CP v2

Tag: Fotovoltika

  • Nauji reikalavimai fotovoltikai nuo rugsėjo 20 dienos: ką turės įvertinti stogų ir balkonų savininkai

    Kas keičiasi nuo rugsėjo 20 dienos

    Lenkijoje baigiamos rengti naujos taisyklės, kurios nuo rugsėjo 20 dienos detaliau apibrėš saulės elektrinių įrengimo ir apsaugos reikalavimus. Už pakeitimus atsakinga Plėtros ir technologijų ministerija, o tikslas įvardijamas aiškiai – daugiau priešgaisrinio saugumo ir vienodesnė montavimo praktika.

    Numatoma, kad reikalavimai bus taikomi ne tik ant stogų montuojamoms sistemoms, bet ir vis labiau populiarėjančiai balkonų fotovoltikai. Pastaroji dažnai įrengiama ant turėklų, todėl papildomai atsiranda mechaninio tvirtumo ir saugaus prijungimo klausimų.

    Daugiau dėmesio laidams ir atjungimui

    Projektuojamose nuostatose daug dėmesio skiriama instaliacijai: laidų parinkimui, jų vedžiojimui ir apsaugai. Akcentuojamas atsparumas aplinkos poveikiui, įskaitant UV spinduliuotę, taip pat sprendimai, mažinantys elektrinio lanko ir perkaitimo riziką.

    Kita svarbi kryptis – aiškiau apibrėžti atjungimo bei apsauginių įrenginių naudojimą tiek nuolatinės, tiek kintamos srovės grandinėse. Praktikoje tai reiškia, kad daliai įrenginių gali prireikti papildomų jungiklių ar kitų apsaugos elementų, o jų vieta ir ženklinimas turės būti suprantami ir avarijos atveju.

    Stogai ir balkonai: kuo skirsis akcentai

    Stogų atveju numatomi reikalavimai, susiję su modulių išdėstymu ir tarpais, kurie aktualūs tiek vėdinimui, tiek gaisro plitimo ribojimui. Taip pat gali būti įtvirtintos aiškesnės nuostatos dėl atstumų nuo pastato kraštų bei priešgaisrinių atskyrimų.

    Balkonų fotovoltikai, be elektrosaugos, išskiriamas konstrukcijos stabilumas ir atsparumas vėjui. Kadangi tokios sistemos dažnai būna mažesnės galios, didžiausios rizikos kyla dėl netinkamo tvirtinimo, pažeistų kabelių ar neprofesionalaus prijungimo prie namų tinklo.

    „Pagrindinis pokytis – siekis suvienodinti montavimo praktiką ir sumažinti gaisro riziką, kurią gali didinti netvarkingai įrengtos instaliacijos“, – sako energetikos rinkos ekspertai, vertinantys rengiamas taisykles.

    Ką turėtų padaryti savininkai ir planuojantys plėtrą

    Jau turintys saulės elektrinę gyventojai pirmiausia turėtų įsivertinti, ar įrengimas atliktas laikantis gerosios praktikos: ar tvarkingai suvesti laidai, ar yra aiškus atjungimas, ar tinkamai įrengtas įžeminimas. Ypač svarbu tai planuojant sistemos plėtrą ar keičiant komponentus, nes būtent tuomet dažniausiai atsiranda „prilipdytų“ sprendimų.

    Numatoma, kad didesnės galios įrenginiams gali būti keliami griežtesni projektavimo ir suderinimo reikalavimai, įskaitant patikrą dėl priešgaisrinės saugos. Mažesnių sistemų savininkams pagrindinė žinutė išlieka paprasta: prieš darbus verta pasikonsultuoti su kvalifikuotu montuotoju ir neignoruoti apsaugos elementų, net jei sistema atrodo „maža“.

  • Nusekęs Dunajus mažina elektrinių galią: BMW ir Mercedes Vengrijoje gamybą palaiko saulės energija

    Dunojaus vandens lygio kritimas Vidurio ir Pietryčių Europoje jau ima jaustis ne tik laivybai, bet ir energetikai bei pramonei. Dėl per mažo upės debito ribojama kai kurių elektrinių galia, o tai didina riziką, kad sutriks elektros tiekimas regiono gamykloms.

    Situacija ypač jautri ten, kur stambios elektrinės priklauso nuo upės vandens aušinimui. Vengrijoje branduolinė elektrinė Paks pagamina reikšmingą šalies elektros dalį, o Rumunijoje analogišką vaidmenį atlieka Černavodos elektrinė, todėl bet koks pajėgumų mažinimas greitai persiduoda visai sistemai.

