JAV kariuomenės bandymai su naujomis technologijomis Fort Irwin poligone Kalifornijoje parodė, kad dalis pažangių sprendimų mūšio lauko sąlygomis vis dar stringa. Pratybose Project Convergence Capstone 6 tikrinta, kaip veikia DI, dronai, autonominės sistemos ir naujos kartos vadovavimo tinklas NGC2.
Eksperimentas vyko aplinkoje, artimoje realiam konfliktui, todėl didžiausiu išbandymu tapo ne laboratoriniai scenarijai, o karštis, dulkės ir ryšio trukdžiai. Mojavos dykumoje temperatūra kilo iki maždaug 43 laipsnių, o tai sukėlė įrangos perkaitimą ir veikimo sutrikimus.
Per bandymus fiksuota, kad dalis įrenginių veikė trumpiau, nei buvo deklaruojama, o dronų baterijų ištvermė prastėjo karštyje. Taip pat pasitaikė ryšio praradimų: kalvos ir uolėti keterų ruožai slopino signalą, o elektromagnetiniai trikdžiai ir kova dėl dažnių juostų apsunkino stabilų duomenų perdavimą.
Dalis sprendimų, pristatomų kaip autonominiai, realybėje pareikalavo nuolatinės žmonių priežiūros. Kariams teko perimti valdymą, taisyti klaidas, atkurti nutrūkusius ryšius ir rankiniu būdu „gelbėti“ misijas, kai automatika nebesuvaldė situacijos.
Žiniasklaidoje minėta ir improvizacija lauke, kai perkaitusius palydovinio ryšio terminalus teko vėsinti po ranka turimomis priemonėmis. Tokie epizodai išryškino elementarią, bet kritiškai svarbią pamoką: patikimas energijos tiekimas ir aušinimas karo sąlygomis gali lemti ne mažiau nei programinės įrangos pažanga.
Kas yra NGC2 ir ko siekiama
NGC2, arba Next Generation Command and Control, kuriamas kaip vieninga aparatūros ir programinės įrangos ekosistema, apimanti infrastruktūrą, ryšį, duomenų integraciją ir taikomąsias aplikacijas. Pagrindinis tikslas yra sujungti skirtingus duomenų šaltinius į vieną bendrą situacijos vaizdą ir taip paspartinti sprendimų priėmimą.
Prie NGC2 komponentų kūrimo prisideda gynybos ir technologijų bendrovės, tarp jų „Anduril Industries“, „Palantir“, „Raft“ ir „Lockheed Martin“. JAV kariuomenė siekia atsisakyti tarpusavyje menkai suderinamų, išskaidytų vadovavimo sistemų, kurios ilgainiui tapo kliūtimi greitai koordinacijai.
Pažanga yra, bet dar ne pabaiga
Po bandymų JAV kariuomenė akcentavo, kad pratybos parodė ne tik problemas, bet ir pažangą programine įranga valdomose vadovavimo operacijose. Vis dėlto techniniai nesklandumai verčia peržiūrėti energijos sprendimus, įrangos integraciją ir atsparumą karščiui, dulkėms bei trikdžiams.
„Kai manęs klausia, koks yra NGC2 statusas, atsakau: jis paruoštas, bet neužbaigtas, arba funkcionalus, bet neoptimizuotas. Išmokome daug pamokų, o kai kuriuos dalykus dar turime tobulinti. Ar viskas veikė idealiai visą laiką? Ne“, – sakė JAV kariuomenės generolas majoras Patrickas Ellisas.
DI šiame kontekste įvardijamas kaip pagalbinė priemonė, o ne žmogaus sprendimų pakaitalas, ypač kai aplinka kintanti ir ryšys nestabilus. Tokia kryptis atitinka ir platesnę tendenciją gynybos sektoriuje, kur vis dažniau pabrėžiamas žmogaus vaidmuo kritiniuose sprendimuose bei sistemų atsparumas trukdymui.
Kada planuojamas diegimas
Planuojama, kad pirmoje didelėje operacinėje formuotėje NGC2 būtų pradėtas diegti iki 2027 metų pabaigos, o vėliau sprendimas būtų plečiamas ir į kitas divizijas. Bandymų rezultatai turėtų padėti nustatyti, kuriuos elementus būtina skubiausiai sustiprinti, kad realiame mūšio lauke veiktų patikimiau.
Kariuomenė tikisi, kad tolesni testai leis geriau suderinti dronų valdymą, jutiklių duomenis, ryšio infrastruktūrą ir sprendimų priėmimo grandinę. Pagrindinis uždavinys išlieka tas pats: kad technologijos padėtų veikti greičiau, bet netaptų silpniausia grandimi, kai sąlygos tampa ekstremalios.