CP v2

Tag: Formaldehidas

  • Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Ką parodė EU-OSHA apklausa?

    Europos sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriaus darbuotojai darbe dažnai susiduria su veiksniais, didinančiais vėžio riziką, rodo Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atlikta Darbuotojų poveikio apklausa.

    Joje nustatyta, kad 29,5 proc. šio sektoriaus darbuotojų per paskutinę darbo savaitę patyrė bent vieno su vėžiu siejamo rizikos veiksnio poveikį, o 7,8 proc. nurodė susidūrę su dviem ar daugiau rizikų.

    EU-OSHA primena, kad vėžys išlieka pagrindine su darbu susijusių mirčių priežastimi Europos Sąjungoje. Skaičiuojama, jog kasmet tai lemia apie 100 000 mirčių, o milijonai žmonių kasdien dirba aplinkoje, kurioje galimas kancerogenų poveikis.

    Apklausa vykdyta 2022–2023 metais, telefonu apklausiant 24 402 darbuotojus Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje ir Ispanijoje. Vertintas kontaktas su 24 žinomais vėžio rizikos veiksniais, aktualiais ES darbo aplinkai.

    Dažniausios rizikos sveikatos sektoriuje

    Tyrimo duomenimis, sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojai dažniausiai minėjo jonizuojančiąją spinduliuotę (7,4 proc.). Toliau rikiuojasi dyzelinių variklių išmetamosios dujos (6,2 proc.) ir saulės ultravioletinė spinduliuotė (6,1 proc.).

    Tarp dažniau pasitaikančių cheminių veiksnių išskirtas formaldehidas (5,2 proc.) ir benzenas (4,8 proc.). Tyrime pažymėta, kad formaldehidas ir etileno oksidas dažniau buvo siejami su didesnio intensyvumo poveikiu, nes šios medžiagos naudojamos dezinfekcijai ir sterilizacijai.

    „Nepaisant reikšmės, rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriuje, istoriškai buvo mažiau matomos nei kituose ekonomikos sektoriuose“, – sakė Barselonos pasaulinės sveikatos instituto (ISGlobal) tyrimo bendraautorė Michelle Turner.

    „Šis tyrimas parodo, kad reikia prevencijos strategijų, pritaikytų realioms darbo sąlygoms šiame sektoriuje“, – pridūrė ji.

    Kaip susidaro poveikis?

    Specialistai pabrėžia, kad per karjerą darbuotojai gali patirti kelių rizikos veiksnių poveikį, o būtent darbo vieta dažnai lemia ilgesnį kontaktą su pavojingomis medžiagomis. Tai svarbi vėžio prevencijos kryptis, nes kolektyvai gali būti veikiami didesnių koncentracijų ir ilgesnį laiką.

    Sveikatos priežiūroje poveikio šaltiniai įvairūs: nuo valymo chemikalų iki procedūrų, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos. Pavyzdžiui, darbas su rentgeno įranga ar radioizotopais didina jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tikimybę, o nepakankamos apsaugos atveju tai siejama su ląstelių pažeidimų rizika.

    Apklausoje įvardytos ir konkrečios situacijos, kuriose rizikos išryškėja labiausiai. Dyzelinių transporto priemonių vairuotojai ir mechanikai dažniau susiduria su dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, o anatomijos laboratorijose dirbantys žmonės gali patirti didesnį formaldehido poveikį.

    Taip pat paminėti dantų technikai, gaminantys vainikėlius, protezus ar tiltus, kurių darbe gali pasitaikyti įkvepiamų kristalinio silicio dalelių. Tyrėjai akcentuoja, kad prevencijos priemonės turi atitikti konkrečias darbo užduotis, o ne būti vien formalus reikalavimas.

    Sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius yra vienas didžiausių Europoje ir apima apie 11 proc. visos darbo jėgos, tai yra daugiau nei 21,6 mln. žmonių. Dėl to net ir santykinai nedidelis rizikų paplitimas gali reikšti didelį paveiktų darbuotojų skaičių.

  • Tyrimas: rūkas pilnas gyvybės ir gali mažinti oro taršą, bet jo vandens saugumas kelia klausimų

    Rūkas nėra vien sterili vandens lašelių dulksna ore – mokslininkų vertinimu, tai gali būti aktyvi mikroorganizmų terpė, kurioje bakterijos ne tik išlieka, bet ir auga. Nauji stebėjimai rodo, kad dalis rūko mikrobų gali prisidėti prie tam tikrų oro teršalų skaidymo.

    Tyrėjai, analizavę rūko lašelius ir oro mėginius prieš bei po rūko susidarymo, nustatė, kad nors bakterijų aptinkama ne kiekviename lašelyje, bendras jų kiekis visame rūko tūryje gali būti labai didelis. Skaičiuojama, kad viename rūko vandens lašelyje kartais gali būti apie 10 milijonų bakterijų.

