CP v2

Tag: Fotovoltika

  • Saulės elektrinė ant stogo, o rozetėje vis tiek ne iškart: kur dingsta fotovoltikos elektra?

    Saulės elektrinė ant stogo, o rozetėje vis tiek ne iškart: kur dingsta fotovoltikos elektra?

    Fotovoltika daugeliui atrodo paprasta: saulė šviečia, o elektra iš karto maitina namus. Tačiau didžiojoje dalyje ant stogų įrengtų saulės elektrinių pagaminta energija į rozetes nepatenka tiesiogiai.

    Pagrindinė priežastis yra techniniai elektros tinklo reikalavimai. Saulės moduliai natūraliai gamina nuolatinę srovę, o buitiniai prietaisai ir viešasis tinklas naudoja kintamąją srovę, todėl energija turi būti paversta ir sinchronizuota.

    Kas vyksta nuo stogo iki rozetės

    Saulės moduliai, veikiami šviesos, generuoja nuolatinę srovę, kuri tinkama baterijoms krauti, bet ne standartinei 230 voltų ir 50 hercų namų elektros sistemai. Dėl to tarp modulių ir namų elektros instaliacijos būtinas tarpinis įrenginys.

    Tą darbą atlieka inverteris, dar vadinamas keitikliu: jis nuolatinę srovę paverčia kintamąja ir priderina jos parametrus prie tinklo. Tik po šio etapo elektra gali saugiai maitinti namų prietaisus ir patekti į rozetes.

    Modernūs inverteriai taip pat stebi įtampą, dažnį ir kitus rodiklius, kad sistema atitiktų saugos reikalavimus. Jei tinkle atsiranda sutrikimų, įranga gali automatiškai riboti generaciją arba laikinai sustabdyti tiekimą.

    Ką daryti, kai pagaminama per daug

    Saulėtą dieną elektrinė gali pagaminti daugiau, nei tuo metu sunaudoja namų ūkis. Tuomet perteklius paprastai perduodamas į elektros tinklą, o atsiskaitymas vyksta pagal galiojančią tvarką.

    Tokiose sistemose svarbu suprasti, kad didžiausia finansinė nauda dažniausiai pasiekiama didinant savąjį suvartojimą, tai yra naudojant elektrą tada, kai ji gaminama. Dėl to populiarėja sprendimai, leidžiantys automatizuoti prietaisų darbą ir planuoti vartojimą dienos metu.

    Magistralė į taupymą: baterijos ir išmanus valdymas

    Kitas kelias yra namų energijos kaupikliai, dar vadinami energijos saugyklomis. Jie leidžia dalį dieną pagamintos energijos sukaupti ir panaudoti vakare, naktį ar apniukusiomis valandomis, kai gamyba krenta.

    Praktikoje tai reiškia didesnį savąjį suvartojimą ir mažesnį poreikį pirkti elektrą tada, kai jos kaina didesnė. Vis dažniau diegiami ir energijos valdymo sprendimai, kurie stebi gamybą, vartojimą bei automatiškai parenka palankiausią režimą.

    Rinkoje egzistuoja ir mažos galios sprendimai, vadinami plug and play, kai nedideli moduliai su mikroinverteriais jungiami į rozetę. Vis dėlto prieš renkantis tokį variantą būtina įsitikinti, kad sprendimas atitinka techninius ir saugos reikalavimus bei vietos taisykles.

  • Fotovoltikai – griežtas „pabaiga savivalei“: naujos taisyklės palies stogus ir balkonų modulius

    Fotovoltikai – griežtas „pabaiga savivalei“: naujos taisyklės palies stogus ir balkonų modulius

    Lenkijos Plėtros ir technologijų ministerija baigia rengti naują reglamentą, kuris suvienodintų saulės elektrinių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus pastatuose. Pakeitimai apimtų ne tik stogines sistemas, bet ir mikroinstaliacijas balkonuose, lodžijose bei terasose.

    Numatoma, kad nuostatos galėtų įsigalioti 2026 metų rugsėjo 20 dieną, tačiau kol kas tai yra projektas, todėl data dar gali kisti. Ministerijos tikslas – uždaryti teisines spragas, dėl kurių rinka vystėsi greičiau nei saugos ir techniniai standartai.

    Rinka augo greičiau nei taisyklės

    Per pastaruosius metus fotovoltikos sektorius Lenkijoje išaugo iki daugiau nei 1 600 000 prosumerių, o bendra įrengtų saulės elektrinių galia viršijo 27 GW. Toks šuolis iškėlė naują problemą: vieningos techninės tvarkos nebuvimas lėmė skirtingas praktikas projektuojant ir montuojant sistemas.

