikalaujantis sudėtingų receptų. Be to, panaudodami visą daržovę sumažinate maisto švaistymą ir iš to paties pirkinio gaunate daugiau naudos.

    Jei lapų prisikaupė daugiau, dalį jų galima trumpai apvirti, atvėsinti ir užšaldyti porcijomis, kad vėliau būtų patogu dėti į sriubas ar troškinius. Taip botvinės sezoną galima pratęsti kelioms savaitėms ar net mėnesiams.

  • Daugelis špinatą parduotuvėje aplenkia: virtuvės šefai atskleidė, kaip paversti vakarienės hitu

    Daugeliui špinatai vis dar primena vaikystėje ragautą pilkšvą, vandeningą košę, todėl pirkinių krepšelyje jie atsiduria retai. Tačiau pastaraisiais metais špinatai grįžta į kasdienę virtuvę kaip greitas, maistingas ir lengvai pritaikomas produktas.

    Špinatai vertinami dėl didelės vitamino K, vitamino A, vitamino C ir folatų koncentracijos, taip pat dėl antioksidantų, tokių kaip liuteinas ir zeaksantinas. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad senas mitas apie išskirtinai milžinišką geležies kiekį kilo iš istorinės skaičiavimo klaidos, nors špinatai ir toliau išlieka geru augalinės kilmės geležies šaltiniu.

    Kaip paruošti, kad patiktų?

    Didžiausia klaida, dėl kurios špinatai tampa neskaniu patiekalu, yra per ilgas troškinimas ir pernelyg didelis skysčio kiekis. Švelniai pakepinti lapai su česnaku, trupučiu alyvuogių aliejaus ir druska per kelias minutes įgauna ryškesnį skonį, o tekstūra išlieka maloni.

    Jei norisi sotesnio patiekalo, špinatai gerai dera su makaronais, kiaušiniais, ankštinėmis kultūromis, vištiena ar žuvimi. Dažnas pasirinkimas yra kreminis špinatų padažas, kuriame skonį sustiprina kietasis sūris, o švelnumą suteikia jogurtas arba grietinėlė.

    Kodėl špinatai vadinami supermaistu?

    Špinatai turi mažai kalorijų, bet suteikia sotumo dėl skaidulų, todėl dažnai rekomenduojami subalansuotai mitybai. Juose esantys nitratai siejami su palankiu poveikiu kraujotakai, o lapinėse daržovėse esantys antioksidantai svarbūs regėjimo funkcijoms.

    Tačiau yra ir niuansų: špinatuose natūraliai yra oksalatų, kurie daliai žmonių gali būti aktualūs dėl inkstų akmenų rizikos. Dėl to medikai paprastai pataria laikytis įvairovės principo ir nepaversti vieno produkto kasdieniu pagrindu, ypač jei yra buvę inkstų akmenligės epizodų.

    Kaip užšaldyti, kad netaptų vandeniu?

    Praktiškiausias būdas išsaugoti špinatus ilgesniam laikui yra trumpas apdorojimas karščiu prieš šaldymą. Tam tinka blanširavimas: špinatų lapus trumpai panardinkite į verdantį vandenį, tada greitai atvėsinkite šaltame vandenyje ir kruopščiai nusausinkite.

    Gerai nusausinti špinatai mažiau suledoja, išlaiko sodresnę spalvą ir po atitirpinimo būna tinkamesni kepimui ar padažams. Patogiausia juos šaldyti mažomis porcijomis, kad vėliau nereikėtų atitirpinti viso kiekio vienu metu.