Ką verta įtraukti į mitybą
Nuo žalingų UV spindulių pirmiausia saugo plataus spektro apsauginis kremas, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir mitybai. Tyrimai rodo, kad tam tikri antioksidantai ir riebalų rūgštys gali padėti mažinti oksidacinį stresą, kurį sukelia saulė.
Svarbu suprasti, kad maistas nepakeičia SPF, o veikia kaip papildomas, ilgalaikis foninis palaikymas. Dažniausiai poveikis siejamas su mažesniu uždegimu, geresne odos barjero funkcija ir lėtesniais fotosenėjimo procesais.
Pomidoruose gausu likopeno, karotinoidinio antioksidanto, kuris siejamas su mažesniais UV sukeltos žalos žymenimis. Likopenas geriausiai įsisavinamas, kai pomidorai termiškai apdoroti ir valgomi su sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi ar avokadu.
Reguliarus pomidorų produktų vartojimas kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose buvo siejamas su didesniu odos atsparumu paraudimui po saulės poveikio. Vis dėlto tai nėra momentinė apsauga, todėl rezultatai labiau tikėtini po kelių savaičių ar mėnesių.
Riebios žuvys, tokios kaip lašiša, sardinės, skumbrė ar upėtakis, yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Jos gali mažinti uždegiminę odos reakciją į UV spinduliuotę ir palaikyti odos barjerą, kuris svarbus tiek drėgmės išlaikymui, tiek dirgiklių tolerancijai.
Lašišoje esantis astaksantinas laikomas stipriu antioksidantu, o mokslinėje literatūroje aptariamas jo potencialas prisidėti prie mažesnio fotopažeidimo. Ekspertai pabrėžia, kad nauda labiau tikėtina tuomet, kai omega-3 gaunama reguliariai, o ne epizodiškai.
Spalvingi vaisiai ir daržovės, ypač turintys beta karoteno, liuteino ir vitamino C, padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Morkos, saldžiosios bulvės, moliūgai, lapinės daržovės, paprikos, uogos ir citrusiniai vaisiai siejami su geresne odos būkle ir kolageno sintezės palaikymu.
Vitamino C vaidmuo ypač svarbus, nes jis reikalingas normaliam kolageno susidarymui, o UV spinduliai šį procesą trikdo. Subalansuota mityba su įvairių spalvų augaliniais produktais paprastai laikoma patikimesniu keliu nei vieno papildo paieška.
Žalioji arbata turi katechinų, įskaitant EGCG, kurie pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Moksliniuose apžvalginiuose darbuose šie junginiai minimi kaip galintys prisidėti prie mažesnio UV sukeliamo paraudimo ir oksidacinės žalos.
Vis dėlto nėra aiškios vienos rekomenduojamos žaliosios arbatos dozės odos apsaugai, nes poveikis priklauso nuo individualių įpročių ir bendros mitybos. Jei turite jautrų skrandį ar vartojate vaistus, verta pasitarti su sveikatos specialistu.
Ką verta riboti
Didelis pridėtinio cukraus kiekis ir itin perdirbtas maistas siejami su lėtiniu, žemo laipsnio uždegimu organizme. Toks foninis uždegimas gali turėti įtakos ir odai, didindamas sudirgimo tikimybę bei silpnindamas jos atsistatymo procesus.
Perteklinis cukrus taip pat susijęs su glikacija, kai cukrūs jungiasi su baltymais, įskaitant kolageną ir elastiną. Kadangi UV spinduliai ir taip spartina kolageno irimą, gausus saldumynų bei saldintų gėrimų vartojimas gali dar labiau išryškinti fotosenėjimo požymius.
Kaip saugotis saulėje kasdien
Pagrindinė rekomendacija išlieka ta pati: kasdien naudoti plataus spektro SPF 30 ar didesnę apsaugą ir jos negailėti. Dažniausiai priemonės užtepama per mažai, todėl reali apsauga būna mažesnė, nei tikimasi.
Jei esate lauke, plaukiate ar sportuojate, apsaugą reikia atnaujinti maždaug kas dvi valandas ir po maudynių. Papildomai verta rinktis šešėlį, galvos apdangalus, akinius nuo saulės ir drabužius su UV apsauga, nes geriausiai veikia kelių priemonių derinys.
Taip pat rekomenduojama vengti soliariumų, nes jie skleidžia koncentruotą UV spinduliuotę. Ilgainiui tai siejama su greitesniu odos senėjimu ir didesne odos vėžio rizika.
