CP v2

Tag: Ford

  • Pruszcz Gdański: policija skubiai eskortavo sužalotą 20-metį į Gdansko ligoninę

    Pirmadienį, birželio 30 dieną, apie 11.00 valandą Pruszcz Gdański apylinkėse kelių policijos patrulis sulaukė neįprasto prašymo. Prie pareigūnų sustojo krovininis „Ford“, o vairuotojas paprašė kuo skubiau padėti pasiekti ligoninę Gdanske.

    29 metų vyras aiškino, kad automobilyje veža 20 metų kolegą, kuris netrukus prieš tai per nelaimingą atsitikimą neteko kairės rankos pirštų. Matydami būklės rimtumą pareigūnai nedelsdami įvertino situaciją ir susisiekė su budėtoju, kad suderintų veiksmus.

    Po suderinimo buvo nuspręsta organizuoti automobilio eskortą. Pareigūnai įjungė šviesos ir garso signalus ir važiavo priekyje, sudarydami sąlygas transportui su sužeistuoju greičiau ir saugiau judėti intensyvesnėmis atkarpomis Gdansko kryptimi.

    „Policininkai iš karto įvertino situaciją ir, suderinę veiksmus su budėtoju, nusprendė eskortuoti automobilį. Įjungę šviesos ir garso signalus jie pajudėjo Gdansko link, atlaisvindami kelią sužeistąjį vežusiam automobiliui“, – sakė asp. Karol Kościuk iš Pruszcz Gdański apskrities policijos komisariato.

    Policijos teigimu, sklandus pareigūnų darbas ir kitų eismo dalyvių reakcija leido sutrumpinti kelionės laiką. Po keliolikos minučių sužeistas 20-metis pasiekė ligoninę ir buvo perduotas medikams.

    Tokie eskortai taikomi išskirtinėse situacijose, kai laikas gali lemti gydymo sėkmę, o savarankiškas skubėjimas didina avarijos riziką. Pareigūnai primena, kad pamačius specialiųjų tarnybų signalus būtina laikytis Kelių eismo taisyklių ir sudaryti galimybę transportui pravažiuoti, nes kiekviena minutė gali būti kritinė.

  • „Ford“ iki 2029 metų Europoje žada 7 naujus modelius: kas bus gaminama ir kur ieškos partnerių

    JAV automobilių gamintojas „Ford“ siekia sustiprinti pozicijas Europoje ir iki 2029 metų pabaigos planuoja pristatyti septynis naujus modelius. Skelbiama, kad numatomi penki lengvieji automobiliai ir du komerciniai, orientuoti į skirtingus poreikius – nuo miestų iki profesionalaus naudojimo.

    Bendrovė pabrėžia, kad naujų automobilių kūrimas ir gamybos parengimas bus glaudžiai susieti su Europa. Kaip nurodoma, dalis projektų bus įgyvendinama pasitelkiant „Ford“ gamyklas Krajovoje Rumunijoje ir Valensijoje Ispanijoje.

    Nauji modeliai ir gamybos planai

    Vienas iš svarbiausių žingsnių – bendradarbiavimas su partneriais, leidžiantis sutaupyti kuriant platformas ir greičiau išleisti naujus modelius. 2025 metų pabaigoje „Ford“ buvo paskelbusi apie susitarimą naudotis „Renault“ platforma, ant kurios planuojama surinkti du elektrinius modelius Prancūzijoje.

    Pagal viešai aptartą planą tai turėtų būti mažas miesto automobilis ir vidutinio dydžio visureigis, kurių startas numatomas 2028 metais. Tokia kryptis rodo, kad gamintojas siekia išlaikyti elektrifikacijos tempą, bet kartu mažinti riziką, remdamasis jau parengtais techniniais sprendimais.

    Komercinis transportas ir pick-up kryptis

    Didelė dalis dėmesio tenka komerciniam segmentui, kur Europoje auga konkurencija ir iš tradicinių gamintojų, ir iš naujų rinkos dalyvių. „Ford“ planuoja dvi naujas „Ranger Super Duty“ modifikacijas, skirtas verslui ir viešosioms tarnyboms.

