Tag: Fotovoltika

  • Lenkijoje fotovoltinės įrangos gamintoja „Enson“ parduota plieno grupei „Pruszyński“

    Lenkijoje parduota fotovoltikos sektoriuje veikianti bendrovė „Enson“, projektuojanti ir gaminanti konstrukcijas didelio masto saulės elektrinių parkams.

    Įmonę, kurią 2023 metais įkūrė TDJ, įsigijo „Grupa Pruszyński“, dirbanti plieno apdirbimo ir statybinių plieno gaminių srityje, skelbiama WNP.pl pranešime.

    Sandoriu į pirkėjo grupę ateina „Enson“ inžinerinė kompetencija – montavimo sistemų projektavimas, jų optimizavimas ir praktinės žinios apie didelius fotovoltikos projektus bei investuotojų poreikius.

    Savo ruožtu „Grupa Pruszyński“ į šį derinį įneša pramoninį pajėgumą, plieno perdirbimo technologijas ir platesnes gamybines bei medžiagines kompetencijas, kurios turėtų didinti lankstumą kuriant sprendimus.

    Didesnis pasirinkimas dideliems projektams

    Bendrovių teigimu, kompetencijų sujungimas atveria galimybių plėsti produktų pasiūlą ir lengviau pritaikyti konstrukcijas prie konkretaus projekto techninių reikalavimų.

    Taip pat pabrėžiama, kad investuotojams ir EPC rangovams tai gali reikšti daugiau laisvės renkantis konstrukcijų variantus, atsižvelgiant ir į technines sąlygas, ir į investicijų kaštus.

    „Enson“ prezidentė Ewa Owczarz-Ciszek nurodo, kad įmonė jau turi stiprią poziciją didelio masto fotovoltikos rinkoje, o prisijungimas prie „Grupa Pruszyński“ esą atveria naują plėtros etapą.

    Planuoja gamybą padidinti daugiau nei per pusę

    „Enson“ viceprezidentas Pawełas Wiktorowiczius teigia, kad po sandorio tikimasi metinį gamybinį pajėgumą padidinti daugiau nei per pusę, trumpinti tiekimo grandinę ir palengvinti medžiagų tiekimą.

    Anot jo, klientams tai turėtų reikšti didesnį terminų ir sąnaudų prognozuojamumą – aspektą, kuris fotovoltikos investicijose yra ypač svarbus.

    „Grupa Pruszyński“ viceprezidentas Kamilis Pruszyńskis sandorį sieja su grupės strategija investuoti į modernias technologijas, plėsti pramoninę bazę ir diversifikuoti veiklą, įskaitant atsinaujinančią energetiką.

    Kuo užsiima abi grupės

    „Enson“ – Lenkijos gamintojas, besispecializuojantis plieninių konstrukcijų saulės parkams projektavime, optimizavime ir vystyme.

    „Grupa Pruszyński“ yra viena didžiausių Lenkijos grupių, veikiančių statybinių plieninių gaminių sektoriuje. Įsitraukimas į atsinaujinančią energetiką, kaip nurodoma, siekia 2015 metus.

    TDJ, kuri 2023 metais įkūrė „Enson“, sandorį pristato kaip strategijos dalį, orientuojantis į kapitalo ir išteklių sutelkimą pasirinktuose sektoriuose bei palaipsnį pasitraukimą iš su pagrindinėmis veiklos kryptimis nesusijusių aktyvų.

  • Elektra iš bioatliekų? Lodzės mokslininkai kuria permatomus saulės elementus langams ir fasadams

    Daržovių lupenos, vaisių žievės ir kitos bioatliekos netrukus gali tapti žaliava naujo tipo saulės elementams. Lodzės technologijos universiteto mokslininkų komanda kuria sprendimą, kuris leistų elektrą gaminti ne tik ant stogų, bet ir ant langų bei pastatų fasadų.

    Pagrindinė idėja – iš bioatliekose esančios anglies pagaminti grafenines kvantines taškeles – nanometrinio dydžio anglies struktūras. Tokie nanomaterialai domina energetikos tyrėjus dėl gebėjimo sugerti šviesą ir būti pritaikomi plonose, lengvose dangose.

    Saulės elementai langams ir fasadams

    Skirtingai nei įprasti silicio moduliai, kuriami elementai galėtų būti lengvi, lankstūs ir iš dalies permatomi. Tai atvertų galimybę integruoti fotovoltiką į stiklo paketus, vitrininius langus ar net ištisus fasadų sprendinius, kai energiją „renka“ didelė pastato dalis.

    Toks požiūris ypač aktualus aukštybiniams biurų pastatams: jų stogo plotas dažnai nedidelis, o fasadų ir įstiklintų paviršių – labai daug. Dėl to net mažesnio efektyvumo technologija teoriškai gali atsipirkti, jei energija gaminama dideliame plote.

    Kol kas efektyvumas mažesnis

    Mokslininkai pripažįsta, kad dabartiniai prototipai dar nusileidžia tradicinei fotovoltikai: kuriamų elementų efektyvumas šiuo metu yra maždaug tris–keturis kartus mažesnis nei tipinių silicio panelių. Kitaip tariant, vienas kvadratinis metras tokio sprendimo pagamintų mažiau elektros, tačiau jo pranašumas būtų pritaikomumas ten, kur standžių panelių įrengti sudėtinga.

