CP v2

Tag: Fotovoltika

  • Saulės elektrinės žadėjo švarią energiją, bet iki 2050 metų gali kauptis 78 mln. tonų atliekų

    Saulės elektrinės žadėjo švarią energiją, bet iki 2050 metų gali kauptis 78 mln. tonų atliekų

    Saulės moduliai ant namų stogų ir saulės parkuose ilgus metus daro tai, ką žadėjo reklama: gamina elektrą be dūmų, beveik nereikalauja priežiūros ir mažina sąskaitas. Tačiau jų technologinė sėkmė turi kitą, mažiau aptariamą pusę – kas nutinka, kai moduliai pasiekia eksploatacijos pabaigą.

    Dauguma fotovoltinių modulių efektyviai tarnauja apie 25–30 metų, o vėliau jų galia palaipsniui mažėja ir jie keičiami naujais. Didžiausia įrengimo banga vyko 2000–2010-aisiais, todėl dabar vis daugiau modulių pradeda artėti prie „pensijos“.

    Kodėl atliekų banga auga

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad pasaulyje saulės modulių atliekų apimtys gali augti labai sparčiai: iki 2030 metų jos sieks apie 8 milijonus tonų. Iki 2050 metų sukauptas kiekis gali priartėti prie 78 milijonų tonų.

    Šiuos skaičius lemia paprasta matematika: kuo daugiau modulių įrengiama šiandien, tuo didesnis jų kiekis vienu metu pasieks eksploatacijos pabaigą po kelių dešimtmečių. Jei surinkimo ir perdirbimo pajėgumai nespės augti, didelė dalis modulių gali atsidurti sąvartynuose.

    Kas slypi saulės modulio viduje

    Saulės modulis nėra vien stiklas. Tipinis modulis turi aliuminio rėmą, stiklo sluoksnį, plastikinius sandariklius ir silicio elementus, kuriuose naudojami laidininkai iš vario ir nedideli kiekiai sidabro.

    Šios medžiagos turi aiškią ekonominę vertę, nes gali tapti žaliava naujai įrangai. Tačiau dalis modulių gali turėti ir pavojingesnių medžiagų pėdsakų, pavyzdžiui, švino, o kai kurios technologijos siejamos ir su kadmio junginiais, todėl netinkamai tvarkomos atliekos gali kelti aplinkosauginių rizikų.

    Perdirbimas įmanomas, bet ne visada apsimoka

    Perdirbimo pramonė gali susigrąžinti didelę dalį stiklo ir aliuminio, o technologijos, leidžiančios efektyviau atskirti silicio sluoksnius bei atgauti vertingus metalus, sparčiai tobulėja. Vis dėlto pagrindinė kliūtis dažnai yra ekonomika: modulių išardymas ir perdirbimas kai kuriose rinkose kainuoja daugiau nei paprastas šalinimas.

    Be to, svarbi yra logistika – surinkimas, laikinas sandėliavimas, transportas ir aiškios taisyklės, kas už tai moka. Ten, kur nėra veiksmingos gamintojų atsakomybės ar privalomų surinkimo mechanizmų, moduliai dažniau keliauja paprasčiausiu keliu.

    Europos Sąjungoje saulės moduliai daugelyje šalių įtraukti į elektronikos atliekų tvarkymo sistemas, todėl gamintojams ir importuotojams taikomos pareigos prisidėti prie surinkimo ir perdirbimo. Tuo metu kitose rinkose perdirbimo infrastruktūra tik vejasi augantį poreikį, todėl artimiausiais metais sprendimai dėl finansavimo ir reikalavimų gali tapti lemiami.

    Paradoksas tas, kad pati saulės energetika dėl to netampa „klaida“: ji išlieka vienu pigiausių ir švariausių elektros gamybos būdų. Tačiau be aiškaus plano, kaip tvarkyti pasenusius modulius, švarios energijos proveržis gali palikti labai materialų pėdsaką – milijonus tonų sunkiai perdirbamų atliekų ir prarastų žaliavų.