    „Verslui pristatysime dvi naujas „Ranger Super Duty“ versijas: vieną su benzininiu varikliu gelbėjimo tarnyboms, miškininkystei, kasybai, policijai ir kariuomenei, o kitą – elektrinę, skirtą intensyviam judėjimui miestuose“, – sakė „Ford Europe“ vadovas Jim Baumbick.

    Taip pat pabrėžiama, kad europiniams poreikiams gali būti pritaikomas ir pikapas, gaminamas „Ford“ padalinyje netoli Pretorijos Pietų Afrikoje. Tokie sprendimai leidžia greičiau pasiūlyti produktą rinkai, ypač kai daliai klientų svarbiausia yra darbinės savybės, o ne vien naujausios technologijos.

    Kodėl „Ford“ keičia toną Europoje

    „Ford“ tikslas – konkuruoti su sparčiai į Europą ateinančiais Kinijos automobilių gamintojais, tačiau tai daryti taupiau ir racionaliau. Įmonė akcentuoja, kad naujų klientų sieks ne vien didelėmis investicijomis, bet ir partnerystėmis, leidžiančiomis sumažinti kūrimo bei gamybos sąnaudas.

    Tokį kursą skatina ir rinkos realybė: Europoje griežtėja reikalavimai taršai, tačiau pirkėjų lūkesčiai dėl kainos išlieka aukšti, o elektromobilių paklausa skirtingose šalyse auga nevienodai. Todėl „Ford“ strategija, apimanti ir elektrinius, ir praktinius komercinius modelius, leidžia išskaidyti riziką iki 2029 metų.

  • „Ford“ akcijos per dvi dienas šovė beveik 20 proc.: ar tai naujas DI memų bumas po posūkio į energiją

    „Ford“ akcijos per dvi dienas šovė beveik 20 proc.: ar tai naujas DI memų bumas po posūkio į energiją

    „Ford“ akcijos per dvi prekybos sesijas pabrango beveik 20 proc., o rinkoje įsiplieskė diskusijos, ar šį šuolį kursto fundamentai, ar investuotojų euforija, panaši į memų akcijų bangas. Dalis analitikų šį judėjimą sieja su bendrovės plėtra į energijos kaupimo sprendimus ir su DI susijusiu duomenų centrų bumu.

    Per pastarąsias dienas „Ford“ kursas iš pradžių šoktelėjo apie 13 proc., o kitą sesiją dar pridėjo maždaug 6,7 proc. Iki tol savaitės pradžioje akcija buvo smukusi daugiau nei 2 proc., todėl toks posūkis prikaustė trumpalaikių spekuliantų ir institucinių investuotojų dėmesį.

    Kas pakeitė rinkos nuotaikas

    Šią savaitę „Ford“ pristatė „Ford Energy“ – visiškai kontroliuojamą dukterinę įmonę, kuri sieks tiekti baterijų energijos kaupimo sistemas, surenkamas JAV. Skelbiama, kad sprendimai orientuoti į komunalinių paslaugų bendroves, duomenų centrus bei stambius pramonės ir komercinius klientus.

    Toks žingsnis sutampa su augančiu elektros tinklų apkrovimu ir sparčiu duomenų centrų plėtros tempu, kurį didina DI paslaugų paklausa. Energijos kaupimas tampa kritine grandimi, nes padeda mažinti pikines apkrovas, stabilizuoti tinklą ir efektyviau integruoti atsinaujinančius šaltinius.

    Technologija ir geopolitika

    Investuotojai prisiminė ir ankstesnį „Ford“ planą bendradarbiauti su Kinijos baterijų gamintoja CATL, įgyvendinant elektromobilių baterijų projektą Mičigane. Partnerystė anksčiau sulaukė JAV politikų dėmesio, todėl bet kokios sąsajos su Kinijos technologijomis rinkoje vertinamos ir per reguliacinės rizikos prizmę.