    „Mes nenorime apsimesti, kad jau šiandien mūsų elementas efektyvesnis už silicį. Tačiau jei vietoje vien stogo galime panaudoti ir langus bei fasadą, bendras pagaminamos energijos kiekis gali atrodyti visai kitaip“, – sakė projekto vadovas dr. inž. Piotras Zavadzkis.

    Dvi kryptys: nauji elementai ir dangos esamiems moduliams

    Lygiagrečiai komanda vysto ir kitą kryptį – grafeninių kvantinių taškelių naudojimą kaip dangą tradiciniams saulės moduliams. Tokios dangos galėtų pagerinti darbą prastesnėmis sąlygomis, pavyzdžiui, kai apšvita mažesnė dėl debesuotumo ar nepalankaus kritimo kampo.

    Tyrėjai pabrėžia ir gamybos proceso aspektą: reakcijų terpėje naudojamas vanduo, o pati žaliava būtų gaunama iš atliekų. Tokia kombinacija dera su žiedinės ekonomikos logika – siekiu mažinti atliekas ir išteklių vartojimą, kartu kuriant didesnės pridėtinės vertės produktus.

    Nuo prototipų iki rinkos dar toli

    Technologija jau peržengė vien idėjos stadiją – sukurti mažo masto prototipai ir demonstratoriai, rodantys, kad sprendimas veikia. Vis dėlto komercializaciją labiausiai lems keli veiksniai: efektyvumo didinimas, ilgaamžiškumo patikrinimas ir bandymai didesniuose plotuose, artimuose realiems langams ar fasadų segmentams.

    Komanda ruošiasi pereiti į etapą, susijusį su technologijos perdavimu rinkai – planuojama steigti bendrovę, kuri galėtų tęsti plėtrą, pritraukti investicijas ir pasirengti gamybos mastelio didinimui. Kada sprendimas pasieks komercinius pastatus, kol kas neįvardijama – tam reikės išsamių ilgalaikių bandymų ir patikimų rezultatų.

  • OZE Lenkijoje nestabdo, bet keičia žaidimo taisykles: daugiau kaupimo, naujos vėjo ir aukcionų sąlygos

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos plėtra nemažėja, tačiau rinka įžengė į brandesnį etapą, kuriame svarbiausi tampa ne vien nauji saulės ir vėjo parkai. Vis daugiau dėmesio skiriama elektros tinklų pralaidumui, energijos kaupimui ir sistemos lankstumui, be kurių sparčiai auganti generacija ima kelti iššūkių operatoriams ir investuotojams.

    Šias tendencijas akcentavo Katovicuose vykusioje konferencijoje Energy Days surengta diskusija apie OZE rinką po ankstesnio investicijų šuolio. Dalyviai pabrėžė, kad finansų institucijų ir investuotojų dėmesys išlieka, tačiau projektų pelningumą vis dažniau lemia ne vien pagaminamos kilovatvalandės, o gebėjimas patikimai tiekti elektrą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Nuo plėtros prie balansavimo

    Pastaraisiais metais Lenkija sparčiai didino saulės elektrinių pajėgumus, tačiau dabar fotovoltikos augimas, tikėtina, bus nuosaikesnis. Rinkos dalyviai vis dažniau sutaria, kad naujiems projektams vien gamybos nebeužtenka, o papildomos investicijos į baterijų sistemas tampa beveik privalomu elementu.

    Vėjo energetikoje vis daugiau kalbama apie repoweringą, kai senesnės, dažnai apie 1 MW galios turbinos keičiamos kelis kartus galingesniais įrenginiais, galinčiais siekti maždaug 4 MW. Tai leidžia didinti gamybą neplečiant tiek daug teritorijų, tačiau kartu kelia didesnius reikalavimus tinklams ir balansavimo priemonėms.

    „Rinka pasikeitė greičiau nei daugelio OZE projektų verslo modeliai: šiandien svarbu ne tik kiek pagamini, bet ir kiek kainuoja pagaminta energija konkrečiu momentu“, – sakė „Sunly Polska“ vadovas Marekas Motylis.

    Akcentas – kaupimas ir biometanas

    Diskusijoje daugiausia dėmesio sulaukė energijos kaupimo projektai, kurie laikomi vienu svarbiausių trūkstamų elektros sistemos elementų. Didelė saulės generacija dienomis ir ribotos galimybės perkelti energiją į vakaro piką didina poreikį baterijoms bei kitoms lankstumo priemonėms.

    „PGE“ grupės atstovai nurodė, kad energijos kaupimas tapo vienu pagrindinių investicinių prioritetų, nes be jo atsinaujinančių šaltinių gamyba dažniau susiduria su ribojimais. Kartu priminta, kad svarbų vaidmenį Lenkijoje jau atlieka hidroakumuliacinės elektrinės, tačiau lygiagrečiai plečiami ir baterijų parkai.

    Valstybės institucijos taip pat siekia paskatinti biogazo ir biometano plėtrą, kuri gali tapti papildomu lankstumo šaltiniu, ypač šildymo ir pramonės sektoriuose. Įvardyta, kad naujesni teisės aktų pakeitimai sudaro sąlygas aukcioniniu būdu remti didesnės galios biometano projektus, suteikiant rinkai aiškesnį investicinį signalą.