    Dėl to atsirado skirtingų interpretacijų, kaip turi būti vedžiojami kabeliai, kur leidžiama montuoti įrangą ir kaip užtikrinti gelbėtojų saugą incidentų metu. Projektu siekiama sumažinti gaisrų riziką ir palengvinti tarnybų darbą, kai pastate ar ant stogo yra įrengta saulės elektrinė.

    Daugiausia dėmesio – saugai

    Projekte numatomas reikalavimas įrengti avarinį fotovoltikos išjungiklį, kad kilus pavojui būtų galima greitai atjungti nuolatinę srovę. Taip pat planuojami reikalavimai dėl trumpųjų jungimų aptikimo, izoliacijos būklės stebėsenos ir autonominių dūmų jutiklių patalpose, kur įrengiami inverteriai ar skydai.

    Vienas iš griežčiausių punktų – draudimas fotovoltikos laidus tiesti naudojamuose dūmtraukiuose, išmetamųjų dujų ar ventiliacijos kanaluose. Numatyta, kad nuolatinės srovės trasos pirmiausia turėtų būti išorinėje pastato dalyje, o jei kabeliai vis dėlto eina per vidų, privalomos aiškios apsaugos priemonės.

    Pastatai taip pat būtų ženklinami informacinėmis lentelėmis, kad ugniagesiai iš anksto žinotų apie mikroinstaliacijos buvimą. Tai aktualu, nes net ir atjungus objektą nuo elektros tinklo, saulės moduliai apšviesti toliau generuoja įtampą, o tai didina riziką ant stogo dirbančioms tarnyboms.

    Balkonų moduliai, aukšti pastatai ir energijos kaupikliai

    Atskirai aprašomi reikalavimai balkonams, lodžijoms ir terasoms, kur tvirtinimo būdas turėtų mažinti ugnies plitimo tarp aukštų riziką. Taip pat būtų apibrėžti atstumai nuo langų ir durų bei stogų skirstymas į priešgaisrines zonas, nors daliai vienbučių ir poilsinių pastatų numatomos išimtys.

    Investuotojai būtų skatinami iš anksto suplanuoti kabelių maršrutus, inverterio ir energijos kaupiklio vietą dar prieš montavimo darbus. Tai turėtų palengvinti vėlesnę plėtrą, pavyzdžiui, didinant saulės elektrinės galią ar įrengiant namų akumuliatorių.

    Projektas apima ir akumuliatorinius energijos kaupiklius, keliant reikalavimus jų korpusui, vėdinimui, įrengimo vietai ir avariniam išjungimui. Akcentuojama, kad talpa turėtų būti parenkama pagal realų vartojimą, kad būtų išvengta techninių ir eksploatacinių problemų.

    Esamiems mikroįrenginiams numatoma palankesnė taisyklė: jų nereikėtų perdaryti vien dėl naujo reglamento įsigaliojimo, jei įrengimas atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus. Tačiau planuojant plėtrą ar pridedant naujų modulių tektų taikyti naujausius standartus.

    Rinkos ekspertai teigiamai vertina bandymą suvienodinti taisykles, tačiau įžvelgia ir rizikų dėl ne iki galo aiškių formuluočių. Tarp dažniausiai minimų klausimų – kaip bus vertinamos senesnės sistemos, kurios po naujų nuostatų įsigaliojimo yra plečiamos, ir kas tikrins mažesnių namų ūkių mikroinstaliacijų atitiktį.

    Projektas numato, kad didesnės nei 6,5 kW galios elektrinėms reikėtų priešgaisrinės saugos specialisto išvados. Vis dėlto mažesniems įrenginiams kol kas ne iki galo aišku, kokia institucija ar subjektas turėtų formaliai patvirtinti atitiktį, kad praktikoje neliktų erdvės chaosui.

  • Fotovoltikos pamoka Europai: kodėl vietinis turinys be gamybos dažnai reiškia priklausomybę nuo Kinijos

    Diskusijos apie vietinį turinį atsinaujinančios energetikos projektuose Europoje vis dažniau grįžta prie fotovoltikos pavyzdžio. Ekspertai pabrėžia, kad vien ekonominė projekto nauda šalyje dar negarantuoja technologinės nepriklausomybės, jei kritiniai komponentai atkeliauja iš importo.

    Instituto Energetyki Odnawialnej vadovas Grzegorzas Wiśniewskis teigia, kad vietinis turinys, skaičiuojamas kartu su projektavimu, statyba ir montavimo paslaugomis, gali klaidinti. Pasak jo, svarbiausia yra tai, ar šalis geba užsitikrinti vietines pagrindinių įrenginių tiekimo grandines.

    Kas yra vietinis turinys?

    Vietinis turinys šiuo atveju suprantamas kaip prekių ir paslaugų dalis, sukuriama šalies viduje visoje projekto vertės grandinėje. Fotovoltikoje kritiniais laikomi elementai, nuo kurių priklauso technologijos veikimas ir kurių trūkumas gali sustabdyti plėtrą.

