Tag: Ford

  • „Ford“ jau surenka elektrinius „Fathom“ pikapus: 90 proc. bandymų baigta, bet pristatymai vėliau

    „Ford“ jau surenka elektrinius „Fathom“ pikapus: 90 proc. bandymų baigta, bet pristatymai vėliau

    „Ford“ jau pradėjo leisti nuo gamybinės linijos pirmuosius elektrinio pikapo „Fathom“ automobilius – jie skirti gamybos proceso patikrai, o ne klientams.

    Apie tai per ketvirčio rezultatų pristatymą pranešė bendrovės operacijų vadovas Kumaras Galhotra, kurio teigimu, apie 90 proc. validavimo bandymų jau atlikta.

    Anot jo, Luizvilio surinkimo gamykloje jau pagaminti pirmieji automobiliai tikrojoje gamybos linijoje. Tai svarbus etapas, nes naujas modelis kuriamas ant naujos „Universal Electric Vehicle Platform“ (UEV) platformos.

    Vis dėlto klientų pristatymų dar teks palaukti: bendrovė neplanuoja šių pikapų pristatyti maždaug metus, tad artimiausias laikotarpis bus skirtas gamybos ir tiekimo grandinės „įsivažiavimui“.

    Nauja schema: „surinkimo medis“

    „Fathom“ „Ford“ ketina gaminti ne tradicine konvejerio logika, o vadinamuoju „surinkimo medžiu“. Vietoj nuoseklaus surinkimo vienoje linijoje atskirai būtų komplektuojamos priekinė, vidurinė ir galinė dalys, o vėliau jos sujungiamos proceso pabaigoje.

    Bendrovė tikisi, kad toks metodas padės automobilius surinkti greičiau ir efektyviau, o kartu – pagerins ergonomiką darbuotojams.

    Šis principas primena „Tesla“ pristatytą „unboxed“ gamybos idėją, taikomą „Cybercab“ projektui, nors „Ford“ apie savo metodą kalba atskirai ir su sava terminologija.

    Didelės liejinės ir supaprastinta konstrukcija

    Bandymų darbai vyksta ne vien Luizvilyje. „Ford“ Shelbyville techniniame centre taip pat gamina dideles liejines, kurios naudojamos šio elektrinio pikapo konstrukcijoje.

    Šios liejinės kuriamos panašiu principu kaip „Tesla“ „Gigacasting“ – siekiama sumažinti gamybos sudėtingumą ir kaštus. Tekste nurodoma, kad 146 skirtingos detalės čia sujungiamos į dvi dideles liejines.

    Pasak K. Galhotros, „Ford“ jau pagamino 5 000 tokių „unicastings“ ir taip iš esmės patvirtino, jog naują technologiją gali įgyvendinti dideliu tempu.

    Didžiausias iššūkis – tiekimo grandinė

    Bendrovės operacijų vadovas pabrėžė, kad artimiausių mėnesių uždavinys – įsitikinti, jog tiekėjai gali stabiliai tiekti reikiamos kokybės detales reikiamu greičiu. Jo teigimu, tai įprastas etapas ruošiantis modelio startui.

    Nors validavimo darbai juda į priekį, masinė gamyba ir patikimas „įsibėgėjimas“ dažnai tampa sunkiausia užduoties dalimi – ypač kai diegiama visiškai nauja platforma ir gamybos metodai.

  • „Ford“ žada „80-ųjų režimą“: vairuotojai galės išjungti duomenų rinkimą, bet praras dalį funkcijų

    „Ford“ žada „80-ųjų režimą“: vairuotojai galės išjungti duomenų rinkimą, bet praras dalį funkcijų

    „Ford“ pristatė naują privatumo iniciatyvą, pagal kurią vairuotojai galės atsisakyti su automobiliu susijusių duomenų dalijimosi ir pasirinkti vadinamąjį „quasi-80-ųjų režimą“ – mažiau „prisijungusio“ automobilio patirtį.

    Tam bendrovė šią savaitę paleido „Privacy Promise“ interneto svetainę, kurioje aiškinama, kokią informaciją renka sujungti automobiliai ir kaip vairuotojas gali išjungti duomenų siuntimą.

    Pasak „Ford“, priklausomai nuo modelio, gali būti renkami vietos nustatymo duomenys, vairavimo ypatumai, diagnostinė informacija ir kiti sujungtumo duomenys – tiek iš automobilio, tiek per gamintojo išmaniojo telefono programėlę.

    Gamintoja pabrėžia, kad svarbiausia šios iniciatyvos dalis yra aiškus pasirinkimas: vairuotojas gali nuspręsti, ar nori dalintis duomenimis, o jei nenori – atsijungti nuo sujungtų paslaugų.