    Aukcionai ir dideli skaičiai iki 2026 metų

    Urząd Regulacji Energetyki (URE) atstovai informavo, kad OZE aukcionai planuojami 2026 metų lapkričio 2–10 dienomis, o jų taisyklės iš esmės išliks paremtos kainos kriterijumi. Akcentuota, kad paramos galėtų siekti bendra daugiau nei 76 TWh žaliosios energijos apimtis.

    Didžiausia aukcionų dalis numatyta didesniems nei 1 MW saulės ir sausumos vėjo projektams, kurių konkurencija dėl paramos tradiciškai yra aktyviausia. Tuo pačiu rinkoje daugėja diskusijų, ar vien kainos kriterijus dar atitinka sistemos poreikius, kai vis svarbesnės tampa kaupimo ir lankstumo paslaugos.

    „Neturėtume skatinti didelių fotovoltikos parkų be energijos kaupimo, nes sistemoje vis dažniau tenka riboti gamybą“, – sakė politikas Ireneuszas Zyska.

    Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį į visuomenės pasipriešinimą daliai investicijų ir į tai, kad didelių, mažos rizikos sausumos vėjo projektų, esančių arti statybos pradžios, rinkoje kol kas trūksta. Prognozuojama, kad didesnė tokių projektų banga gali pasirodyti apie 2027–2029 metus, kai investuotojai priims daugiau galutinių sprendimų.

    Bendras diskusijos tonas išliko aiškus: OZE plėtra Lenkijoje nesibaigia, tačiau ji vis labiau priklausys nuo to, kaip greitai bus vystomi tinklai, kaupimas ir reguliavimas, leidžiantis mažinti priverstinius gamybos ribojimus ir geriau išnaudoti jau pastatytus pajėgumus.

  • 54 MW saulės elektrinė Lenkijoje: „Respect Energy“ perima balansavimą ir sistemos paslaugas

    Lenkijos energetikos bendrovė „Respect Energy“ ir Danijos vystytoja „European Energy“ pratęsė bendradarbiavimą, susijusį su 54 MW galios saulės elektrine Dębnica Kaszubska. Pagal naują susitarimą „Respect Energy“ ne tik supirks pagamintą elektrą, bet ir užtikrins komercinį balansavimą bei teiks sistemos balansavimo paslaugas.

    Projektas Dębnica Kaszubska įvardijamas kaip didžiausias „European Energy“ saulės energetikos objektas Lenkijoje. Elektrinė prie tinklo prijungta 2024 metų pabaigoje, o jos integravimas į balansavimo mechanizmus reiškia aktyvesnį dalyvavimą elektros sistemos valdyme, o ne vien gamybą pagal oro sąlygas.

    Kas keičiasi rinkoje?

    Susitarime numatyta, kad „Respect Energy“ atliks Balansavimo atsakingo subjekto funkciją ir veiks kaip balansavimo paslaugų teikėja. Praktikoje tai reiškia, kad saulės elektrinės gamyba bus tiksliau suderinama su faktiniu vartojimu ir rinkos grafiku, o nukrypimai bus valdomi per balansavimo rinką.

    Toks modelis leidžia atsinaujinančios energetikos objektui tiesiogiai reaguoti į tinklo operatoriaus poreikius ir prisidėti prie sistemos stabilumo. Augant saulės generacijai regione, balansavimas tampa vis svarbesnis, nes didėja gamybos svyravimai ir poreikis greitai kompensuoti netikslumus.

    „European Energy“ portfelis ir kryptis

    „European Energy“ skelbia Lenkijoje turinti daugiau kaip 202 MW veikiančių atsinaujinančios energetikos pajėgumų. Be to, įmonės projektų portfelis įvairiose vystymo stadijose viršija 3,5 GW, o tai rodo nuoseklią plėtrą ir didėjančią konkurenciją dėl prijungimo galių bei ilgalaikių elektros realizavimo sprendimų.

    „Respect Energy“ tuo metu pabrėžia patirtį diegiant saulės elektrines į balansavimo rinką. Bendrovė, be elektros prekybos ir investicijų į nuosavą generaciją, stiprina agregavimo ir lankstumo paslaugas, kurios tampa viena svarbiausių krypčių sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    Nors susitarimas tiesiogiai nekeičia buitinių vartotojų sąskaitų per vieną dieną, rinkai tai signalas, kad atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau bus vertinami ne tik pagal instaliuotą galią, bet ir pagal gebėjimą patikimai veikti sistemoje. Kuo daugiau generacijos dalyvių prisideda prie balansavimo, tuo mažesnė našta lieka tinklo operatoriui ir kitoms rinkos pusėms.

    Ilgainiui tai gali padėti efektyviau integruoti saulės ir vėjo elektrines, mažinti disbalanso kaštus ir gerinti sistemos valdymą, ypač tais laikotarpiais, kai gamyba labai priklauso nuo oro sąlygų. Energetikos rinkoje vis labiau ryškėja tendencija, kad vien tik pagaminti elektrą nepakanka, svarbu ir atsakingai ją „atnešti“ į tinklą.