    2021 metais IEO paskelbė analizę apie vietinį turinį fotovoltikos įrangoje, vertindamas 2020 metų situaciją. Pagal tą skaičiavimą Lenkijoje vietinis turinys 1 MW galios saulės elektrinės įrangos dalyje galėjo siekti apie 26 proc., jei būtų naudojami vietinės kilmės tiekimo grandinės elementai.

    Tuo metu Europos Sąjungos vidutinis vietinis turinys įrangos tiekime buvo vertinamas didesnis ir siekė apie 37 proc. Skirtumą daugiausia lėmė platesnė regioninė gamybos ir tiekėjų bazė, ypač tam tikrose įrangos grupėse.

    Kur dingsta vietinė vertė?

    Pasak G. Wiśniewskio, problema prasideda tada, kai krenta importuojamos technologijos kainos ir didėja jų prieinamumas. Tuomet bendras vietinio turinio rodiklis gali net augti, nes daugiau darbų atliekama vietoje, tačiau priklausomybė nuo importuotų pagrindinių komponentų nesumažėja.

    „Vietinis turinys, suprantamas vien ekonomiškai, be vietinių kritinių komponentų tiekimų, iš esmės reiškia tik užsienio technologijų tiekėjų aptarnavimą“, – sakė G. Wiśniewskis.

    Jo teigimu, fotovoltikoje labiausiai pažeidžiama grandis yra elementai, nuo kurių priklauso įrenginių gamyba ir atnaujinimas, pirmiausia fotovoltiniai elementai, vėliau moduliai ir inverteriai. Jei šie segmentai lieka už Europos ribų, vietiniai rangos darbai neapsaugo nuo strateginės priklausomybės.

    Kinijos dominavimas ir Europos reakcija

    Ekspertas primena, kad Europos fotovoltikos pramonės nuosmukis siejamas su laikotarpiu po 2007–2009 metų krizės. Tuomet, jo vertinimu, Europos gamintojai negavo pakankamo valstybių palaikymo, o technologijos ir gamybos linijos dalinai atsidūrė Kinijoje, kuri sparčiai didino mastą ir konkurencingumą.

    Svarbią reikšmę turėjo ir Kinijos valstybės subsidijos, dėl kurių importuojami komponentai tapo sunkiai konkuruojami kainos prasme. Europos Sąjunga buvo įvedusi antidempingo priemones ir muitus, tačiau vėliau dalis ribojimų nebeliko, o rinkos spaudimas gamybai Europoje išliko.

    G. Wiśniewskis pastebi, kad politinis prioritetas ilgą laiką buvo greitas ir pigus atsinaujinančių išteklių augimas, o ne pramonės stiprinimas. Dėl to fotovoltikos rinka tapo itin patraukliu realizacijos kanalu importuotojams, o vietiniai gamintojai prarado masto efektą.

    Šiandien vietinio turinio tema Europoje siejama su naujomis pramonės politikos priemonėmis, tokiomis kaip Net-Zero Industry Act, taip pat su platesnėmis iniciatyvomis, nukreiptomis į konkurencingumą ir tiekimo grandinių atsparumą. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad be nuoseklių, ilgalaikių instrumentų vien deklaracijos nepakeis realios komponentų gamybos geografijos.

  • Fotovoltika jau nebe visada aukso gysla: štai kas iš tiesų nutinka jūsų pagamintai elektrai

    Fotovoltika jau nebe visada aukso gysla: štai kas iš tiesų nutinka jūsų pagamintai elektrai

    Namų fotovoltinė elektrinė šiandien daugeliui atrodo kaip paprastas būdas sumažinti sąskaitas, tačiau reali nauda priklauso nuo to, kada elektrą pagaminate ir kada ją suvartojate. Esminis principas paprastas: pirmiausia saulės elektrinė maitina namų prietaisus, o tik perteklius nukeliauja į tinklą arba į energijos kaupiklį.

    Tipinę sistemą sudaro saulės moduliai, keitiklis, instaliacija ir apsaugos, o pažangesniuose sprendimuose dar atsiranda energijos kaupiklis bei energijos valdymo sistema. Moduliai saulės spinduliuotę paverčia nuolatine srove, o keitiklis ją konvertuoja į kintamąją srovę, tinkamą buitinei elektros instaliacijai ir tinklui.

    Srautą tarp namų ir tinklo fiksuoja dvikryptė apskaita: atskirai registruojama, kiek elektros paimta iš tinklo ir kiek į jį atiduota. Tai tampa ypač svarbu vertinant ekonominį efektą, kai dalį pagamintos elektros tenka atiduoti tuo metu, kai jos rinkos vertė mažiausia.