    Kas yra „quasi-80-ųjų režimas“

    „Ford“ vyriausioji privatumo pareigūnė Kristin Jones teigė, kad tikslas – sudaryti galimybę tiems, kurie nenori dalintis jokiais sujungtumo duomenimis, praktiškai „atsijungti“ ir gauti senesnių laikų automobiliui artimesnę patirtį.

    Ji šią idėją apibūdino kaip „quasi-80-ųjų režimą“: vairuotojas gali atsisakyti sujungtų funkcijų ir naudotis automobiliu su mažesne skaitmeninių paslaugų dalimi.

    Ką prarandate išjungę sujungtumą

    „Ford“ akcentuoja ir kainą, kurią tenka sumokėti už didesnį privatumo lygį: automobilis negali vienu metu nesidalinti, kur yra, ir kartu gauti su vieta susijusios naudingos informacijos, pavyzdžiui, realaus laiko eismo duomenų.

    Jei vairuotojas išjungia sujungtą navigaciją, interneto ryšį ir vietos nustatymo funkcijas programėlėje, dalis funkcionalumo automobilyje tiesiog nebeveiks arba veiks ribotai.

    Duomenų atsisakymas turi pasekmių ir pačiai bendrovei: „Ford“ teigia, kad renkami duomenys padeda geriau pritaikyti automobilių funkcijas pagal tai, ko nori ir kuo naudojasi vairuotojai.

    Kontekstas: didesnis dėmesys vairuotojų duomenims

    Nauja „Ford“ privatumo svetainė pristatyta po to, kai „General Motors“ sutiko dėl 220 mln. JAV dolerių taikos susitarimo byloje, susijusioje su vairuotojų duomenų dalijimusi. Šioje istorijoje GM buvo kaltinama pardavinėjusi duomenis tarpininkams per „Smart Driver“ programą nuo 2016 iki 2024 metų.

    „Ford“ savo iniciatyvoje aiškiai nurodo, kad tokia veikla neužsiima, o pasitikėjimą sieja su skaidrumu – kuo aiškiau vairuotojui paaiškinama, kas renkami ir kaip jis gali tai sustabdyti.

    Vis dėlto pasirinkimas išlieka kompromisas: kuo mažiau sujungtumo ir duomenų, tuo labiau automobilis virsta „senos mokyklos“ transporto priemone, kur dalis patogumų tiesiog išnyksta.

  • „Ford“ žada elektrinį pikapą iki 40 000 eurų, bet turi planą: kas kainuos kas mėnesį?

    „Ford“ žada elektrinį pikapą iki 40 000 eurų, bet turi planą: kas kainuos kas mėnesį?

    Ką žada „Ford“

    „Ford“ pristato ambicingą planą būsimam elektriniam pikapui „Fathom“: bazinė versija turėtų startuoti nuo maždaug 26 000 eurų, o brangesnės komplektacijos, kaip teigiama, tilptų iki maždaug 37 000 eurų ribos. Tokią kainų amplitudę bendrovė įvardijo aptardama finansinius rezultatus ir būsimų modelių strategiją.

    Viešai dar neatskleidžiama, ar minimi beveik 37 000 eurų reiškia tik aukštesnių komplektacijų pradžią, ar ir maksimaliai sukomplektuoto modelio kainą. „Ford“ nurodo, kad daugiau detalių pateiks artėjant oficialiam pristatymui, o išankstiniai užsakymai planuojami kitų metų pradžioje, o pirmieji pristatymai numatomi 2027 metų pabaigoje.

    Kaina vilioja, bet svarbiausia bus įranga

    Elektromobilių rinkoje pirkėjai vis dažniau lygina ne tik baterijos talpą ar nuvažiuojamą atstumą, bet ir tai, kas įeina į pradinę kainą. Todėl didžiausia intriga dėl „Fathom“ yra ne vien skaičius kainoraštyje, o kokios vairuotojo pagalbos sistemos, kameros ir multimedijos funkcijos bus standartinės.

    Jei dalis technologijų būtų perkeliama į papildomus paketus ar aktyvuojama vėliau, galutinė automobilio kaina praktiškai gali priartėti prie aukštesnio segmento. Tai ypač aktualu pikapų pirkėjams, kurie dažnai tikisi tiek darbinio pajėgumo, tiek komforto, prilygstančio lengviesiems automobiliams.

    Skaitmeninės paslaugos ir prenumeratos

    „Ford“ vadovai atvirai kalba, kad mato didelį potencialą skaitmeninėse paslaugose ir prenumeratose. Bendrovė pabrėžia, kad pirkėjams, renkantis brangesnes komplektacijas, tampa itin svarbi skaitmeninė patirtis, todėl tai gali tapti pagrindine papildomų pajamų kryptimi.