    Rumunijoje energijos ribojimų pasekmės jau palietė automobilių pramonę. Laikinai buvo stabdyta gamyba „Dacia“ gamykloje Mioveni mieste ir „Ford“ padalinyje Krajovoje, o prastovos galėjo tęstis iki rugpjūčio 19 dienos.

    Saulės elektrinės ant stogų

    Vengrijoje stambios automobilių gamyklos kol kas bando išvengti prastovų pasiremdamos nuosava elektros gamyba. BMW gamykloje Debrecene ir „Mercedes-Benz“ gamykloje Kecskeméte įrengtos didelės fotovoltinės elektrinės, kurios, pačių bendrovių teigimu, gali padengti apie ketvirtadalį metinio elektros poreikio.

    Praktikoje didžiausia nauda juntama vasarą, kai saulės generacija didžiausia. BMW nurodė, kad šiltuoju sezonu dienos metu gamykla gali būti beveik visiškai maitinama iš saulės elektrinės, tačiau vakarinė pamaina vis tiek iš dalies priklauso nuo tinklo.

    Energijos taupymo planai

    Vien tik nuosavos generacijos neužtenka, todėl gamyklos diegia ir taupymo priemones. BMW skelbė parengusi energijos vartojimo mažinimo planą, apimantį apšvietimo ir vėsinimo sprendimus, kuris leido sumažinti poreikį maždaug 15 proc.

    „Mercedes-Benz“ Kecskeméte taip pat akcentuoja efektyvinimą po gamyklos plėtros ir modernizacijos. Įmonė yra nurodžiusi, kad optimizuoti procesai dažykloje gali sumažinti energijos sąnaudas apie 20 proc., palyginti su ankstesniais sprendimais.

    Ekspertai pabrėžia, kad žemų upių lygių problema tampa struktūrine: karščio bangos ir sausros vis dažniau riboja tiek hidroenergetiką, tiek šiluminių ir branduolinių elektrinių darbą, nes joms reikia aušinimo vandens. Dėl to vis daugiau pramonės įmonių investuoja į saulės elektrines, energijos valdymo sistemas ir lankstesnį vartojimą, kad sumažintų priklausomybę nuo tinklo krizinių laikotarpių metu.

    Kol kas Vengrijos automobilių gamyklos apie rimtesnius gamybos ribojimus nepraneša, tačiau situacija stebima nuolat. Jei vandens lygis toliau kris, o elektros sistemoje didės įtampa, tokie sprendimai kaip fotovoltika ir energijos taupymas gali tapti lemiamu faktoriumi, padedančiu išlaikyti gamybos stabilumą.

  • Šios saulės lempos užkariauja sodus: viena klaida ir jos švies silpnai – ką būtina žinoti

    Šios saulės lempos užkariauja sodus: viena klaida ir jos švies silpnai – ką būtina žinoti

    Saulės energija maitinamos sodo lempos pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių pasirinkimų, nes leidžia apšviesti teritoriją be laidų ir be papildomų sąskaitų už elektrą. Vis dėlto jų efektyvumas dažnai nuvilia ne dėl prasto modelio, o dėl netinkamo pastatymo ir neįvertintų oro sąlygų.

    Tokios lempos veikia paprastai: ant korpuso esantis fotovoltinis skydelis dieną sugeria saulės šviesą ir paverčia ją elektros energija. Ji sukaupiama akumuliatoriuje, o sutemus įsijungia prieblandos jutiklis, kuris automatiškai įjungia šviesos šaltinį, dažniausiai LED.

    Tinkama vieta lemia viską

    Didžiausia klaida yra pastatyti lempas ten, kur skydelį bent dalį dienos pasiekia šešėlis. Net nedidelis šešėliavimas nuo medžių, krūmų, tvoros ar pastato gali reikšmingai sumažinti įkrovą, todėl vakare šviesa bus silpna arba užges anksčiau, nei tikėjotės.

    Praktiškai geriausiai tinka atviros vietos, kur saulė šviečia kuo ilgiau, dažniausiai pietų ar pietvakarių kryptimi. Taip pat verta vengti vietų šalia ryškaus fasado apšvietimo ar gatvės žibintų, nes dirbtinė šviesa gali suklaidinti prieblandos jutiklį ir lempos įsijungs vėliau arba visai nesuveiks.

    Kiek kraunasi ir kiek šviečia?

    Saulėtą dieną daugelis sodo lempų pilnai įsikrauna maždaug per 6–8 valandas, o sukauptos energijos gali pakakti 8–12 valandų švietimo. Tačiau realus laikas priklauso nuo akumuliatoriaus talpos, skydelio efektyvumo, LED galios ir pasirinkto švietimo režimo.