    Analitikų vertinimu, „Ford“ pasirinktas modelis, kai technologijos licencijuojamos, o veiklos kontrolė išlaikoma JAV struktūroje, gali būti bandymas suderinti augimą su griežtėjančiais reikalavimais tiekimo grandinėms. Tokia strategija ypač aktuali, kai tarifų politika ir taisyklės dėl užsienio subjektų gali kisti gana greitai.

    „Energijos kaupimas yra naujas verslas, bet jie turi tinkamą technologiją“, – teigė „Morgan Stanley“ analitikų komanda.

    Ar tai memų akcijos scenarijus?

    „Barclays“ analitikų pastabose akcentuota, kad „Ford“ kartais geba pagauti rinkos memų nuotaikas, o pastarasis šuolis gali būti susietas su investuotojų ažiotažu dėl DI ir duomenų centrų. Tokiu atveju rinkos dalyviai linkę greitai pervertinti bendroves, kurios gali netiesiogiai laimėti iš infrastruktūros plėtros.

    Kita vertus, energijos kaupimo rinka reikalauja apčiuopiamų sutarčių, gamybinių pajėgumų ir patikimo aptarnavimo, todėl ilgalaikis akcijos vertės pagrindimas priklausys nuo rezultatų. Artimiausiais mėnesiais investuotojai labiausiai stebės, ar „Ford Energy“ paskelbs apie realius tiekimo susitarimus su stambiais komerciniais klientais ir didžiosiomis debesijos paslaugų įmonėmis.

  • „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ jau rėžė 20 000 etatų: ką DI darys toliau?

    „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ jau rėžė 20 000 etatų: ką DI darys toliau?

    JAV automobilių pramonės centre Detroite ryškėja nauja tendencija: didieji gamintojai sparčiai mažina biuruose dirbančių specialistų skaičių, o DI vis dažniau minimas kaip vienas iš lūžio veiksnių. Viešai skelbiami įmonių duomenys rodo, kad „Detroit Three“ – „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ – per šį dešimtmetį nuo ankstesnių pikų kartu sumažino daugiau kaip 20 000 JAV samdomų, ne gamybinės grandies darbuotojų.

    Skaičiuojama, kad tai sudaro apie 19 proc. jų bendros biurų darbuotojų bazės nuo aukščiausių pastarųjų metų lygių. Nors kiekvienos bendrovės sprendimus lėmė skirtingos aplinkybės, bendras vardiklis tas pats: automobilius vis labiau apibrėžia programinė įranga, elektrifikacija, automatizavimo sprendimai ir DI, keičiantys įprastas darbo funkcijas.

    Pokyčius viešai yra įvardiję ir įmonių vadovai, pabrėždami, kad DI pirmiausia palies pasikartojančias biuro užduotis. „DI paliks daug biuro darbuotojų už borto“, – sakė „Ford“ vadovas Jimas Farley, kalbėdamas apie tai, kad technologijos gali perimti didelę dalį rutininių procesų.

    Kur labiausiai mažėjo etatų

    Didžiausią mažinimą tarp Detroito trejeto pastaraisiais metais fiksavo „General Motors“. Bendrovė nuo 2022 iki 2025 metų pabaigos JAV sumažino maždaug 11 000 biuro darbuotojų, nors prieš tai buvo sparčiai plėtusi komandą ir 2022 metais buvo pasiekusi apie 58 000 JAV biuro darbuotojų ribą.

    „Ford“ korekcijas vykdė nuosaikiau: nuo 2020 metais buvusio piko biurų darbuotojų skaičius, viešų ataskaitų duomenimis, sumažėjo apie 5 300 ir pernai siekė maždaug 30 700. „Stellantis“ tuo pačiu laikotarpiu JAV biuro darbuotojų skaičių sumažino nuo maždaug 15 000 iki apie 11 000.

