CP v2

Tag: Frankfurtas

  • Vokietija spaudžia „UniCredit“: prašo garantijų dėl „Commerzbank“ perėmimo ir 40 000 darbo vietų

    Vokietija spaudžia „UniCredit“: prašo garantijų dėl „Commerzbank“ perėmimo ir 40 000 darbo vietų

    Berlynas nori aiškių įsipareigojimų

    Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis pirmadienį Berlyne susitiko su Italijos banko „UniCredit“ vadovu, siekdamas gauti garantijų dėl „Commerzbank“ ateities. Vyriausybė nori užtikrinti, kad galimas perėmimas nepakenktų banko vaidmeniui finansuojant Vokietijos ekonomiką.

    Anot ministro, federalinei valdžiai svarbu, kad „Commerzbank“ ir toliau atliktų kritinę funkciją, ypač kreditavime. Didžiausias dėmesys derybose skiriamas banko strategijai, veiklos tęstinumui ir sprendimų priėmimo centrui.

    „Federalinei vyriausybei itin svarbu, kad „Commerzbank“ ir toliau galėtų vykdyti gyvybiškai svarbų vaidmenį finansuojant Vokietijos ekonomiką“, – sakė Larsas Klingbeilis.

    Ministras taip pat pabrėžė lūkestį, kad bankas liktų biržoje kotiruojama bendrovė, kurios būstinė būtų Frankfurte. Be to, Berlynas tikisi, jog „Commerzbank“ išlaikytų stiprų fokusą į mažų ir vidutinių įmonių finansavimą.

    „UniCredit“ beveik pasiekė kontrolę

    „UniCredit“ pastaraisiais metais nuosekliai didino turimą „Commerzbank“ akcijų paketą ir, kaip skelbiama, jau yra sukaupęs beveik 50 proc. Tai priartino Italijos skolintoją prie vieno didžiausių Europos bankininkystės sandorių per pastarąjį laikotarpį.

    Vokietijos finansų ministerijos atstovas pripažino, kad procesas perėjo į kitą etapą, kai šalys faktiškai derasi dėl sandorio. Vis dėlto pabrėžiama, kad derybose siekiama apsaugoti tiek „Commerzbank“, tiek nacionalinius interesus.

    „„Commerzbank“ turi daugiau nei 40 000 darbuotojų, todėl natūraliai norime apsaugoti jų interesus“, – sakė Vokietijos finansų ministerijos atstovas.

    Valstybės įtaka silpsta, bet rizikos išlieka

    Berlynas vis dar turi įtakos svertų, nes valstybė išlaiko maždaug 12 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą ir atstovavimą banko stebėtojų taryboje. Ši pozicija liko nuo finansų krizės laikų, kai bankas buvo gelbėtas valstybės lėšomis.

    Tačiau didėjant „UniCredit“ turimai daliai, Vokietijos galimybės daryti įtaką strateginiams sprendimams mažėja. Dėl to Berlynas siekia iš anksto įtvirtinti principines sąlygas, kurios apimtų būstinę, darbo vietas ir banko prioritetus.

    Kodėl šis sandoris svarbus Europai

    „UniCredit“ argumentuoja, kad susijungimas padėtų sukurti didesnį Europos banką, kuris galėtų efektyviau konkuruoti su stambiais JAV rinkos dalyviais. Bankas taip pat pabrėžia, kad toks žingsnis stiprintų vis dar fragmentuotą Europos bankininkystės sektorių.

    Nors Vokietijoje perėmimas sulaukė pasipriešinimo, dalis politikos formuotojų Briuselyje ir Europos Centrinio Banko aplinkoje palankiau vertina konsolidaciją. Europos bankai pastaraisiais metais siekia masto ekonomijos ir didesnio pelningumo, todėl tarpvalstybiniai sandoriai vėl tapo realistišku scenarijumi.

    Tuo metu „Commerzbank“, bandydamas įtikinti akcininkus išlikti nepriklausomu, buvo mažinęs darbo vietų skaičių ir kėlęs finansinius tikslus. Vis dėlto, „UniCredit“ artėjant prie kontrolinio paketo, „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp vasaros pabaigoje paragino pradėti konstruktyvias derybas su Italijos banku.

  • Mažas sidabrinis amuletas Vokietijoje atskleidė stulbinančią žinią apie krikščionybės pradžią

    Mažas sidabrinis amuletas Vokietijoje atskleidė stulbinančią žinią apie krikščionybės pradžią

    Archeologai, tyrinėję senovės romėnų miesto Nidos teritoriją dabartinio Frankfurto apylinkėse, aptiko radinį, kuris gali pakeisti supratimą apie ankstyvąją krikščionybę į šiaurę nuo Alpių. Senoviniame kapinyne rastas vyro kapas, datuojamas maždaug 230–270 metais, o palaidotajam po smakru gulėjo nedidelis sidabrinis amuletas.

