CP v2

Tag: Folkloro šventės

  • Rukloje susitiko moksleivių folkloro kolektyvai: repeticija prieš Dainų šventę Vilniuje

    Rukloje susitiko moksleivių folkloro kolektyvai: repeticija prieš Dainų šventę Vilniuje

    Renginys Rukloje subūrė kolektyvus

    Rukloje praėjusią savaitę vyko folkloro šventė Suskrido visi paukšteliai, į kurią atvyko kolektyvai iš Jonavos, Kėdainių, Kauno, Kaišiadorių ir Utenos rajonų. Renginys tapo bendra repeticija ir susitikimu prieš vasarą Vilniuje vyksiančią Lietuvos moksleivių dainų šventę.

    Šventės dalyviai kartu dainavo, šoko ir grojo, derino repertuarą bei sceninį judesį. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie regioniniai susibūrimai padeda suvienodinti atlikimo manierą ir sustiprinti bendrą kolektyvų skambesį.

    Pasiruošimas šventei Vilniuje

    Artėjant Lietuvos moksleivių dainų šventei Laiku ratu kartu, daugelyje savivaldybių vyksta intensyvios repeticijos, stovyklos ir bendri pasirodymai. Šiemet šventė Vilniuje ypač laukiama, nes po maždaug dešimtmečio pertraukos ji vėl sugrįžta kaip didelis visos šalies jaunimo kultūrinis įvykis.

    Moksleivių dainų šventė tradiciškai suburia tūkstančius vaikų ir jaunuolių, o programoje greta chorinės muzikos svarbi vieta tenka folklorui, šokiui ir instrumentinei tradicijai. Dalyviams tai tampa proga ne tik pasirodyti, bet ir gyvai patirti, kaip bendras dainavimas ir šokis kuria bendruomeniškumą.

    Akcentas tradicijos tęstinumui

    Rukloje vykusi šventė buvo ir simbolinis priminimas, kad tautinė kultūra išlieka gyva tada, kai ją praktikuoja jauniausieji. Tokie susitikimai dažnai tampa vieta, kur mokytojai ir vadovai dalijasi metodika, o moksleiviai užmezga pažintis, kurios tęsiasi ir po didžiųjų renginių.

    „Lietuvių liaudies kultūra nėra praeitis – ją kuria kiekvienas vaikas ar jaunuolis, kuris su pasididžiavimu vilki tautinį kostiumą, dainuoja, šoka ir perduoda tradiciją ateities kartoms“, – dalyvius sveikino vicemerė Birutė Gailienė.

    Organizatoriai tikisi, kad Rukloje vykusi repeticija padės kolektyvams užtikrinčiau pasiruošti pasirodymams sostinėje, o jauniesiems dalyviams suteiks papildomos motyvacijos tęsti folkloro veiklas ir po šventės.

  • Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Joniškio rajono savivaldybės taryba Mato Slančiausko premiją šiemet skyrė pedagogui ir kultūros darbuotojui Gediminui Andrašiūnui. Įvertintas jo ilgalaikis ir nuoseklus indėlis puoselėjant Joniškio krašto etninę kultūrą, tradicijų tęstinumą ir jų gyvą sklaidą bendruomenėje.

    G. Andrašiūnas dirba Joniškio rajono pagrindinėje mokykloje, taip pat yra Joniškio kultūros centro Kirnaičių ir Jakiškių skyrių renginių režisierius. Jis vadovauja daugiau nei du dešimtmečius veikiančiam mėgėjų meno kolektyvui „Klėčia“ ir aktyviai dalyvauja Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veikloje.

    Vienas ryškiausių jo darbų – nykstančių vietos papročių gaivinimas ir jų įtvirtinimas kaip kasmetinių bendruomenės tradicijų. Tęsiama ir atgaivinta mirusiųjų pagerbimo giedojimo tradicija Ropininkų kapinaitėse tapo pavyzdžiu, kaip nematerialusis paveldas gali išlikti ne muziejuje, o kasdienėje vietos žmonių praktikoje.

    Ne mažiau svarbi G. Andrašiūno veiklos kryptis – folkloro renginių organizavimas ir tradicijų perdavimas per bendrą patirtį, o ne vien pasakojimą. Jis yra ilgametis respublikinės folkloro šventės „Subatos vakarėly“ Kirnaičiuose organizatorius, suburiantis kolektyvus iš įvairių Lietuvos vietovių ir svečius iš užsienio.

    G. Andrašiūno iniciatyva puoselėjamos ir kitos kalendorinės šventės bei tradiciniai sambūriai, stiprinantys bendruomeniškumą ir vietos kultūrinę tapatybę. Tarp jų minimos Jurginės, Sekminės, armonikininkų susitikimai ir kiti gyvosios tradicijos renginiai, kuriuose etninė kultūra patiriama kaip dabarties, o ne vien praeities reiškinys.

    Didelę jo veiklos dalį sudaro senųjų giedojimo tradicijų, vadinamųjų kantičkų, išsaugojimas ir sklaida. Šios tradicijos pristatomos koncertuose, minėjimuose ir bendruomenės renginiuose, o autentiškas pasakojimo stilius, tarmės puoselėjimas ir gebėjimas telkti žmones ne kartą sulaukė platesnio pripažinimo įvairiuose konkursuose.

    Pedagoginėje veikloje G. Andrašiūnas daug dėmesio skiria jaunajai kartai, kad tradicijos nebūtų tik pristatomos, bet ir perimamos. Jo ugdytiniai dalyvauja respublikiniuose konkursuose, o pats mokytojas skatina mokinius domėtis krašto istorija, liaudies kūryba ir gyvuoju paveldu.

    Jo sodyba Kirnaičiuose taip pat tapo atvira kultūros erdve, kurioje vyksta edukacijos, stovyklos ir bendruomenės susibūrimai. Tokios vietos, paremtos asmenine iniciatyva, pastaraisiais metais vis dažniau tampa svarbiu regioninės kultūros varikliu, kai tradicijos perduodamos per praktiką ir bendrą veiklą.

    Mato Slančiausko premija skiriama už trejų praėjusių metų veiklą Joniškio krašto etninės kultūros paveldo rinkimo, puoselėjimo ir sklaidos srityse. Premijos dydis siekia 2 000 eurų, o ją planuojama įteikti birželio mėnesį amatų dienos proga vyksiančiame renginyje.