Ukrainos gynybos pramonės bendrovė „Fire Point“ pranešė, kad jos kuriama taktinė balistinė raketa artimiausiomis savaitėmis gali būti panaudota smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Tai reikšmingas posūkis, nes kalbama apie Ukrainoje sukurtą ir pagamintą ginklą, o ne sąjungininkų tiekiamą sistemą.
Apie tai viešai kalbėta gynybos technologijų konferencijoje, kur bendrovės vadovė Iryna Terech teigė, kad projektas priartėjo prie realių bandymų karo sąlygomis. Tokia fazė paprastai reiškia ne tik techninį patikrinimą, bet ir praktinį tinkamumo įvertinimą, kuris vėliau naudojamas oficialiam įtraukimui į ginkluotės sąrašus.
FP-7: bandymai pereina į kovinę fazę
Pasak bendrovės, raketos bandymai vykdomi etapais: nuo antžeminių ir laboratorinių patikrų iki skrydžio bandymų, o galiausiai pereinama prie panaudojimo realiomis karo sąlygomis. Ši paskutinė dalis paprastai laikoma kritine, nes tik ji parodo, kaip veikia navigacija, ryšiai ir pataikymo tikslumas esant aktyviai oro gynybai bei trikdymui.
„Tikimės, kad ji bus parengta naudojimui labai greitai. Kalbame apie savaites, o ne mėnesius“, – sakė Iryna Terech.
Skelbiama, kad FP-7 nuotolis siekia iki maždaug 200 kilometrų, kovinės galvutės masė gali būti iki 150 kilogramų, o maksimalus greitis – apie 5 400 kilometrų per valandą. Nurodoma, kad deklaruojamas taiklumas yra maždaug 14 metrų, o skrydis gali trukti iki 4 minučių, raketą leidžiant iš antžeminės platformos.
„Fire Point“ FP-7 pristato kaip pigesnę alternatyvą tolimojo nuotolio tikslių smūgių priemonėms, skirtą atakuoti operacinio užnugario objektus. Tarp tipinių taikinių įvardijami amunicijos sandėliai, logistikos mazgai, aerodromai ir vadavietės.
FP-9: didesnis nuotolis ir sudėtingesni bandymai
Lygiagrečiai vystoma ir gerokai didesnė balistinė raketa FP-9, kurios deklaruojamas nuotolis – iki 855 kilometrų. Skelbiama, kad jos kovinė galvutė gali siekti iki 800 kilogramų, greitis – iki 7 000 kilometrų per valandą, o taiklumas – apie 20 metrų.
Toks nuotolis teoriškai apimtų ir Maskvą, esančią maždaug 800 kilometrų nuo Ukrainos šiaurės rytinės sienos. Tačiau bandymai su tokio tipo balistinėmis sistemomis yra sudėtingesni, nes yra minimalus balistinio skrydžio atstumas, po kurio skrydžio jau nebeįmanoma saugiai nutraukti programiniu būdu.
Dėl to bandymų organizavimas ribotoje teritorijoje tampa rizikingas, o perėjimas į karinę bandymų fazę gali sutapti su realiais smūgiais į priešo taikinius. Anksčiau bendrovės atstovai yra užsiminę, kad grafiką veikė techniniai ir organizaciniai veiksniai, o terminai jau buvo slinkę.
Ką keičia balistika šiame kare
Balistinės raketos nuo sparnuotųjų raketų ar bepiločių skiriasi skrydžio profiliu: jos staigiai kyla ir į taikinį leidžiasi dideliu galutiniu greičiu. Dėl to perėmimas dažnai tampa sudėtingesnis, ypač kai oro gynybos sistemos patiria apkrovą ir turi ribotą perėmimo priemonių kiekį.
Ukrainai plečiant vietinę gynybos gamybą, didesnį vaidmenį ima vaidinti kompleksinis arsenalas: nuo smogiamųjų dronų iki sparnuotųjų ir balistinių raketų. Toks derinys leidžia planuoti mišrias atakas, kai skirtingos priemonės vienu metu verčia oro gynybą skaidyti resursus ir apsunkina taikinių apsaugą.
Tuo pat metu Rusijoje stiprėja civilinės saugos ir infrastruktūros apsaugos temos: viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas senų slėptuvių atnaujinimas ir naujų įrengimas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai ilgėjant karo trukmei didesnė rizika vertinama ne tik fronto zonoje, bet ir užnugaryje.