    Manoma, kad amuletas buvo nešiojamas ant kaklo dar žmogui esant gyvam, o vėliau įdėtas į kapą kaip asmeninis, simbolinę apsaugą turėjęs daiktas. Iš pradžių tai atrodė kaip eilinis romėniškos epochos papuošalas, tačiau detalesni tyrimai parodė, kad jo viduje slypi kur kas daugiau.

    Paaiškėjo, kad amulete yra itin plona sidabrinė plokštelė, suvyniota į ritinėlį ir padengta tekstu. Problema buvo ta, kad po beveik dviejų tūkstančių metų metalas tapo trapus, todėl bet koks bandymas ritinėlį išvynioti fiziškai būtų galėjęs jį visiškai sunaikinti.

    Lūžis įvyko pritaikius labai didelės raiškos kompiuterinę tomografiją ir trimatį skenavimą, leidusį perskaityti tekstą jo neatveriant. Mokslininkai sukūrė 3D modelį ir ilgus mėnesius dėliojo užrašą tarsi sudėtingą dėlionę, kol pavyko atkurti aštuoniolika lotyniško teksto eilučių.

    Tyrėjus ypač sudomino tai, kad užrašas buvo lotynų kalba, nes panašiuose to laikotarpio amuletuose dažniau aptinkami graikiški ar hebrajiški įrašai. Inskripcijoje aiškiai minimas Jėzus Kristus kaip Dievo Sūnus, taip pat pateikiamos maldos ir apsauginės formulės, būdingos asmeniniam pamaldumui.

    Didelio dėmesio sulaukė ir frazė Šventas, Šventas, Šventas, kuri, istorikų vertinimu, plačiau įsitvirtino vėlesniais amžiais. Be to, tekste minimas šventasis Titas, apaštalo Pauliaus mokinys, o tai laikoma vienu ankstyviausių žinomų šios figūros paminėjimų tokio tipo asmeniniuose religiniuose tekstuose.

    Dar vienas išskirtinis bruožas tas, kad užrašas yra visiškai krikščioniškas. III amžiaus amuletuose neretai susipindavo kelių religinių tradicijų elementai, tačiau šiuo atveju nepastebėta nuorodų į kitus kultus, o tai leidžia kalbėti apie aiškią ir nuoseklią savininko tapatybę.

    Kontekstas taip pat svarbus: III amžiuje krikščionybė Romos imperijoje dar nebuvo oficialiai pripažinta, o tikintieji kai kuriais laikotarpiais patirdavo spaudimą ir persekiojimus. Todėl amuleto nešiojimas su tokia tiesmuka žinute galėjo būti ne tik tikėjimo, bet ir asmeninės drąsos ženklas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad iki šiol patikimiausi krikščionių buvimo į šiaurę nuo Alpių įrodymai dažniau buvo siejami su IV amžiumi. Šis radinys leidžia datą pastumti bent keliais dešimtmečiais atgal, o kai kurių tyrėjų vertinimu, galbūt net priartėti prie šimtmečio ribos.

    Tokie atradimai vis dažniau susiję su naujomis technologijomis: pažangus skenavimas ir skaitmeninė rekonstrukcija leidžia „perskaityti“ trapius artefaktus jų nepažeidžiant. Archeologijoje tai tampa viena svarbiausių tendencijų, nes suteikia galimybę analizuoti unikalius radinius, kurių anksčiau tiesiog nebūtų buvę įmanoma saugiai ištirti.

    Šiuo atveju nedidelis sidabrinis amuletas iš Romos laikų kapo virto reikšmingu dokumentu, papildančiu ankstyvosios krikščionybės istoriją Europoje. Tolimesni tyrimai turėtų padėti tiksliau įvertinti, kokio masto galėjo būti krikščionių bendruomenės šiauriniuose imperijos regionuose ir kaip sparčiai tikėjimas plito už tradicinių centrų ribų.

  • Naujas 1 300 km traukinio maršrutas per Lenkiją, Čekiją ir Vokietiją: startas jau birželį

    Naujas 1 300 km traukinio maršrutas per Lenkiją, Čekiją ir Vokietiją: startas jau birželį

    Maršrutas sujungs tris šalis

    Nuo birželio 25 dienos keliautojai galės nuvažiuoti vienu traukiniu daugiau nei 1 300 kilometrų per Lenkiją, Čekiją ir Vokietiją. Naują tarpvalstybinį reisą pradeda Prahoje įsikūręs privatus vežėjas „Leo Express“.

    Planuojama po vieną reisą per dieną abiem kryptimis, o linija driekiasi nuo pietryčių Lenkijos iki Frankfurto ir Frankfurto oro uosto. Tokie ilgi tiesioginiai maršrutai Europoje vis dar reti, todėl naujovė iškart sulaukė dėmesio.