  • Saulės elektrinė 70, 150 ar 200 kv. m namui: kiek kWh suvartosite ir kokios galios iš tikro reikia

    Saulės elektrinės ant nuosavų namų stogų tampa vis įprastesnis sprendimas, tačiau pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kokios galios fotovoltinę sistemą rinktis, kad ji realiai padengtų jūsų poreikius. Praktikoje galios parinkimą labiausiai lemia ne namo plotas, o metinis elektros suvartojimas ir tai, ar elektra naudojama šildymui bei vandeniui ruošti.

    Europos Sąjungoje mikroįrenginiais dažniausiai laikomos nedidelės, prie skirstomojo tinklo prijungiamos elektrinės, skirtos savo vartojimui, o augantis jų skaičius siejamas ir su atpigusiais moduliais, ir su gyventojų noru stabilizuoti sąskaitas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad universalaus skaičiaus, tinkančio visiems 150 kv. metrų namams, nėra.

    Skaičiuojant pradinį poreikį patogiausia atsispirti nuo jūsų tiekėjo sąskaitų arba ataskaitos už paskutinius 12 mėnesių. Jei duomenų neturite, galima orientuotis į tipinius rėžius, tačiau juos smarkiai keičia gyventojų skaičius, buitinė technika, pastato izoliacija ir šildymo būdas.

    Orientacinis suvartojimas pagal plotą

    Maždaug 70 kv. metrų namas, kai elektra daugiausia skirta apšvietimui ir prietaisams, per metus dažnai suvartoja apie 1 800–3 000 kWh. Jei naudojamas šilumos siurblys ar dalis šildymo perkeliama į elektrą, poreikis gali kilti iki maždaug 2 500–4 000 kWh.

    Apie 150 kv. metrų būste, be elektrinio šildymo, metinis suvartojimas dažnai siekia apie 2 000–3 500 kWh. Jeigu šildymas ir karštas vanduo reikšmingai priklauso nuo elektros, rėžis dažnai didėja iki maždaug 3 500–6 500 kWh per metus.

    Maždaug 200 kv. metrų namui, kai elektra naudojama tik įprastoms reikmėms, dažnas intervalas yra apie 2 500–4 000 kWh. Su šilumos siurbliu ar elektriniu vandens ruošimu poreikis praktikoje gali siekti apie 4 500–8 000 kWh per metus.

    Kokios galios saulės elektrinė reikalinga?

    Renkantis saulės elektrinės galią dažniausiai skaičiuojama pagal metinį suvartojimą, o rezultatas pateikiamas kilovatais piko (kWp). Tai standartinė fotovoltikos galia, rodanti, kiek sistema teoriškai gali generuoti idealiomis sąlygomis.

    Orientacijai dažnai taikomas supaprastintas ryšys: 1 800 kWh metinio suvartojimo gali atitikti apie 1,98 kWp, o 3 000 kWh apie 3,30 kWp. Didėjant poreikiui, 5 000 kWh dažnai siejama su maždaug 5,50 kWp, o 8 000 kWh su maždaug 8,80 kWp įrengtos galios.

    Vis dėlto tai tik bazinės gairės, nes faktinė metinė generacija priklauso nuo geografinės vietos, stogo krypties ir nuolydžio, šešėliavimo, modulių efektyvumo bei inverterio parinkimo. Dėl to galutinį sprendimą patikimiausia priimti turint montuotojo parengtą skaičiavimą pagal jūsų stogo situaciją ir vartojimo profilį.

    Ar verta energijos kaupiklis?

    Jeigu saulės elektrinė pagamina daugiau energijos dieną, o didžioji dalis suvartojimo persikelia į vakarą, vis dažniau svarstomas namų energijos kaupiklis. Jis leidžia didesnę dalį pagamintos elektros sunaudoti vietoje ir sumažina priklausomybę nuo tinklo tais momentais, kai generacija krenta.

    Be to, rinkoje daugėja viešai aptariamų paramos priemonių, nukreiptų į kaupiklių diegimą, nes tokios sistemos padeda subalansuoti tinklo apkrovas. Praktinis patarimas gyventojams paprastas: pirmiausia įvertinti metinį suvartojimą ir stogo galimybes, o tik tada spręsti, ar labiau apsimoka didinti elektrinės galią, ar investuoti į kaupimą ir vartojimo optimizavimą.

  • Japonijos logistikos milžinė Radomske plečia saulės elektrinę: padengs apie 35 proc. šaldymo sandėlio poreikio

    Galia didinama iki 1 345 kWp

    Šaldytų produktų logistikos operatorė „Frigo Logistics“ Radomsko mieste išplėtė prie savo sandėlio-šaldyklos veikiančią saulės elektrinę. Naujoji dalis siekia 510 kWp, o kartu su anksčiau įrengta 835 kWp sistema bendra galia dabar sudaro 1 345 kWp.

    Bendrovė skelbia, kad pagaminta elektra bus naudojama autovartai, tai yra tiesiogiai objekto reikmėms. Toks modelis dažniausiai leidžia sumažinti elektros pirkimą iš tinklo, ypač dienos metu, kai elektros poreikis šaldymo įrenginiams išlieka stabilus.

