Tag: Fototerapija

  • Raudonos dėmės po indų plovimo ar naujo kremo? Taip gali pasireikšti kontaktinis dermatitas

    Jei po indų plovimo, valymo priemonių ar naujo kremo ant rankų ar veido atsirado raudonos, niežtinčios dėmės, tai gali būti kontaktinis dermatitas.

    Šis uždegimas išsivysto tada, kai oda tiesiogiai susiduria su ją dirginančia medžiaga arba alergenu. Svarbu žinoti: tai nėra infekcija, todėl nuo kito žmogaus neužsikrečiama.

    Kasdienėje kalboje „egzema“ ir kontaktinis dermatitas neretai painiojami, tačiau egzema – platesnis terminas, apibūdinantis odos uždegiminių pakitimų tipą. Kontaktinis dermatitas yra konkreti būsena, susijusi su tiesioginiu kontaktu su provokuojančia medžiaga.

    Dažniausiai pasireiškia paraudimu, niežuliu ir sudirgimu toje vietoje, kuri turėjo kontaktą su dirgikliu ar alergenu. Gali atsirasti smulkių mazgelių ir skysčiu užpildytų pūslelių, dažnai kartu pasireiškia patinimas.

    Skirtingos formos – skirtingi pojūčiai

    Alerginės formos atveju vienas varginančių simptomų dažnai būna stiprus niežulys. Odoje gali matytis uždegimas, pleiskanojančios papulės ir smulkios pūslelės, o joms trūkus – šlapiavimas.

    Pakitimų spalva gali skirtis priklausomai nuo odos atspalvio: šviesesnės odos žmonėms paraudimas paprastai būna ryškus, o tamsesnės – gali matytis violetiniai, tamsiai rudi ar pilkšvi atspalviai, arba vieta tiesiog patamsėja.

    Dirginimo sukeltos formos atveju į pirmą planą dažniau iškyla deginimas, perštėjimas, „parinantis“ skausmas ir ryškus diskomfortas. Kontaktavusi su stipriu dirgikliu oda gali tapti skausminga, patinti ir taip pat pasidengti pūslelėmis.

    Pakitimai dažniausiai išryškėja ant plaštakų, veido ir kaklo – ten, kur kontaktas su potencialiais dirgikliais ar alergenais būna dažniausias. Vaikams bėrimas gali atrodyti mažiau būdingai ir priminti kitas odos ligas, todėl priežastį nustatyti kartais sudėtingiau.

    Gydymas prasideda nuo priežasties paieškos

    Gydymą paprastai verta pradėti nuo to, kas sukelia reakciją, nustatymo ir kontakto su tuo veiksniu apribojimo. Jei oda ir toliau bus veikiama dirgiklio ar alergeno, simptomai gali užsitęsti ar grįžti, net jeigu priemonės trumpam padeda.

    Tiek alerginės, tiek dirginimo sukeltos formos atveju pagrindinis tikslas – nuslopinti uždegimą. Tam taikomi priešuždegiminiai vaistai, o papildomai palengvėjimą gali suteikti sutraukiantys kompresai, kurie sausina ir ramina niežulį.

    Kompresus įprasta dėti kelis kartus per dieną: prie odos priglaudžiama drėgna medvilninė šluostė, ją keičiant kas 15–30 minučių.

    Ką taiko užsitęsusiais atvejais

    Lėtinei fazei būdinga tai, kad oda tampa šiurkšti ir sustorėjusi. Tokiu atveju dažniau prireikia intensyviai riebaluojančių emolientų, vazelino ir keratolitinių priemonių (pavyzdžiui, su šlapalu ar polidokanoliu), padedančių suminkštinti suragėjusį epidermį.

    Jeigu įprastas gydymas neduoda laukiamo efekto arba yra ribojimų jį taikyti, gydytojas gali siūlyti fototerapiją – odos švitinimą UVA arba UVB spinduliais.

    Daliai žmonių pašalinus provokuojančią medžiagą kontaktinis dermatitas visiškai praeina arba gerokai sumažėja – tai galioja tiek dirgikliams, tiek alergenams.

    Vis dėlto prognozė prastesnė, jei uždegimas tampa lėtinis, ypač kai ilgą laiką pažeidžiamos rankos. Taip pat sunkiau gydomas profesinis kontaktinis dermatitas – stebėjimai rodo, kad po 10 metų nuo diagnozės visiškas pakitimų išnykimas nustatomas tik maždaug 25 proc. sergančiųjų.

