CP v2

Tag: Franšizė

  • „McDonald’s“ kainas diktuoja DI: už tą patį „Big Mac“ netoliese prašo iki 20 proc. daugiau

    „McDonald’s“ kainas diktuoja DI: už tą patį „Big Mac“ netoliese prašo iki 20 proc. daugiau

    „McDonald’s“ vis plačiau taiko dinaminės kainodaros principus, kai rekomenduojamos kainos formuojamos pasitelkiant dirbtinis intelektas paremtus algoritmus. Tokios sistemos vertina, kiek konkrečioje vietovėje klientai yra linkę mokėti už tą patį produktą, todėl kainos tarp netoliese esančių restoranų gali pastebimai skirtis.

    Kaip rodo su franšizių valdytojais naudojamomis platformomis susijusi informacija, algoritmai analizuoja tūkstančių restoranų pardavimų duomenis ir kainų elgseną, o taip pat stebi konkurentų kainas. Praktikoje tai reiškia, kad identiškas meniu punktas gali kainuoti skirtingai priklausomai nuo rajono, srautų ir klientų jautrumo kainai.

    Kaip veikia dinaminė kainodara

    Franšizių valdytojams sistemoje pateikiami įverčiai, apibūdinantys vietos paklausos jautrumą kainai, ir siūlomos korekcijos. Oficialiai pabrėžiama, kad tai yra rekomendacijos, tačiau dalis verslo atstovų teigia jaučiantys spaudimą laikytis nustatytų gairių ir pagrįsti nukrypimus.

    Toks modelis didina kainų dispersiją net ir tarp panašiose teritorijose veikiančių restoranų. Pavyzdžiai iš JAV rodo, kad atstumas tarp dviejų restoranų gali būti vos keli kilometrai, o galutinė to paties sumuštinio kaina skirtis maždaug penktadaliu.

    Teisinės rizikos ir reguliuotojų dėmesys

    Dinaminė kainodara kelia klausimų dėl konkurencijos teisės ir galimos netiesioginės kainų koordinacijos, ypač kai kainų rekomendacijos remiasi rinkos duomenimis ir gali daryti įtaką daugelio franšizių elgsenai. Dėl to JAV reguliuotojai ir antimonopolinių taisyklių ekspertai vis dažniau analizuoja, kaip algoritminės kainodaros įrankiai gali pakeisti rinkos konkurenciją.

    Pačiose taisyklėse franšizių valdytojams paprastai primenama apie pareigą laikytis antimonopolinių reikalavimų, nes teisiškai jie laikomi atskirais ūkio subjektais. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad tokios nuostatos gali būti skirtos mažinti įmonės atsakomybės riziką, jei kiltų įtarimų dėl kainų derinimo.

    Kodėl tai jautru pirkėjams

    Vartotojai dažnai nepalankiai reaguoja į kainas, kurios, jų akimis, tampa neprognozuojamos arba priklauso nuo vietos ir momento. Pastaraisiais metais panašios idėjos mažmeninės prekybos ir maisto pristatymo sektoriuose ne kartą sulaukė kritikos, todėl dalis įmonių buvo priverstos švelninti komunikaciją arba atsitraukti nuo viešai pristatytų planų.

    „McDonald’s“ modelyje susiduria ir skirtingi interesai: centrinei struktūrai svarbu didinti bendrą pardavimų apimtį, o restoranų valdytojams tenka reaguoti į augančias darbo ir veiklos sąnaudas. Dėl to kainodara tampa viena pagrindinių įtampų sričių, o DI sprendimai gali dar labiau sustiprinti spaudimą priimti vienodai duomenimis grįstus sprendimus.

    „Tai yra įrankis, o ne nurodymas, skirtas pateikti konkrečiam restoranui pritaikytas rekomendacijas“, – teigiama „McDonald’s“ pozicijoje, aiškinant, kad tokios sistemos padeda geriau prisitaikyti prie vietos rinkos sąlygų.

  • „Żabka“ pripažino techninį gedimą: dalyje parduotuvių neteisingai skaičiuotos nuolaidos

    Lenkijos patogaus apsipirkimo tinklas „Żabka“ sekmadienį pranešė fiksavęs techninį gedimą, dėl kurio dalyje parduotuvių transakcijų nuolaidos produktams buvo apskaičiuotos neteisingai. Bendrovės teigimu, sutrikimas paveikė ne visas operacijas, o tik dalį pirkimų.

    Įmonė nurodė, kad nustatę problemą technikai nedelsdami ėmėsi veiksmų, kad būtų atkurta įprasta sistemos veikla. Pasak „Żabka“, gedimas jau pašalintas beveik 90 proc. parduotuvių, o likusiose vietose darbai tęsiami.

    „Nedelsdami pradėjome problemos šalinimą, o techninės komandos dirba, kad sistema vėl veiktų pilnai ir teisingai“, – sakė „Żabka“.