    „Galime pasiūlyti labai pažangias pagalbos vairuotojui sistemas ir skaitmeninį sprendimų rinkinį, o didžiausia galimybė yra ilgalaikės prenumeratos ir skaitmeninė patirtis“, – sakė „Ford“ vadovas Jimas Farley.

    Tokia kryptis atitinka platesnę automobilių pramonės tendenciją, kai automobiliai vis labiau kuriami kaip programiškai apibrėžti produktai. Gamintojai siekia uždirbti ne tik vienkartinai pardavę transporto priemonę, bet ir vėliau, parduodami funkcijų aktyvavimą, ryšio paslaugas ar pažangias pagalbos vairuotojui sistemas.

    „Ford“ skelbia, kad jau turi apie 1 700 000 klientų, mokančių už prenumeratas, ir tai sudaro reikšmingą augimą, palyginti su praėjusiais metais. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad klientų lojalumas gali augti, kai kartu su automobiliu naudojamos ir mokamos programinės paslaugos.

    Pirkėjams tai reiškia paprastą klausimą: kiek „Fathom“ patraukliausių technologijų bus įtraukta į pirkimo kainą, o kiek taps mėnesiniu mokesčiu. Būtent šis balansas lems, ar žema pradinė kaina ilgainiui išliks reali, ar virs tik įėjimo bilietu į papildomų paslaugų paketą.

  • „Ford“ meta rimtą iššūkį BYD: vadovas žada 30 proc. efektyvesnę elektrinių pavarą

    „Ford“ meta rimtą iššūkį BYD: vadovas žada 30 proc. efektyvesnę elektrinių pavarą

    „Ford“: pranašumas – pavaros efektyvumas

    „Ford“ vadovas Jimas Farley per bendrovės ketvirčio rezultatų aptarimą pareiškė, kad naujos kartos elektrinė pavara yra maždaug 30 proc. efektyvesnė nei BYD naudojami sprendimai. Jo teigimu, didžiausias proveržis pasiektas variklio, reduktoriaus ir inverterių grandyje.

    Tokį efektyvumo šuolį „Ford“ sieja su nauja Universal Electric Vehicle (UEV) platforma. Bendrovė ją pristato kaip bandymą susigrąžinti konkurencingumą, ypač kainos ir technologijų srityse, kur pastaraisiais metais ryškiai išsiskyrė Kinijos gamintojai.

    „Radome sritį, kurioje turime aiškų pranašumą prieš BYD – mūsų varikliai, pavarų dėžės ir inverteriai yra maždaug 30 proc. efektyvesni, todėl galime projektuoti gerokai mažesnę bateriją“, – sakė J. Farley.

    Kodėl mažesnė baterija gali būti didelis laimėjimas

    Elektromobiliuose baterija paprastai yra brangiausias komponentas, todėl net nedidelis poreikio jai sumažėjimas gali reikšmingai pakeisti savikainą. „Ford“ logika paprasta: jei pavara sunaudoja mažiau energijos, tą patį nuvažiuojamą atstumą galima pasiekti su mažesnės talpos akumuliatoriumi.

    Bendrovė neatskleidė, kokios talpos baterija bus montuojama pirmuosiuose UEV platformos modeliuose, tačiau ankstesni vertinimai buvo siejami su maždaug 50–60 kilovatvalandžių intervalu. Kad toks akumuliatorius užtikrintų konkurencingą ridą, efektyvumas tampa esminiu faktoriumi.

    Konkurencija su Kinijos gamintojais aštrėja

    „Ford“ viešai įvardija BYD kaip vieną pagrindinių orientyrų, nes ši bendrovė išsiskiria mastu ir vertikalia integracija, kai didelė tiekimo grandinės dalis valdoma pačios įmonės. Tai leidžia greičiau diegti sprendimus ir efektyviau kontroliuoti kaštus, o Vakarų gamintojams tampa sunkiau išlaikyti kainų konkurencingumą.

    J. Farley akcentuoja, kad UEV platformos idėja yra kurti automobilius su mažiau dalių, paprastesne gamyba ir efektyvesniais komponentais. „Ford“ tikisi, kad toks požiūris leis išvengti ankstesnių elektromobilių programų problemų, kai aukšti kaštai ribojo pelningumą.

    „Ford“ taip pat pabrėžia, kad inžineriniai patobulinimai neturėtų apsiriboti vien elektromobiliais. Bendrovės operacijų vadovas Kumaras Galhotra yra nurodęs, kad dalis sprendimų, susijusių su efektyvumu, gali būti pritaikyti ir hibridiniuose modeliuose.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad gamintojai ieško universalių technologinių sprendimų, galinčių duoti greitą finansinę grąžą, kol elektromobilių paklausa skirtinguose regionuose auga nevienodu tempu. Efektyvesnė pavara, mažesnė baterija ir paprastesnė gamyba šiame kontekste tampa ne tik techniniu, bet ir strateginiu pranašumu.