  • „FOREO“ siūlo išeitį spuogams: mėlyna šviesa ir T-Sonic pulsacijos, kurias išbandysi namuose

    Odos netobulumai nesirenka amžiaus: spuogai ir uždegiminiai bėrimai gali varginti ne tik paauglystėje, bet ir sulaukus 30 ar 40 metų. „FOREO“ pristato namų priežiūros sprendimus „ESPADA“ 2 ir „ESPADA“ 2 Plus, kurie netobulumams taiko mėlyną LED šviesą ir T-Sonic pulsacijas.

    Aknė yra viena dažniausių odos būklių pasaulyje, su kuria, įvairiais vertinimais, susiduria apie 1 iš 10 žmonių. Dermatologai pabrėžia, kad tai nėra tik kosmetinis klausimas: matomi bėrimai dažnai veikia savivertę, pasitikėjimą savimi ir kasdienę savijautą.

    Nors rinkoje gausu maskuojančių priemonių, daliai žmonių svarbiau spręsti priežastis ir mažinti paūmėjimų dažnį. Viena iš krypčių, naudojamų aknės priežiūroje, yra fototerapija, kai taikoma konkretaus bangos ilgio šviesa.

    Kaip veikia mėlyna šviesa?

    Mėlyna LED šviesa dažniausiai siejama su poveikiu bakterijoms, kurios prisideda prie uždegiminių bėrimų atsiradimo, todėl ji naudojama priemonėse, skirtose aknės pažeistai odai. „FOREO“ nurodo, kad „ESPADA“ 2 ir „ESPADA“ 2 Plus naudoja 415 nm bangos ilgio mėlyną šviesą, pritaikytą tikslinei, neinvazinei priežiūrai.

    Tokio tipo sprendimų privalumas tas, kad jie orientuoti į vietinį poveikį, o ne į agresyvų viso veido sausėjimą. Specialistai primena, kad per stipriai odą sausinantys produktai kai kuriais atvejais gali didinti sudirgimą, silpninti odos barjerą ir skatinti pleiskanojimą.

    Gamintojo teigimu, „ESPADA“ įrenginiuose mėlyna šviesa derinama su T-Sonic pulsacijomis, kurios veikia kaip švelnus masažas. Tokia kombinacija turėtų padėti tikslingai prižiūrėti problemines vietas ir kartu palaikyti odos atsistatymo procesus, įskaitant mikrocirkuliaciją.

    Tikslinis veikimas vietoj viso veido

    Vienas ryškiausių šių įrenginių akcentų yra taškinė priežiūra, kai poveikis nukreipiamas į konkretų netobulumą. Tai ypač aktualu tiems, kuriems bėrimai kartojasi tose pačiose vietose arba pasireiškia epizodiškai.

    „FOREO“ taip pat išskiria higienos aspektą: įrenginiai pagaminti iš silikono, kurį lengva nuvalyti, todėl paprasčiau palaikyti švarą ir mažinti bakterijų pernešimo riziką. Kasdienėje rutinoje tai svarbu, nes net ir tinkamos priemonės praranda prasmę, jei prietaisai ar rankos lieka nešvarūs.

    Ką svarbu žinoti prieš naudojant?

    Namų fototerapijos prietaisai gali būti patogus papildymas rutinai, tačiau jie nepakeičia dermatologo konsultacijos. Jei bėrimai yra skausmingi, gilūs, palieka randus, kartojasi ilgą laiką ar stipriai veikia savijautą, verta kreiptis į specialistą dėl individualaus gydymo plano.

    Gamintojas nurodo, kad „ESPADA“ 2 yra kompaktiškas, kelionėms pritaikytas įrenginys, o vieno įkrovimo turėtų pakakti iki 240 procedūrų. „FOREO“ remiasi 28 dienų vartotojų tyrimu, kuriame dalis dalyvių teigė pastebėję pokyčius naudojant prietaisą, tačiau individualūs rezultatai gali skirtis.

    Dermatologai primena, kad geriausią efektą dažniausiai duoda ne vienas produktas, o nuosekli rutina: švelnus prausimas, odos barjero tausojimas, tinkamai parinktos veikliosios medžiagos ir kantrybė. Technologiniai sprendimai, tokie kaip mėlynos šviesos priežiūra, gali būti viena iš papildomų priemonių, jei ji derinama atsakingai.