    Nuo Ukrainos pasienio iki Frankfurto

    Kelionė prasidės Pšemislyje, mieste netoli Ukrainos sienos, o pakeliui traukinys stos Krokuvoje, Ostravoje, Prahoje, Drezdene, Leipcige ir Erfurte. Galutiniai maršruto taškai Vokietijoje numatyti Frankfurte prie Maino ir Frankfurto oro uoste.

    Vakarų kryptimi traukinys iš Pšemyslio išvyks 13.31 valandą ir Frankfurto oro uostą pasieks kitą dieną 7.53 valandą. Atgal į rytus reisas iš Frankfurto oro uosto startuos 8.27 valandą, o Pšemyslį pasieks kitą dieną 2.23 valandą.

    Ką akcentuoja „Leo Express“

    „Leo Express“ generalinis direktorius Peteris Köhleris teigia, kad nauja linija stiprina ryšius tarp Vakarų ir Rytų Europos ir gerina susisiekimą su Ukraina. Vežėjas pabrėžia ir praktišką tvarkaraščio logiką, ypač atvykimą į Frankfurto oro uostą anksti ryte.

    „Šiuo maršrutu padedame sujungti svarbius Europos centrus ir užtikrinti prieigą prie Ukrainos“, – sakė P. Köhleris.

    Kam tai gali būti aktualu

    Vežėjas skelbia, kad keleiviams bus siūlomas belaidis internetas, elektros lizdai įrenginiams įkrauti, kondicionavimas ir užkandžiai bei gėrimai. Nurodoma, kad bilietų kainos turėtų prasidėti nuo maždaug 10 eurų, tačiau galutinė kaina priklausys nuo pasirinkto reiso ir įsigijimo laiko.

    Toks maršrutas patogus ir tiems, kurie nori keliauti tarp didžiųjų miestų be persėdimų, ir tiems, kuriems svarbus susisiekimas su Frankfurto oro uostu. Pastaraisiais metais Europoje matoma ryški tendencija plėsti tarptautinius geležinkelio maršrutus kaip alternatyvą trumpiems skrydžiams, tačiau praktikoje dažnai trukdo skirtingos bilietų sistemos ir tvarkaraščių derinimas.

  • „Lufthansa“ rado dingusią „Oskaro“ statulėlę: kaip apdovanojimas pasimetė skrydyje į Frankfurtą

    Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ pranešė radusi dingusią „Oskaro“ statulėlę, kuri po skrydžio iš Niujorko į Frankfurtą buvo laikoma prarasta. Vežėjas nurodė, kad apdovanojimas jau yra bendrovės žinioje Frankfurte, o su savininku derinamas kuo greitesnis grąžinimas.

    Istorija išplito po to, kai paaiškėjo, kad kino kūrėjas Pawełas Tałankinas negalėjo statulėlės pasiimti į saloną kaip rankinio bagažo. Pasak jo ir kartu dirbusio kūrėjo Davido Borensteino, problemos prasidėjo dar Niujorko JFK oro uoste per saugumo patikrą.

    Kas nutiko oro uoste?

    Per patikrą JAV Transporto saugumo administracijos darbuotojas nesutiko, kad statulėlė būtų nešama į lėktuvo saloną. Tuomet apdovanojimas buvo supakuotas į kartoninę dėžę ir atiduotas kaip registruotas bagažas, keliaujantis lėktuvo krovinių skyriuje.

    Vėliau, atvykus į Frankfurtą, paaiškėjo, kad bagaže esanti statulėlė adresato nepasiekė. Kūrėjai tikino, jog anksčiau su apdovanojimu yra keliavę skirtingomis oro linijomis ir jį paprastai turėdavo šalia savęs salone.

    Kaip baigėsi paieškos?

    „Lufthansa“ teigimu, statulėlė rasta ir šiuo metu yra Frankfurte. Bendrovė pabrėžė palaikanti ryšį su Pawełu Tałankinu, kad nuosavybė būtų perduota „kaip įmanoma greičiau“.

    Tokie atvejai, kai vertingi daiktai priduodami kaip registruotas bagažas, paprastai kelia didesnę riziką dėl papildomų krovos etapų ir kelių perdavimų grandinėje. Dėl to oro uostuose ir oro bendrovėse dažnai rekomenduojama itin vertingus, trapius ar sentimentalią vertę turinčius daiktus, jei tik leidžia taisyklės, gabentis salone.

    Kuo žinomas filmas?

    Pawełas Tałankinas yra vienas dokumentinio filmo „Pan Nikt kontra Putin“ kūrėjų. Dokumentikoje panaudoti per dvejus metus mokykloje Čeliabinsko srityje filmuoti įrašai, kuriuose, pasak autorių, matyti prokarinės propagandos diegimas ugdymo įstaigoje.

    Skelbta, kad kūrėjas išvyko iš Rusijos 2024 metais. Jis yra aiškinęs, kad filmu siekė parodyti, kaip aplinkoje nuosekliai kuriama agresija ir priešiškumas, paveikiantys visą jaunąją kartą.