    Bendrai trijų gamintojų biuro darbuotojų skaičius maždaug 2022 metais buvo pasiekęs apie 102 000, o 2025 metų pabaigoje buvo kritęs iki maždaug 88 700. Tai reikšmingas nuosmukis, rodantis, kad pertvarkos nėra vienkartinės, o tampa ilgalaike strategijos dalimi.

    DI spaudimas biuro darbams

    Darbo rinkos analitikai pabrėžia, kad DI didžiausią spaudimą kuria pareigoms, kuriose daug pasikartojančių užduočių: administravimui, daliai finansų procesų, IT operacijoms ir net programavimui, jei darbas susijęs su standartizuotu kodavimu. Tuo pat metu automobilininkams atsiveria naujos kryptys, kuriose žmogiškų kompetencijų poreikis auga: kibernetinis saugumas, autonominio vairavimo sistemos, duomenų inžinerija, programiškai apibrėžti automobiliai.

    Pastaraisiais mėnesiais „General Motors“ papildomai mažino šimtus biuro darbuotojų, daugiausia IT veiklos srityse. Rinkoje tai siejama su tuo, kad įmonės peržiūri, kokias IT funkcijas gali automatizuoti, o kokias perkelti į naujas, su DI diegimu ir duomenimis susijusias komandas.

    „DI gali padaryti programuotoją gerokai produktyvesnį, bet jis nepadės, jei nežinai verslo“, – sakė su „General Motors“ dirbęs programuotojas ir duomenų specialistas, kalbėjęs apie kasdienį DI įrankių poveikį darbui.

    Atleidimai nereiškia, kad neieško žmonių

    Svarbu tai, kad Detroito trejeto mažinimai nebūtinai atspindi visą JAV automobilių sektorių. JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, motorinių transporto priemonių gamybos darbo vietų skaičius 2022–2025 metais mažėjo minimaliai ir siekė apie 285 800, tačiau šis rodiklis apima tiek biuro, tiek gamybos darbuotojus.

    Be to, ne visi gamintojai JAV mažina biuro komandų apimtis. Pavyzdžiui, „Toyota“ per pastaruosius metus JAV didino biuro darbuotojų skaičių, kas rodo, kad strategijos tarp rinkos dalyvių skiriasi, o talentų kova dėl programinės įrangos, duomenų ir saugumo specialistų tik aštrėja.

    Patys Detroito gamintojai taip pat toliau skelbia atrankas: jų karjeros puslapiuose vienu metu gali būti tūkstančiai atvirų pozicijų, o dalis jų tiesiogiai susijusios su DI. Praktikoje tai reiškia, kad mažinimai dažnai vyksta vienose funkcijose, o kitose – ypač susijusiose su naujos kartos automobiliais ir skaitmeniniais produktais – komandos stiprinamos.

    Konsultantai perspėja, kad beatodairiškas etatų karpymas gali atsisukti prieš pačias įmones: sumažėja institucinės žinios, lėtėja projektai, o kritiniai talentai renkasi konkurentus. Dėl to vis dažniau kalbama ne apie „kiek atleisti“, o apie tai, kaip perprojektuoti darbą taip, kad DI didintų produktyvumą ir leistų greičiau kurti naujus produktus.

  • „Ford“ ištraukė slaptą elektromobilių padalinį: ruošia pigesnį elektrinį pikapą

    „Ford“ ištraukė slaptą elektromobilių padalinį: ruošia pigesnį elektrinį pikapą

    „Ford“ JAV Long Biče pristatė iki šiol mažai viešintą pažangios elektromobilių kūrimo komandą ir naują elektrinių automobilių vystymo centrą. Nors rinka lėtėja, o dalis gamintojų peržiūri planus, bendrovė tvirtina nemažinanti ambicijų kurti naujos kartos, masinei rinkai skirtus modelius.