    Skaičiuoja, kad padengs trečdalį poreikio

    „Frigo Logistics“ vertinimu, visa saulės elektrinė galės padengti apie 35 proc. metinio šaldyklos energijos poreikio. Šaldymo logistikoje elektra yra viena didžiausių sąnaudų eilučių, todėl tokios investicijos dažnai vertinamos kaip būdas amortizuoti kainų svyravimus ir stiprinti veiklos prognozuojamumą.

    Įmonei tai ypač aktualu, nes sandėlis-šaldykla privalo veikti be pertrūkių, o bet koks maitinimo sutrikimas gali lemti produkcijos kokybės praradimo riziką. Dėl to verslai vis dažniau derina energijos efektyvumo priemones su nuosava generacija ir rezerviniais sprendimais.

    „Sandėlis-šaldykla reikalauja pastovaus ir patikimo maitinimo, todėl mums svarbu suderinti operacinį efektyvumą ir energijos tiekimo saugumą“, – sakė „Frigo Logistics“ vadovas Kris Verbruggen.

    Beveik 3 000 modulių ir montavimas ant fasado

    Plėtrai, kaip nurodo bendrovė, panaudota beveik 3 000 saulės modulių. Siekiant maksimaliai išnaudoti pastato plotą, dalis jų sumontuota ant stogo, o dalis – ant vertikalios sandėlio fasado dalies, tam pritaikant specialią tvirtinimo technologiją.

    Toks sprendimas logistikos ir pramoniniuose objektuose pasirenkamas tuomet, kai stogo ploto nepakanka arba dalį jo riboja įranga, konstrukcijos ar šešėliavimas. Nors fasado montavimas dažnai yra sudėtingesnis, jis gali padėti padidinti bendrą generaciją, išlaikant elektrinės veikimą autovartos režimu.

    Projektas su mokslo ir plėtros komponentu

    Investicija įgyvendinama platesnio projekto dalyje kartu su Nacionaliniu tyrimų ir plėtros centru. Žalioji kryptis apima saulės elektrinės plėtrą, o kita projekto dalis orientuota į tyrimus ir plėtrą, numatant skaitmeninį šaldymo sandėlio modelį bei robotizuotos stoties kūrimą darbui ekstremaliomis žemų temperatūrų sąlygomis.

    Dar vienas projekto blokas susijęs su procesų skaitmeninimu, įskaitant maršrutų planavimo sprendimus, srautų stebėseną ir sandėlio valdymo sistemą su atsargų valdymo bei automatizuoto vežėjų aptarnavimo funkcijomis. Visą projektą planuojama užbaigti 2028 metais.

    Tinklas Lenkijoje ir planai tolesnėms investicijoms

    „Frigo Logistics“ yra temperatūrai jautrių maisto produktų logistikos operatorė, dirbanti su giliai šaldytais, taip pat sausais ir šviežiais produktais bei skystais maisto produktais. Bendrovė Lenkijoje turi dešimt padalinių ir skelbia, kad iš viso joje dirba daugiau kaip 700 darbuotojų.

    Įmonė taip pat nurodo valdanti apie 100 nuosavų transporto priemonių parką ir dirbanti su maždaug 450 transporto priemonių per nuolatinius rangovus. Tarp planų minima ir saulės elektrinės plėtra kitose vietose bei energijos kaupiklio diegimas, kuris leistų geriau valdyti savos gamybos elektros panaudojimą.

    Bendrovė įkurta 2001 metais, o nuo 2004 metais yra „Nichirei Logistics Group“ dalis. Grupė veikia šaldytos logistikos segmente ir priklauso didžiausiems šios srities rinkos dalyviams pasaulyje.

  • Saulės elektrinė ant stogo, o rozetėje vis tiek ne iškart: kur dingsta fotovoltikos elektra?

    Saulės elektrinė ant stogo, o rozetėje vis tiek ne iškart: kur dingsta fotovoltikos elektra?

    Fotovoltika daugeliui atrodo paprasta: saulė šviečia, o elektra iš karto maitina namus. Tačiau didžiojoje dalyje ant stogų įrengtų saulės elektrinių pagaminta energija į rozetes nepatenka tiesiogiai.

    Pagrindinė priežastis yra techniniai elektros tinklo reikalavimai. Saulės moduliai natūraliai gamina nuolatinę srovę, o buitiniai prietaisai ir viešasis tinklas naudoja kintamąją srovę, todėl energija turi būti paversta ir sinchronizuota.

    Kas vyksta nuo stogo iki rozetės

    Saulės moduliai, veikiami šviesos, generuoja nuolatinę srovę, kuri tinkama baterijoms krauti, bet ne standartinei 230 voltų ir 50 hercų namų elektros sistemai. Dėl to tarp modulių ir namų elektros instaliacijos būtinas tarpinis įrenginys.

    Tą darbą atlieka inverteris, dar vadinamas keitikliu: jis nuolatinę srovę paverčia kintamąja ir priderina jos parametrus prie tinklo. Tik po šio etapo elektra gali saugiai maitinti namų prietaisus ir patekti į rozetes.

    Modernūs inverteriai taip pat stebi įtampą, dažnį ir kitus rodiklius, kad sistema atitiktų saugos reikalavimus. Jei tinkle atsiranda sutrikimų, įranga gali automatiškai riboti generaciją arba laikinai sustabdyti tiekimą.