    Kada išlošiate daugiausia

    Didžiausias fotovoltikos pranašumas atsiranda tada, kai namų ūkis gali kuo daugiau pasigamintos energijos suvartoti iš karto. Dienos metu, ypač apie vidurdienį, saulės elektrinė dažnai padengia bazinius poreikius, o didesni vartotojai, tokie kaip šilumos siurbliai ar kondicionieriai, gali „suvalgyti“ reikšmingą dalį gamybos.

    Praktiškai tai reiškia, kad naudinga perkelti vartojimą į saulėtas valandas: paleisti skalbyklę, indaplovę, kaitinimo elementą boileryje ar suplanuoti elektromobilio krovimą. Šį procesą vis dažniau automatizuoja energijos valdymo sprendimai, kurie seka gamybą ir įjungia didesnius prietaisus tada, kai elektra faktiškai yra pigiausia, nes ji jūsų pačių pagaminta.

    Kur dingsta perteklius ir kodėl tai svarbu

    Jei tuo metu, kai elektrinė gamina, namuose suvartojimas mažas, perteklius perduodamas į tinklą arba nukreipiamas į energijos kaupiklį. Kaupiklis leidžia dalį dienos gamybos pasilikti vakarui, kai vartojimas išauga, taip didinant savivartą ir mažinant priklausomybę nuo tinklo kainų.

    Finansinis „kabliukas“ dažnai atsiranda vasarą: gamyba didelė, tačiau be didelių elektros vartotojų dalis energijos neišvengiamai tampa pertekliumi. Tokiu atveju namų ūkis labiau priklauso nuo to, kaip įkainojamas į tinklą patiektas kilovatvalandžių kiekis ir kiek vėliau kainuoja elektra, kai ją tenka pirkti.

    Kaip mažinti riziką ir didinti naudą

    Fotovoltikos atsiperkamumą labiausiai pagerina didesnė savivarta, todėl sprendimai dažniausiai sukasi apie vartojimo perkėlimą, energijos kaupiklį ir tikslesnį sistemos parinkimą pagal realų profilį. Jei namų ūkis didžiąją dienos dalį būna tuščias, o suvartojimas koncentruotas vakare, vien saulės moduliai dažnai neatskleidžia viso potencialo.

    Kita svarbi detalė yra techninis suderinamumas: keitiklio darbas turi būti stabilus, o apskaita tiksli, kad nebūtų prarandama dalis generacijos ar netiksliai skaičiuojami srautai. Specialistai pabrėžia, kad prieš investuojant verta įvertinti šeimos įpročius, planuojamus pokyčius, pavyzdžiui, šilumos siurblio ar elektromobilio įsigijimą, ir tik tada rinktis sistemos dydį.

    Augant dinaminėms kainodaros tendencijoms Europoje, vis daugiau vartotojų pradeda skaičiuoti ne tik metinę gamybą, bet ir valandinį balansą. Tai keičia požiūrį: svarbu ne vien kiek pagaminote per metus, o kiek pagamintos energijos sugebėjote sunaudoti tada, kai ji pagaminta.

  • „Energo-Pro“ Bulgarijoje paleido naują saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins per metus

    „Energo-Pro“ Bulgarijoje paleido naują saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins per metus

    Nauja saulės jėgainė prie Polsko Kosovo

    Energetikos grupės „Energo-Pro“ valdoma bendrovė Bulgarijoje pradėjo eksploatuoti naują saulės elektrinę netoli Polsko Kosovo kaimo. Projektas įgyvendintas per „Energo-Pro Varna“, kuri priklauso Čekijos energetikos grupei.

    Elektrinė įrengta maždaug 21 000 kvadratinių metrų plote. Skelbiama, kad instaliuota galia viršija 2,3 megavato piko, o technologinį sprendimą sudaro 14 inverterių ir betoninė transformatorinė.

    Investicija ir planuojamas metinis rezultatas

    Į projektą investuota daugiau nei 1 000 000 eurų. Bendrovės vertinimu, elektrinė per metus turėtų pagaminti apie 3,325 gigavatvalandės elektros energijos.

    Įmonė taip pat nurodo, kad toks gamybos mastas kasmet leistų sumažinti anglies dioksido emisijas daugiau nei 1 500 tonų. Šie skaičiai pateikiami kaip įmonės tvarumo ir energijos transformacijos tikslų dalis.

    „Energo-Pro“ saulės portfelis Bulgarijoje

    Įjungus naują objektą, „Energo-Pro“ valdomų fotovoltinių elektrinių skaičius Bulgarijoje pasiekė 11. Bendra šių elektrinių eksploatuojama saulės generacijos galia, bendrovės duomenimis, sudaro 33 megavatus piko.

    Įmonė pabrėžia, kad atsinaujinančios energetikos plėtra yra nuosekli ilgalaikės strategijos kryptis. Tokie projektai, pasak bendrovės, skirti didinti vietinės gamybos apimtis ir prisidėti prie šalies energetikos perėjimo.