  • Paskas ar grandinė? Mechanikai įspėja: šių variklių sąrašas kelia daugiausia bėdų

    Paskas ar grandinė? Mechanikai įspėja: šių variklių sąrašas kelia daugiausia bėdų

    Paskirstymo mechanizmo pavara yra viena svarbiausių variklio dalių: ji sinchronizuoja alkūninio veleno ir skirstomųjų velenų darbą, nuo kurio priklauso vožtuvų atsidarymas ir užsidarymas. Jei sinchronizacija sutrinka, pasekmės dažnai būna labai brangios: nuo sulenktų vožtuvų iki visiškai sugadinto variklio.

    Automobiliuose dažniausiai sutinkamos dvi sistemos: paskirstymo diržas ir paskirstymo grandinė. Abi atlieka tą pačią funkciją, tačiau skiriasi priežiūra, ilgaamžiškumu ir gedimų pobūdžiu, todėl pirkėjams bei vairuotojams svarbu žinoti tipines rizikas.

    Diržas: tylus, bet turi ribą

    Paskirstymo diržas paprastai gaminamas iš gumos ir armuojamas pluoštu, o jo dantukai dirba su krumpliaračiais. Tokia sistema dažnai būna tylesnė, lengvesnė ir pigesnė gaminti, todėl plačiai naudojama mažesniuose varikliuose.

    Silpnoji vieta yra senėjimas ir ribotas keitimo intervalas: diržas dėvisi ne tik nuo ridos, bet ir nuo laiko. Praktikoje gamintojai dažnai nurodo keitimą kas 8–10 metų arba maždaug kas 100 000–200 000 kilometrų, tačiau tikslus terminas priklauso nuo konkretaus modelio ir eksploatacijos.

    Didžiausias pavojus tas, kad diržas gali nutrūkti be aiškių išankstinių simptomų, ypač esant didesnėms apsukoms. Tuomet alkūninis velenas dar sukasi, o skirstomasis velenas sustoja, todėl stūmokliai susiduria su vožtuvais.

    Grandinė: ilgaamžė, bet ne visada

    Paskirstymo grandinė pagaminta iš metalo, todėl teoriškai turėtų tarnauti ilgiau ir būti atsparesnė apkrovoms. Dėl to ji dažnai montuojama galingesniuose varikliuose, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pasitaikė konstrukcijų, kuriose grandinė ir įtempikliai dėvisi greičiau, nei tikisi vairuotojai.

    Skirtingai nei diržas, grandinė dažniau perspėja apie problemą: atsiranda barškėjimas šaltu užvedimu, vėliau garsas girdimas ir sušilusiame variklyje. Jei grandinė pailgėja, ji gali peršokti per krumpliaratį, o tai taip pat pakeičia paskirstymo fazes ir gali baigtis rimtu variklio gedimu.

    Probleminiai sprendimai ir ką verta žinoti

    Tarp dažnai minimų pavyzdžių yra „BMW“ dyzeliniai N47, kuriuose paskirstymo grandinė sumontuota variklio gale, todėl remontas sudėtingas ir brangus. Praktikoje kalbama, kad grandinės resursas neretai siekia apie 200 000–250 000 kilometrų, tačiau labai priklauso nuo priežiūros, tepalo keitimo intervalų ir važiavimo pobūdžio.

    „Volkswagen“ 1.4 TSI EA111 pirmos kartos varikliuose plačiai aprašyti grandinės tempimosi, įtempiklių ir fazių reguliatorių gedimai, kartais pasireiškę ir prie mažesnių ridų. Ilgainiui problemą padėjo spręsti patobulintos detalės, tačiau perkant naudotą automobilį svarbu tikrinti, ar modifikacijos buvo atliktos.

    Atskiros rizikos siejamos su vadinamuoju šlapiu diržu, dirbančiu tepalo vonelėje. Tokiu sprendimu pagarsėjo „Ford“ 1.0 „EcoBoost“, kur diržo irimo dalelės gali patekti į tepimo sistemą ir užkimšti alyvos siurblio paėmimą, o tai didina variklio užstrigimo tikimybę, ypač naudojant netinkamą alyvą.

    Panašiai aptariamas ir 1.2 „PureTech“ variklis, montuotas „Citroën“, „Peugeot“ ir „Opel“ automobiliuose, kur diržo dėvėjimosi dalelės gali kauptis alyvos kanaluose. Tokiais atvejais prevencija dažnai siejama su dažnesniu alyvos keitimu ir griežtu gamintojo reikalavimų laikymusi dėl specifikacijos.