    Rudenį ir žiemą situacija pasikeičia: trumpesnės dienos, dažnesnis debesuotumas ir žemesnis saulės kampas reiškia, kad energijos sukaupiama mažiau. Dėl to švietimo trukmė gali pastebimai sutrumpėti, o prastai parinktoje vietoje pastatytos lempos kartais tampa labiau dekoracija nei realus apšvietimas.

    Kokį tipą rinktis skirtingoms vietoms?

    Renkantis verta pagalvoti ne tik apie dizainą, bet ir apie paskirtį. Sieniniai modeliai dažnai pasirenkami prie įėjimo, garažo ar namo numeriui apšviesti, o judesio jutiklį turinčios lempos praverčia prie vartelių, įvažiavimo ar terasos, kai šviesos reikia tik tada, kai kas nors juda.

    Stovimos ar į žemę įsmeigiamos lemputės dažniausiai naudojamos takeliams pažymėti, gėlynams paryškinti ar sukurti jaukumą kieme. Jų montavimas paprastai užtrunka kelias minutes, tačiau stabilus veikimas prasideda nuo vieno dalyko: kuo daugiau tiesioginės saulės skydeliui kasdien.

  • Fotovoltika vėl sumušė rekordą, bet 2026 metais laukia retas lūžis: kas jį lems ir kas toliau

    2025 metais pasaulyje įrengta rekordinė 664 GW saulės elektrinių (PV) galia, tačiau augimo tempas sulėtėjo. Kaip nurodoma SolarPower Europe apžvalgoje, metinis rinkos augimas siekė 12 proc., kai metais anksčiau buvo 32 proc.

    Prognozuojama, kad 2026 metais, pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, naujai įrengiamų PV pajėgumų apimtis sumažės iki maždaug 612 GW. Tai būtų apie 8 proc. mažiau nei 2025 metais ir pirmas toks pasaulinis metinių įrengimų kritimas per daugiau nei 20 metų.

    Rinka itin priklauso nuo kelių šalių

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pasaulinė saulės energetikos plėtra išlieka stipriai koncentruota. Skaičiuojama, jog 10 šalių 2025 metais sudarė apie 82 proc. visų naujai įrengtų PV pajėgumų.

    Didžiausia rinka išliko Kinija, kur įrengta 382 GW, tai sudarė apie 57 proc. pasaulio įrengimų. Antroje vietoje buvo Indija su 45,7 GW, o trečioje – Jungtinės Valstijos su 43,2 GW, nors jų rezultatas buvo mažesnis nei metais anksčiau.

    Kodėl prognozuojamas kritimas 2026 metais?

    Pagrindinė numatomo lėtėjimo priežastis siejama su pokyčiais Kinijoje, kur politikos ir rinkos reguliavimo korekcijos gali reikšmingai sumažinti naujų projektų apimtis. Kadangi Kinija sudaro daugiau nei pusę pasaulinės paklausos, jos svyravimai greitai persiduoda visai rinkai.

    Kita tendencija, kurią akcentuoja analitikai, yra vis dažniau pasitaikančios neigiamos elektros kainos brandesnėse rinkose. Tokie epizodai signalizuoja, kad vien tik naujų saulės elektrinių statyba ne visada reiškia didesnes pajamas, todėl investuotojai labiau vertina tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir vartojimo lankstumą.

    „Saulės energetikos mastelio didinimas nebėra vien tik įrengiamos galios didinimas. Esminis klausimas yra tai, kaip gerai šią galią integruojame į energetikos sistemą“, – sakė SolarPower Europe vadovė Walburga Hemetsberger.

    Ką prognozuoja po 2026 metų?

    Nors 2026 metais gali būti fiksuojamas atsitraukimas, prognozėse numatomas sugrįžimas į augimo kelią 2027 metais. Vidutinis scenarijus rodo, kad rinka galėtų atsigauti iki 689 GW 2027 metais ir toliau augti iki 864 GW 2030 metais.

    Šis perėjimas rodo platesnį saulės energetikos brandos etapą, kai lemiamais veiksniais tampa ne vien modulių kaina ar projektų skaičius, bet ir prisijungimo prie tinklo sąlygos, balansavimo kaštai bei investicijos į kaupimą. Kitaip tariant, 2026 metų „pauzė“ gali tapti signalu, kad sektorius pereina nuo kiekybės prie kokybiškesnės integracijos.