  • Nematomi saulės moduliai paveldo pastatams: kaip Pompėja ir Évora suderina istoriją ir energiją

    Nematomi saulės moduliai paveldo pastatams: kaip Pompėja ir Évora suderina istoriją ir energiją

    Saulės elektrinės vis dažniau keliasi į miestų centrus, tačiau istorinėse vietovėse jas riboja griežti paveldosaugos reikalavimai ir estetika. Dėl to Europoje sparčiai daugėja sprendimų, kai fotovoltika integruojama taip, kad beveik nesiskirtų nuo tradicinių stogo dangų.

    Pietų Italijoje, Pompėjoje, dalis saulės modulių įrengti ant senovinės Romos laikų pastato taip, kad turistai jų dažniausiai nė nepastebi. Ant stogo sumontuotos čerpės vizualiai atkartoja senovines romėniškas dangas, tačiau viduje slepia fotovoltinius elementus, kurie gamina elektrą vietoje.

    „Iš priekio tai atrodo kaip senovinė romėniška čerpė. Tačiau iš kitos pusės matyti, kad tai mažas fotovoltinis modulis“, – sakė Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.

    Pasak jo, elektra naudojama apšvietimui ir daliai pastato poreikių, o tokie sprendimai svarstomi ir kitose parko vietose, ypač ten, kur sudėtinga ar brangu atvesti elektros tinklus. Tokiose teritorijose vietinė gamyba leidžia mažinti infrastruktūros plėtros poreikį ir geriau kontroliuoti poveikį aplinkai.

    Panašų kelią pasirinko ir Portugalijos Évora, kurios istorinis centras nuo 1986 metais yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ant savivaldybės pastato stogo įrengtos fotovoltinės čerpės iš pusiau skaidrios epoksidinės medžiagos, o saulės elementai integruoti viduje, todėl iš gatvės jos atrodo kaip įprasta stogo danga.

    „Tai nėra įprastos čerpės. Jos pagamintos iš pusiau skaidrios epoksidinės medžiagos, o saulės elementai įmontuoti viduje, todėl jos gamina elektrą šio pastato savoms reikmėms“, – sakė EDP tyrimų ir plėtros centro projekto vadovas Humberto Queirozas.

    Évoros savivaldybė nurodo, kad įrengta apie 20 kilovatų piko galios fotovoltinių čerpių sistema, pritaikyta pastato architektūrai. Tokios galios sprendimas dažniausiai skirtas savoms reikmėms dienos metu: jis gali reikšmingai sumažinti iš tinklo perkamos elektros dalį, ypač vasarą, kai saulės generacija didžiausia.

    Šie projektai įgyvendinami ieškant kompromiso tarp paveldo apsaugos ir klimato tikslų. Europos Sąjungoje pastatai sudaro reikšmingą energijos vartojimo ir išmetamųjų teršalų dalį, todėl renovacija ir atsinaujinančių išteklių integracija tampa vienu svarbiausių dekarbonizacijos instrumentų, tačiau istoriniuose centruose tam reikia nestandartinių technologijų.

    Vieną iš jų kuria šiaurės rytų Italijoje veikianti šeimos įmonė „Dyaqua“. Gaminant fotovoltines čerpes, fotovoltiniai elementai įdedami į dervos pagrindu suformuotą sluoksnį, vėliau užliejami antru apsauginiu sluoksniu, o galutinis produktas vizualiai primena tradicinę stogo dangą.

    „Pamoka, kurią duoda Pompėja, yra ta, kad jei ši technologija gali veikti čia, tokioje jautrioje, atidžiai prižiūrimoje ir trapioje vietoje, tuomet ji gali veikti bet kur“, – sakė Gabrielis Zuchtriegelis.

    Évoroje kartu bandomi ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, stikliniai stogai su integruota fotovoltika ar saulės stoginės vidiniuose kiemuose. Tokios priemonės leidžia didinti vietinę elektros gamybą nekeičiant svarbiausių vizualinių miesto panoramos elementų ir kartu sudaro sąlygas technologijas atkartoti kituose Europos istoriniuose miestuose.

  • „PGE“ trečią ketvirtį peržiūrės strategiją iki 2035 metų: dėmesys dujų energetikai ir Baltica 9

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ pranešė trečią 2026 metų ketvirtį planuojanti atnaujinti savo grupės strategiją iki 2035 metų. Bendrovė tikina sieksianti strategiją peržiūrėti reguliariai, kad rinkos dalyviams pokyčiai būtų prognozuojami, o sprendimai atspindėtų sparčiai besikeičiančią energetikos aplinką.