    Sprendimas viešiau kalbėti apie vadinamąją slaptą komandą siejamas su siekiu sumažinti elektromobilių savikainą ir priartėti prie pelningumo. „Ford“ elektromobilių padalinys „Model e“ pastaraisiais metais fiksavo milijardinius nuostolius, todėl įmonė akcentuoja efektyvumą, gamybos supaprastinimą ir mažesnes investicijas, palyginti su ankstesniais planais.

    „Judrumas yra esminis dalykas: turėjome prisitaikyti prie skirtingų rinkos sąlygų ir stiprių priešpriešinių vėjų“, – sakė „Ford“ elektromobilių produktų vadovas Alanas Clarke’as.

    Pagrindinis „Ford“ statymas dabar yra nauja platforma, įmonės vadinama Universal Electric Vehicle (UEV). Ji kuriama nuo nulio, kad būtų galima gaminti pigesnius elektromobilius, kurių kaštai būtų artimesni benzininių ar hibridinių automobilių lygiui, o kainos labiau atitiktų pirkėjų lūkesčius.

    Pirmasis UEV pagrindu planuojamas modelis – vidutinio dydžio elektrinis pikapas, skirtas Šiaurės Amerikai. JAV rinkoje „Ford“ taikosi į maždaug 30 000 JAV dolerių segmentą, kas pagal dabartinį valiutų kursą sudarytų apie 28 000 eurų, tačiau galutinė kaina priklausys nuo komplektacijų ir rinkos sąlygų.

    „Vidutinio dydžio pikapas, mano vertinimu, neturės tiesioginių konkurentų nei pagal kainą, nei pagal patį pasiūlymą“, – sakė A. Clarke’as.

    Bendrovė platformos konkurencingumą aiškina technologiniais sprendimais, tarp jų – 48 voltų elektros architektūra, mažesnė baterija ir ličio geležies fosfato (LFP) elementai, kuriuos planuojama gaminti JAV. LFP chemija pastaraisiais metais plačiai įsitvirtino dėl mažesnės kainos ir ilgaamžiškumo, nors įprastai pasižymi mažesniu energijos tankiu nei kai kurios kitos baterijų sudėtys.

    „Ford“ taip pat akcentuoja gamybos supaprastinimą: mažiau detalių, mažiau tvirtinimo elementų ir greitesnį surinkimą. Vienas ryškesnių pavyzdžių – didelių kėbulo dalių liejimas, kai didelės konstrukcinės dalys formuojamos vienu etapu, taip mažinant komponentų skaičių ir surinkimo sudėtingumą.

    Šie planai pristatomi tuo metu, kai elektromobilių paklausa daugelyje rinkų auga lėčiau nei prognozuota, o gamintojai skaičiuoja nuostolius dėl aukštos baterijų kainos, kainų karo ir investicijų į gamyklas. Prie neapibrėžtumo prisideda ir kintančios valstybės paramos schemos bei mokesčių politika, galinti keisti galutinę kainą pirkėjui.

    „Ford“ vadovybė taip pat įvardija stiprėjančią Kinijos gamintojų konkurenciją, ypač Europoje ir besivystančiose rinkose. Konsultacijų bendrovių vertinimu, kai kurie Kinijos startuoliai naujus modelius sukuria per maždaug 20 mėnesių, o tai yra gerokai greičiau nei tradicinių gamintojų ciklai, todėl konkurencinis spaudimas didėja ne tik kainomis, bet ir modelių atnaujinimo tempu.

    Long Biče atidarytas elektrinių automobilių vystymo centras turėtų tapti baze būsimiems UEV šeimos projektams. „Ford“ teigimu, komplekse jau dirba apie 350 darbuotojų iš skirtingų industrijų, o papildomai plėtojamos bandymų ir validacijos erdvės, kad nauji modeliai būtų kuriami greičiau ir pigiau.

  • Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kas derinama su Europos gigantais

    Europos automobilių pramonėje bręsta pokytis: keli Kinijos koncernai ieško galimybių pradėti gamybą Senajame žemyne, perimdami ar dalindamiesi esamomis gamyklomis. Tarptautinėje žiniasklaidoje minimos derybos su Stellantis ir Ford.

