CP v2

Tag: Fotospąstai

  • Volynės Šacko parke fotospąstai užfiksavo itin retą lūšį: kodėl ją pamatyti beveik neįmanoma

    Volynės srityje esančiame Šacko nacionaliniame gamtos parke fotospąstai užfiksavo retą plėšrūną – Eurazijos lūšį. Parko specialistai sako, kad tokie kadrai yra svarbūs ne tik smalsuoliams, bet ir ilgalaikei gamtos būklės stebėsenai.

    Lūšis yra vienas slapčiausių Europos miškų plėšrūnų, todėl ją pamatyti gyvai pasitaiko itin retai. Ji dažniausiai juda viena, turi didelę individualią teritoriją ir paprastai vengia žmonių bei triukšmingų vietų.

    „Įprasto patruliavimo metu pamatyti lūšį beveik neįmanoma, nes ji gyvena labai slapta ir vengia kontakto su žmogumi“, – teigė Šacko nacionalinio gamtos parko atstovai.

    Fotospąstai leidžia stebėti laukinius gyvūnus jų netrikdant ir nekeičiant elgsenos. Kartotiniai to paties gyvūno užfiksavimai skirtingu laiku padeda suprasti, kokiais maršrutais jis juda, kur dažniau lankosi ir kaip naudojasi parko teritorija.

    Gamtininkams tokie duomenys ypač vertingi vertinant, ar teritorijoje išlieka tinkamos buveinės ir pakankamas maisto kiekis, taip pat stebint, ar populiacija regione yra stabili. Lūšių buvimas dažnai laikomas ženklu, kad miško ekosistema išsaugojusi natūralią pusiausvyrą, nes tokie plėšrūnai jautriai reaguoja į žmogaus trikdymą.

    Lygiagrečiai su stebėsena parko apsaugos tarnyba tęsia reidus, skirtus gamtosaugos taisyklių laikymuisi užtikrinti. Per pastarąją savaitę pareigūnai patruliavo saugomose teritorijose ir tikrino, ar nėra naudojami draudžiami žvejybos įrankiai.

    Pranešama, kad reidų metu aptikti ir paimti 10 draudžiamų įrankių: aštuoni neteisėtai pastatyti žvejybos tinklai ir du žeberklai. Dėl vieno pažeidėjo papildomai surašytas administracinis protokolas už šiurkštų žvejybos taisyklių pažeidimą.

    Parko atstovų teigimu, tokios priemonės yra nuolatinės kontrolės dalis, padedanti saugoti tiek retus gyvūnus, tiek pačias buveines. Specialistai pabrėžia, kad fotospąstų duomenys ir aktyvi apsauga kartu leidžia tiksliau suprasti, kas vyksta parko ekosistemose ir kaip keičiasi laukinės faunos situacija.

  • Prie Černobylio atominės elektrinės užfiksuotas rudas lokys: ekspertai aiškina, ką tai reiškia

    Prie Černobylio atominės elektrinės vaizdo kamera užfiksavo rudą lokį, pranešė Černobylio radiacinis-ekologinis biosferos rezervatas. Trumpame įraše matyti stambus gyvūnas, ramiai praeinantis pro fotospąstą.

    Rezervato atstovai pažymėjo, kad lokį šioje teritorijoje pamatyti sunku, tačiau tai įmanoma. Tokie įrašai dažniausiai gaunami atsitiktinai, kai gyvūnas kerta stebėjimo taškus prie miškų ir retai lankomų kelių.

    Rudieji lokiai Ukrainoje daugiausia gyvena Karpatų regione, o Polesėje pasirodo retai. Specialistai pabrėžia, kad pavieniai gyvūnai į šiaurines teritorijas gali užklysti iš kaimyninių regionų, sekdami maisto išteklius ar ieškodami naujų arealų.

    Diskusijose po įrašu dalis žmonių svarstė, kad lokys galėjo ateiti iš Baltarusijos pusės. Toks scenarijus laikomas tikėtinu, nes dideli plėšrūnai gali įveikti didelius atstumus, ypač jei jų netrikdo intensyvus žmonių judėjimas.

    Gamtosaugininkai aiškina, kad stambių žinduolių fiksavimas Černobylio zonoje pirmiausia rodo gyvūnų judėjimą ir buveinių tinkamumą, o ne tiesioginį pavojų. Zona ilgą laiką išlieka mažiau urbanizuota, todėl kai kurios rūšys čia randa daugiau ramybės ir vientisų miškų masyvų.

    Vis dėlto ekspertai primena, kad laukinis gyvūnas, net jei atrodo „gerai įmitęs“, išlieka nenuspėjamas. Priartėti, šerti ar bandyti vytis tokį gyvūną yra nesaugu, o susidūrus svarbiausia laikytis atstumo ir netrukdyti jam pasišalinti.

    Rezervatas reguliariai skelbia apie fotospąstais ir tyrimais užfiksuotus gyvūnus, įskaitant retas rūšis. Pastaraisiais metais pranešimuose minima, kad stebėjimų daugėja, nes plečiamas kamerų tinklas ir sistemingiau renkami duomenys.