    Įmonė nurodo, kad peržiūros centre atsidurs dujų energetika ir fotovoltikos segmentas, o šilumos ūkio kryptis iš esmės turėtų išlikti stabili. Tokia kryptis atspindi dabartinę regiono realybę, kai elektros sistemos patikimumui reikia lanksčių pajėgumų, o saulės energetikos plėtra vis dažniau susiduria su tinklų pralaidumo ir kainų svyravimų iššūkiais.

    Finansiniai rezultatai ir kontekstas

    „PGE“ skelbia, kad 2026 metų pirmą ketvirtį grupės pardavimo pajamos siekė apie 3 990 000 000 eurų, o pakartotinė EBITDA sudarė apie 940 000 000 eurų. Grupės grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams, siekė apie 440 000 000 eurų, o didžiausią įtaką rezultatui, kaip nurodoma, turėjo paskirstymo segmentas.

    Bendrovė taip pat akcentavo, kad žiemos sezonas prisidėjo prie didesnių šilumos pardavimų, todėl šilumos ūkio veikla išliko reikšminga rezultatų dalis. Tuo pat metu įmonė signalizuoja, kad dujų energetikos segmente dabar tikimasi geresnės dinamikos nei anksčiau prognozuota, kai buvo kalbama apie stabilizaciją.

    Ką reiškia fokusas į dujų energetiką?

    Dujų elektrinės energetikos sistemoje dažnai vertinamos kaip lanksčios gamybos šaltinis, galintis greitai reaguoti į vartojimo šuolius ar atsinaujinančių išteklių generacijos svyravimus. Pastaraisiais metais regione daugėja vėjo ir saulės parkų, todėl sistemos balansavimo ir rezervų poreikis tampa vis aktualesnis.

    Vis dėlto dujų energetikos perspektyvas lemia ir kainodara bei reguliavimas, įskaitant emisijų kaštus ir ilgalaikius dekarbonizacijos tikslus. Dėl to „PGE“ strategijos atnaujinimas gali būti signalas, kad bendrovė ieško optimalaus derinio tarp patikimumo, sąnaudų ir klimato tikslų, kartu vertindama ir fotovoltikos ekonominį efektyvumą naujomis rinkos sąlygomis.

    Baltica 9 ir jūrinio vėjo grafikas

    „PGE“ taip pat nurodė, kad per artimiausias savaites turėtų baigtis partnerio atrankos procesas jūrinio vėjo projektui Baltica 9, kurio planuojama galia siekia 975 megavatus. Jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje laikomi vienu svarbiausių regiono energetinės transformacijos ramsčių, tačiau jų įgyvendinimo tempą lemia tiekimo grandinių, finansavimo ir leidimų procesų disciplina.

    Bendrovė pabrėžė, kad Baltica 2 projekto darbai vyksta pagal numatytą grafiką, o artimiausiais ketvirčiais jis turėtų išlikti pagrindiniu investicijų objektu atsinaujinančių išteklių segmente. Jei Baltica projektų portfelis bus vykdomas laiku, tai ilgainiui gali reikšmingai keisti „PGE“ gamybos struktūrą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinių šaltinių.

    „Dirbame su strategijos peržiūra, o jos atnaujinimas greičiausiai įvyks trečią ketvirtį. Turime ambiciją kasmet pateikti tokią atnaujintą versiją, kad pokyčiai nestebintų“, – sakė „PGE“ operacijų vadovė Katarzyna Rozenfeld.

  • Europoje vis dažniau išjungiami saulės moduliai: tinklai nespėja, o elektros kainos krenta žemiau nulio

    Saulės energijos perteklius tampa problema

    Europoje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai išaugo saulės elektrinių skaičius, o vasaros mėnesiais fotovoltika daugelyje rinkų tapo vienu svarbiausių elektros šaltinių. Tačiau elektros tinklų plėtra ir modernizavimas nespėja paskui gamybos augimą, todėl vis dažniau susiduriama su pertekline generacija.

    Šis disbalansas ypač išryškėja saulėtomis dienomis, kai gamyba piko valandomis viršija paklausą. Tada sistemos operatoriai, siekdami išlaikyti tinklo stabilumą, riboja gamybą, o dalis pagamintos žalios energijos taip ir nepatenka į rinką.

