CP v2

Tag: Fotocasa

  • Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Naudotų būstų kainos Ispanijoje per metus išaugo 16,2 proc. ir pasiekė 3 154 eurus už kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad vidutinio 80 kvadratinių metrų buto vertė per dvylika mėnesių pakilo iki maždaug 252 308 eurų, arba 35 094 eurais daugiau nei prieš metus.

    Tokius skaičius skelbia „Fotocasa“ nekilnojamojo turto indeksas, apimantis antrinę rinką. Jo duomenys rodo, kad vien per mėnesį kainos kilo dar 0,7 proc., o paklausą vis dar palaiko pirkėjai, nepaisant išaugusių būsto paskolų kaštų.

    Kainos kyla visur

    Indekso duomenimis, kainos per metus augo visose 17 Ispanijos autonominių bendruomenių. Sparčiausiai brango Mursijoje, kur metinis augimas siekė 26,2 proc., taip pat Kantabrijoje – 20,1 proc. ir Valensijos regione – 18,1 proc.

    Nuosaikesnis kilimas fiksuotas Balearų salose – 6,5 proc. ir Ekstremadūroje – 7,4 proc. Vis dėlto net ir šiose teritorijose kainos išliko augimo trajektorijoje, o tai rodo plačiai išsikerojusį brangimą, o ne pavienius karštuosius taškus.

    Kur brangiausia ir kur dar įkandama?

    Pagal absoliučias kainas brangiausias išlieka Madridas – apie 5 455 eurai už kvadratinį metrą. Toliau rikiuojasi Balearų salos – 5 401 euras ir Baskų kraštas – 3 970 eurų už kvadratinį metrą.

    Pigesnių pasirinkimų daugiausia šalies vakaruose ir centrinėje dalyje: Ekstremadūroje vidurkis siekia 1 359 eurus, Kastilijoje–La Mančoje – 1 426 eurus, o Kastilijoje ir Leone – 1 806 eurus už kvadratinį metrą.

    Šuoliai provincijose ir miestuose

    Provincijų lygmeniu kainos per metus kilo 48 iš 50 analizuotų provincijų, o 29 jų augimas viršijo 10 proc. Be Mursijos išsiskyrė ir mažiau dėmesio sulaukiančios vidaus provincijos: Aviloje augimas siekė 25,3 proc., Leone – 25,2 proc.

    Tuo metu kainos mažėjo tik dviejose provincijose: Teruelyje – 8,4 proc. ir Huelvoje – 2,3 proc. Tarp provincijų sostinių brangimas fiksuotas 46 iš 47 miestų, o vienintelėje Santa Krus de Tenerifėje užfiksuotas 1,3 proc. kritimas.

    Brangiausia provincijos sostinė išliko Donostija–San Sebastianas, kur vidutinė kaina siekia 7 120 eurų už kvadratinį metrą. Madride ji sudarė 6 624 eurus, Barselonoje – 5 304 eurus, o Palmoje – 5 200 eurų už kvadratinį metrą.

    Vertinant savivaldybes, 93 proc. iš 404 analizuotų vietovių kainos per metus augo, o dalyje jų šuolis viršijo 30 proc. Indekso duomenimis, didžiausias metinis šuolis fiksuotas Katalyje Alikantės provincijoje – 129,7 proc.

    Rinkos analitikai brangimą sieja su ribota pasiūla ir vis dar dideliu pirkėjų aktyvumu, kurį palaiko ir nuomos rinkos spaudimas. Kita vertus, augančios paskolų įmokos ilgainiui gali riboti pirkėjų galimybes, todėl tikėtina, kad rinka pereis į lėtesnio augimo ir palaipsnės normalizacijos etapą.

    „Vidutinio būsto kaina Ispanijoje pirmą kartą perkopė 250 000 eurų ribą“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos.

    Ji pabrėžė, kad pasiūlos trūkumas susiduria su vis dar tvirta paklausa, nors būsto paskolų našta namų ūkiams jau tapo juntama. Pasak jos, artimiausiais mėnesiais tikėtinas palaipsnis rinkos atvėsimas, kai dalis pirkėjų pasieks savo finansinių galimybių ribą.

  • Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainoms pasiekus rekordus, visuomenės nuotaikos būsto rinkoje ryškiai keičiasi. Tyrimas rodo, kad 71 proc. suaugusių šalies gyventojų mano, jog dabartinėmis sąlygomis finansiškai naudingiau mokėti būsto paskolos įmokas nei nuomą.

    Tokias išvadas pateikia „Fotocasa Research“ ataskaita apie 2026 metais būsto sektoriaus situaciją. Tyrime šis teiginys sulaukė didžiausio pritarimo, o rodiklis nežymiai ūgtelėjo, palyginti su 2025 metų pirmuoju pusmečiu.

    Nuoma brangsta, pirkimas atrodo saugesnis

    Ataskaita pabrėžia, kad pirkimo pasirinkimą vis dažniau lemia ne vien tradicinis prieraišumas nuosavybei, bet ir praktinis skaičiavimas. Augant nuomos kainoms, daliai žmonių nuomos įmoka ima atrodyti kaip nuolat didėjanti ir mažai kontroliuojama išlaida.

    „Nors įsigyti būstą vis dar sunku dėl santaupų trūkumo ir aukštų kainų, vis daugiau žmonių mano, kad, jei tik pavyksta žengti šį žingsnį, hipoteka yra pelningesnė nei nuoma, kuri nuolat brangsta. Tai atspindi didžiulį disbalansą nuomos rinkoje“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir atstovė spaudai María Matos.

    Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų vis dar laiko būsto pirkimą gera investicija. Tiek pat žmonių teigia, kad noras turėti nuosavą būstą Ispanijoje išlieka giliai įsišaknijęs, nors šis įsitikinimas per metus kiek susilpnėjo.

    Auga baimė dėl naujo burbulo

    Kita sparčiai kylančių kainų pusė yra nerimas: 56 proc. apklaustųjų baiminasi, kad rinka artėja prie naujo nekilnojamojo turto burbulo. Šis rodiklis per metus padidėjo keliais procentiniais punktais, o diskusijos apie kainų tvarumą vėl stiprėja.

    Nuomos vertinimas išlieka niūrus: pusė aktyviai būsto rinkoje dalyvaujančių žmonių vis dar mano, kad nuomotis reiškia tiesiog išmesti pinigus. Kartu silpnėja lūkesčiai, kad Ispanija artės prie europietiškesnio modelio, kuriame nuoma sudarytų didesnę būsto rinkos dalį.

    Reguliavimas neįtikino gyventojų

    Ataskaitoje kritiškai vertinama ir Ispanijos Būsto įstatymo reputacija visuomenėje. Tyrimas rodo, kad įstatymą palankiai vertina 28 proc. respondentų, o vidutinis jo įvertinimas siekia 4,7 balo iš 10.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad apklausa atlikta 2026 metų vasarį, todėl joje atsispindi ankstesnių metų situacija: nuomos brangimas ir tuo pat metu palengvėjusios skolinimosi sąlygos. Papildomą neapibrėžtumą įnešė Europos Centrinio Banko palūkanų sprendimai, kurie gali keisti paskolų įperkamumą ir gyventojų pasirinkimus artimiausiais ketvirčiais.