  • Bitės įkvėpė naują saulės panelių formą: 3D korio struktūra leidžia sugauti daugiau šviesos kampu

    Bitės įkvėpė naują saulės panelių formą: 3D korio struktūra leidžia sugauti daugiau šviesos kampu

    Įprastos saulės panelės efektyviausiai dirba tada, kai saulė šviečia beveik statmenai, tačiau ryte, vakare ar žiemą spinduliai krenta kampu ir dalis šviesos paprasčiausiai atsispindi nuo apsauginio stiklo. Energetikos inžinieriai šią problemą sprendžia jau dešimtmečius, nes būtent kampinis apšvietimas dažnai lemia pastebimą gamybos kritimą.

    Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau atsigręžia į gamtoje randamas formas, o viena sėkmingiausių idėjų atėjo iš bičių korio geometrijos. Tyrėjai sukūrė 3D įgaubtą fotovoltinį modulį, kurio šešiakampės sienelės nukreipia šviesą taip, kad ji ne pabėgtų atgal į atmosferą, o dar kartą patektų ant aktyvių paviršių.

    Kaip sumažinami šviesos nuostoliai

    Plokščioje panelėje, kai šviesa krenta įstrižai, didėja optinis atspindys ir dalis energijos prarandama dar nepasiekusi saulės elementų. Naujas 3D dizainas veikia kitaip: spindulys, pataikęs į įstrižą sienelę, atšoka į gretimą sienelę ir gauna antrą galimybę būti sugertas.

    Šis principas tyrime įvardijamas kaip sustiprintas šviesos sugrąžinimas, kai vidiniai atspindžiai tampa ne nuostoliu, o privalumu. Praktinis tikslas paprastas: kuo daugiau šviesos užrakinti modulio viduje ir kuo mažiau jos „išmesti“ atgal į aplinką.

    Kokį efektą rodo bandymai

    Tyrėjų pateikti bandymų rezultatai rodo, kad, lyginant su plokščiu moduliu tomis pačiomis sąlygomis, maksimalus galios prieaugis siekė 142,3 proc. Esant idealiam, nulinio laipsnio kritimo kampui, galios išėjimas augo 36,4 proc., o ties 60 laipsnių kampu, kuris tradicinėms panelėms yra vienas sudėtingiausių, fiksuotas 61,8 proc. pagerėjimas.

    Tokie skaičiai svarbūs todėl, kad realiomis sąlygomis saulė per dieną nuolat keičia padėtį, o daugelis stoginių ar antžeminių elektrinių nėra aprūpintos saulės sekimo mechanizmais. Jei didesnį efektyvumą pavyktų pasiekti vien forma, tai galėtų mažinti poreikį brangioms judančioms konstrukcijoms.

    Kodėl pasirinktas būtent korio principas

    Bičių korys gamtoje laikomas itin efektyvia konstrukcija: jis suteikia didelį tūrį ir tvirtumą, sunaudojant minimalų medžiagos kiekį. Inžinerijoje šešiakampė geometrija vertinama dėl mechaninio stabilumo ir lengvo kartojimo, todėl ji patogi ir modulinei gamybai.

    Kuriant 3D įgaubtą struktūrą, iššūkiu tampa ne tik optika, bet ir ilgaamžiškumas: sudėtingi kampai turi išlikti stabilūs, atsparūs vėjui, temperatūrų pokyčiams ir mechaninėms apkrovoms. Tyrime aprašomas sprendimas paremtas lanksčiu, spausdintu polimeriniu mechaniniu metamaterialu, kuris leidžia išlaikyti formą ir kartu suteikia konstrukcijai tam tikrą „prisitaikymą“.

    Dar vienas potencialus privalumas yra pritaikomumas ne vien plokštiems paviršiams. Jei tokia konstrukcija būtų sėkmingai perkelta į masinę gamybą, ji teoriškai galėtų būti diegiama ant lenktų fasadų, transporto priemonių ar kitų netipinių paviršių, kur klasikinės panelės geometriškai ne visuomet patogios.

    Tyrimą apie korio struktūros 3D įgaubtus fotovoltinius modulius ir šviesos sugrąžinimo efektą publikavo „Advanced Materials Technologies“ 2023 metais. Nors iki plataus pritaikymo dar reikalingi papildomi bandymai dėl kainos, gamybos mastelio ir patvarumo, kryptis aiški: net ir seniai pažįstama saulės energetika dar turi kur augti, jei keičiamas pats modulio dizainas.

  • Lenkija švaisto pigią saulės ir vėjo energiją: galios mokestis įmonėms brangina vartojimą dieną

    Lenkijoje daugėjant saulės ir vėjo elektrinių, rinkoje vis dažniau atsiranda valandų, kai elektros pasiūla viršija paklausą. Tačiau dalis pigios žaliosios energijos taip ir nepasiekia vartotojų, nes sistema turi ją riboti, o pramonei ne visada apsimoka didinti vartojimą tada, kai gamyba didžiausia.