    „Polsko Kosovo fotovoltinės elektrinės paleidimas yra dar vienas žingsnis nuosekliai plečiant mums priklausančių atsinaujinančios energijos šaltinių portfelį“, – sakė vykdomasis direktorius Plamenas Stefanovas.

    „Šios investicijos yra mūsų ilgalaikės strategijos dalis, kuria siekiame kurti tvarius energijos sprendimus, teikiančius vertę tiek bendrovei, tiek klientams. Turėdami šią elektrinę, Bulgarijoje valdome 11 fotovoltinių elektrinių, kurių bendra instaliuota galia siekia 33 megavatus piko, ir toliau plėtosime projektus, palaikančius nacionalinę energijos transformaciją“, – pridūrė jis.

  • Aukcijų sistema atsinaujinančiai energetikai po 2027-ųjų: ekspertas siūlo reformą dabar

    Lenkijoje nuo 2016 metų veikianti aukcijų sistema atsinaujinančiai energetikai artėja prie svarbaus lūžio: Europos Komisija yra suderinusi jos taikymą iki 2027 metų pabaigos, todėl sprendimus dėl tęstinumo teks priimti iš anksto. Energetikos analitikai pabrėžia, kad vien paprastas pratęsimas gali nebeatsakyti į pasikeitusius rinkos ir tinklų iššūkius.

    Apie tai komentare kalba Forum Energii viceprezidentas Tobiasz Adamczewski, teigiantis, kad aukcijos turėtų išlikti kaip investicijų stabilumo įrankis, bet taisyklės privalo evoliucionuoti. Pasak jo, teisėkūros procesas ir naujo modelio derinimas su Europos Komisija gali užtrukti daugiau nei metus, o delsimas sukurtų investicinę pauzę.

    Kas pasiteisino iki šiol?

    Eksperto vertinimu, aukcijų mechanizmas su vadinamaisiais skirtumo kontraktais sumažino investuotojų riziką ir padėjo projektams gauti pigesnį finansavimą. Tai leido sparčiai didinti saulės ir vėjo elektrinių pajėgumus, o vartotojams sistema ilgą laiką nekėlė reikšmingų papildomų kaštų.

    Forum Energii skaičiavimu, aukcijose iki šiol buvo sukontraktuota elektros gamyba iš maždaug 10,6 gigavato saulės elektrinių ir 5,5 gigavato sausumos vėjo parkų. Tuo pat metu išmokėta parama 2017–2025 metų laikotarpiu siekė apie 860 mln. zlotų, tai yra maždaug 200 mln. eurų.

    Pasak T. Adamczewskio, pastaraisiais metais mokestis, siejamas su atsinaujinančių išteklių rėmimu, buvo beveik nepastebimas bendrose sąskaitose. Jo teigimu, šiuo metu jis sudaro tik apie 0,6 proc. elektros sąskaitos, tačiau ateityje svarbiausia taps ne vien kilovatvalandės kaina, o tai, kada ir kaip elektra patenka į sistemą.

    Kodėl reikia reformos?

    Didėjant saulės ir vėjo daliai, ryškėja kainų „kanibalizacijos“ reiškinys, kai tuo pačiu metu pagaminta gausi energija numuša rinkos kainas, o tinklams sudėtingiau subalansuoti sistemą. Dėl to vis svarbesni tampa lankstumo sprendimai, energijos kaupimas ir aiškesnė investicijų kryptis, kad plėtra būtų suderinama su tinklų galimybėmis.

    Ekspertas ragina ne priešinti aukcijų ir rinkos projektų, nes modelis gali veikti kartu su ilgalaikėmis tiekimo sutartimis tarp gamintojų ir įmonių bei prekyba biržoje. Jo teigimu, aukcija gali būti naudojama daliai gamybos apdrausti, o likusią dalį parduoti rinkoje, taip mažinant riziką ir išlaikant konkurenciją.

    „Aukcijų sistemą verta tęsti po 2027 metų, bet ne tomis pačiomis taisyklėmis. Sprendimą dėl naujo modelio būtina priimti jau dabar, kad neatsirastų investicinė pauzė“, – sakė Tobiasz Adamczewski.

    Kokie pokyčiai siūlomi?

    Viena svarbiausių idėjų – aiškiau atskirti technologijas, kad saulės ir vėjo projektai nekonkuruotų „viename krepšelyje“, nors jų gamybos profilis skiriasi sezoniškai ir paros metu. Tai, pasak T. Adamczewskio, leistų tiksliau planuoti, kokio kiekio ir kokiu metu reikalinga generacija, o aukcijų grafikas turėtų būti skelbiamas iš anksto.

    Dar vienas siūlymas susijęs su energijos kaupimu: projektams, kurie derina atsinaujinančius išteklius su baterijomis, būtų taikomos atskiros referencinės kainos ir palankesnės sąlygos. Taip pat siūloma mažinti administracines kliūtis hibridiniams sprendimams, kai keli objektai dalijasi tinklo infrastruktūra.