    Didžiausią dėmesį tyrime patraukė metilobakterijos – mikroorganizmų grupė, galinti maitintis paprastais anglies junginiais. Tarp jų minimas ir formaldehidas – ore pasitaikantis teršalas, siejamas su fotocheminiu smogu ir prastesne oro kokybe.

    Mokslininkai pastebėjo, kad rūko aplinkoje bakterijos gali didėti ir dalytis, o formaldehidą naudoti kaip „kuro“ šaltinį augimui. Kai teršalo koncentracija tampa per didelė ir joms pačioms pavojinga, dalis bakterijų jį suskaido į anglies dioksidą, taip stabilizuodamos savo aplinką.

    Tokiu būdu mikroorganizmai veikia ne dėl „oro valymo“ tikslo, o dėl išlikimo: naudodamos teršalus kaip maisto šaltinį jos keičia cheminių medžiagų sudėtį ore. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog rūkas automatiškai panaikina taršą ar gali pakeisti emisijų mažinimo priemones.

    Ilgą laiką kai kuriose pasaulio vietovėse rūko vandens surinkimas buvo laikomas patraukliu būdu gauti geriamojo vandens regionuose, kur trūksta kritulių. Rūkas dažnai įsivaizduojamas kaip švarus, „natūraliai filtruotas“ vandens šaltinis.

    Tačiau nauji duomenys primena paprastą taisyklę: rūko vanduo nėra sterilus ir gali turėti tiek gyvų bakterijų, tiek ore esančių cheminių priemaišų. Dėl to prieš vartojimą tokį vandenį reikėtų tirti ir, jei planuojama gerti, atitinkamai apdoroti, nes sudėtis gali skirtis priklausomai nuo vietovės, taršos šaltinių ir meteorologinių sąlygų.

    Šie rezultatai stiprina kryptį, kuri vis dažniau akcentuojama atmosferos moksluose: biologiniai procesai ore ir debesų bei rūko lašeliuose gali turėti realų, nors ir ribotą, poveikį cheminių junginių apykaitai. Kitaip tariant, atmosferoje vyksta ne tik fizika ir chemija, bet ir biologija.

    Kartu mokslininkai pabrėžia neapibrėžtumą: dar nėra iki galo aišku, kokių rūšių mikroorganizmų rūke būna skirtinguose regionuose ir kokiomis koncentracijomis jie gali paveikti konkrečius teršalus. Dėl to tolimesni tyrimai sieks tiksliau įvertinti, kada ir kokiomis sąlygomis rūkas tampa reikšmingu „reaktoriumi“ ore vykstantiems procesams.

  • Onkologai ragina atsisakyti namų oro gaiviklių: kuo pavojingi kvapai ir kaip vėdinti saugiau

    Dalis žmonių vėžio riziką sieja tik su genetika ar rūkymu, tačiau specialistai vis dažniau primena ir apie kasdienius veiksnius namuose. Vienas jų – patalpų oras ir tai, ką į jį išskiria buitinės priemonės, ypač kvapikliai.

    Gydytojai onkologai pabrėžia, kad tikslas nėra gąsdinti ar teigti, jog vienas papurškimas sukelia ligą. Esmė – mažinti ilgalaikę, nuolat pasikartojančią cheminių medžiagų ekspoziciją, kuri metų metus kaupiasi kaip papildoma našta organizmui.

    Purškiami, į elektros lizdą įstatomi ar automobiliui skirti oro gaivikliai dažnai veikia ne „gaivinimo“, o kvapų maskavimo principu. Malonus aromatas neretai reiškia, kad į patalpų orą patenka lakiųjų organinių junginių mišinys.

    Medicinos ir visuomenės sveikatos institucijos yra ne kartą atkreipusios dėmesį, kad patalpų oro tarša gali būti reikšminga, ypač blogai vėdinamose erdvėse. Tokia tarša siejama su kvėpavimo takų dirginimu, astmos paūmėjimu ir kitais ilgalaikiais poveikiais, o kai kurios medžiagos klasifikuojamos kaip kancerogeninės.

    Didžiausia problema – ne vienas konkretus prekės ženklas, o tai, kad kvapikliuose gali būti medžiagų grupių, kurios kelia klausimų dėl saugumo. Tarp jų minimi ftalatai (kvapo „ilgaamžiškumui“) ir terpenai, kurie ore gali reaguoti su kitais junginiais.

    Taip pat aptariamos tokios medžiagos kaip formaldehidas ar benzenas, kurios siejamos su sveikatos rizika ir yra griežtai vertinamos tarptautinių agentūrų. Net kai koncentracijos būna nedidelės, svarbus tampa pasikartojimas ir bendra ekspozicija per ilgą laiką.