    Renkantis automobilį ar planuojant eksploataciją, svarbiausia vadovautis konkretaus modelio gamintojo nurodymais ir serviso istorija, o ne vien bendra taisykle, kad grandinė visada geriau už diržą. Tiek viena, tiek kita sistema gali tarnauti ilgai, jei laiku keičiama alyva, naudojamos tinkamos detalės ir neignoruojami pirmieji simptomai.

  • Neįtikėtinas manevras kapinėse Elblonge: įvažiavo automobiliu ir nuvažiavo laiptais, viskas nufilmuota

    Lenkijos Elblongo mieste, Dębica komunalinėse kapinėse, užfiksuotas neįprastas incidentas: lengvasis automobilis įvažiavo į kapinių teritoriją ir lėtai nusileido laiptais. Įrašas greitai išplito socialiniuose tinkluose, o policija pradėjo aiškintis, kas sėdėjo prie vairo ir kodėl buvo pasirinktas toks maršrutas.

    Incidentas viešai aptartas po to, kai spalio 27 dieną internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti laiptais žemyn riedantis automobilis. Skelbiama, kad pats įvykis galėjo būti užfiksuotas maždaug dvi dienas iki vaizdo įrašo paviešinimo.

    Įraše matyti ir keli liudininkai, stebintys situaciją iš šono. Automobilis judėjo pamažu, laiptų pakopas įveikdamas po vieną, todėl aplinkiniai spėjo sureaguoti, tačiau toks elgesys kapinių erdvėje sukėlė klausimų dėl saugumo ir pagarbos vietai.

    Policija aiškinasi, kas važiavo

    Elblongo policija pradėjo veiksmus dėl važiavimo vietoje, kur eismas yra draudžiamas arba ribojamas. Pareigūnų tikslas yra nustatyti vairuotojo tapatybę, patikrinti aplinkybes ir įvertinti, ar buvo pažeistos kelių eismo taisyklės bei kapinių vidaus tvarka.

    „Dėl šio įvykio atliekame tyrimą dėl važiavimo automobiliu draudžiamoje vietoje. Bandome nustatyti automobilio markės Ford vairuotojo tapatybę“, – sakė Elblongo miesto policijos atstovas Krzysztofas Nowackis.

    Galimos versijos ir atsakomybė

    Pareigūnai neatmeta, kad tai galėjo būti ir netyčinis veiksmas, pavyzdžiui, nesėkmingas apsisukimas siaurose kapinių alėjose. Vis dėlto vertinant tokius atvejus paprastai svarbu, ar buvo aiškūs draudžiamieji ženklai, ar vairuotojas elgėsi atsargiai ir ar nekėlė pavojaus žmonėms.

    Policija nurodo, kad tokios situacijos ne visada baigiasi bauda: sprendimas priklauso nuo nustatytų faktų ir pažeidimo pobūdžio. Galutinis verdiktas bus priimtas tik surinkus duomenis apie įvykio aplinkybes ir identifikavus vairuotoją.

    Kol kas nėra viešai patvirtinta, kas vairavo automobilį ir kas paskatino pasirinkti laiptus vietoj įprasto pravažiavimo. Tyrimui tęsiantis, pareigūnai ragina atsiliepti liudininkus, galinčius padėti tiksliau atkurti įvykio eigą.

  • „Xpeng“ meta iššūkį „Ford“ Europoje: tikslas stulbina – 500 000 elektromobilių per metus

    „Xpeng“ meta iššūkį „Ford“ Europoje: tikslas stulbina – 500 000 elektromobilių per metus

    Kinijos elektromobilių gamintoja „Xpeng“ kelia itin ambicingą tikslą: iki 2030 metų pasiekti 1 mln. automobilių pristatymų visame pasaulyje, o maždaug pusę šio skaičiaus sugeneruoti Europoje. Tai reikštų apie 500 000 automobilių per metus vien Europos rinkoje – mastą, kuris prilygtų tradicinių gamintojų apimtims.

    Bendrovės vadovas He Xiaopeng viešai pabrėžė, kad būtent Europa matoma kaip pagrindinis augimo variklis. Tokia strategija rodo, kad „Xpeng“ nori įsitvirtinti ne tik kaip nišinis prekės ženklas, bet ir kaip rimtas žaidėjas masinėje rinkoje.

    Skaičiai, kurie kelia klausimų

    „Xpeng“ pernai pasaulyje pristatė kiek mažiau nei 430 000 automobilių, tačiau Europoje nuo 2020 metų jų parduota apie 60 000. Palyginimui, „Ford“ pernai Europoje pardavė apie 426 000 automobilių, nors dar prieš maždaug dešimtmetį ši apimtis siekė apie 1 mln. per metus.