    Diskusijų kelia ir indeksavimo tvarka, kai aukcijoje laimėta kaina kasmet pilnai indeksuojama pagal infliaciją. Eksperto nuomone, statybos fazėje tai gali būti pagrįsta, tačiau vėliau indeksavimas turėtų labiau atitikti eksploatacinius kaštus, kad ilgainiui sumažėtų našta vartotojams.

    Galiausiai pabrėžiama, kad Europos Sąjungos pramonės ir tiekimo grandinių saugumo prioritetai gali keisti aukcijų logiką: šalia kainos atsiranda ir ne kainos kriterijai. T. Adamczewskio teigimu, juos diegti būtina atsargiai ir palaipsniui, kad sistema netaptų per brangi, bet skatintų lankstumą, kaupimą ir patikimesnę integraciją į tinklus.

  • Nauji reikalavimai fotovoltikai nuo rugsėjo 20 dienos: ką turės įvertinti stogų ir balkonų savininkai

    Kas keičiasi nuo rugsėjo 20 dienos

    Lenkijoje baigiamos rengti naujos taisyklės, kurios nuo rugsėjo 20 dienos detaliau apibrėš saulės elektrinių įrengimo ir apsaugos reikalavimus. Už pakeitimus atsakinga Plėtros ir technologijų ministerija, o tikslas įvardijamas aiškiai – daugiau priešgaisrinio saugumo ir vienodesnė montavimo praktika.

    Numatoma, kad reikalavimai bus taikomi ne tik ant stogų montuojamoms sistemoms, bet ir vis labiau populiarėjančiai balkonų fotovoltikai. Pastaroji dažnai įrengiama ant turėklų, todėl papildomai atsiranda mechaninio tvirtumo ir saugaus prijungimo klausimų.

    Daugiau dėmesio laidams ir atjungimui

    Projektuojamose nuostatose daug dėmesio skiriama instaliacijai: laidų parinkimui, jų vedžiojimui ir apsaugai. Akcentuojamas atsparumas aplinkos poveikiui, įskaitant UV spinduliuotę, taip pat sprendimai, mažinantys elektrinio lanko ir perkaitimo riziką.

    Kita svarbi kryptis – aiškiau apibrėžti atjungimo bei apsauginių įrenginių naudojimą tiek nuolatinės, tiek kintamos srovės grandinėse. Praktikoje tai reiškia, kad daliai įrenginių gali prireikti papildomų jungiklių ar kitų apsaugos elementų, o jų vieta ir ženklinimas turės būti suprantami ir avarijos atveju.

    Stogai ir balkonai: kuo skirsis akcentai

    Stogų atveju numatomi reikalavimai, susiję su modulių išdėstymu ir tarpais, kurie aktualūs tiek vėdinimui, tiek gaisro plitimo ribojimui. Taip pat gali būti įtvirtintos aiškesnės nuostatos dėl atstumų nuo pastato kraštų bei priešgaisrinių atskyrimų.

    Balkonų fotovoltikai, be elektrosaugos, išskiriamas konstrukcijos stabilumas ir atsparumas vėjui. Kadangi tokios sistemos dažnai būna mažesnės galios, didžiausios rizikos kyla dėl netinkamo tvirtinimo, pažeistų kabelių ar neprofesionalaus prijungimo prie namų tinklo.

    „Pagrindinis pokytis – siekis suvienodinti montavimo praktiką ir sumažinti gaisro riziką, kurią gali didinti netvarkingai įrengtos instaliacijos“, – sako energetikos rinkos ekspertai, vertinantys rengiamas taisykles.

    Ką turėtų padaryti savininkai ir planuojantys plėtrą

    Jau turintys saulės elektrinę gyventojai pirmiausia turėtų įsivertinti, ar įrengimas atliktas laikantis gerosios praktikos: ar tvarkingai suvesti laidai, ar yra aiškus atjungimas, ar tinkamai įrengtas įžeminimas. Ypač svarbu tai planuojant sistemos plėtrą ar keičiant komponentus, nes būtent tuomet dažniausiai atsiranda „prilipdytų“ sprendimų.

    Numatoma, kad didesnės galios įrenginiams gali būti keliami griežtesni projektavimo ir suderinimo reikalavimai, įskaitant patikrą dėl priešgaisrinės saugos. Mažesnių sistemų savininkams pagrindinė žinutė išlieka paprasta: prieš darbus verta pasikonsultuoti su kvalifikuotu montuotoju ir neignoruoti apsaugos elementų, net jei sistema atrodo „maža“.

