CP v2

Tag: Fortum Energia

  • Lenkijos biržoje elektra brangi jau kelias dienas: indeksas viršijo 1 110 zl/MWh

    Lenkijoje lapkričio pradžioje elektros kainos biržos „spot“ rinkoje išlieka labai aukštos – 2026 metų lapkričio 5 dieną TGeBase indeksas priartėjo prie 1 110 zl/MWh ir dar vieną dieną iš eilės viršijo 1 000 zl/MWh ribą.

    Kokios priežastys stumia kainas į viršų ir ar tokia situacija gali užsitęsti, komentuoja rinkos dalyviai – „Energy Solution“ analitikas Wojciechas Listośas ir „Fortum Energia“ vadovas Mariuszas Calińskis.

    Jų vertinimu, kainų šuolį lemia ne vienas atskiras įvykis, o kelių veiksnių sutapimas: mažesnė atsinaujinančios energijos gamyba, brangus gamtinių dujų kuras bei ribotesnės galimybės importuoti pigesnę elektrą.

    Nors straipsnyje kalbama apie Lenkijos rinką, tokie svyravimai svarbūs ir platesniame regioniniame kontekste – aukštos kainos kaimyninėse šalyse dažnai rodo įtampą visoje elektros sistemoje, ypač darbo dienomis ir piko valandomis.

    Kodėl „spot“ kaina taip išaugo

    W. Listośas teigia, kad vienas pagrindinių veiksnių – kritusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Mažesnė saulės elektrinių generacija lapkritį siejama su trumpesnėmis dienomis, o vėjo gamyba, pasak jo, analizuojamu laikotarpiu buvo beveik 50 proc. mažesnė nei prieš savaitę.

    Kaip dar vieną priežastį jis nurodo išaugusias gamtinių dujų kainas, kurios spalio pabaigoje pasiekė aukščiausius lygius per daug mėnesių. Tai, jo teigimu, siejama su didesniu neapibrėžtumu dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose.

    Mažesnė atsinaujinančių išteklių gamyba ir brangesnės dujos kaimyninėse rinkose, anot analitiko, ribojo galimybes importuoti pigesnę elektrą į Lenkiją. Jis taip pat mini, kad vakarinio vartojimo piko metu valandinės kainos buvo perkopusios 2 000 zl/MWh.

    Prie kainų spaudimo, pasak W. Listośo, prisidėjo ir orų prognozių korekcijos – numatyta, kad pirmoje lapkričio pusėje temperatūros Lenkijoje ir didelėje Europos dalyje gali būti apie 2 laipsniais žemesnės už sezoninį vidurkį, o tai didina dujų poreikį šildymui.

    Brangūs dujų blokai diktuoja kainą

    „Fortum Energia“ vadovas M. Calińskis sako, kad aukštas kainas palaiko silpna vėjo ir saulės gamyba bei tuo pat metu dideli kaštai elektrinėse, naudojančiose dujas.

    Jis mini nuo spalio 29 dienos besitęsiantį vadinamąjį „zgniły wyż“ – anticikloną, kuris slopina tiek vėjo jėgainių, tiek saulės elektrinių generaciją. Dėl to, siekiant patenkinti paklausą, tenka daugiau gaminti iš konvencinių šaltinių, įskaitant dujines elektrines.

    Pasak M. Calińskio, gamtinių dujų kaina „Rinkoje Diena į priekį“ buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus, o prie elektros gamybos savikainos prisideda ir CO2 emisijų leidimai – apie 90 eurų už toną.

    Jis pabrėžia, kad jei paklausą „uždengia“ paskutinės į sistemą įjungtos dujinės elektrinės, būtent jų pasiūlymai gali nustatyti rinkos kainą. Todėl brangios dujos gali kelti elektros kainą, net jei dujos sudaro tik dalį visos gamybos.

    Ar kainos virš 1 000 zl/MWh gali laikytis ilgiau

    W. Listośas prognozuoja, kad artimiausiu metu kainos, viršijančios 1 000 zl/MWh, gali pasirodyti gana dažnai – ypač darbo dienomis ir tuo metu, kai paklausa didžiausia.

    Tuo metu M. Calińskis teigia, kad TGeBase lygiai virš 1 000 zl/MWh gali išsilaikyti tol, kol menką vėjo ir saulės gamybą lydės būtinybė remtis brangesniais šaltiniais.