    Ką daryti, kai pagaminama per daug

    Saulėtą dieną elektrinė gali pagaminti daugiau, nei tuo metu sunaudoja namų ūkis. Tuomet perteklius paprastai perduodamas į elektros tinklą, o atsiskaitymas vyksta pagal galiojančią tvarką.

    Tokiose sistemose svarbu suprasti, kad didžiausia finansinė nauda dažniausiai pasiekiama didinant savąjį suvartojimą, tai yra naudojant elektrą tada, kai ji gaminama. Dėl to populiarėja sprendimai, leidžiantys automatizuoti prietaisų darbą ir planuoti vartojimą dienos metu.

    Magistralė į taupymą: baterijos ir išmanus valdymas

    Kitas kelias yra namų energijos kaupikliai, dar vadinami energijos saugyklomis. Jie leidžia dalį dieną pagamintos energijos sukaupti ir panaudoti vakare, naktį ar apniukusiomis valandomis, kai gamyba krenta.

    Praktikoje tai reiškia didesnį savąjį suvartojimą ir mažesnį poreikį pirkti elektrą tada, kai jos kaina didesnė. Vis dažniau diegiami ir energijos valdymo sprendimai, kurie stebi gamybą, vartojimą bei automatiškai parenka palankiausią režimą.

    Rinkoje egzistuoja ir mažos galios sprendimai, vadinami plug and play, kai nedideli moduliai su mikroinverteriais jungiami į rozetę. Vis dėlto prieš renkantis tokį variantą būtina įsitikinti, kad sprendimas atitinka techninius ir saugos reikalavimus bei vietos taisykles.

  • Fotovoltikai – griežtas „pabaiga savivalei“: naujos taisyklės palies stogus ir balkonų modulius

    Fotovoltikai – griežtas „pabaiga savivalei“: naujos taisyklės palies stogus ir balkonų modulius

    Lenkijos Plėtros ir technologijų ministerija baigia rengti naują reglamentą, kuris suvienodintų saulės elektrinių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus pastatuose. Pakeitimai apimtų ne tik stogines sistemas, bet ir mikroinstaliacijas balkonuose, lodžijose bei terasose.

    Numatoma, kad nuostatos galėtų įsigalioti 2026 metų rugsėjo 20 dieną, tačiau kol kas tai yra projektas, todėl data dar gali kisti. Ministerijos tikslas – uždaryti teisines spragas, dėl kurių rinka vystėsi greičiau nei saugos ir techniniai standartai.

    Rinka augo greičiau nei taisyklės

    Per pastaruosius metus fotovoltikos sektorius Lenkijoje išaugo iki daugiau nei 1 600 000 prosumerių, o bendra įrengtų saulės elektrinių galia viršijo 27 GW. Toks šuolis iškėlė naują problemą: vieningos techninės tvarkos nebuvimas lėmė skirtingas praktikas projektuojant ir montuojant sistemas.

    Dėl to atsirado skirtingų interpretacijų, kaip turi būti vedžiojami kabeliai, kur leidžiama montuoti įrangą ir kaip užtikrinti gelbėtojų saugą incidentų metu. Projektu siekiama sumažinti gaisrų riziką ir palengvinti tarnybų darbą, kai pastate ar ant stogo yra įrengta saulės elektrinė.

    Daugiausia dėmesio – saugai

    Projekte numatomas reikalavimas įrengti avarinį fotovoltikos išjungiklį, kad kilus pavojui būtų galima greitai atjungti nuolatinę srovę. Taip pat planuojami reikalavimai dėl trumpųjų jungimų aptikimo, izoliacijos būklės stebėsenos ir autonominių dūmų jutiklių patalpose, kur įrengiami inverteriai ar skydai.

    Vienas iš griežčiausių punktų – draudimas fotovoltikos laidus tiesti naudojamuose dūmtraukiuose, išmetamųjų dujų ar ventiliacijos kanaluose. Numatyta, kad nuolatinės srovės trasos pirmiausia turėtų būti išorinėje pastato dalyje, o jei kabeliai vis dėlto eina per vidų, privalomos aiškios apsaugos priemonės.

    Pastatai taip pat būtų ženklinami informacinėmis lentelėmis, kad ugniagesiai iš anksto žinotų apie mikroinstaliacijos buvimą. Tai aktualu, nes net ir atjungus objektą nuo elektros tinklo, saulės moduliai apšviesti toliau generuoja įtampą, o tai didina riziką ant stogo dirbančioms tarnyboms.

    Balkonų moduliai, aukšti pastatai ir energijos kaupikliai

    Atskirai aprašomi reikalavimai balkonams, lodžijoms ir terasoms, kur tvirtinimo būdas turėtų mažinti ugnies plitimo tarp aukštų riziką. Taip pat būtų apibrėžti atstumai nuo langų ir durų bei stogų skirstymas į priešgaisrines zonas, nors daliai vienbučių ir poilsinių pastatų numatomos išimtys.

    Investuotojai būtų skatinami iš anksto suplanuoti kabelių maršrutus, inverterio ir energijos kaupiklio vietą dar prieš montavimo darbus. Tai turėtų palengvinti vėlesnę plėtrą, pavyzdžiui, didinant saulės elektrinės galią ar įrengiant namų akumuliatorių.