  • Tamsūs rytai siurbia jėgas: 10 patikrintų būdų lengviau keltis rudenį ir žiemą

    Rudenį ir žiemą daugelis pastebi tą patį: rytais sunku išlipti iš lovos, o energija atsiranda tik įdienojus. Viena pagrindinių priežasčių yra trumpesnė šviesioji paros dalis, kuri veikia mūsų cirkadinį ritmą, tai yra vidinį biologinį laikrodį.

    Ryto šviesa paprastai padeda organizmui „įjungti“ budrumą ir slopina melatonino, su miegu siejamo hormono, gamybą. Kai keliatės dar tamsoje, šis procesas vyksta lėčiau, todėl gali atrodyti, kad trūksta valios ar motyvacijos, nors realiai prisideda aplinkos sąlygos.

    Kas padeda greičiau pabusti?

    Vienas svarbiausių įpročių yra stabilus miego režimas: stenkitės eiti miegoti ir keltis panašiu metu net savaitgaliais. Dideli laiko šuoliai dažnai sustiprina vadinamąjį socialinį džetlagą, kai kūnas gyvena vienu ritmu, o darbotvarkė verčia kitu.

    Atsikėlus verta kuo greičiau įjungti ryškią šviesą kambaryje ir, kai tik įmanoma, atitraukti užuolaidas. Net debesuotą dieną natūrali lauko šviesa paprastai būna intensyvesnė už vidaus apšvietimą, todėl trumpas buvimas prie lango ar lauke gali paspartinti prabudimą.

    Rytinis judesys nebūtinai reiškia treniruotę: kelių minučių tempimo pratimai, lengvi pritūpimai ar trumpas pasivaikščiojimas dažnai padeda sumažinti mieguistumą. Jei sportuojate lauke, verta pasiruošti aprangą iš vakaro ir pasirūpinti matomumu, nes tamsiuoju metu tai turi įtakos ir saugumui.

    Ne mažiau svarbus ir ryto streso mažinimas: dalį pasiruošimo galima perkelti į vakarą, pavyzdžiui, susidėti drabužius, paruošti krepšį ar pusryčių produktus. Lėtesnis startas dažnai pagerina savijautą labiau nei bandymas ryte „pasivyti“ laiką telefone ar naujienų sraute.

    Padeda ir malonus, bet paprastas ritualas, kuris signalizuoja kūnui, kad prasideda diena: šiltas dušas, mėgstama muzika ar keli ramūs skaitymo puslapiai. Tokie sprendimai nepakeičia miego ar gydymo, tačiau gali sustiprinti pastovų ryto ritmą.

    Pusryčiai, vanduo ir dienos šviesa

    Rytą verta pagalvoti ir apie praktinius dalykus, kurie tiesiogiai veikia energiją. Maistingi pusryčiai su baltymais ir skaidulomis daugeliui padeda išvengti staigių gliukozės svyravimų ir ankstyvo nuovargio, nors vieno universalaus recepto visiems nėra.

    Šaltuoju sezonu troškulio jausmas dažnai silpnesnis, todėl dalis žmonių išgeria per mažai skysčių. Stiklinė vandens ryte ir reguliarus gėrimas dienos metu gali sumažinti nuovargio pojūtį, ypač jei daug laiko praleidžiate šildomose patalpose.

    Didžiausią pokytį dažnai sukuria sąmoningas išėjimas į dienos šviesą. Net trumpas pasivaikščiojimas per pietus ar kelios stotelės pėsčiomis po darbo padeda gauti daugiau natūralios šviesos ir palaikyti stabilesnį paros ritmą tamsiais mėnesiais.

    Kada tai gali būti ne vien nuovargis?

    Jei kartu su rytiniu mieguistumu atsiranda užsitęsęs prislėgtumas, dingsta susidomėjimas įprastomis veiklomis, suprastėja koncentracija, didėja mieguistumas ar apetitas, verta stebėti, ar simptomai kartojasi kasmet. Tokie požymiai gali būti susiję su sezoniniais nuotaikos sutrikimais.

    „Jeigu nuotaikos kritimas ir energijos stoka trukdo kasdieniam gyvenimui, geriausia ne spėlioti, o pasitarti su gydytoju“, – sako specialistai, akcentuodami, kad savidiagnostika gali atidėti pagalbą.