    Tai reiškia, kad „Xpeng“ planas ne tik numato spartų augimą, bet ir suponuoja galimybę aplenkti ilgametį Europos rinkos dalyvį. Vis dėlto tam reikėtų ne vien paklausos, bet ir patikimos gamybos, tiekimo bei aptarnavimo infrastruktūros.

    Gamyba Europoje tampa lemiama

    Vienas svarbiausių iššūkių kinų gamintojams – didėjantys reikalavimai dėl vietinės gamybos ir komponentų kilmės. Europos Sąjungoje vis aktyviau svarstomos ir taikomos taisyklės, skatinančios didesnę vietinę pridėtinę vertę, ypač elektromobilių grandinėje.

    „Xpeng“ kol kas neturi nuosavos gamyklos Europoje, todėl pasirinko kontraktinę gamybą: dalį modelių ketinama surinkinėti bendradarbiaujant su „Magna“ Austrijoje. Tačiau įmonės atstovai yra pripažinę, kad tokie pajėgumai gali būti nepakankami, jei planuojami pardavimai augs pagal numatytą scenarijų.

    Kodėl Europa vilioja kinų gamintojus?

    Europos rinka kinų elektromobilių gamintojams patraukli dėl kelių priežasčių: elektromobilių paklausa auga, o pirkėjai vis dažniau lygina ne tik prekės ženklus, bet ir technologijas, programinę įrangą, baterijų efektyvumą bei kainą. Kinijos gamintojai dažnai siūlo konkurencingą įrangos ir kainos santykį, o tai leidžia greičiau atsiriekti rinkos dalį.

    Kartu stiprėja ir konkurencija: vietos gamintojai koreguoja kainodarą, plečia elektrinių modelių pasiūlą, o ES griežtina prekybos ir pramonės politiką. Todėl „Xpeng“ sėkmė priklausys nuo gebėjimo greitai plėsti servisų tinklą, užtikrinti atsarginių dalių tiekimą ir prisitaikyti prie skirtingų Europos šalių reguliavimo.

    „Europa turi tapti pagrindine mūsų augimo kryptimi“, – sakė He Xiaopeng.

    Jei „Xpeng“ planas pasiteisintų, tai būtų vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip nauji elektromobilių rinkos žaidėjai per trumpą laiką gali mesti iššūkį senbuviams. Tačiau iki 2030 metų likęs laikotarpis parodys, ar ambicijas pavyks paversti realiais pardavimais ir gamybos apimtimis.

  • „Ford“ išlaikė trečią vietą JAV: „Hyundai“ priartėjo, bet prognozuoto aplenkimo dar nėra

    Rezultatai JAV rinkoje

    „Ford“ trečiąjį ketvirtį Jungtinėse Valstijose išlaikė trečią vietą pagal parduotų lengvųjų automobilių skaičių, nors rinka laukė kito scenarijaus. Analitikų prognozėse dažniau skambėjo versija, kad „Hyundai Motor Group“ pirmą kartą perims šią poziciją.

    Gamintojo pateikti duomenys rodo, kad „Ford“ per ketvirtį pardavė 507 395 lengvąsias transporto priemones. Tai buvo 6,6 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau atsilikimas nuo prognozių nebuvo toks didelis, kaip dalis rinkos tikėjosi.

    „Hyundai“ augo, bet pritrūko

    „Hyundai Motor Group“, apimanti „Hyundai“, „Kia“ ir „Genesis“ prekės ženklus, skelbė pardavimus padidinusi 5,4 proc. iki 506 200 automobilių per tą patį laikotarpį. Skirtumas tarp bendrovių liko minimalus, todėl kova dėl trečios vietos JAV rinkoje tapo viena įdomiausių ketvirčio intrigų.

    Pagal pateiktus skaičius, „Ford“ persvara prieš „Hyundai“ šį kartą siekė maždaug 1 195 automobilius. Toks nedidelis atotrūkis rodo, kad artimiausiais ketvirčiais pozicijų pasikeitimas išlieka realus, jei išliks dabartinės augimo ir smukimo tendencijos.

    Kas lėmė „Ford“ spaudimą?

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad „Ford“ pastaraisiais metais teko spręsti tiekimo grandinių ir gamybos iššūkius, ypač susijusius su svarbiausiais pikapais. Po ankstesnių sutrikimų tiekėjų grandinėje bendrovei teko persiderinti gamybos planus, o tai galėjo paveikti ir pristatymų tempą.

    „Hyundai“ tuo metu demonstravo nuoseklų įsibėgėjimą JAV, remdamasi platesne modelių pasiūla ir aktyvia plėtra. Dėl to rinkoje daugėjo signalų, kad ketvirtinis aplenkimas tėra laiko klausimas, tačiau trečiąjį ketvirtį „Ford“ dar sugebėjo išlaikyti poziciją.

