CP v2

Tag: Folkloro kolektyvai

  • Kretingos rajone išdalytos kultūros ir meno premijos: kas šiemet tapo laureatais

    Kretingos rajono savivaldybės taryba gegužės 28 dieną patvirtino šių metų kultūros ir meno premijų laureatus. Apdovanojimai skirti dviem asmenims ir vienam kolektyvui už reikšmingą indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą.

    Šiemet premijomis įvertinti tautodailininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Inga Mažeikienė ir Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus folkloro kolektyvas „Žemčiūga“.

    Aleksui Eugenijui Kulviečiui ir Ingai Mažeikienei premijos skirtos už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę, kultūrinę bei mokslinę veiklą. Folkloro kolektyvas „Žemčiūga“ įvertintas už nuoseklų etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą bei sklaidą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad kultūros ir meno premijos skiriamos už pasiekimus nacionalinių kultūros ir meno organizacijų rengiamuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose ar parodose. Taip pat vertinama ilgalaikė, bendruomenei reikšminga kūrybinė, kultūrinė ar mokslinė veikla bei išskirtinis scenos meno sričių puoselėjimas ir pristatymas.

    Premijų laureatai bus pagerbti per Kretingos miesto ir Šv. Antano atlaidų šventę „Susapnuok Kretinga 773“. Apdovanojimų ceremonija numatyta birželio 13 dieną Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.

  • „Tradicijų paveldėtojai“: paskelbti XV konkurso nugalėtojai, dalyvių skaičius pasiekė rekordą

    „Tradicijų paveldėtojai“: paskelbti XV konkurso nugalėtojai, dalyvių skaičius pasiekė rekordą

    Baigėsi visos XV respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkurso–festivalio „Tradicijų paveldėtojai“ 2026 metų perklausos, o komisija paskelbė šių metų laureatus ir diplomantus. Organizatoriai pabrėžia, kad šis etapas ypač svarbus etninės kultūros bendruomenei, nes parodo, kaip tradicijos perduodamos jaunajai kartai.

    Šių metų perklausos vyko keliais formatais ir skirtinguose regionuose. Gegužės 9 dieną jaunieji atlikėjai rinkosi Visagino kultūros centre „Draugystė“, o gegužės 16 dieną Vilniaus perklausa tradiciškai surengta Šv. Kotrynos bažnyčioje.

    Dalis pasirodymų, įskaitant Klaipėdos krašto ir kitų vietovių dalyvių programas, komisijai buvo pateikta nuotoliniu būdu įrašais. Toks sprendimas leido išplėsti geografiją ir sudaryti galimybes dalyvauti kolektyvams, kuriems sudėtinga atvykti į gyvas perklausas.

    Organizatoriai skelbia, kad 2026 metais konkursas–festivalis fiksavo rekordinį mastą: jame dalyvavo apie 1 500 dalyvių ir 75 kolektyvai. Tai didžiausias rodiklis per penkiolikos metų renginio istoriją.

    Renginys išsiskyrė ir dalyvių kultūrine įvairove: programas pristatė armėnų, baltarusių, kartvelų, lenkų, lietuvių, romų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių, žydų bei Lietuvos sentikių bendruomenių atstovai. Pasak organizatorių, į pasirodymus įtraukiant ir vyresnio amžiaus atlikėjus siekta sustiprinti gyvą tradicijų perdavimą iš kartos į kartą.

    Perklausose vertintas ne tik atlikimo tikslumas, bet ir santykis su tradicija, jos pajauta bei gebėjimas prasmingai perteikti repertuarą šiuolaikinei auditorijai. Komisijos sprendimu kolektyvams suteikti I, II ir III laipsnio laureatų vardai, taip pat įteikti diplomai.

    Folkloro kategorijos pirmosios premijos laureatai lapkritį bus pakviesti į baigiamąjį koncertą Vilniaus rotušėje. Šis koncertas taps simboline festivalio kulminacija, kurioje pasirodys geriausiai įvertinti jaunieji atlikėjai.

    Ne tik konkursas, bet ir ugdymas

    „Tradicijų paveldėtojai“ apima ir platesnį veiklų spektrą: konsultacijas dalyviams ir vadovams, meistriškumo kursus, koncertus–paskaitas mokyklose bei edukacines iniciatyvas. Tokios veiklos padeda ne tik pasirengti scenai, bet ir nuosekliai gilinti tradicinės kultūros pažinimą.