  • Nusekęs Dunajus mažina elektrinių galią: BMW ir Mercedes Vengrijoje gamybą palaiko saulės energija

    Dunojaus vandens lygio kritimas Vidurio ir Pietryčių Europoje jau ima jaustis ne tik laivybai, bet ir energetikai bei pramonei. Dėl per mažo upės debito ribojama kai kurių elektrinių galia, o tai didina riziką, kad sutriks elektros tiekimas regiono gamykloms.

    Situacija ypač jautri ten, kur stambios elektrinės priklauso nuo upės vandens aušinimui. Vengrijoje branduolinė elektrinė Paks pagamina reikšmingą šalies elektros dalį, o Rumunijoje analogišką vaidmenį atlieka Černavodos elektrinė, todėl bet koks pajėgumų mažinimas greitai persiduoda visai sistemai.

    Rumunijoje energijos ribojimų pasekmės jau palietė automobilių pramonę. Laikinai buvo stabdyta gamyba „Dacia“ gamykloje Mioveni mieste ir „Ford“ padalinyje Krajovoje, o prastovos galėjo tęstis iki rugpjūčio 19 dienos.

    Saulės elektrinės ant stogų

    Vengrijoje stambios automobilių gamyklos kol kas bando išvengti prastovų pasiremdamos nuosava elektros gamyba. BMW gamykloje Debrecene ir „Mercedes-Benz“ gamykloje Kecskeméte įrengtos didelės fotovoltinės elektrinės, kurios, pačių bendrovių teigimu, gali padengti apie ketvirtadalį metinio elektros poreikio.

    Praktikoje didžiausia nauda juntama vasarą, kai saulės generacija didžiausia. BMW nurodė, kad šiltuoju sezonu dienos metu gamykla gali būti beveik visiškai maitinama iš saulės elektrinės, tačiau vakarinė pamaina vis tiek iš dalies priklauso nuo tinklo.

    Energijos taupymo planai

    Vien tik nuosavos generacijos neužtenka, todėl gamyklos diegia ir taupymo priemones. BMW skelbė parengusi energijos vartojimo mažinimo planą, apimantį apšvietimo ir vėsinimo sprendimus, kuris leido sumažinti poreikį maždaug 15 proc.

    „Mercedes-Benz“ Kecskeméte taip pat akcentuoja efektyvinimą po gamyklos plėtros ir modernizacijos. Įmonė yra nurodžiusi, kad optimizuoti procesai dažykloje gali sumažinti energijos sąnaudas apie 20 proc., palyginti su ankstesniais sprendimais.

    Ekspertai pabrėžia, kad žemų upių lygių problema tampa struktūrine: karščio bangos ir sausros vis dažniau riboja tiek hidroenergetiką, tiek šiluminių ir branduolinių elektrinių darbą, nes joms reikia aušinimo vandens. Dėl to vis daugiau pramonės įmonių investuoja į saulės elektrines, energijos valdymo sistemas ir lankstesnį vartojimą, kad sumažintų priklausomybę nuo tinklo krizinių laikotarpių metu.

    Kol kas Vengrijos automobilių gamyklos apie rimtesnius gamybos ribojimus nepraneša, tačiau situacija stebima nuolat. Jei vandens lygis toliau kris, o elektros sistemoje didės įtampa, tokie sprendimai kaip fotovoltika ir energijos taupymas gali tapti lemiamu faktoriumi, padedančiu išlaikyti gamybos stabilumą.

  • Šios saulės lempos užkariauja sodus: viena klaida ir jos švies silpnai – ką būtina žinoti

    Šios saulės lempos užkariauja sodus: viena klaida ir jos švies silpnai – ką būtina žinoti

    Saulės energija maitinamos sodo lempos pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių pasirinkimų, nes leidžia apšviesti teritoriją be laidų ir be papildomų sąskaitų už elektrą. Vis dėlto jų efektyvumas dažnai nuvilia ne dėl prasto modelio, o dėl netinkamo pastatymo ir neįvertintų oro sąlygų.

    Tokios lempos veikia paprastai: ant korpuso esantis fotovoltinis skydelis dieną sugeria saulės šviesą ir paverčia ją elektros energija. Ji sukaupiama akumuliatoriuje, o sutemus įsijungia prieblandos jutiklis, kuris automatiškai įjungia šviesos šaltinį, dažniausiai LED.

    Tinkama vieta lemia viską

    Didžiausia klaida yra pastatyti lempas ten, kur skydelį bent dalį dienos pasiekia šešėlis. Net nedidelis šešėliavimas nuo medžių, krūmų, tvoros ar pastato gali reikšmingai sumažinti įkrovą, todėl vakare šviesa bus silpna arba užges anksčiau, nei tikėjotės.

    Praktiškai geriausiai tinka atviros vietos, kur saulė šviečia kuo ilgiau, dažniausiai pietų ar pietvakarių kryptimi. Taip pat verta vengti vietų šalia ryškaus fasado apšvietimo ar gatvės žibintų, nes dirbtinė šviesa gali suklaidinti prieblandos jutiklį ir lempos įsijungs vėliau arba visai nesuveiks.