    „Abiejų gamintojų ketvirčio rezultatai buvo geresni, nei prognozavo dalis rinkos, o trečios vietos kova tapo itin artima“, – sakė automobilių rinkos analitikas.

    Artimiausiais mėnesiais daug kas priklausys nuo to, ar „Ford“ pavyks stabilizuoti gamybą ir pristatymus, o „Hyundai“ išlaikys dabartinį augimo tempą. Esant tokiam mažam skirtumui, net nedidelės logistikos, gamybos ar paklausos korekcijos gali nulemti, kas kitą ketvirtį bus trečias pagal pardavimus JAV.

  • „Ford“ pigus elektrinis pikapas „Fathom“ nustebino: žadėjo revoliuciją, o atrodo visai įprastai

    „Ford“ pigus elektrinis pikapas „Fathom“ nustebino: žadėjo revoliuciją, o atrodo visai įprastai

    „Ford“ vadovas Jimas Farley pasidalijo kadrais iš karščio bandymų dykumoje, kuriuose matyti du maskuoti būsimo elektrinio pikapo „Fathom“ prototipai. Automobiliai buvo užfiksuoti netoli ir pačiame Las Vegase, kur vyksta intensyvūs patikimumo bandymai esant aukštai temperatūrai.

    Viešai skelbta, kad „Fathom“ turėtų kainuoti apie 30 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 27 000 eurų. Tačiau naujausi vaizdai verčia abejoti ankstesniais pažadais apie sunkiai apibūdinamą, esą naujos formos modelį.

    Žadėjo naują siluetą

    Kalbėdamas apie projektą anksčiau, J. Farley teigė, kad tai bus pikapas, bet kartu ir ne visai pikapas, o naujas siluetas. Vis dėlto prototipai kol kas panašūs į įprastą keturių durų „crew cab“ tipo pikapą su tradicine kapoto proporcija ir trumpesne krovinių platforma.

    Maskuotė vis dar slepia svarbiausias dizaino detales, ypač priekinę dalį, todėl galutinis vaizdas gali būti kitoks. „Ford“ yra pabrėžusi aerodinamikos svarbą, tad tikėtina, kad serijinė versija turės labiau aptakų priekį nei klasikiniai pikapai.

    Ką „Ford“ jau atskleidė

    Gamintojas teigia, kad „Fathom“ salone turėtų būti daugiau erdvės keleiviams nei „Toyota RAV4“, neskaičiuojant galinės platformos ir priekinės bagažinės. Taip pat skelbiama, kad visi variantai bus paruošti „BlueCruise“ sistemai ir turės dvikryptį įkrovimą, kuris leidžia automobiliu maitinti išorinius prietaisus ar namų įrangą.

    Interjere numatomas didelis centrinis ekranas su integruota „Apple Maps“ navigacija, o „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ palaikymas turėtų būti standartinis. Vis dėlto svarbiausi parametrai kol kas neatskleidžiami: baterijos talpa, įkrovimo galia ir realus nuvažiuojamas atstumas.

    Platforma ir gamybos pokyčiai

    „Fathom“ kuriamas ant naujos UEV architektūros, kuri numato struktūrinę bateriją su prizminėmis LFP celėmis. „Ford“ teigimu, toks sprendimas leidžia mažinti detalių kiekį, tvirtinimo elementų skaičių ir surinkimo laiką, o tai ypač svarbu siekiant mažesnės galutinės kainos.

    Bendrovė taip pat yra minėjusi dideles aliuminio liejimo detales, kurios gali pakeisti daugybę atskirų komponentų ir supaprastinti kėbulo gamybą. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni visoje pramonėje, nes leidžia mažinti sąnaudas ir greičiau didinti gamybos apimtis.

    Kol kas atrodo, kad didžiausia „Fathom“ naujovė gali būti ne išorės dizainas, o pakavimas, technologijos ir gamybos efektyvumas. Galutinis įspūdis paaiškės tik atskleidus serijinį modelį, tačiau pirmieji prototipai labiau primena tradicinį pikapą nei žadėtą visiškai naują formą.

  • Na ką uważa perkant „Ford Focus“: mechanikas įspėja apie variklį, kuris gali užstrigti

    Na ką uważa perkant „Ford Focus“: mechanikas įspėja apie variklį, kuris gali užstrigti

    Ketvirtos kartos „Ford Focus“ į Europos rinką atėjo 2018 metais, o gamyba tęsėsi iki 2025 metų. Modelis buvo siūlomas kaip penkių durų hečbekas ir universalo versija „Turnier“, taip pat atsirado kiek pakeltas „Focus Active“ ir sportiškas ST.

