Netikėtas radinys vakarų Velse
Vakarų Velse, Pembrokeshire grafystėje, archeologai identifikavo iki šiol nežinomą romėnų fortą netoli Frenni Fawr kalvos. Atradimas atgaivino seną vietos legendą apie romėnų karo žygį šiame regione ir paskatino naujas diskusijas tarp istorikų.
Didžiausią dėmesį tyrėjams patraukė dvi IV amžiaus pabaiga datuojamos monetos, taip pat kasdieniai radiniai ir karinės infrastruktūros pėdsakai. Būtent monetų datavimas leidžia sieti vietovę su laikotarpiu, kai Romos valdžia Britanijoje silpo ir keitėsi kariuomenės vaidmuo provincijose.
Forte galėjo būti apie 500 karių
Vietovę pirmasis išskyrė Markas Merrony, kuris 2024 metais palydovinėse nuotraukose pastebėjo įtvirtinimus primenančius kontūrus dirbamame lauke. Vėliau apsilankęs vietoje jis aptiko romėnišką čerpę, o radinių seka paskatino pradėti nuoseklesnius archeologinius tyrimus.
Pasak tyrėjų, aptiktas fortas yra maždaug 180 x 150 metrų dydžio, stačiakampio plano su užapvalintais kampais, būdingo daliai romėnų karinių stovyklų. Tokios apimties objekte galėjo būti dislokuota apie 500 pagalbinių pajėgų karių, o vieta šlaite suteikė pranašumą stebint apylinkes ir kontroliuojant judėjimą regione.
Rasta keramikos šukių, daug stogo čerpių fragmentų, geležinis rašymo rėžtukas, suplūkto molio grindų likučiai ir vežimų paliktos vėžės. Geofiziniai tyrimai taip pat parodė didesnių pastatų kontūrus įtvirtinimų viduje, o jų išdėstymas gali rodyti administracinio pastato ir vado rezidencijos buvimą.
Legenda gavo realų atspirties tašką
Vietos tradicijoje šimtmečius gyvavo pasakojimas, kad per karo žygius netoli Frenni Fawr kalvos esą buvo įrengta romėnų stovykla, tačiau iki šiol tam trūko materialių įrodymų. Naujas fortas yra maždaug 3,5 kilometro į pietvakarius nuo kalvos viršūnės ir kol kas laikomas vienintele romėnų karine vietove, aptikta tiesioginėje legendos minima aplinka.
Tokia sutaptis verčia iš naujo vertinti romėnų buvimą vakarų Velse: ar jis buvo tik epizodinis, ar regionas galėjo turėti didesnę strateginę reikšmę, nei manyta anksčiau. Kartu tyrėjai pabrėžia, kad vien forto ir dviejų monetų nepakanka įrodyti, jog su legenda siejamas valdovas tikrai lankėsi šioje vietoje.
Istorikai neatmeta ir kitos galimybės: viduramžiais užrašyta istorija galėjo sujungti tikrus atminties fragmentus su literatūrine vaizduote. Vis dėlto pats faktas, kad pasakojimo geografinėje zonoje aptiktas romėnų karinis objektas, stiprina pagrindą tolimesniems tyrimams ir gali pakeisti nusistovėjusį požiūrį į šio Britanijos pakraščio romanizaciją.