    Anot jo, stipresnis vėjas galėtų sumažinti kainų spaudimą, tačiau tai nebūtinai reikštų automatinį kritimą žemiau 1 000 zl/MWh – reikšmės turi ir paklausa, elektrinių prieinamumas bei importo galimybės.

  • Įmonės atideda elektros pirkimus: išaugusios kainos gąsdina, bet 2028–2029 metai pigesni

    Įmonės vis dažniau delsia fiksuoti elektros energijos kainas 2027 metams, nes pastaraisiais mėnesiais didmeninė rinka išliko itin nepastovi. Energetikos sektoriaus atstovai pastebi, kad kainų šuoliai verslui tampa rimtu argumentu palaukti, tikintis korekcijos.

    Vis dėlto pardavėjai ragina neapsiriboti vien 2027 metais ir įvertinti ilgesnį horizontą. Rinkoje atsiranda produktų, leidžiančių dalį poreikio užsitikrinti net iki 2029 metų, o tolesnių laikotarpių kainos kai kuriais atvejais būna mažesnės nei artimiausių.

    Kodėl brango elektra 2027 metams?

    Didmeninių kainų augimą pastaruoju metu labiausiai maitino geopolitinė įtampa, kuri tiesiogiai atsispindi dujų kainose, o per ribinių kaštų mechanizmą persikelia į elektros kainodarą. Prie spaudimo prisideda ir anglies dioksido emisijų leidimų kainų svyravimai, didinantys iškastinių elektrinių gamybos savikainą.

    Kainas kėlė ir vidaus veiksniai: sumažėjęs konvencinių elektrinių prieinamumas dėl planinių ir neplanuotų remontų bei epizodai, kai dėl menkesnės vėjo generacijos sistema labiau rėmėsi brangesniais pajėgumais. Kai regiono rinkose taip pat brangu, didėja eksporto paskatos, o tai dar labiau įtempia pasiūlos ir paklausos balansą.

    Verslas pristabdė fiksavimą

    Energetikos bendrovės akcentuoja, kad vien kelių dienų kainų kritimo nepakanka tvirtoms išvadoms apie trendą. Žaliavų ir elektros rinkos pastaraisiais metais pasižymi dideliu kintamumu, todėl įmonės, ypač neturinčios aktyvios pirkimų strategijos, dažnai atideda sprendimus iki paskutinio momento.

    „Pastarosiomis savaitėmis įmonės į elektros pirkimus kitiems metams žiūrėjo atsargiai, o kainų augimas veikė atgrasiai“, – sakė „Fortum Energia“ vadovas Mariuszas Calińskis.

    Tokiais laikotarpiais dažnai krenta sudarytų sutarčių apimtys, nors būtent etapinis pirkimas per metus paprastai leidžia sumažinti riziką „pataikyti“ į vieną nepalankų kainų tašką. Didžiausias iššūkis kyla mažesnėms įmonėms, kurios neturi resursų nuolat sekti rinkos ir išskaidyti pirkimų laike.

    Kodėl 2028–2029 metai gali būti pigesni?

    Rinkoje gana ilgai matomas reiškinys, kai tolimesnių laikotarpių elektros kaina yra mažesnė nei artimiausių. Tai siejama su tuo, kad trumpuoju laikotarpiu rinkos dalyviai brangiau įkainoja rizikas, susijusias su žiemos sezonu, geopolitika ir kuro kainomis, o vėlesniems metams šių rizikų „premija“ būna mažesnė.

    Toks kainų skirtumas dar nereiškia prognozės, kad elektra ateityje tikrai pigs. Tačiau jis sudaro prielaidas verslui svarstyti kelių metų tiekimo sprendimus, pavyzdžiui, sujungiant dalį apimčių 2027 ir 2028 metams, kad būtų „išlyginta“ vidutinė kaina ir sumažinta priklausomybė nuo vienų metų piko.

    Ką tai reiškia 2027 metų sąskaitoms?

    Didmeninė elektros kaina paprastai sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį, tačiau galutinis tarifas priklauso nuo suvartojimo apimties, vartojimo profilio, pasirinkto produkto ir kitų sąskaitos dalių. Dėl to skirtingos įmonės tą patį didmeninės kainos pokytį gali pajusti nevienodai.

    Ekspertai pabrėžia, kad jei didmeninės kainos iki metų pabaigos išliks aukštos, tai didins spaudimą ir 2027 metų pasiūlymams verslui. Todėl įmonėms rekomenduojama turėti aiškią pirkimų strategiją, kuri remtųsi ne vienu sprendimo momentu, o etapiniu rizikos valdymu per kelias pirkimo dalis.