    Onkologai ir visuomenės sveikatos specialistai dažniausiai siūlo paprastą principą: ne užmaskuoti kvapą, o pašalinti jo šaltinį. Tam pirmiausia padeda reguliarus vėdinimas, ypač po maisto gaminimo, valymo ar naudojant chemines priemones.

    Jei namuose norisi „gaivos“, saugesnė kryptis – neutralizuoti kvapus neį orą išskiriančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda ar aktyvinta anglimi. Taip pat padeda drėgmės kontrolė, nes pelėsis ir drėgnos patalpos yra vienas dažniausių užsitęsusio kvapo šaltinių.

    Ekspertai primena, kad kvapikliai yra tik viena dėlionės dalis: patalpų oro kokybei įtakos turi baldų ir apdailos medžiagų išskiriami junginiai, dažai, tirpikliai, intensyvūs valikliai. Dėl to verta rinktis mažiau kvapius produktus, o po remonto ar dažymo – ilgiau ir dažniau vėdinti.

    Galiausiai, onkologinės rizikos mažinimas dažniausiai remiasi visuma: nerūkymas, sveika kūno masė, fizinis aktyvumas, saulės spinduliuotės kontrolė ir dalyvavimas patikrose pagal amžių. Tačiau ir kasdieniai sprendimai namuose, tokie kaip atsisakymas kvapiklių, gali būti racionalus žingsnis mažinant nereikalingą cheminių medžiagų foną.

  • ADAC ištyrė naujų automobilių kvapus: „BYD“ išsiskyrė blogiausiai, kaitra viską pablogina

    ADAC ištyrė naujų automobilių kvapus: „BYD“ išsiskyrė blogiausiai, kaitra viską pablogina

    Naujo automobilio kvapas daugeliui vairuotojų yra maloni saloninio automobilio patirties dalis, tačiau jį sukelia ne romantika, o iš plastikų, klijų, putų ir apmušalų į orą išsiskiriančios cheminės medžiagos. Vokietijos automobilių klubas ADAC kartu su Fraunhofer IBP institutu laboratorijoje patikrino, kiek tokių junginių aptinkama naujuose automobiliuose ir kaip tai kinta skirtingomis sąlygomis.

    Tyrime buvo analizuojami vadinamieji lakieji organiniai junginiai, dažnai apibendrinami terminu VOC, kurių naujo automobilio salone gali būti aptinkama daugiau nei 150. Tarp jų minimi formaldehidas, benzenas, toluenas, etilbenzenas, ksilenas ir stirenas, o dalis šių medžiagų gali dirginti gleivines ar sukelti galvos skausmus jautresniems žmonėms.

    Ypatingas dėmesys skirtas formaldehidui, nes jis pasižymi aštriu, dirginančiu kvapu, gali dirginti akis ir viršutinius kvėpavimo takus, o tarptautinėje klasifikacijoje siejamas su onkologine rizika. ADAC pabrėžė, kad reali koncentracija priklauso ne tik nuo medžiagų, bet ir nuo salono temperatūros bei automobilio amžiaus, nes naujos medžiagos intensyviausiai garuoja pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais.

    Tyrime dalyvavo keturi automobiliai: „Volkswagen“ Golf eTSI, „Dacia“ Spring, „BYD“ Seal 6 DM-i Touring ir „Hyundai“ Kona Hybrid, kurių amžius bandymo metu svyravo nuo 39 iki 216 dienų. „Volkswagen“ Golf vėliau buvo pakartotinai patikrintas po maždaug 200 dienų, siekiant įvertinti, ar senstant situacija pastebimai gerėja.

    Automobiliai buvo matuojami trimis režimais: esant 23 laipsnių temperatūrai, po stipraus salono įkaitinimo stovint ir važiuojant su įjungta ventiliacija bei oro kondicionieriumi. Matuota pagal DIN ISO 12219-1 metodiką, o kvapo intensyvumas vertintas šešiabalėje VDA 270 skalėje nuo beveik nejuntamo iki sunkiai pakeliamo.

    Kvapo vertinime ryškiausiai išsiskyrė „Dacia“ Spring, surinkusi geriausius balus tiek esant 23 laipsniams, tiek po įkaitinimo. „Hyundai“ Kona Hybrid liko per vidurį, „BYD“ Seal 6 DM-i Touring gavo prastesnį, bet stabilų įvertinimą abiem sąlygomis, o „Volkswagen“ Golf po įkaitinimo kvapu suprastėjo labiausiai.

    Esant 23 laipsniams visi keturi automobiliai atitiko būsimą formaldehido ribą 0,062 miligramo kubiniame metre ir buvo žemiau orientacinės 0,10 miligramo kubiniame metre vertės. Tačiau po salono įkaitinimo „Volkswagen“, „Dacia“ ir „BYD“ rodikliai jau viršijo ADAC minimą orientacinį lygį, o važiuojant su aktyvia ventiliacija koncentracijos visais atvejais akivaizdžiai mažėjo.