    Sezoniniai simptomai gydomi individualiai: dažniausiai pradedama nuo miego higienos, fizinio aktyvumo ir psichoterapijos, o daliai žmonių taikoma šviesos terapija ar, gydytojui įvertinus situaciją, vaistai. Svarbiausia nekelti sau nerealių lūkesčių ryte iškart jaustis taip pat kaip vasarą, bet kartu ir nenurašyti stipraus, užsitęsusio nuovargio vien tik metų laikui.

  • LED veido kaukės žada jaunystę, bet gali kainuoti regėjimą: oftalmologė įspėja moteris

    LED veido kaukės žada jaunystę, bet gali kainuoti regėjimą: oftalmologė įspėja moteris

    LED veido kaukės iš grožio klinikų vis dažniau persikelia į namus: jų gausu interneto parduotuvėse ir kosmetikos tinkluose. Gamintojai žada skaistesnę, stangresnę odą ir greitesnį spuogų mažėjimą, tačiau medikai primena, kad intensyvi šviesa gali kelti riziką akims.

    Šių prietaisų veikimo principas paremtas fototerapija, kai skirtingo bangos ilgio šviesa veikia odos procesus. Raudona šviesa dažniau siejama su kolageno sintezės skatinimu ir elastingumo gerinimu, o mėlyna naudojama dėl antibakterinio poveikio, aktualaus aknės atvejais.

    Didžiausia rizika slypi akyse

    Oftalmologai atkreipia dėmesį, kad trumpabangė, didelės energijos mėlyna šviesa teoriškai gali pakenkti tinklainei, ypač jei į šaltinį žiūrima tiesiogiai arba procedūros metu akys lieka atmerktos. Praktikoje daug kas prietaisą naudoja užsiimdami buities darbais, todėl dažniau pažeidžiamos saugaus naudojimo taisyklės.

    Viešai aptartas klinikinis atvejis, kai pacientei po reguliaraus LED kaukės naudojimo pasireiškė regėjimo sutrikimai, siejami su tinklainės pažeidimu. Specialistai pabrėžia, kad tokios komplikacijos nėra kasdienybė, bet jos primena paprastą taisyklę: akys fototerapijoje turi būti saugomos pirmiausia.

    Ką daryti, kad procedūra būtų saugesnė?

    Medikai rekomenduoja procedūros metu akis laikyti užmerktas ir naudoti gamintojo numatytą akių apsaugą, jei ji pridedama. Jei kaukė neturi patikimų apsauginių intarpų, verta apsvarstyti papildomas, šviesą blokuojančias priemones arba rinktis procedūrą pas specialistą.

    Taip pat svarbu neviršyti rekomenduojamos trukmės ir dažnio, nes intensyvesnis naudojimas nebūtinai reiškia geresnį rezultatą, o riziką gali didinti. Žmonėms, turintiems akių tinklainės ligų, jautrumą šviesai, vartojantiems fotosensibilizuojančius vaistus ar po akių operacijų, prieš pradedant namų fototerapiją verta pasitarti su gydytoju.

    Rinkoje daug pažadų, bet mažiau aiškumo

    Ekspertai primena, kad namų įrenginiai skiriasi galia, šviesos spektru ir saugos sprendimais, todėl vienodas patarimas visiems ne visada tinka. Patikimiausia kryptis renkantis prietaisą yra aiškiai nurodyti techniniai parametrai, naudojimo instrukcijos lietuvių kalba ir realios akių apsaugos priemonės.

    Jei procedūros metu ar po jos atsiranda skausmas akyse, mirgėjimas, neryškus matymas, dėmės regėjimo lauke ar padidėjęs jautrumas šviesai, delsti nereikėtų. Tokie simptomai yra priežastis nutraukti naudojimą ir kuo greičiau kreiptis į akių gydytoją.

  • Dėmės ant odos, kurios keičia gyvenimą: kodėl vitiligo vis dar klaidingai laikomas pavojingu

    Dėmės ant odos, kurios keičia gyvenimą: kodėl vitiligo vis dar klaidingai laikomas pavojingu

    Vitiligo yra lėtinė autoimuninė odos būklė, kai dėl pigmento netekimo atsiranda šviesesnės ar baltos dėmės. Skaičiuojama, kad ją turi maždaug 1 iš 100 žmonių pasaulyje, o realus paplitimas gali būti didesnis dėl nediagnozuotų atvejų.