    Naudotų automobilių rinkoje „Focus“ dažnai būna buvęs tarnybinis ar įmonių parkų automobilis, todėl pasiūlą šiandien daugiausia sudaro 3–4 metų senumo, po lizingo grąžinti egzemplioriai. Pirkėjui tai reiškia didelį pasirinkimą, tačiau ir tai, kad nemaža dalis automobilių gali turėti intensyvios eksploatacijos istoriją.

    Skelbimuose dažnai dominuoja universalas „Turnier“, nes jis praktiškas: bagažinė siekia apie 575 litrų, o keliamoji galia neretai viršija 500 kilogramų. Vis dėlto už erdvę tenka mokėti ilgiu, nes universalas priartėja prie 4,70 metro, tad ankštame garaže tai gali tapti realia problema.

    Didžiausia rizika slepiasi variklyje

    Didžiausią pirkimo riziką dažniausiai lemia ne kėbulas ar važiuoklė, o variklio konstrukcija ir priežiūros istorija. Daugiausia atsargumo reikalauja 1,0 litro trijų cilindrų „EcoBoost“, kuriame paskirstymo diržas dirba alyvos vonelėje.

    Gamintojas yra nurodęs ilgus keitimo intervalus, tačiau autoservisų praktika rodo, kad teorija ne visuomet sutampa su realybe. Diržui yrant, jo dalelės gali patekti į alyvą, sudaryti nuosėdas ir užkimšti alyvos siurblio paėmimo sietelį, o sumažėjęs slėgis gali baigtis rimtu variklio gedimu.

    „Pagal ilgaamžiškumą 1,0 litro „EcoBoost“ neretai nuvilia: alyvoje dirbantis diržas su laiku pradeda irti, o jo likučiai gali užkimšti alyvos paėmimą ir variklis gali užstrigti“, – sakė autoserviso „Kris Autoserwis“ savininkas Kristian Iwaczuk.

    Blogiausia tai, kad problemos pradžia gali būti sunkiai prognozuojama ir ilgą laiką nepasireikšti aiškiais simptomais. Dėl to mechanikai dažnai rekomenduoja diržą keisti anksčiau, nei numato gamintojo intervalas, ypač jei automobilis eksploatuotas mieste ir alyvos keitimas buvo atidėliojamas.

    Tokio remonto kaina paprastai nėra maža: praktikoje ji dažnai siekia maždaug 450–700 eurų, priklausomai nuo darbų apimties ir pasirinktos detalės. Papildomai riziką didina netinkamos specifikacijos alyva, nes vien klampumo žymėjimas, pavyzdžiui, 5W-20, dar negarantuoja suderinamumo su gamintojo reikalavimais.

    Saugesnės alternatyvos ir kiti niuansai

    Ramesniu pasirinkimu laikomas 1,5 litro trijų cilindrų „EcoBoost“, kuriame naudojamas sausas diržas, o dinamika paprastai geresnė, nors degalų sąnaudos gali būti didesnės. Benzininis ST su 2,3 litro varikliu dažniausiai vertinamas kaip tvirtesnės konstrukcijos, nes paskirstymas čia sprendžiamas grandine.

    Dyzelinių versijų pusėje situacija panaši: 2,0 litro „EcoBlue“ taip pat sutinkamas su alyvoje dirbančiu diržu, o 1,5 litro „EcoBlue“ dažniau įvardijamas kaip paprastesnis šiuo aspektu, bet jis gali būti mažiau dinamiškas. Perkant naudotą automobilį verta ne tik patikrinti ridą, bet ir realią priežiūros dokumentaciją, ypač alyvos keitimo dažnį ir naudotą specifikaciją.

    Tarp kitų minimų niuansų pasitaiko deformuotis galinti plastikinė vožtuvų dangtelio dalis, kurios keitimas rinkoje dažnai kainuoja maždaug 120–200 eurų. Taip pat vertėtų kritiškai įvertinti akumuliatoriaus būklę, nes silpnas akumuliatorius gali sukelti įvairių elektronikos sutrikimų.

    Pavarų dėžė ir bandomasis važiavimas

    Mechaninė pavarų dėžė dažnai giriama už tikslų ir lengvą perjungimą, jei trosai sureguliuoti teisingai. Su automatinėmis dėžėmis patirtys nevienodos, todėl bandomasis važiavimas turėtų apimti manevravimą, važiavimą spūstyje, šaltą užvedimą ir darbą įšilus.

    Jei perjungiant iš D į R ar atvirkščiai juntamas uždelsimas, smūgiai ar trūkčiojimai, tokį egzempliorių verta vertinti atsargiai. Perkant naudotą „Ford Focus“ svarbiausia ne vien kaina ar komplektacija, o tai, ar aiškiai matoma priežiūros istorija ir ar pasirinktas variklis neturi konstrukcinių rizikų, kurios vėliau gali kainuoti brangiai.