    Tarp suinteresuotų įmonių įvardijamos Dongfeng, Hongqi, „Xiaomi“, Xpeng ir Geely. Joms vietinė gamyba Europoje reikštų ne tik trumpesnes logistikos grandines, bet ir greitesnį prisitaikymą prie regiono reguliavimo bei pirkėjų lūkesčių.

    Kodėl Kinijos markės skuba į Europą

    Pagrindinė priežastis – Europos Sąjungos taikomi papildomi muitai daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių. Gamyba Europoje leistų Kinijos gamintojams mažinti kainų spaudimą ir išvengti dalies prekybos barjerų, išlaikant konkurencingumą.

    Ši dinamika sutampa su tuo, kad kai kurios Europos gamyklos pastaraisiais metais dirba ne visu pajėgumu. Esant mažesniam užsakymų srautui, bendri projektai ar gamybos dalijimasis gali tapti būdu išlaikyti gamyklas veikiančias ir sumažinti vieneto savikainą.

    Kurios gamyklos minimos ir ką tai reikštų rinkai

    Didžiausias dėmesys, remiantis viešai skelbtais signalais, krypsta į Stellantis valdomus pajėgumus Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Skelbiama, kad dalies šių gamyklų pajėgumų panaudojimas siekia apie 50 proc., o tai didina spaudimą ieškoti naujų veiklos modelių.

    Stellantis iššūkius iliustruoja ir gamybos kritimai kai kuriose šalyse bei restruktūrizavimo planai, kai dalis objektų perorientuojami į kitą veiklą, pavyzdžiui, atsarginių dalių centrus. Tokiose sąlygose partnerystė su išorės gamintojais gali atrodyti kaip pragmatiškas sprendimas, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikės Europos prekės ženklų strategijos.

    Greta gamybos scenarijų minimi ir ambicingesni tikslai, įskaitant domėjimąsi Stellantis priklausančiu Maserati. Jei tokie planai įgautų realų pavidalą, tai reikštų, kad Kinijos koncernai siekia ne vien surinkimo linijų Europoje, bet ir stipresnio įsitvirtinimo per istorinius Europos prekės ženklus.

    Lygiagrečiai viešojoje erdvėje aptariamos ir derybos su Ford dėl galimos Kinijos gamintojų produkcijos gamybos Valensijos regione. Sėkmės atveju Europos rinkoje galėtų atsirasti daugiau automobilių, pagamintų vietoje, bet pažymėtų naujais logotipais, o tai sustiprintų konkurenciją kainomis ir technologijomis, ypač elektromobilių segmente.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie sandoriai būtų naudingi ir rizikingi vienu metu: jie gali padėti išlaikyti darbo vietas ir gamyklų veiklą, bet kartu didina priklausomybę nuo išorės žaidėjų ir aštrina konkurenciją Europos gamintojams. Galutinį vaizdą lems tai, ar derybos virs konkrečiais susitarimais, ir kokias sąlygas dėl investicijų, tiekimo grandinių bei technologijų dalijimosi pavyks suderinti.

  • „Ford“ kelia 2026 metų prognozę: 1,2 mlrd. eurų tarifų grąžinimas uždengė brangstančias žaliavas

    „Ford“ kelia 2026 metų prognozę: 1,2 mlrd. eurų tarifų grąžinimas uždengė brangstančias žaliavas

    JAV automobilių gamintoja „Ford“ pakėlė 2026 metų finansines prognozes po to, kai pirmąjį ketvirtį pranoko Volstrito lūkesčius. Esminiu postūmiu tapo maždaug 1,2 mlrd. eurų vertės tarifų grąžinimas, susijęs su JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimu dėl dalies anksčiau įvestų muitų teisėtumo.

    Investuotojai į naujieną sureagavo greitai: po prekybos sesijos „Ford“ akcijos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc. Bendrovė pabrėžė, kad grąžintinų sumų procesas dar nėra baigtas, tačiau apskaitoje nauda pripažinta tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas teismo sprendimas.