    Nors vitiligo nėra pavojingas gyvybei ir nėra užkrečiamas, jis dažnai tampa kasdienės stigmos priežastimi. Žmonės susiduria su įkyriais klausimais, spoksojimu, klaidingomis prielaidomis apie higieną ar tariamą riziką aplinkiniams.

    Kas sukelia vitiligo?

    Odos spalvą daugiausia lemia melaninas, kurį gamina specializuotos ląstelės melanocitai, esantys epidermyje. Vitiligo atveju imuninė sistema klaidingai „atpažįsta“ melanocitus kaip grėsmę ir ima juos naikinti, todėl tam tikrose vietose pigmentas išnyksta.

    Būklės pradžia siejama su genetiniu polinkiu ir aplinkos veiksniais, kurie gali išprovokuoti imuninį atsaką. Tarp dažniausiai minimų veiksnių yra didelis stresas, stiprus nudegimas saulėje ir kontaktas su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, galinčiomis pažeisti melanocitus.

    Vitiligo gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir bet kokio odos tipo žmonėms, tačiau ryškiau matomas tamsesnėje odoje. Dėmės dažniausiai atsiranda ant veido, rankų, rankų pirštų, aplink akis ar burną, o plaukai pažeistose vietose taip pat gali pabąlti.

    Kaip ši būklė progresuoja?

    Vitiligo eiga labai individuali: vieniems atsiranda kelios nedidelės dėmės, kitiems pigmento netekimas plinta plačiau. Dažniausiai dėmės formuojasi simetriškai abiejose kūno pusėse ir laikui bėgant didėja, tačiau retesniais atvejais jos apsiriboja viena kūno puse.

    Kai kuriems žmonėms naujų dėmių atsiradimą lydi nežymus niežėjimas, dilgčiojimas ar deginimas. Dėl sumažėjusio melanino pažeistos vietos būna jautresnės ultravioletiniams spinduliams, todėl didėja nudegimų rizika ir svarbi nuosekli apsauga nuo saulės.

    Kadangi vitiligo susijęs su imuninės sistemos veiklos sutrikimais, daliai žmonių nustatoma didesnė kitų autoimuninių ligų tikimybė, ypač skydliaukės sutrikimų. Dėl to gydytojai dažnai vertina bendrą sveikatos foną, o ne vien odos pokyčius.

    Gydymas ir kasdienė realybė

    Šiuolaikinis gydymas dažniausiai siekia pristabdyti ligos progresavimą ir, kai įmanoma, skatinti pigmento atsistatymą. Praktikoje taikomos įvairios strategijos, įskaitant vietinius vaistus, fototerapiją ir kitas dermatologo parenkamas priemones, o rezultatai priklauso nuo dėmių vietos, trukmės ir aktyvumo.

    Didelė problema išlieka ne medicininė, o socialinė: klaidingas įsitikinimas, kad vitiligo yra užkrečiamas ar susijęs su prasta priežiūra, vis dar paplitęs. Tokios nuostatos gali mažinti pasitikėjimą savimi, skatinti socialinį atsiribojimą, nerimą ar depresijos simptomus, ypač kai pokyčiai matomi atvirose kūno vietose.

    „Vaikystėje kitiems vaikams buvo sakoma su manimi nežaisti, nes jie gali užsikrėsti mano oda“, – pasakojo modelis Winnie Harlow, viešai kalbanti apie patirtį su vitiligo.

    Specialistai pabrėžia, kad vitiligo esmė yra imuninis ir ląstelinis procesas, o ne aplinkiniams keliama grėsmė. Aiškesnis visuomenės supratimas, ankstesnė diagnostika ir pagarbi komunikacija gali sumažinti stigmą ne mažiau nei medicininės priemonės.

  • Saulė išprovokuoja staigius bėrimus: kur jie atsiranda dažniausiai ir kaip greitai palengvinti

    Saulė išprovokuoja staigius bėrimus: kur jie atsiranda dažniausiai ir kaip greitai palengvinti

    Saulinė dilgėlinė – reta, bet itin nemaloni padidėjusio jautrumo šviesai forma, kai oda gali sureaguoti vos po kelių minučių saulėje. Dažniausi požymiai – staiga atsirandantys niežtintys iškilūs bėrimai, paraudimas, deginimas ar dilgčiojimas.