    „BYD“ šiame bandyme išsiskyrė dėl atskirų medžiagų: tai buvo vienintelis automobilis, kuriame viršyta 0,10 miligramo kubiniame metre ksileno vertė, o bendras TVOC rodiklis buvo didžiausias. ADAC taip pat pažymėjo, kad esant 23 laipsniams visi tirti automobiliai viršijo 0,95 miligramo kubiniame metre orientacinę TVOC vertę, tačiau „BYD“ atveju jis buvo aukščiausias ir, įjungus ventiliaciją, mažėjo santykinai lėčiau.

    „Nė vienas iš keturių tirtų automobilių nesukėlė tiesioginės grėsmės sveikatai“, – nurodė ADAC išvadose.

    Vis dėlto klubas pabrėžė, kad tema nėra vien kvapo klausimas, nes kaitra gali staigiai padidinti junginių koncentraciją, o tai jautresniems žmonėms gali sukelti dirginimą, galvos skausmą ar svaigimą. Praktinis patarimas paprastas: po automobilio stovėjimo saulėje pirmiausia praverti langus, išvėdinti saloną ir tik tada važiuoti, įjungus oro kondicionierių bei intensyvesnę ventiliaciją.

  • Tonga ugnikalnio sprogimas atskleidė netikėtą efektą: jo dujų debesis galėjo mažinti metaną

    Tonga ugnikalnio sprogimas atskleidė netikėtą efektą: jo dujų debesis galėjo mažinti metaną

    2022 metais Tonga regione įvykęs Hunga Tonga-Hunga Ha’apai ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių šiuolaikinėje stebėjimų istorijoje. Smūgio banga kelis kartus apskriejo Žemę, o į viršutinius atmosferos sluoksnius pakilo milžiniški pelenų ir vandens garų kiekiai, sukėlę cunamį ir sutrikdymus, fiksuotus skirtinguose žemynuose.

    Mokslininkai iki šiol aiškinasi, kaip tokio masto įvykiai keičia atmosferos chemiją ir klimatą. Nauji tyrimai rodo, kad po išsiveržimo susiformavęs dujų ir aerozolių debesis galėjo suaktyvinti reakcijas, kurios spartina metano irimą, o tai iš dalies keičia iki šiol vyravusį požiūrį į procesus stratosferoje.

    Analizuodami palydovinius matavimus, tyrėjai išskirtinai dideliame debesyje po išsiveržimo aptiko neįprastai aukštas formaldehido koncentracijas. Formaldehidas yra vienas iš junginių, susidarančių atmosferoje skaidantis metanui, todėl toks signalas leidžia daryti išvadą, kad debesyje kelias dienas vyko intensyvus metano oksidavimas.

    Šis efektas nustebino dėl vietos, kur jis pastebėtas. Panašūs mechanizmai anksčiau buvo sieti daugiausia su žemesniais atmosferos sluoksniais, tačiau šį kartą reakcijų pėdsakai aptikti aukštai stratosferoje, kur sąlygos yra kitokios: mažiau vandens garų, kitoks spinduliuotės režimas ir mažesnis aerozolių kiekis.

    Vienas iš siūlomų paaiškinimų susijęs su tuo, kad į stratosferą kartu pateko sūraus jūros vandens lašeliai ir vulkaninės dalelės. Veikiant saulės šviesai, tokiose aerozolių sistemose gali lengviau susidaryti itin reaktyvios chloro formos, kurios skatina grandinines reakcijas, ardančias metaną ir paliekančias formaldehido pėdsaką.

    „Didžiausias netikėtumas buvo tai, kad panašus mechanizmas suveikė ne troposferoje, o aukštai stratosferoje, kur įprastai tikimės visai kitokios chemijos“, – sakė Kopenhagos universiteto profesorius Matthew Johnson.

    Hunga Tonga-Hunga Ha’apai išsiveržimas išskirtinis ir tuo, kad į stratosferą pateko neįprastai daug vandens garų. Toks vandens injekcijos mastas gali keisti radiacinį balansą ir temperatūrų pasiskirstymą, o kartu sudaryti palankesnes sąlygas netipinėms cheminėms reakcijoms, kurios paprastai būna silpnesnės arba sunkiai aptinkamos.

    Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie ilgalaikį sprendimą metano problemai, o apie retą natūralų eksperimentą, leidžiantį geriau suprasti, kaip šiltnamio dujos skyla atmosferoje. Metanas yra vienas reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių teršalų, todėl bet kokios įžvalgos apie jo irimo kelius, ypač prastai ištirtuose aukštuose atmosferos sluoksniuose, padeda tikslinti klimato modelius.