    Kiek kraunasi ir kiek šviečia?

    Saulėtą dieną daugelis sodo lempų pilnai įsikrauna maždaug per 6–8 valandas, o sukauptos energijos gali pakakti 8–12 valandų švietimo. Tačiau realus laikas priklauso nuo akumuliatoriaus talpos, skydelio efektyvumo, LED galios ir pasirinkto švietimo režimo.

    Rudenį ir žiemą situacija pasikeičia: trumpesnės dienos, dažnesnis debesuotumas ir žemesnis saulės kampas reiškia, kad energijos sukaupiama mažiau. Dėl to švietimo trukmė gali pastebimai sutrumpėti, o prastai parinktoje vietoje pastatytos lempos kartais tampa labiau dekoracija nei realus apšvietimas.

    Kokį tipą rinktis skirtingoms vietoms?

    Renkantis verta pagalvoti ne tik apie dizainą, bet ir apie paskirtį. Sieniniai modeliai dažnai pasirenkami prie įėjimo, garažo ar namo numeriui apšviesti, o judesio jutiklį turinčios lempos praverčia prie vartelių, įvažiavimo ar terasos, kai šviesos reikia tik tada, kai kas nors juda.

    Stovimos ar į žemę įsmeigiamos lemputės dažniausiai naudojamos takeliams pažymėti, gėlynams paryškinti ar sukurti jaukumą kieme. Jų montavimas paprastai užtrunka kelias minutes, tačiau stabilus veikimas prasideda nuo vieno dalyko: kuo daugiau tiesioginės saulės skydeliui kasdien.

  • Fotovoltika vėl sumušė rekordą, bet 2026 metais laukia retas lūžis: kas jį lems ir kas toliau

    2025 metais pasaulyje įrengta rekordinė 664 GW saulės elektrinių (PV) galia, tačiau augimo tempas sulėtėjo. Kaip nurodoma SolarPower Europe apžvalgoje, metinis rinkos augimas siekė 12 proc., kai metais anksčiau buvo 32 proc.

    Prognozuojama, kad 2026 metais, pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, naujai įrengiamų PV pajėgumų apimtis sumažės iki maždaug 612 GW. Tai būtų apie 8 proc. mažiau nei 2025 metais ir pirmas toks pasaulinis metinių įrengimų kritimas per daugiau nei 20 metų.

    Rinka itin priklauso nuo kelių šalių

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pasaulinė saulės energetikos plėtra išlieka stipriai koncentruota. Skaičiuojama, jog 10 šalių 2025 metais sudarė apie 82 proc. visų naujai įrengtų PV pajėgumų.

    Didžiausia rinka išliko Kinija, kur įrengta 382 GW, tai sudarė apie 57 proc. pasaulio įrengimų. Antroje vietoje buvo Indija su 45,7 GW, o trečioje – Jungtinės Valstijos su 43,2 GW, nors jų rezultatas buvo mažesnis nei metais anksčiau.

    Kodėl prognozuojamas kritimas 2026 metais?

    Pagrindinė numatomo lėtėjimo priežastis siejama su pokyčiais Kinijoje, kur politikos ir rinkos reguliavimo korekcijos gali reikšmingai sumažinti naujų projektų apimtis. Kadangi Kinija sudaro daugiau nei pusę pasaulinės paklausos, jos svyravimai greitai persiduoda visai rinkai.

    Kita tendencija, kurią akcentuoja analitikai, yra vis dažniau pasitaikančios neigiamos elektros kainos brandesnėse rinkose. Tokie epizodai signalizuoja, kad vien tik naujų saulės elektrinių statyba ne visada reiškia didesnes pajamas, todėl investuotojai labiau vertina tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir vartojimo lankstumą.

    „Saulės energetikos mastelio didinimas nebėra vien tik įrengiamos galios didinimas. Esminis klausimas yra tai, kaip gerai šią galią integruojame į energetikos sistemą“, – sakė SolarPower Europe vadovė Walburga Hemetsberger.

    Ką prognozuoja po 2026 metų?

    Nors 2026 metais gali būti fiksuojamas atsitraukimas, prognozėse numatomas sugrįžimas į augimo kelią 2027 metais. Vidutinis scenarijus rodo, kad rinka galėtų atsigauti iki 689 GW 2027 metais ir toliau augti iki 864 GW 2030 metais.

    Šis perėjimas rodo platesnį saulės energetikos brandos etapą, kai lemiamais veiksniais tampa ne vien modulių kaina ar projektų skaičius, bet ir prisijungimo prie tinklo sąlygos, balansavimo kaštai bei investicijos į kaupimą. Kitaip tariant, 2026 metų „pauzė“ gali tapti signalu, kad sektorius pereina nuo kiekybės prie kokybiškesnės integracijos.