Gintare išlikęs 98 milijonų metų senumo vabzdys mokslininkams atskleidė netikėtą maldininkų evoliucijos detalę – jo pilve matyti į lapus panašios ataugos, primenančios augalus.
Kaip rašo „ScienceAlert“, radinys aptiktas gintare, susiformavusiame vidurio kreidos laikotarpiu dabartinio Mianmaro teritorijoje, kai atogrąžų miškuose gausiai tekėjo lipni medžių derva.
Mokslininkų teigimu, tai ankstyviausias aiškus įrodymas fosilijų įraše, kad maldininkai gebėjo mėgdžioti augalų lapus. Tokie patikimi vabzdžių ir augalų mimikrijos pavyzdžiai fosilijose apskritai yra reti, nors pats reiškinys, manoma, vystėsi šimtus milijonų metų.
Įdomu tai, kad šio egzemplioriaus „lapai“ yra tik ant pilvo – tai gali reikšti, jog augalų mėgdžiojimas maldininkams evoliuciškai prasidėjo nuo užpakalinės kūno dalies, o kitos adaptacijos galėjo atsirasti vėliau.
Naujai aprašyta rūšis – „lapinis“ maldininkas
Vabzdys mokslo darbe pavadintas Folimantis hyalinala. Genties pavadinimas tiesiogiai reiškia „lapų maldininką“, o rūšies vardas siejamas su skaidriais, tarsi stikliniais sparnais.
Mokslininkai nurodo, kad pilvo ataugos itin panašios į išnykusio augalo Selaginella grimaldii lapus. Šis augalas taip pat žinomas iš gintaro mėginių, rastų tame pačiame regione.
Ši mimikrijos forma išskirtinė dar ir tuo, kad tarp šiuolaikinių maldininkų nėra žinomų rūšių, mėgdžiojančių būtent Selaginella genties augalus.
Kuo mimikrija naudinga abiem pusėms
Šiandien gamtoje galima rasti ne vieną maldininkų rūšį, kuri per daugybę kartų prisitaikė prie konkrečių augalų ir išoriškai į juos panašėja. Vienas garsiausių pavyzdžių – Pietryčių Azijoje gyvenantis orchidėjinis maldininkas, primenantis žiedą.
Tačiau kai gyveno F. hyalinala, žiediniai augalai dar nebuvo įsigalėję, todėl jo „kaukė“ – lapų forma. Tokia išvaizda galėjo padėti tiek slapta prisėlinti prie grobio, tiek pasislėpti nuo plėšrūnų.
Tyrėjai svarsto, kad naudos galėjo turėti ir augalai: maldininkai naikino augalėdžius vabzdžius, taip netiesiogiai saugodami „šeimininkinius“ augalus nuo apgraužimo.
Gintaro prekybos šešėlis ir radinio kelias
Pasakojime minima ir kita šio regiono gintaro pusė – Kačino (Kachin) gintaro kasyba bei prekyba siejama su Mianmare vykstančiais sociopolitiniais konfliktais. Dėl to tarptautinėje bendruomenėje kyla etinių klausimų, kaip turėtų būti tvarkomasi su iš šio šaltinio gaunamais pavyzdžiais.
Tekste primenama, kad 2015 metais Mianmaras uždraudė eksportuoti fosilijas, tačiau gintare įstrigę organizmai neretai patenka į teisinę „pilkąją zoną“.
Konkrečiai šis maldininko egzempliorius, nurodoma, 2015 metais buvo įsigytas kolekcininko Fangyuan Xia, o vėliau tais pačiais metais padovanotas Pekino Capital Normal University vabzdžių evoliucijos laboratorijai.
Tyrimas publikuotas žurnale „New Phytologist“.