    Projektas apima ir akumuliatorinius energijos kaupiklius, keliant reikalavimus jų korpusui, vėdinimui, įrengimo vietai ir avariniam išjungimui. Akcentuojama, kad talpa turėtų būti parenkama pagal realų vartojimą, kad būtų išvengta techninių ir eksploatacinių problemų.

    Esamiems mikroįrenginiams numatoma palankesnė taisyklė: jų nereikėtų perdaryti vien dėl naujo reglamento įsigaliojimo, jei įrengimas atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus. Tačiau planuojant plėtrą ar pridedant naujų modulių tektų taikyti naujausius standartus.

    Rinkos ekspertai teigiamai vertina bandymą suvienodinti taisykles, tačiau įžvelgia ir rizikų dėl ne iki galo aiškių formuluočių. Tarp dažniausiai minimų klausimų – kaip bus vertinamos senesnės sistemos, kurios po naujų nuostatų įsigaliojimo yra plečiamos, ir kas tikrins mažesnių namų ūkių mikroinstaliacijų atitiktį.

    Projektas numato, kad didesnės nei 6,5 kW galios elektrinėms reikėtų priešgaisrinės saugos specialisto išvados. Vis dėlto mažesniems įrenginiams kol kas ne iki galo aišku, kokia institucija ar subjektas turėtų formaliai patvirtinti atitiktį, kad praktikoje neliktų erdvės chaosui.

  • Fotovoltikos pamoka Europai: kodėl vietinis turinys be gamybos dažnai reiškia priklausomybę nuo Kinijos

    Diskusijos apie vietinį turinį atsinaujinančios energetikos projektuose Europoje vis dažniau grįžta prie fotovoltikos pavyzdžio. Ekspertai pabrėžia, kad vien ekonominė projekto nauda šalyje dar negarantuoja technologinės nepriklausomybės, jei kritiniai komponentai atkeliauja iš importo.

    Instituto Energetyki Odnawialnej vadovas Grzegorzas Wiśniewskis teigia, kad vietinis turinys, skaičiuojamas kartu su projektavimu, statyba ir montavimo paslaugomis, gali klaidinti. Pasak jo, svarbiausia yra tai, ar šalis geba užsitikrinti vietines pagrindinių įrenginių tiekimo grandines.

    Kas yra vietinis turinys?

    Vietinis turinys šiuo atveju suprantamas kaip prekių ir paslaugų dalis, sukuriama šalies viduje visoje projekto vertės grandinėje. Fotovoltikoje kritiniais laikomi elementai, nuo kurių priklauso technologijos veikimas ir kurių trūkumas gali sustabdyti plėtrą.

    2021 metais IEO paskelbė analizę apie vietinį turinį fotovoltikos įrangoje, vertindamas 2020 metų situaciją. Pagal tą skaičiavimą Lenkijoje vietinis turinys 1 MW galios saulės elektrinės įrangos dalyje galėjo siekti apie 26 proc., jei būtų naudojami vietinės kilmės tiekimo grandinės elementai.

    Tuo metu Europos Sąjungos vidutinis vietinis turinys įrangos tiekime buvo vertinamas didesnis ir siekė apie 37 proc. Skirtumą daugiausia lėmė platesnė regioninė gamybos ir tiekėjų bazė, ypač tam tikrose įrangos grupėse.

    Kur dingsta vietinė vertė?

    Pasak G. Wiśniewskio, problema prasideda tada, kai krenta importuojamos technologijos kainos ir didėja jų prieinamumas. Tuomet bendras vietinio turinio rodiklis gali net augti, nes daugiau darbų atliekama vietoje, tačiau priklausomybė nuo importuotų pagrindinių komponentų nesumažėja.

    „Vietinis turinys, suprantamas vien ekonomiškai, be vietinių kritinių komponentų tiekimų, iš esmės reiškia tik užsienio technologijų tiekėjų aptarnavimą“, – sakė G. Wiśniewskis.

    Jo teigimu, fotovoltikoje labiausiai pažeidžiama grandis yra elementai, nuo kurių priklauso įrenginių gamyba ir atnaujinimas, pirmiausia fotovoltiniai elementai, vėliau moduliai ir inverteriai. Jei šie segmentai lieka už Europos ribų, vietiniai rangos darbai neapsaugo nuo strateginės priklausomybės.

    Kinijos dominavimas ir Europos reakcija

    Ekspertas primena, kad Europos fotovoltikos pramonės nuosmukis siejamas su laikotarpiu po 2007–2009 metų krizės. Tuomet, jo vertinimu, Europos gamintojai negavo pakankamo valstybių palaikymo, o technologijos ir gamybos linijos dalinai atsidūrė Kinijoje, kuri sparčiai didino mastą ir konkurencingumą.

    Svarbią reikšmę turėjo ir Kinijos valstybės subsidijos, dėl kurių importuojami komponentai tapo sunkiai konkuruojami kainos prasme. Europos Sąjunga buvo įvedusi antidempingo priemones ir muitus, tačiau vėliau dalis ribojimų nebeliko, o rinkos spaudimas gamybai Europoje išliko.