    Festivalio rengėjai atkreipia dėmesį, kad globalėjančios masinės kultūros sąlygomis vaikų etnokultūrinis ugdymas šeimose dažnai silpnėja. Dėl to tokie konkursai–festivaliai tampa viena iš nedaugelio erdvių, kur tradicija patiriama praktiškai, per gyvą atlikimą, bendrystę ir bendruomeninį mokymąsi.

    Dėmesys tautinių bendrijų metams

    2026 metų programa siejama su Tautinių bendrijų metais, todėl daugiau dėmesio skiriama Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrai ir jos perdavimui jaunimui. Organizatorių teigimu, festivalis veikia kaip platforma, kurioje skirtingų kultūrų vaikai ir jaunimas susitinka ne tik varžytis, bet ir kurti dialogą per bendrą muzikinę ir etnografinę patirtį.

    Konkurso–festivalio organizatorius VšĮ Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras dėkoja kolektyvams, jų vadovams, partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo. Nugalėtojų sąrašai ir sprendimų detalės skelbiami organizatorių kanaluose.

  • „Žemaitiu gīvastis 2026“ Telšiuose: penktą kartą suvienijo amatus, kulinarinį paveldą ir šokius

    Praėjusį savaitgalį Telšių rajone, Žemaičių kaimo muziejuje, penktą kartą surengta amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis 2026“. Į renginį gausiai rinkosi amatininkai, edukatoriai, folkloro kolektyvai ir lankytojai iš visų Lietuvos etnografinių regionų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad „Žemaitiu gīvastis“ Telšių krašte išsiskiria kaip renginys, kuriame tradicijos ne tik pristatomos, bet ir praktiškai išbandomos. Lankytojai čia ragavo kulinarinio paveldo patiekalų, domėjosi amatais, dalyvavo edukacijose ir vakare įsitraukė į naktišokius.

    Šių metų akcentai ir dalyviai

    Šių metų tema „Žemaitiu gīvastie – vėsa Lietova!“ sujungė penkių regionų tradicijas vienoje erdvėje. Renginyje savo amatus demonstravo keramikai, kalviai, odininkai, vytelininkai, bitininkai ir kiti tautinio paveldo puoselėtojai.

    Šventės metu veikė amatininkų kiemeliai ir edukacinės erdvės, kur lankytojai galėjo ne tik stebėti, bet ir patys išmokti senųjų įgūdžių. Taip pat buvo galima įsigyti tautinio paveldo gaminių ir susipažinti su skirtingų regionų papročiais.

    Koncertai, kanklės ir svečiai

    Didelio dėmesio sulaukė koncertinė programa, kurioje pasirodė folkloro kolektyvai iš įvairių Lietuvos kraštų, o renginyje išskirtas ir Kanklių metų akcentas. Vakarinėje dalyje žiūrovus subūrė Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.

    Ypatingais svečiais tapo kartvelų ansamblis „Riho“, įnešęs į programą kitos kultūros skambesį, o kartu pristatyti ir autentiški kalvio darbai. Vėliau šventė tradiciškai persikėlė į naktišokius, kuriuose grojo keli muzikos kolektyvai.

    Kodėl tokios šventės svarbios?

    Tokie renginiai tampa ne tik pramoga, bet ir praktiniu būdu perduoti tradicijas jaunajai kartai bei stiprinti regioninę tapatybę. Etninės kultūros puoselėjimas vis dažniau siejamas ir su vietos ekonomika, nes šventėse atsiranda reali erdvė smulkiesiems amatininkams bei gamintojams.

    Žemaičių muziejus „Alka“ primena, kad Žemaičių kaimo muziejus yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus Žemaitijoje po atviru dangumi. Autentiškos sodybos, amatininkystės erdvės ir istorinis kraštovaizdis leidžia lankytojams patirti XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios kaimo gyvenimo ritmą.

    Renginio svarbą jau ne vienerius metus pripažįsta ir Telšių rajono savivaldybė, o projektą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rėmėjai bei partneriai, tarp jų AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Fotoera“.