    Kodėl gamintojai priversti stabdyti elektrines?

    Esminė priežastis yra ribotas tinklų pralaidumas ir vietiniai „butelio kakliukai“, kai elektros perteklius susidaro konkrečiuose regionuose, bet negali būti patikimai perduotas ten, kur energijos reikia. Prie to prisideda ir lėtesnės investicijos į transformatorių pastotes, linijas bei tinklo skaitmenizavimą.

    Didelę įtaką daro ir rinkos kainodara: kai saulės generacija staigiai padidina pasiūlą, didmeninė elektros kaina kai kuriose biržose laikinai nukrenta žemiau nulio. Tai reiškia, kad gamintojams gali tekti primokėti už elektros patekimą į sistemą, todėl dalis jų renkasi laikinai išjungti įrenginius.

    „Naujų pajėgumų augimas lėtėja, investicijų grąža spaudžiama žemyn, o rekordiniu mastu energija švaistoma, nes perdavimo tinklai nepajėgia suvaldyti gamybos šuolio“, – sakė situaciją apibendrinęs energetikos rinkos stebėtojas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir energetikos politikai?

    Paradoksalu, tačiau situacija kelia klausimų ir vartotojams: vienu metu jie tikisi pigesnės elektros, tačiau kartu sistemoje atsiranda papildomų kaštų. Jie susiję su tinklų balansavimu, kompensacijomis už priverstinį gamybos ribojimą ir būtinybe sparčiau investuoti į infrastruktūrą.

    Sprendimų kryptys aiškios, bet reikalauja laiko: greitesnė perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, energijos kaupimo pajėgumai, lankstesnis vartojimas ir pramonės elektrifikacija. Europos Komisija yra skelbusi, kad iki 2040 metų elektros tinklams Europoje reikės maždaug 1,2 trilijono eurų investicijų, nes be jų didėjanti atsinaujinančios energijos dalis bus vis sunkiau integruojama.

    Kol šios priemonės nebus įgyvendintos pakankamu mastu, saulės elektrinių „išjungimai“ ir neigiamos kainos išliks vis dažnesnis reiškinys. Tai signalas, kad energetikos transformacijoje vien naujų generacijos pajėgumų nebeužtenka, reikia lygiagrečiai stiprinti tinklus ir kaupimą.

  • Saulės elementų proveržis: superkompiuteris parodė, kad mikroskopiniai defektai gali didinti efektyvumą

    Saulės elementų proveržis: superkompiuteris parodė, kad mikroskopiniai defektai gali didinti efektyvumą

    Vokietijos fizikai, atlikę itin detalias simuliacijas viename galingiausių Europos superkompiuterių, ieškojo, kaip pašalinti saulės elementų sandūrose atsirandančius atominius netobulumus. Tačiau rezultatai nustebino: dalis vadinamųjų defektų ne trukdė, o padėjo perduoti energiją.

    Toks atradimas svarbus, nes dauguma rinkoje naudojamų silicio saulės modulių vidutiniškai paverčia elektra tik apie 22 proc. į krintančios saulės šviesos. Likusi energijos dalis prarandama, dažnai virsta šiluma, o tai mažina našumą ir ilgainiui gali greitinti medžiagų senėjimą.

    Kodėl prarandama tiek energijos?

    Viena pagrindinių problemų yra ta, kad silicis ribotai panaudoja labai didelės energijos fotonus, pavyzdžiui, violetinę šviesą. Dalį jų energijos medžiaga ne paverčia elektra, o išspinduliuoja kaip šilumą, todėl krenta realus naudingumas.

    Dėl to mokslininkai ieško sprendimų, kaip geriau „išnaudoti“ aukštesnės energijos šviesą. Viena kryptis yra hibridinės struktūros, kai ant silicio sluoksnio formuojamos itin plonos organinių puslaidininkių dangos.

    Tetracenas ir viengubos būsenos skilimas

    Tyrime daug dėmesio skirta tetracenui, organiniam puslaidininkiui, galinčiam dalyvauti procese, vadinamame viengubos būsenos skilimu. Jo esmė ta, kad sugėrus vieną didelės energijos fotoną, sužadinimas gali „pasidalinti“ į du mažesnės energijos sužadinimus, kuriuos teoriškai lengviau panaudoti silicyje.