    Problemą išryškino analitinio centro „Instytut Reform“ vertinimas: galios mokesčio (mokėjimo už pajėgumų užtikrinimą) skaičiavimo tvarka kai kuriais atvejais veikia kaip atgrasantis signalas įmonėms. Rezultatas paradoksalus – valandomis, kai saulė generuoja daugiausia, verslui vartoti daugiau gali būti brangiau.

    Kaip galios mokestis iškreipia signalus?

    Galios mokestis Lenkijoje pramonės vartotojams taikomas už kiekvieną suvartotą megavatvalandę nustatytomis darbo dienų valandomis, kurios apima didžiąją dienos dalį. Būtent tuo metu fotovoltinės elektrinės paprastai ir pagamina daugiausia elektros.

    „Instytut Reform“ teigimu, esamas modelis skatina kuo lygesnį paros vartojimo profilį, nes daliai įmonių taikomos reikšmingos nuolaidos. Tuo pat metu bandymas lanksčiau reaguoti į sistemos poreikius ir didinti vartojimą saulėtomis valandomis gali lemti kelis kartus didesnę galios mokesčio naštą.

    „Skutek yra paradoksalus: įmonės, kurios norėtų sugerti fotovoltikos perteklių, patiria didesnius kaštus nei tos, kurios to nedaro“, – teigiama „Instytut Reform“ analizėje.

    Ribojimai auga, kai OZE plečiasi

    Didėjant atsinaujinančių išteklių generacijai, vis aktualesnis tampa taip vadinamas gamybos ribojimas, kai dėl tinklo balansavimo ar pralaidumo apribojimų dalis saulės ar vėjo elektrinių gamybos laikinai mažinama. Tai reiškia, kad pagaminta energija prarandama, nors galėtų pakeisti brangesnę generaciją ar būti panaudota pramonėje.

    Forum Energii skaičiavimais, 2025 metais dėl ribojimų į tinklą nepateko apie 1,4 teravatvalandės atsinaujinančios energijos, beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Organizacija taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė ribojimų dalis tenka toms valandoms, kurios sutampa su galios mokesčio taikymo laikotarpiu.

    Siūlomos reformos: valandos, nuolaidos ir pereinamasis laikotarpis

    „Instytut Reform“ vertino kelis alternatyvius galios mokesčio modelius ir jų poveikį skirtingiems pramonės vartojimo profiliams. Išvada – reformos galėtų padėti didinti sistemos lankstumą: skatinti vartojimą per atsinaujinančios generacijos pikus ir kartu mažinti apkrovą tikrais pajėgumų trūkumo momentais.

    Vienas aptariamų principų – aiškiau atskirti tikras metines piko valandas nuo likusio laikotarpio, kad mokestis būtų labiau siejamas su realia pajėgumų stygiaus rizika. Tarp pasiūlymų minimas ir dabartinių nuolaidų lygaus profilio vartotojams peržiūrėjimas, kartu numatant apsaugą energijai imlioms įmonėms pereinamuoju laikotarpiu, jei jų galimybės greitai pakeisti vartojimą yra ribotos.

    Diskusija dėl galios mokesčio dizaino tampa platesnės energetikos transformacijos dalimi: kuo daugiau nepastovios generacijos į sistemą ateina, tuo svarbesni tampa kainų signalai, skatinantys vartojimo lankstumą, kaupimą ir paklausos valdymą, kad pigi žalia energija nebūtų prarandama.

  • „Sika“ baigia naują gamyklą Lenkijoje: 750 kWp saulės elektrinė ir startas numatytas 2026 metų pabaigoje

    Šveicarijos koncernas „Sika“ pranešė, kad naujos gamyklos statyba Machnače, Brzeščo Kujavskio savivaldybėje, įžengė į baigiamąją fazę. Objektas kyla Brzeščo ekonominėje zonoje, o gamybos pradžia planuojama 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Pagrindinė būsimos gamyklos užduotis – gaminti betono priedus ir įvairias statybines skiedinių sistemas, įskaitant cementinius techninius bei masinės paskirties mišinius. Bendrovė tikisi, kad naujas pajėgumas sustiprins „Sika“ pozicijas Vidurio Europoje ir taps atspirties tašku tolesnei plėtrai regione.

    Lygiagrečiai su apdailos darbais vyksta pasirengimas operacinei veiklai ir logistikos pertvarkos. Skelbiama, kad sandėlio perkėlimas numatytas 2026 metų spalio mėnesį – tai vienas iš etapų, reikalingų sklandžiam gamyklos paleidimui.