    Tokia informacija naudojama vertinant populiacijų būklę, migracijos kelius ir žmogaus veiklos poveikį. Mokslininkams tai padeda tiksliau suprasti, kaip rūšys prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos ir kokios teritorijos joms tampa svarbiausios.

  • Černobylio draustinis užfiksavo sulaukėjusių karvių bandą: retas naktinis žygis laukinės gamtos koridoriumi

    Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato specialistai naktį fotospąstais užfiksavo sulaukėjusių karvių bandą, judančią miško taku. Tokie vaizdai čia pasitaiko retai, todėl kiekvienas įrašas laikomas vertingu stebėjimu, padedančiu suprasti gyvūnų elgesį ir judėjimo maršrutus.

    Rezervato darbuotojai pabrėžia, kad šie galvijai jau daug metų gyvena savarankiškai ir yra prisitaikę prie aplinkos sąlygų. Nors atrodytų, kad stambius gyvūnus pastebėti paprasta, realybėje jie fotospąstuose pasirodo ne taip dažnai, nes juda nevienodais ritmais ir laikosi gana pastovių, bet ne visuomet kameromis dengtų kelių.

    Stebėjime matyti, kad banda ramiai ir neskubėdama seka pažįstamu taku. Tokie takai gamtoje dažnai vadinami judėjimo koridoriais: juos naudoja įvairios rūšys, nes jie natūraliai veda į maitinimosi vietas, vandens telkinius ar poilsio teritorijas ir leidžia saugiau judėti tankesnėje augmenijoje.

    Pasak rezervato specialistų, bėgant metams šie maršrutai tampa neatsiejama laukinių gyvūnų kasdienybės dalimi. Sulaukėjusios karvės, kurios ilgainiui įsiliejo į teritorijos ekosistemas, taip pat remiasi tais pačiais įpročiais, kaip ir kiti stambūs žinduoliai: renkasi patikimus kelius, ypač aktyviau judėdamos sutemus.

    Černobylio zona mokslininkams ir gamtosaugininkams jau ne vieną dešimtmetį yra svarbi stebėjimų teritorija, kurioje fiksuojami įvairių rūšių judėjimo ir prisitaikymo modeliai. Fotospąstų medžiaga leidžia kaupti duomenis be tiesioginio žmogaus įsikišimo, o tai ypač svarbu vertinant gyvūnų elgesį jų įprastoje aplinkoje.

    Rezervate anksčiau taip pat būdavo fiksuojami ir kiti laukiniai gyvūnai, kurių judėjimas per vandens kliūtis ar siaurus miško praėjimus atskleidžia, kaip teritorijoje susiformuoja nuolatiniai migracijos ir kasdienio judėjimo keliai. Tokie stebėjimai padeda tiksliau suprasti, kaip gyvūnai pasiskirsto kraštovaizdyje ir kaip naudojasi jiems palankiais gamtiniais koridoriais.

  • Prie Černobylio AE fotospąstai užfiksavo lūšį ir usūrinį šunį: kodėl jų keliai susikerta

    Černobylio radiaciniame ir ekologiniame biosferos rezervate fotospąstai užfiksavo neįprastą kadrą: tame pačiame miško take pasirodė lūšis ir usūrinis šuo. Tyrėjų teigimu, tokie susitikimai nėra atsitiktiniai, nors gyvūnai priklauso skirtingoms rūšims ir turi nevienodus įpročius.

    Rezervato specialistai aiškina, kad abu šie plėšrūs žinduoliai dažniausiai suaktyvėja prieblandoje ir naktį. Dėl to jų judėjimo laikas neretai sutampa, o miškingose teritorijose jie gali naudotis tais pačiais natūraliais koridoriais.

    Ypač dažnai gyvūnų maršrutai susikerta vietovėse, kur anksčiau buvo intensyvi žmogaus veikla, o dabar dominuoja gamta. Apleisti kaimai, senos gatvės ir keliukai, kadaise skirti žmonėms, šiandien tampa patogiais keliais laukiniams gyvūnams.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Černobylio atskirties zonoje būtent tokia infrastruktūra veikia kaip orientyrai ir „greitkeliai“ gyvūnams. Jais jie juda ieškodami vandens, maisto, teritorijų, taip pat keliaudami tarp skirtingų buveinių.

    Pasak tyrėjų, lūšis ir usūrinis šuo gyvena skirtingu ritmu ir medžioja nevienodai, tačiau juos sieja bendra aplinka, kurioje žmogaus poveikis smarkiai sumažėjęs. Tokie fotospąstų įrašai padeda stebėti rūšių paplitimą, aktyvumo laiką ir tai, kaip laukinė fauna prisitaiko prie pasikeitusio kraštovaizdžio.

    Pastaraisiais metais fotospąstai tapo vienu svarbiausių neinvazinių įrankių laukinės gamtos stebėsenai: jie leidžia rinkti duomenis netrikdant gyvūnų ir fiksuoti retai žmonių matomas akimirkas. Rezervatai tokią medžiagą naudoja ne tik viešinimui, bet ir ilgalaikiams tyrimams apie populiacijų būklę bei buveinių kaitą.