    Ilgą laiką buvo manyta, kad sandūra tarp tetraceno ir silicio turi būti kuo tobulesnė, nes bet koks netolygumas gali sutrikdyti sužadinimų perdavimą. Todėl tyrėjai dažnai siekė maksimaliai „švarių“ ir tvarkingų sąsajų.

    Netikėta išvada: defektai gali padėti

    Paderborno universiteto komanda, pasitelkusi ab initio molekulinės dinamikos simuliacijas, analizavo, kaip realiomis sąlygomis elgiasi atomai ir elektronai tetraceno bei silicio sandūroje. Tokie skaičiavimai yra itin imlūs resursams, todėl buvo vykdomi HLRS „Hawk“ superkompiuteryje Štutgarte.

    Simuliacijos parodė, kad vadinamieji silicio kabančieji ryšiai, paprastai laikomi nepageidaujamu reiškiniu elektronikoje, šiuo atveju gali palengvinti sužadinimų perdavimą per sandūrą. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Physical Review Letters“.

    „Mūsų darbas gali būti įdomus platesnei tyrėjų bendruomenei, nes parodo kitą kryptį, kaip galima projektuoti tokias sistemas“, – sakė pagrindinis straipsnio autorius Marvinas Krenzas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra paruoštas sprendimas komerciniams moduliams, tačiau tai keičia požiūrį: netobulumas gali tapti projektuojamu įrankiu. Kitas žingsnis būtų sistemingai ieškoti tokių sandūrų konfigūracijų, kur „defektų“ struktūra būtų valdoma ir pakartojama gamyboje.

    Jei viengubos būsenos skilimo principą pavyktų stabiliai pritaikyti praktikoje, teorinis efektyvumo prieaugis galėtų būti reikšmingas. Vis dėlto lemiamu veiksniu taps tai, ar skaitmeniniai rezultatai bus patvirtinti laboratoriniais prototipais ir ar technologija bus suderinama su masine gamyba.

  • Trumpo spaudimas saulės pramonei: JAV fotovoltikos gamykloms stringa finansavimas ir draudimas

    JAV saulės energetikos sektoriuje daugėja įtampos: dalis didžiųjų fotovoltikos įmonių, bankų ir draudikų pristabdė bendradarbiavimą su naujai pastatytomis saulės modulių gamyklomis. Pagrindinė priežastis – neapibrėžtumas, ar ryšiai su Kinijos tiekimo grandinėmis gali užkirsti kelią gauti švarios energijos subsidijas.

    Šis atsargumas pirmiausia paliečia gamyklas, kurios buvo pastatytos ar išplėtotos bendrovėms, turinčioms Kinijos kapitalo, technologijų ar įrangos sąsajų. Rinkos dalyviai baiminasi, kad griežtesnė JAV politika Kinijos atžvilgiu gali pakeisti taisyklių taikymą, todėl finansuotojai ir draudikai neskuba prisiimti rizikos.

    Neapibrėžtumas stabdo projektus

    Neaiškumas dėl subsidijų ir mokesčių lengvatų taikymo daro tiesioginę įtaką projektų bankiniam finansavimui, nes saulės elektrinių plėtra JAV dažnai remiasi ilgalaikėmis paskolomis, draudimo apsauga ir mokesčių kreditų sandoriais. Kai šios grandys stringa, vėluoja ir naujų elektrinių bei energijos kaupimo projektų sprendimai.

    „Tai pristabdo finansavimą skubiai reikalingiems saulės energijos ir energijos kaupimo projektams“, – sakė teisės firmos Norton Rose Fulbright atstovas Keithas Martinas.

    Situacija sutampa su platesniais Donaldo Trumpo administracijos veiksmais, kuriais siekiama riboti Kinijos įmonių prieigą prie JAV rinkos ir mažinti valstybės paramą žaliajai energetikai. Tačiau rinkoje vis dažniau keliama rizika, kad tokia kryptis gali turėti priešingą efektą: pristabdyti gamybos plėtrą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.

    Kinijos dominavimas tiekimo grandinėse

    Fotovoltikos sektorius yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sudėtinga greitai atsieti JAV pramonę nuo pasaulinių tiekimo grandinių, kuriose Kinija užima dominuojančią padėtį. Dalis JAV veikiančių gamyklų priklauso nuo kinų kilmės įrangos, komponentų ar technologinių sprendimų, todėl bet kokie papildomi ribojimai kelia veiklos tęstinumo ir atitikties klausimus.