    Reikšminga projekto dalis – vietoje įrengiama saulės elektrinė, kurios nominali galia siekia 750 kWp. „Sika“ teigia, kad fiziniai elektrinės statybos darbai jau baigti, o iki pilno starto liko dokumentacijos ir privalomų patikrų procedūros.

    „Iki pilno saulės elektrinės paleidimo liko formalumai, susiję su dokumentacija ir būtinais priėmimais“, – sakė Pawełas Bąkas, Brzeščo Kujavskio gamybos padalinio vadovas.

    Gamyklos valdymui numatyti pažangūs automatizavimo sprendimai. Įmonė nurodo diegianti SCADA sistemą, kuri skirta technologinių procesų stebėsenai realiu laiku, jų valdymui ir duomenų rinkimui, taip pat BMS sistemą, leidžiančią centralizuotai prižiūrėti pastato inžinerines sistemas.

    Tokia integracija paprastai padeda tiksliau planuoti energijos poreikį, stebėti įrangos apkrovas ir mažinti prastovas. Gamybos pramonėje tai tampa vis svarbiau dėl energijos kainų svyravimų, griežtėjančių tvarumo reikalavimų ir didėjančio poreikio turėti aiškią, audituojamą procesų duomenų bazę.

    „Sika“ taip pat mini antrąjį plėtros etapą, kuriame numatyta įrengti mokymų centrą klientams bei tyrimų ir plėtros erdves. Skelbiama, kad bendra komplekso infrastruktūra sieks apie 11 000 kvadratinių metrų.

    „Sika“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta 1910 metais Šveicarijoje. Įmonė skelbia veikianti daugiau nei 100 šalių ir visame pasaulyje turinti per 33 000 darbuotojų.

  • Saulės elektrinės žadėjo švarią energiją, bet iki 2050 metų gali kauptis 78 mln. tonų atliekų

    Saulės elektrinės žadėjo švarią energiją, bet iki 2050 metų gali kauptis 78 mln. tonų atliekų

    Saulės moduliai ant namų stogų ir saulės parkuose ilgus metus daro tai, ką žadėjo reklama: gamina elektrą be dūmų, beveik nereikalauja priežiūros ir mažina sąskaitas. Tačiau jų technologinė sėkmė turi kitą, mažiau aptariamą pusę – kas nutinka, kai moduliai pasiekia eksploatacijos pabaigą.

    Dauguma fotovoltinių modulių efektyviai tarnauja apie 25–30 metų, o vėliau jų galia palaipsniui mažėja ir jie keičiami naujais. Didžiausia įrengimo banga vyko 2000–2010-aisiais, todėl dabar vis daugiau modulių pradeda artėti prie „pensijos“.

    Kodėl atliekų banga auga

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad pasaulyje saulės modulių atliekų apimtys gali augti labai sparčiai: iki 2030 metų jos sieks apie 8 milijonus tonų. Iki 2050 metų sukauptas kiekis gali priartėti prie 78 milijonų tonų.

    Šiuos skaičius lemia paprasta matematika: kuo daugiau modulių įrengiama šiandien, tuo didesnis jų kiekis vienu metu pasieks eksploatacijos pabaigą po kelių dešimtmečių. Jei surinkimo ir perdirbimo pajėgumai nespės augti, didelė dalis modulių gali atsidurti sąvartynuose.

    Kas slypi saulės modulio viduje

    Saulės modulis nėra vien stiklas. Tipinis modulis turi aliuminio rėmą, stiklo sluoksnį, plastikinius sandariklius ir silicio elementus, kuriuose naudojami laidininkai iš vario ir nedideli kiekiai sidabro.

    Šios medžiagos turi aiškią ekonominę vertę, nes gali tapti žaliava naujai įrangai. Tačiau dalis modulių gali turėti ir pavojingesnių medžiagų pėdsakų, pavyzdžiui, švino, o kai kurios technologijos siejamos ir su kadmio junginiais, todėl netinkamai tvarkomos atliekos gali kelti aplinkosauginių rizikų.

    Perdirbimas įmanomas, bet ne visada apsimoka

    Perdirbimo pramonė gali susigrąžinti didelę dalį stiklo ir aliuminio, o technologijos, leidžiančios efektyviau atskirti silicio sluoksnius bei atgauti vertingus metalus, sparčiai tobulėja. Vis dėlto pagrindinė kliūtis dažnai yra ekonomika: modulių išardymas ir perdirbimas kai kuriose rinkose kainuoja daugiau nei paprastas šalinimas.

