CP v2

Tag: Fortum

  • Suomijoje serverių šiluma vietoj dujų: „Microsoft“ ir „Fortum“ dėlioja naują centralinio šildymo modelį

    Suomijoje, netoli Helsinkio ir Espoo, energetikos bendrovė „Fortum“ pradėjo eksploatuoti naujo tipo šilumos gamybos įrenginį, kuris ateityje turėtų naudoti ir šalia statomo „Microsoft“ duomenų centro perteklinę šilumą. Idėja paprasta: tai, kas serverinėse įprastai laikoma atlieka ir išleidžiama į aplinką, gali tapti vertingu energijos šaltiniu miestų šildymui.

    Įrenginys Kolabacken teritorijoje pradėjo veikti 2026 metais, nors pats duomenų centras dar tik statomas. Šiuo etapu šiluma tiekiama iš kelių elektrifikuotų šaltinių, o numatytas perėjimas prie duomenų centro šilumos reiškia, kad projektas gali tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip mažinti iškastinio kuro vaidmenį centralizuotame šildyme.

    Kaip veiks serverių šilumos grąža

    Duomenų centrai dėl didelio elektros suvartojimo generuoja daug žemos temperatūros perteklinės šilumos, kurią paprastai reikia išsklaidyti aušinimo sistemomis. Suomijos projekte planuojama šią šilumą perduoti į šalia esantį šilumos gamybos mazgą, kur šilumos siurbliai pakeltų temperatūrą iki tinkamų parametrų centralizuoto šildymo tinklui.

    „Fortum“ skaičiuoja, kad tokioje schemoje būtų galima pakartotinai panaudoti daugiau nei 75 proc. duomenų centre susidarančios perteklinės šilumos. Tai svarbu ne tik dėl emisijų mažinimo, bet ir dėl efektyvumo: šiluma, kuri kitu atveju būtų tiesiog „išmesta“, tampa realiu šilumos tiekimo portfelio elementu.

    Didelis termosas ir keli šaltiniai

    Kolabacken įrenginyje sujungti keli komponentai: didelis šilto vandens kaupiklis, elektriniai indukciniai katilai ir kelių tipų šilumos siurbliai. Šilumos kaupiklis talpina apie 20 000 kubinių metrų vandens, o pats rezervuaras siekia apie 43 metrų aukštį, todėl vietos energetikai jį apibūdina kaip milžinišką termosą.

    Sistema suprojektuota taip, kad galėtų lanksčiai reaguoti į elektros kainas: kai elektra brangesnė, daugiau remiamasi sukaupta šiluma, o kai rinka palankesnė, šiluma aktyviau gaminama siurbliais ir katilais bei papildomai „kraunamas“ kaupiklis. Toks valdymas tampa vis aktualesnis, augant nepastoviai atsinaujinančiai generacijai ir didėjant kainų svyravimams.

    Kiek kainavo ir ko tikisi suomiai

    Investicijos į projektą, įskaitant žemės įsigijimą, siekė apie 20–30 mln. eurų. Dalis finansavimo buvo susieta su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėmis, todėl projektas vertinamas ir kaip potencialiai lengviau pritaikomas kitose šalyse, ieškančiose greitesnių dekarbonizacijos sprendimų šilumos ūkyje.

    Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai bus apskaitoma ir įkainojama iš duomenų centro gaunama šiluma, nors būtent šis aspektas dažnai lemia tokių partnerysčių patrauklumą. „Fortum“ tikslas regione susijęs su didelio masto tinklu, kuris siekia daugiau nei 900 kilometrų vamzdynų ir šildo apie 250 000 gyventojų, todėl perėjimas nuo anglies ir dujų prie elektrifikacijos bei atliekinių šaltinių čia turi ypač apčiuopiamą poveikį.

    Įmonė viešai deklaruoja ambicingus tikslus: iki 2029 metų siekti, kad apie 95 proc. šilumos būtų pagaminama naudojant elektrą arba biomasę ir jos išvestinius produktus. Šiame kontekste „Microsoft“ duomenų centro šiluma tampa ne egzotika, o vienu iš praktinių sprendimų, kuris gali pakeisti tai, kaip planuojami būsimi centralizuoto šildymo projektai Europoje.

  • „Fortum“ Suomijoje atidarė švaraus vandenilio bandymų centrą: kuo svarbus 1 MW pilotas

    „Fortum“ Suomijoje atidarė švaraus vandenilio bandymų centrą: kuo svarbus 1 MW pilotas

    Suomijos energetikos grupė „Fortum“ Loviisoje atidarė „Kalla“ bandymų centrą, skirtą ilgalaikiams švaraus vandenilio gamybos bandymams. Bendrovė šį projektą pristato kaip praktinį žingsnį, padėsiantį įvertinti technologijų veikimą realiomis eksploatavimo sąlygomis.

    Centro pilotinėje aikštelėje įdiegta 1 megavato galios šarminė elektrolizės sistema, kurią pristatė Europos technologijų įmonė „Stargate Hydrogen“. „Fortum“ nurodo, kad tai viena pirmųjų platformų Šiaurės šalyse, kur skirtingų tipų elektrolizerių sprendimus planuojama testuoti greta, o bendra galia ateityje turėtų siekti apie 2 megavatus.

    Investicija ir darbų grafikas

    Projektui, apimančiam tiek statybos, tiek eksploatavimo etapą, numatyta 20 milijonų eurų investicija. Aikštelės paruošimas pradėtas 2024 metų rudenį, o statybos darbai įsibėgėjo 2025 metų vasarą.

    Pirmasis vandenilis, kaip skelbiama, pagamintas paleidimo ir derinimo metu 2025 metų gruodį. Pilną veiklą centras turėtų pasiekti 2026 metų vasarą, o technologijų validavimo ir eksploatacinių pamokų kaupimo etapas planuojamas iki 2028 metų.

    Kodėl šis pilotas svarbus rinkai

    Tokios bandymų aikštelės vertinamos kaip tarpinis žingsnis tarp laboratorinių bandymų ir pramoninių projektų, nes leidžia patikrinti efektyvumą, patikimumą bei priežiūros poreikius. Vandenilio gamybai elektrolizės būdu itin svarbus stabilus ir konkurencingas elektros tiekimas, todėl Šiaurės šalių rinkose šie projektai dažnai siejami su atsinaujinančia energetika ir pramonės dekarbonizacijos tikslais.

    „Fortum“ pabrėžia, kad sukaupta patirtis bus reikalinga planuojant didesnio masto sprendimus pramonei, kuriai būtina mažinti iškastinio kuro naudojimą. Praktiniai duomenys iš pilotų paprastai tampa pagrindu sprendžiant, kokios technologijos tinkamiausios skirtingiems vartojimo scenarijams ir kokie kaštai realiai susidaro eksploatacijoje.

    „Kalla“ bandymų centro atidarymas rodo, kad „Stargate Hydrogen“ pasiekė brandos lygį, leidžiantį pelnyti didžiosios pramonės pasitikėjimą“, – sakė „Stargate Hydrogen“ vadovas Marko Virkebau.

    „Šis projektas, įgyvendintas kartu su „Fortum“, patvirtina, kad mūsų technologija ir komanda pasirengusios remti augančią vandenilio ekonomiką Šiaurės šalyse ir už jų ribų“, – pridūrė jis.