Tag: Forzitijos

  • Rudenį nukirpsite netinkamai ir pavasarį žiedų nematysite: štai kokių krūmų neliesti

    Rudenį nukirpsite netinkamai ir pavasarį žiedų nematysite: štai kokių krūmų neliesti

    Rudenį tvarkant sodą dažnas griebiasi sekatoriaus, tačiau ne visiems krūmams tai naudinga. Dalis rūšių žiedinius pumpurus suformuoja dar vasaros pabaigoje ar rudenį, todėl netinkamu metu patrumpintos šakos pavasarį virsta vien lapais. Sodininkai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pats pjūvis, o laikas, kada jis atliekamas.

    Dažniausia klaida – rudenį stipriai apgenėti krūmus, kurie žydi ant pernykščių ūglių. Tokiu atveju pašalinami būsimi žiedai, o žydėjimo tenka laukti iki kito sezono. Prie tokių augalų priskiriamos kai kurios hortenzijos, forzitijos, paprastosios alyvos ir kiti pavasarį žydintys krūmai.

    Hortenzijas svarbu atskirti

    Didžialapė hortenzija dažnai pumpurus kitų metų žydėjimui sukrauna dar vasaros pabaigoje, todėl rudeninis trumpinimas gali pašalinti beveik visą būsimo žydėjimo potencialą. Dėl tos pačios priežasties peržydėjusius žiedynus daugelis palieka per žiemą, kad jie bent iš dalies apsaugotų pumpurus nuo šalčio ir vėjo. Pavasarį, praėjus stipresnėms šalnoms, juos galima nukirpti virš pirmos sveikų pumpurų poros.

    Kitaip elgiamasi su šluotelinėmis ir medlievinėmis hortenzijomis, kurios žydi ant tų pačių metų ūglių. Joms pagrindinis genėjimas paprastai planuojamas žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai nebespaudžia stiprus šaltis, bet augalas dar nepradėjo intensyviai augti. Tokiu metu formuojant krūmą galima skatinti stambesnius žiedynus ir tvirtesnius ūglius.

    Forzitijos ir alyvos – tik po žydėjimo

    Forzitijos yra vienos pirmųjų pavasario puošmenų, tačiau jos žiedinius pumpurus suformuoja ant pernykščių šakelių. Jei rudenį ar žiemą ūgliai patrumpinami, pavasarį žiedų būna gerokai mažiau. Dėl to genėjimą patikimiausia atlikti iškart po žydėjimo, kai aiškiai matyti, kurios šakos paseno ir kurias verta pašalinti atjauninimui.

    Panaši taisyklė galioja ir paprastosioms alyvoms: jos taip pat žydi ant praėjusio sezono ūglių. Praktikoje dažnai rekomenduojama po žydėjimo pašalinti nužydėjusius žiedynus, kad augalas energiją skirtų ne sėkloms brandinti, o kitų metų pumpurams ir ūgliams. Rudenį alyvų formavimas dažniausiai baigiasi netikėtai praretėjusiu žydėjimu.

    Levanda jautriausia senai medienai

    Levanda su amžiumi sumedėja ties pagrindu, o senesnės šakos prastai atželia, jei nukerpama per giliai. Rudenį radikaliai formuojant krūmelį galima pažeisti augalą, nes iki šalčių jis nespėja atsistatyti. Dėl to dažniau renkamasi lengvas pakirpimas po žydėjimo, dar vasaros pabaigoje, kai šalinami peržydėję žiedynai ir šiek tiek sutrumpinami žali ūgliai.

    Pagrindinis levandos atjauninimas paprastai planuojamas pavasarį, kai aišku, kas peržiemojo. Genint svarbu palikti žaliąją dalį, iš kurios augalas gali leisti naujus ūglius. Taip pat reikšminga ir drenažo tema: per šlapi dirva žiemą levandai neretai būna pavojingesnė nei pats šaltis.

    Vis dėlto rudenį sekatoriaus visiškai atsisakyti nereikia. Jei šaka nulūžusi, nudžiūvusi ar akivaizdžiai pažeista, sanitarinis pjūvis paprastai laikomas pateisinamu, ypač jei diena sausa ir įrankiai švarūs. Specialistai primena, kad sergančius augalus genint įrankius verta dezinfekuoti, o didesnius formavimo darbus dažniau perkelti į tinkamesnį sezoną.

    Skirtingoms rūšims taikomos nevienodos taisyklės, todėl prieš genint verta pasitikrinti, ant kokių ūglių konkretus augalas žydi ir kada jam rekomenduojamas pjūvis. Toks įprotis padeda išvengti dažniausio nusivylimo, kai pavasarį vietoj žiedų krūmas augina tik lapiją. Atsakingas genėjimas yra viena paprasčiausių priemonių užsitikrinti gausų žydėjimą kitais metais.