    Be to, svarbi yra logistika – surinkimas, laikinas sandėliavimas, transportas ir aiškios taisyklės, kas už tai moka. Ten, kur nėra veiksmingos gamintojų atsakomybės ar privalomų surinkimo mechanizmų, moduliai dažniau keliauja paprasčiausiu keliu.

    Europos Sąjungoje saulės moduliai daugelyje šalių įtraukti į elektronikos atliekų tvarkymo sistemas, todėl gamintojams ir importuotojams taikomos pareigos prisidėti prie surinkimo ir perdirbimo. Tuo metu kitose rinkose perdirbimo infrastruktūra tik vejasi augantį poreikį, todėl artimiausiais metais sprendimai dėl finansavimo ir reikalavimų gali tapti lemiami.

    Paradoksas tas, kad pati saulės energetika dėl to netampa „klaida“: ji išlieka vienu pigiausių ir švariausių elektros gamybos būdų. Tačiau be aiškaus plano, kaip tvarkyti pasenusius modulius, švarios energijos proveržis gali palikti labai materialų pėdsaką – milijonus tonų sunkiai perdirbamų atliekų ir prarastų žaliavų.

  • Nematomi saulės moduliai paveldo pastatams: kaip Pompėja ir Évora suderina istoriją ir energiją

    Nematomi saulės moduliai paveldo pastatams: kaip Pompėja ir Évora suderina istoriją ir energiją

    Saulės elektrinės vis dažniau keliasi į miestų centrus, tačiau istorinėse vietovėse jas riboja griežti paveldosaugos reikalavimai ir estetika. Dėl to Europoje sparčiai daugėja sprendimų, kai fotovoltika integruojama taip, kad beveik nesiskirtų nuo tradicinių stogo dangų.

    Pietų Italijoje, Pompėjoje, dalis saulės modulių įrengti ant senovinės Romos laikų pastato taip, kad turistai jų dažniausiai nė nepastebi. Ant stogo sumontuotos čerpės vizualiai atkartoja senovines romėniškas dangas, tačiau viduje slepia fotovoltinius elementus, kurie gamina elektrą vietoje.

    „Iš priekio tai atrodo kaip senovinė romėniška čerpė. Tačiau iš kitos pusės matyti, kad tai mažas fotovoltinis modulis“, – sakė Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.

    Pasak jo, elektra naudojama apšvietimui ir daliai pastato poreikių, o tokie sprendimai svarstomi ir kitose parko vietose, ypač ten, kur sudėtinga ar brangu atvesti elektros tinklus. Tokiose teritorijose vietinė gamyba leidžia mažinti infrastruktūros plėtros poreikį ir geriau kontroliuoti poveikį aplinkai.

    Panašų kelią pasirinko ir Portugalijos Évora, kurios istorinis centras nuo 1986 metais yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ant savivaldybės pastato stogo įrengtos fotovoltinės čerpės iš pusiau skaidrios epoksidinės medžiagos, o saulės elementai integruoti viduje, todėl iš gatvės jos atrodo kaip įprasta stogo danga.

    „Tai nėra įprastos čerpės. Jos pagamintos iš pusiau skaidrios epoksidinės medžiagos, o saulės elementai įmontuoti viduje, todėl jos gamina elektrą šio pastato savoms reikmėms“, – sakė EDP tyrimų ir plėtros centro projekto vadovas Humberto Queirozas.

    Évoros savivaldybė nurodo, kad įrengta apie 20 kilovatų piko galios fotovoltinių čerpių sistema, pritaikyta pastato architektūrai. Tokios galios sprendimas dažniausiai skirtas savoms reikmėms dienos metu: jis gali reikšmingai sumažinti iš tinklo perkamos elektros dalį, ypač vasarą, kai saulės generacija didžiausia.

    Šie projektai įgyvendinami ieškant kompromiso tarp paveldo apsaugos ir klimato tikslų. Europos Sąjungoje pastatai sudaro reikšmingą energijos vartojimo ir išmetamųjų teršalų dalį, todėl renovacija ir atsinaujinančių išteklių integracija tampa vienu svarbiausių dekarbonizacijos instrumentų, tačiau istoriniuose centruose tam reikia nestandartinių technologijų.

    Vieną iš jų kuria šiaurės rytų Italijoje veikianti šeimos įmonė „Dyaqua“. Gaminant fotovoltines čerpes, fotovoltiniai elementai įdedami į dervos pagrindu suformuotą sluoksnį, vėliau užliejami antru apsauginiu sluoksniu, o galutinis produktas vizualiai primena tradicinę stogo dangą.