    Bendrovė pažymėjo, kad palaiko nuolatinį ryšį su franšizės partneriais ir jiems teikia aktualią informaciją apie situaciją. Kartu vertinama, kokią įtaką incidentas galėjo turėti parduotuvių veiklai ir klientų atsiskaitymams.

    „Nuolat bendraujame su franšizės gavėjais, teikiame atnaujinimus ir analizuojame, kokio masto poveikį incidentas galėjo turėti“, – teigė „Żabka“.

    Pasibaigus techniniams darbams bendrovė žada atlikti priežasčių analizę ir įdiegti papildomas prevencines priemones, kad panašūs sutrikimai ateityje pasikartotų rečiau. Toks procesas įprastai apima sistemų žurnalų patikrą, pakeitimų diegimo peržiūrą ir papildomus testavimo scenarijus akcijų bei lojalumo mechanizmams.

    „Żabka“ yra vienas didžiausių Lenkijos „convenience“ formato mažmeninės prekybos tinklų, veikiantis franšizės principu. Jį papildo autonominių, be darbuotojų veikiančių parduotuvių formatas „Żabka Nano“, kuriame apsipirkimas ir atsiskaitymas remiasi skaitmeniniais sprendimais, todėl sistemų patikimumas akcijų skaičiavimui ir kainodarai tampa ypač svarbus.

    Pastaraisiais metais mažmeninėje prekyboje daugėja sudėtingų dinaminės kainodaros, lojalumo programų ir personalizuotų akcijų mechanizmų, o tai didina priklausomybę nuo IT infrastruktūros. Net ir trumpalaikiai sutrikimai gali turėti tiesioginių pasekmių klientų pasitikėjimui, todėl rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama atsparumui, stebėsenai realiu laiku ir greitam incidentų valdymui.

  • „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    Augimas išliko dviženklis

    „Žabka“ grupė paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: galutinio pirkėjo pardavimai augo 12 proc. per metus ir pasiekė apie 1,7 mlrd. eurų. Palyginamųjų pardavimų augimas (like for like) sudarė 3,2 proc.

    Bendrovė nurodė, kad pirmųjų metų mėnesių rezultatus slopino nepalankūs orai, mažinę pirkėjų srautus. Vėliau, gerėjant orams, pardavimų dinamika, pasak įmonės, spartėjo.

    Pelningumas gerėjo, nuostolis mažėjo

    Koreguota EBITDA per ketvirtį didėjo 13,1 proc. ir siekė apie 157 mln. eurų. Koreguotos EBITDA marža paaugo iki 9,1 proc. nuo 9,0 proc. prieš metus, o tai bendrovė sieja su masto efektu ir sąnaudų optimizavimu, įskaitant logistiką bei energijos vartojimą.

    „Žabka“ taip pat pranešė, kad koreguotas grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 12 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 18 mln. eurų. Bendrovė tai aiškina geresniu veiklos rezultatu ir mažesnėmis finansavimo sąnaudomis.

    Plėtra Lenkijoje ir Rumunijoje

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Žabka“ atidarė 435 naujas parduotuves Lenkijoje ir Rumunijoje. Kovo pabaigoje tinklas, bendrovės duomenimis, turėjo 12 750 parduotuvių, tai yra 11,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Įmonė pakartojo anksčiau skelbtus plėtros planus: 2026 metais siekia atidaryti daugiau nei 1 300 naujų parduotuvių, o iki 2028 metų pabaigos tinklą išplėsti iki maždaug 16 000 taškų. Investicijos pirmąjį ketvirtį mažėjo 8 proc. ir sudarė apie 70 mln. eurų, daugiausia nukreiptos į naujų parduotuvių atidarymą ir esamų modernizavimą.

    „Pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtina mūsų verslo modelio atsparumą, o augantis mastas, kaštų disciplina ir investicijos į technologijas sudaro tvirtą pagrindą augimui“, – sakė „Žabka“ vadovas Tomasz Suchański.

    Nuo autonominių parduotuvių iki skaitmeninių paslaugų

    „Žabka“ veikia kaip convenience formato parduotuvių tinklas, didžiąja dalimi vystomas franšizės principu. Grupė taip pat plėtoja autonominių, be personalo veikiančių parduotuvių konceptą „Żabka Nano“.

    Be fizinio tinklo, grupė akcentuoja skaitmeninių paslaugų kryptį: į ją įtraukiami su maistu ir užsakymų valdymu susiję prekių ženklai, taip pat maisto prekių pristatymo ir e. prekybos sprendimai. 2024 metais grupė pradėjo veiklą Rumunijoje su prekės ženklu „Froo“, taip išplėsdama veiklą už Lenkijos ribų.

    „Žabka“ akcijos Varšuvos biržoje kotiruojamos nuo 2024 metų spalio 17 dienos, kai įvyko pirminis viešas akcijų siūlymas. Rinkos dalyviai šios bendrovės rezultatus dažnai vertina kaip indikatorių, kaip kinta kasdienio vartojimo paklausa ir pirkėjų srautai mažmeninės prekybos segmente.