    Reguliuotojams tai tampa dilema: siekiant mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir riboti rizikas nacionaliniam saugumui, tuo pačiu nenorima smogti vietos gamintojams, kurie dar tik stiprina pajėgumus. Praktikoje tai reiškia, kad net ir JAV teritorijoje veikiantys projektai gali susidurti su didesnėmis finansavimo sąnaudomis, griežtesnėmis draudimo sąlygomis ar investuotojų laukimo režimu.

    Kas toliau laukia saulės energijos JAV?

    Įtampa saulės energetikoje išryškėja tuo metu, kai elektros paklausą kelia augantys duomenų centrų poreikiai, o vartotojai jautriai reaguoja į komunalinių paslaugų kainas. Jei finansavimo ir draudimo stabdžiai užsitęs, JAV gali būti sunkiau greitai didinti saulės elektrinių ir energijos kaupimo apimtis, net jei technologijos pinga ir projektų potencialas išlieka didelis.

    Rinkos dalyviai tikisi aiškesnių taisyklių dėl to, kaip vertinami ryšiai su Kinija, ir kokie kriterijai lems teisę į paramą. Kol kas, esant politinei rizikai, dalis sprendimų atidedama, o tai gali sulėtinti planuotą gamybos ir įrengimų bumą.

  • 69 MW saulės parką Skarszevuose perėmė vokiečių investuotojai: plėtra ir 30 MWh baterija

    Lenkijos Pomeranijos vaivadijoje, Skarszevų savivaldybėje, vystomas fotovoltinės elektrinės projektas „Skarszewy I“ pakeitė savininką. Projektą „ready-to-build“ stadijoje bendrovė „Greenvolt“ pardavė Vokietijos investuotojui The Dillinger Group.

    Pagal pateiktą informaciją, planuojama įrengtoji saulės parko galia sieks 69 MW nuolatinės srovės (MWdc), o prijungimo prie tinklo galia – 56 MW kintamosios srovės (MWac). Skaičiuojama, kad pradiniu etapu parkas kasmet galėtų pagaminti apie 73,8 GWh elektros energijos.

    Numatyta plėtra ir energijos kaupimas

    Sandoris apima ir tolesnį projekto vystymą: „Greenvolt“ įsipareigojo teikti vystymo paslaugas pagal naują sutartį. Joje numatyta papildomai įrengti dar 20 MW saulės elektrinės galios ir baterijų energijos kaupimo sistemą.

    Planuojamas kaupiklis turėtų siekti 15 MW galios ir 30 MWh talpos, o išplėsta projekto dalis „ready-to-build“ etapą turėtų pasiekti 2027 metų antrąjį ketvirtį. Įgyvendinus plėtrą, prognozuojama metinė gamyba didėtų iki 93,8 GWh.

    Kada parkas turėtų pradėti veikti?

    Skarszevų projektui numatoma komercinės eksploatacijos pradžia 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Tai atitinka bendrą tendenciją Europos rinkoje, kur nauji didesni saulės parkai vis dažniau planuojami kartu su baterijomis, kad būtų lengviau valdyti generacijos svyravimus ir didinti tinklo lankstumą.

    Energetikos rinkoje baterijų diegimas greta saulės elektrinių vertinamas kaip būdas didinti projekto vertę ir pajamų stabilumą: kaupimas leidžia dalį elektros patiekti tada, kai ji brangesnė, taip pat dalyvauti balansavimo ir kitose lankstumo paslaugų rinkose, jei tai leidžia reguliavimas.

    „Šis sandoris yra dar vienas žingsnis įgyvendinant mūsų turto rotacijos strategiją ir parodo mūsų gebėjimą nuosekliai atvesti aukštos kokybės projektus iki pažengusių etapų“, – sakė „Greenvolt“ vadovas João Manso Neto.

    „Džiaugiamės užbaigę teisių į 69 MW saulės parko projektą įsigijimą, su galimybe jį plėsti ir saulės, ir baterijų komponentais. Tai dera su mūsų plėtros Europoje kryptimi“, – sakė The Dillinger Group vadovas Simon Dillinger.