    „Pamoka, kurią duoda Pompėja, yra ta, kad jei ši technologija gali veikti čia, tokioje jautrioje, atidžiai prižiūrimoje ir trapioje vietoje, tuomet ji gali veikti bet kur“, – sakė Gabrielis Zuchtriegelis.

    Évoroje kartu bandomi ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, stikliniai stogai su integruota fotovoltika ar saulės stoginės vidiniuose kiemuose. Tokios priemonės leidžia didinti vietinę elektros gamybą nekeičiant svarbiausių vizualinių miesto panoramos elementų ir kartu sudaro sąlygas technologijas atkartoti kituose Europos istoriniuose miestuose.

  • „PGE“ trečią ketvirtį peržiūrės strategiją iki 2035 metų: dėmesys dujų energetikai ir Baltica 9

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ pranešė trečią 2026 metų ketvirtį planuojanti atnaujinti savo grupės strategiją iki 2035 metų. Bendrovė tikina sieksianti strategiją peržiūrėti reguliariai, kad rinkos dalyviams pokyčiai būtų prognozuojami, o sprendimai atspindėtų sparčiai besikeičiančią energetikos aplinką.

    Įmonė nurodo, kad peržiūros centre atsidurs dujų energetika ir fotovoltikos segmentas, o šilumos ūkio kryptis iš esmės turėtų išlikti stabili. Tokia kryptis atspindi dabartinę regiono realybę, kai elektros sistemos patikimumui reikia lanksčių pajėgumų, o saulės energetikos plėtra vis dažniau susiduria su tinklų pralaidumo ir kainų svyravimų iššūkiais.

    Finansiniai rezultatai ir kontekstas

    „PGE“ skelbia, kad 2026 metų pirmą ketvirtį grupės pardavimo pajamos siekė apie 3 990 000 000 eurų, o pakartotinė EBITDA sudarė apie 940 000 000 eurų. Grupės grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams, siekė apie 440 000 000 eurų, o didžiausią įtaką rezultatui, kaip nurodoma, turėjo paskirstymo segmentas.

    Bendrovė taip pat akcentavo, kad žiemos sezonas prisidėjo prie didesnių šilumos pardavimų, todėl šilumos ūkio veikla išliko reikšminga rezultatų dalis. Tuo pat metu įmonė signalizuoja, kad dujų energetikos segmente dabar tikimasi geresnės dinamikos nei anksčiau prognozuota, kai buvo kalbama apie stabilizaciją.

    Ką reiškia fokusas į dujų energetiką?

    Dujų elektrinės energetikos sistemoje dažnai vertinamos kaip lanksčios gamybos šaltinis, galintis greitai reaguoti į vartojimo šuolius ar atsinaujinančių išteklių generacijos svyravimus. Pastaraisiais metais regione daugėja vėjo ir saulės parkų, todėl sistemos balansavimo ir rezervų poreikis tampa vis aktualesnis.

    Vis dėlto dujų energetikos perspektyvas lemia ir kainodara bei reguliavimas, įskaitant emisijų kaštus ir ilgalaikius dekarbonizacijos tikslus. Dėl to „PGE“ strategijos atnaujinimas gali būti signalas, kad bendrovė ieško optimalaus derinio tarp patikimumo, sąnaudų ir klimato tikslų, kartu vertindama ir fotovoltikos ekonominį efektyvumą naujomis rinkos sąlygomis.

    Baltica 9 ir jūrinio vėjo grafikas

    „PGE“ taip pat nurodė, kad per artimiausias savaites turėtų baigtis partnerio atrankos procesas jūrinio vėjo projektui Baltica 9, kurio planuojama galia siekia 975 megavatus. Jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje laikomi vienu svarbiausių regiono energetinės transformacijos ramsčių, tačiau jų įgyvendinimo tempą lemia tiekimo grandinių, finansavimo ir leidimų procesų disciplina.

    Bendrovė pabrėžė, kad Baltica 2 projekto darbai vyksta pagal numatytą grafiką, o artimiausiais ketvirčiais jis turėtų išlikti pagrindiniu investicijų objektu atsinaujinančių išteklių segmente. Jei Baltica projektų portfelis bus vykdomas laiku, tai ilgainiui gali reikšmingai keisti „PGE“ gamybos struktūrą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinių šaltinių.

    „Dirbame su strategijos peržiūra, o jos atnaujinimas greičiausiai įvyks trečią ketvirtį. Turime ambiciją kasmet pateikti tokią atnaujintą versiją, kad pokyčiai nestebintų“, – sakė „PGE“ operacijų vadovė Katarzyna Rozenfeld.