    Gydytojai aiškina, kad reakciją dažniausiai sukelia ultravioletiniai spinduliai, ypač UVA ir UVB, o kai kuriais atvejais ją gali išprovokuoti ir matoma šviesa. Dėl to simptomai kai kuriems žmonėms gali pasireikšti net esant stipriam dirbtiniam apšvietimui ar per langą patenkančiai šviesai.

    Ši būklė siejama su odos molekulėmis, kurios veikiamos šviesos gali pakisti ir paskatinti imuninį atsaką. Tuomet išsiskiria histaminas, lemiantis niežulį, tinimą ir paraudimą, todėl bėrimai primena nudilginimą dilgėle.

    Kur bėrimai pasirodo dažniausiai?

    Saulinės dilgėlinės bėrimai paprastai išryškėja ten, kur oda nėra įpratusi prie šviesos, pavyzdžiui, ant krūtinės, pečių, kaklo, rankų ar šlaunų. Įdomu tai, kad nuolat saulę matančios vietos kartais reaguoja silpniau, nes oda būna labiau prisitaikiusi.

    Tipiška, kad iškilūs rausvi plotai atsiranda greitai, o pasitraukus iš saulės ima blėsti ir per palyginti trumpą laiką gali visiškai išnykti. Vis dėlto stipresnė ekspozicija gali sukelti platesnius odos pokyčius ir ryškesnį diskomfortą.

    Kuo skiriasi nuo vadinamos alergijos saulei?

    Kasdienėje kalboje alergija saulei dažnai vadinama bet kokia šviesos sukelta odos reakcija, tačiau mediciniškai tai nebūtinai tas pats. Be saulinės dilgėlinės, dažnai pasitaiko ir polimorfinė šviesos sukelta dermatozė, kai bėrimai atsiranda lėčiau, dažniau po kelių valandų, ir gali būti įvairių formų.

    Dar vienas svarbus niuansas – kai kurios reakcijos kyla ne dėl „tikros“ alergijos, o dėl sąveikos su medžiagomis. Tam tikri vaistai ar kosmetikos sudedamosios dalys gali didinti odos jautrumą šviesai ir sukelti fototoksines ar fotoalergines reakcijas, kurios iš pažiūros panašios, bet gydomos ir vertinamos kitaip.

    Ką daryti, kad palengvėtų?

    Pirmas žingsnis – kuo greičiau pasitraukti iš šviesos šaltinio ir vėsinti sudirgusią odą. Lengvesniais atvejais gali padėti šalti kompresai ir odą raminančios priemonės, o svarbiausia – vengti pakartotinės ekspozicijos, kol simptomai nurims.

    Simptomams slopinti dažniausiai taikomi antihistamininiai vaistai, nes jie mažina histamino poveikį ir palengvina niežulį bei paraudimą. Jie nepašalina priežasties, tačiau gali reikšmingai sumažinti reakcijos intensyvumą, o daliai žmonių vartojami profilaktiškai prieš planuojamą buvimą saulėje.

    Jei reakcijos kartojasi, yra stiprios arba trukdo kasdienybei, verta kreiptis į gydytoją dermatologą ar alergologą dėl tikslesnio ištyrimo ir strategijos. Kai kuriais atvejais taikoma kontroliuojama fototerapija, kai oda palaipsniui pratinama prie šviesos, o sudėtingesnėmis situacijomis gali būti svarstomas gydymas, veikiantis imuninę sistemą.

    Ypač svarbu atpažinti pavojingus signalus: jei kartu atsiranda dusulys, ryškus silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas ar smarkiai krenta kraujospūdis, tai gali būti sisteminės reakcijos požymiai. Tokiu atveju būtina nedelsti ir kreiptis skubios medicinos pagalbos.

    Kasdienė prevencija remiasi keliomis taisyklėmis: plataus spektro apsauga nuo UVA ir UVB, pakankamas kremo kiekis ir reguliarus atnaujinimas, dengiantys drabužiai bei vengimas intensyviausios saulės valandomis. Taip pat verta peržiūrėti vartojamus vaistus ir kosmetiką, jei pastebite, kad jautrumas šviesai pasikeitė staiga.