    Pelnas šoktelėjo, pardavimai krito

    „Ford“ pranešė, kad bendros pajamos per ketvirtį išaugo iki maždaug 40,0 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 2,3 mlrd. eurų. Tuo pat metu didmeninės automobilių apimtys smuktelėjo apie 4 proc., tačiau rezultatus stiprino palankesnis parduodamų modelių miksas ir kainodara.

    Veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius, eliminuojant vienkartinius veiksnius, šoktelėjo iki maždaug 3,2 mlrd. eurų. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad automobilių sektoriuje tokie koregavimai dažni, nes jie leidžia aiškiau atskirti nuolatinės veiklos rezultatą nuo išskirtinių įvykių.

    Prognozė geresnė, bet rizikos išlieka

    Atnaujintose 2026 metų gairėse „Ford“ dabar tikisi 7,9–9,8 mlrd. eurų koreguoto veiklos pelno, kai anksčiau prognozavo 7,4–9,3 mlrd. eurų. Laisvųjų pinigų srautų prognozė išlaikyta maždaug 4,6–5,6 mlrd. eurų intervale, o investicijos į ilgalaikį turtą planuojamos apie 8,8–9,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad šiose gairėse neįvertintos galimos didesnės geopolitinės įtampos pasekmės ar ryškesnis JAV ekonomikos sulėtėjimas. Tokie veiksniai gali smarkiai pakeisti tiek paklausą, tiek tiekimo grandinių ir žaliavų kaštus.

    Brangstantis aliuminis ir spaudimas elektromobiliams

    Finansų vadovė Sherry House teigė, kad ketvirčio rezultatus lėmė ne vien tarifų grąžinimas, o ir geresnė kainodara bei augančios programinės įrangos ir paslaugų pajamos. Vis dėlto tarifų grąžinimas padeda amortizuoti planuojamą maždaug 930 mln. eurų papildomą žaliavų, ypač aliuminio, brangimą per metus.

    „Didžioji dalis pagerėjimo atėjo ne vien dėl tarifų, o dėl stipresnio produktų miksavimo, kainodaros ir augančių paslaugų“, – sakė Sherry House.

    Elektromobilių padalinys „Model e“ nuostolius sumažino, tačiau segmentas tebėra nuostolingas: ketvirčio minusas siekė apie 720 mln. eurų. Bendrovė taip pat fiksavo ryškų elektromobilių pardavimų smukimą, atspindintį platesnę rinkos tendenciją, kai pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o gamintojai intensyvina akcijas ir koreguoja gamybos planus.

    Tuo pat metu tradicinis „Blue“ verslas ir komercinis „Pro“ padalinys išliko pagrindiniais pelno generatoriais. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad pereinamasis laikotarpis į elektrifikaciją didiesiems gamintojams tebėra finansiškai sudėtingas, o trumpuoju laikotarpiu svarbiausią stabilumą suteikia pelningesni vidaus degimo ir komerciniai modeliai.

  • Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    JAV automobilių gamintojai šią savaitę skelbia pirmojo ketvirčio rezultatus, o analitikų dėmesys krypsta į tai, kaip bendrovės atlaikė brangstančių žaliavų ir energijos kainų spaudimą. Dėl geopolitinės įtampos rinkoje svyruoja naftos ir metalų kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybos savikainą.

    Volstritas santykinai palankiausiai vertina „General Motors“, kuriai prognozuojamas tvirtesnis ketvirtis nei konkurentams. Tuo metu „Ford“ tenka spręsti tiekimo grandinės ir kaštų iššūkius, o „Stellantis“ investuotojai ieško ženklų, kad atsigavimo planas iš tiesų pradeda veikti.