    G. Wiśniewskis pastebi, kad politinis prioritetas ilgą laiką buvo greitas ir pigus atsinaujinančių išteklių augimas, o ne pramonės stiprinimas. Dėl to fotovoltikos rinka tapo itin patraukliu realizacijos kanalu importuotojams, o vietiniai gamintojai prarado masto efektą.

    Šiandien vietinio turinio tema Europoje siejama su naujomis pramonės politikos priemonėmis, tokiomis kaip Net-Zero Industry Act, taip pat su platesnėmis iniciatyvomis, nukreiptomis į konkurencingumą ir tiekimo grandinių atsparumą. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad be nuoseklių, ilgalaikių instrumentų vien deklaracijos nepakeis realios komponentų gamybos geografijos.

  • Fotovoltika jau nebe visada aukso gysla: štai kas iš tiesų nutinka jūsų pagamintai elektrai

    Fotovoltika jau nebe visada aukso gysla: štai kas iš tiesų nutinka jūsų pagamintai elektrai

    Namų fotovoltinė elektrinė šiandien daugeliui atrodo kaip paprastas būdas sumažinti sąskaitas, tačiau reali nauda priklauso nuo to, kada elektrą pagaminate ir kada ją suvartojate. Esminis principas paprastas: pirmiausia saulės elektrinė maitina namų prietaisus, o tik perteklius nukeliauja į tinklą arba į energijos kaupiklį.

    Tipinę sistemą sudaro saulės moduliai, keitiklis, instaliacija ir apsaugos, o pažangesniuose sprendimuose dar atsiranda energijos kaupiklis bei energijos valdymo sistema. Moduliai saulės spinduliuotę paverčia nuolatine srove, o keitiklis ją konvertuoja į kintamąją srovę, tinkamą buitinei elektros instaliacijai ir tinklui.

    Srautą tarp namų ir tinklo fiksuoja dvikryptė apskaita: atskirai registruojama, kiek elektros paimta iš tinklo ir kiek į jį atiduota. Tai tampa ypač svarbu vertinant ekonominį efektą, kai dalį pagamintos elektros tenka atiduoti tuo metu, kai jos rinkos vertė mažiausia.

    Kada išlošiate daugiausia

    Didžiausias fotovoltikos pranašumas atsiranda tada, kai namų ūkis gali kuo daugiau pasigamintos energijos suvartoti iš karto. Dienos metu, ypač apie vidurdienį, saulės elektrinė dažnai padengia bazinius poreikius, o didesni vartotojai, tokie kaip šilumos siurbliai ar kondicionieriai, gali „suvalgyti“ reikšmingą dalį gamybos.

    Praktiškai tai reiškia, kad naudinga perkelti vartojimą į saulėtas valandas: paleisti skalbyklę, indaplovę, kaitinimo elementą boileryje ar suplanuoti elektromobilio krovimą. Šį procesą vis dažniau automatizuoja energijos valdymo sprendimai, kurie seka gamybą ir įjungia didesnius prietaisus tada, kai elektra faktiškai yra pigiausia, nes ji jūsų pačių pagaminta.

    Kur dingsta perteklius ir kodėl tai svarbu

    Jei tuo metu, kai elektrinė gamina, namuose suvartojimas mažas, perteklius perduodamas į tinklą arba nukreipiamas į energijos kaupiklį. Kaupiklis leidžia dalį dienos gamybos pasilikti vakarui, kai vartojimas išauga, taip didinant savivartą ir mažinant priklausomybę nuo tinklo kainų.

    Finansinis „kabliukas“ dažnai atsiranda vasarą: gamyba didelė, tačiau be didelių elektros vartotojų dalis energijos neišvengiamai tampa pertekliumi. Tokiu atveju namų ūkis labiau priklauso nuo to, kaip įkainojamas į tinklą patiektas kilovatvalandžių kiekis ir kiek vėliau kainuoja elektra, kai ją tenka pirkti.

    Kaip mažinti riziką ir didinti naudą

    Fotovoltikos atsiperkamumą labiausiai pagerina didesnė savivarta, todėl sprendimai dažniausiai sukasi apie vartojimo perkėlimą, energijos kaupiklį ir tikslesnį sistemos parinkimą pagal realų profilį. Jei namų ūkis didžiąją dienos dalį būna tuščias, o suvartojimas koncentruotas vakare, vien saulės moduliai dažnai neatskleidžia viso potencialo.

    Kita svarbi detalė yra techninis suderinamumas: keitiklio darbas turi būti stabilus, o apskaita tiksli, kad nebūtų prarandama dalis generacijos ar netiksliai skaičiuojami srautai. Specialistai pabrėžia, kad prieš investuojant verta įvertinti šeimos įpročius, planuojamus pokyčius, pavyzdžiui, šilumos siurblio ar elektromobilio įsigijimą, ir tik tada rinktis sistemos dydį.

    Augant dinaminėms kainodaros tendencijoms Europoje, vis daugiau vartotojų pradeda skaičiuoti ne tik metinę gamybą, bet ir valandinį balansą. Tai keičia požiūrį: svarbu ne vien kiek pagaminote per metus, o kiek pagamintos energijos sugebėjote sunaudoti tada, kai ji pagaminta.