  • Gegužę padarykite tai po žydėjimo: klaida genint forzitijas ir migdolus kainuos žiedus

    Gegužę padarykite tai po žydėjimo: klaida genint forzitijas ir migdolus kainuos žiedus

    Pavasarį žydintys krūmai, tokie kaip forzitijos, migdolai ir lanksvos, dažniausiai žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių. Dėl to netinkamas genėjimo laikas yra dažniausia priežastis, kodėl kitą sezoną žydėjimas nusilpsta arba visai dingsta.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: genima iškart po žydėjimo, kol augalas dar nespėjo suformuoti naujų žiedinių pumpurų kitų metų pavasariui. Praktikoje tai dažniausiai būna nuo balandžio pabaigos iki birželio, priklausomai nuo oro ir konkrečios rūšies.

    Kodėl genėjimas būtinas?

    Po žydėjimo krūmas pradeda intensyviai auginti naujus ūglius, ant kurių vasarą ir rudenį formuojasi pumpurai kitam sezonui. Jei genėsite rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį, kartu nukirpsite ir būsimų žiedų „atsargą“.

    Genėjimas svarbus ne tik dėl gausesnio žydėjimo. Praskaidrinta laja greičiau išdžiūsta po lietaus, mažėja grybinių ligų rizika, o krūmas ilgiau išlieka tankus nuo apačios, neužplikdamas vien viršūnėse.

    Kaip genėti po žydėjimo?

    Prieš darbą sekatorių verta dezinfekuoti, ypač jei genite kelis augalus iš eilės. Pjūvius darykite įstrižai, maždaug 5 milimetrus virš sveiko pumpuro, nukreipto į išorę, kad krūmo vidus neperdėtai tankėtų.

    Forzitijas dažniausiai geriausia trumpinti iškart nubyrėjus žiedams, dažnai gegužės pradžioje. Žydėjusius ūglius įprasta patrumpinti maždaug trečdaliu ar net puse, o ligotus, nudžiūvusius, besikryžiuojančius ir į krūmo vidų augančius ūglius išpjauti visiškai.

    Kas 3–4 metus verta taikyti atjauninantį genėjimą ir prie pat žemės pašalinti kelis seniausius, prasčiau žydinčius stiebus. Vienu kartu nereikėtų išimti daugiau nei apie 30 proc. krūmo ūglių, kad augalas nepatirtų per didelio streso.

    Migdolai po žydėjimo dažnai genimi stipriau, nes taip skatinamas gausus jaunų ūglių augimas. Peržydėjusius ūglius galima patrumpinti net perpus ar iki dviejų trečdalių, paliekant prie pagrindo kelis sveikus pumpurus, o storų šakų žaizdas pravartu apsaugoti sodo tepalu.

    Lanksvos, kurios žydi pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, genimos iškart pasibaigus baltų žiedų bangai. Dažniausiai trumpinami peržydėję ūgliai, o jauni, nuo pagrindo kylantys šių metų ūgliai paliekami, nes būtent jie dažnai bus gausaus kito sezono žydėjimo pagrindas.

    Ką daryti po genėjimo?

    Iškart po genėjimo krūmus verta gausiau palaistyti, ypač jei pavasaris sausas. Geriau laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnę šaknų zoną, o ne tik sudrėkintų paviršių.

    Regeneraciją padeda palaikyti subalansuotas tręšimas. Dažnai pakanka kompleksinių trąšų dekoratyviniams krūmams pagal gamintojo normą, o natūralesnė alternatyva yra kompostas, paskleidžiamas aplink augalą ir įterpiamas į viršutinį dirvos sluoksnį.

    Dar viena praktika, kuri pastaraisiais metais ypač akcentuojama dėl dažnėjančių sausrų, yra mulčiavimas. 5–7 centimetrų mulčio sluoksnis iš žievės, komposto ar smulkintos žalios masės padeda išlaikyti drėgmę ir mažina piktžolių konkurenciją, tik mulčio nereikėtų priglausti prie pat kamieno.

    Jei po genėjimo pastebite staigų ūglių vytimą ir ruduojančias viršūnes, ypač migdoluose, tai gali rodyti grybinės kilmės pažeidimus. Tokiu atveju sergantį ūglį reikėtų išpjauti žemiau pažeidimo vietos, o nupjautas šakas išvežti arba išmesti, bet nekompostuoti.

    Jeigu krūmai kasmet genimi laiku, bet vis tiek menkai žydi, verta įvertinti vietą: per didelis pavėsis, skurdi dirva ar pavasarinės šalnos gali pažeisti pumpurus. Tuomet padeda saulėtesnė vieta, dirvos pagerinimas ir nuosaikus, bet reguliarus atjauninimas.