    Remiantis rinkos konsensusu, „General Motors“ pirmąjį ketvirtį galėjo uždirbti apie 2,61 dolerio pakoreguoto pelno akcijai, o „Ford“ – apie 0,19 dolerio. „Stellantis“ ketvirčio palyginimas pagal tą pačią metodiką dažnai būna sudėtingesnis, tačiau metų prognozėse buvo minima maždaug 0,73 euro pelno akcijai kryptis.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad didesnės sąnaudos gali priversti gamintojus atsargiau vertinti metų gaires. Ši rizika ypač aktuali dėl logistikos, energijos ir metalų kainų, kurios gali smogti maržoms net ir išlaikant automobilių kainas.

    „General Motors“: stabilumo testas

    „General Motors“ investuotojai stebi, ar bendrovė išlaikys metų prognozes ir kaip vertins elektromobilių strategijos korekcijas. Pastaraisiais metais gamintojai vis dažniau kalba apie lėtesnį perėjimą prie vien elektra varomų modelių, nes paklausa auga netolygiai, o nuolaidos mažina pelningumą.

    Įmonės finansų vadovas Paulas Jacobsonas anksčiau yra pabrėžęs, kad metų pradžia buvo viena stabiliausių per pastaruosius penkerius metus. Rinka tikisi, kad „General Motors“ pademonstruos discipliną kaštų valdyme ir laisvųjų pinigų srautų generavime, kas ypač svarbu didelių investicijų laikotarpiu.

    Analitikai taip pat vertina, ar pelningumą gali paremti didesnis dėmesys įperkamiems modeliams ir tradiciškai stipriems pikapų segmentams. Būtent didelių automobilių atnaujinimai ir kainodaros atsparumas dažnai lemia, ar ketvirčio rezultatai viršija lūkesčius.

    „Ford“: brangstantys metalai ir gamybos rizikos

    „Ford“ situacija, lyginant su pagrindiniu konkurentu, laikoma labiau banguojančia. Bendrovei iššūkių kelia tiekimo sutrikimai ir brangstantis aliuminis, kuris yra kritiškai svarbus F serijos pikapų gamybai.

    Po incidentų tiekėjų grandinėje „Ford“ teko ieškoti alternatyvių aliuminio šaltinių, o tai pirmą metų pusmetį galėjo padidinti savikainą. Papildomą spaudimą sukūrė ir padidėjusios žaliavų kainos, kurios, rinkos vertinimu, gali atidėti pelno pagerėjimą net ir augant pardavimams.

    Investuotojai taip pat skaičiuoja, ar „Ford“ pavyks kompensuoti prarastus gamybos apimtis ir išlaikyti planuotą metų tempą. Jei gamybos atstatymas užtruktų, tai galėtų paveikti tiek pajamas, tiek veiklos pelną.

    „Stellantis“: atsigavimo planas po nuostolių

    „Stellantis“ atveju pagrindinis klausimas, ar pardavimų ir siuntų augimas virsta tvaresniu pelningumu. Bendrovė skelbė, kad pirmąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai augo apie 12 proc., o JAV rinkoje buvo fiksuotas nuosaikus augimas.

    Didelė dalis JAV pardavimų tradiciškai tenka „Jeep“ ir „Ram“ prekės ženklams, kurie yra svarbūs pinigų srautams. Tačiau investuotojai jautriai vertina, ar vien šių modelių pakanka atsverti restruktūrizacijos kaštus ir konkurenciją dėl kainų.

    Po didelių nurašymų ir strateginių korekcijų bendrovė žada vykdymo metus ir laipsnišką rodiklių gerėjimą. Rinka laukia ir aiškesnių signalų apie tolesnes investicijas, modelių planus bei tai, kaip „Stellantis“ valdys perėjimo nuo elektromobilių optimizmo prie pragmatiškesnės paklausos realybės pasekmes.

    Rezultatų skelbimo kalendorius išlieka įtemptas: „General Motors“ turėtų pranešti pirmoji, po jos sektų „Ford“, o savaitės pabaigoje – „Stellantis“. Šie pranešimai gali nulemti, ar investuotojų nuotaikas labiau stiprins tikėjimas stabilizacija, ar baimė dėl kaštų šoko.