CP v2

Tag: Fregatos

  • Ar atpažintum šiuos karo laivus? 10 klausimų viktorina apie jūrų galybę, kuri nustebins

    Ar atpažintum šiuos karo laivus? 10 klausimų viktorina apie jūrų galybę, kuri nustebins

    Jūrų mūšiai, technologijų lenktynės ir įspūdingi plieno gigantai iki šiol žavi ne tik istorikus, bet ir technikos entuziastus. Karo laivai per šimtmetį pasikeitė neatpažįstamai, o jų paskirtis išsiplėtė nuo patrankų dvikovų iki sudėtingų oro gynybos ir žvalgybos operacijų.

    Dar XX amžiaus pradžioje jėgą dažnai simbolizavo dydis, šarvai ir artilerijos kalibras, o tokie laivai kaip dreadnought tipo mūšio laivai tapo valstybių ambicijų matu. Vėliau jūrų karo taisykles perrašė lėktuvnešiai, nes oro galia pradėjo lemti, kas kontroliuoja didžiules vandenyno erdves.

    Kaip pasikeitė jūrų ginkluotė

    Šiandien svarbiausia ne vien ugnies galia, o sensoriai, ryšiai ir raketų sistemos, leidžiančios taikinius pasiekti dideliais atstumais. Modernūs naikintojai ir fregatos dažnai veikia kaip daugiafunkciai gynybos centrai, galintys dengti laivų grupę nuo oro grėsmių, povandeninių laivų ir sparnuotųjų raketų.

    Kartu stiprėja vadinamasis mažo pastebimumo principas, kai korpuso formos ir dangos mažina atspindžius radarams. Dėl to dalis šiuolaikinių platformų sunkiau aptinkamos, o jų išlikimas mūšyje vis labiau priklauso nuo elektroninės kovos priemonių ir tinklinio veikimo su kitais pajėgumais.

    Pasitikrink: ar atpažinsi legendas?

    Šioje viktorinoje kviečiame pasitikrinti, kaip gerai orientuojatės jūrų galybės evoliucijoje. Jūsų laukia 10 klausimų apie laivus, kurie tapo savo laikmečio simboliais, ir apie tai, kas skiria mitus nuo faktų.

    Jei atpažįstate skirtingų klasių laivus, suprantate, kodėl vienu metu dominavo mūšio laivai, o kitu lėktuvnešiai, ir žinote, ką šiandien reiškia raketinis ginkluotės skydas, šie klausimai turėtų būti kaip tik jums. O jeigu ne, tai puiki proga greitai ir įdomiai užpildyti spragas.

  • Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija paskelbė apie maždaug 3,9 mlrd. eurų vertės gynybos investicijų paketą, kuriuo numatoma įsigyti keturis karinius laivus ir reikšmingai sustiprinti oro gynybą. Stokholme pristatytas sprendimas įvardijamas kaip didžiausias šalies karinis pirkinys nuo 1980-ųjų.

    Pagal planą Švedija ketina užsakyti Prancūzijos gamintojo „Naval Group“ FDI klasės fregatas, skirtas priešlėktuvinei ir priešpovandeninei gynybai bei situacijos stebėsenai jūroje. Pirmųjų laivų pristatymo laukiama apie 2030 metus, todėl tai yra ilgalaikė investicija, orientuota į dešimtmečio pabaigos pajėgumus.

    „Tai reiškia tris kartus didesnę Švedijos oro gynybos galią, palyginti su šiandien, ir parodo sprendimo mastą“, – sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

    Švedijos vyriausybė pabrėžia, kad didesnis karinis jūrų pajėgumas tiesiogiai siejamas su Baltijos jūros saugumu ir kritinės infrastruktūros apsauga. Pastaraisiais metais regione didesnę reikšmę įgavo povandeninių kabelių, ryšio linijų ir energetikos objektų apsauga, todėl didesnės oro gynybos ir jūrų stebėsenos galimybės tampa prioritetu.

    Šis sprendimas priimamas pasikeitus Europos saugumo aplinkai ir Švedijai 2024 metais prisijungus prie NATO. Narystė aljanse reiškia ne tik kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, bet ir spaudimą sparčiau modernizuoti kariuomenę, kad pajėgumai būtų suderinami su sąjungininkų planavimu ir operacijomis.

    Rinkos sureagavo akimirksniu

    Po naujienos pakilo Europos gynybos sektoriaus akcijos, o Švedijos karinės aviacijos ir gynybos pramonės bendrovės „Saab“ vertybiniai popieriai šoktelėjo apie 5 proc. Kartu brango ir kitų didžiųjų žemyno gynybos įmonių akcijos, investuotojams vertinant, kad valstybės užsakymai artimiausiais metais išliks augimo variklis.

    Rinkos dalyviai gynybos sektorių laiko viena iš nedaugelio pramonės šakų, kur aiškiai matomas ilgesnio laikotarpio užsakymų portfelis. Vis dėlto analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad po kelių metų spartaus brangimo kai kurių įmonių vertinimai tapo aukšti, todėl svyravimai reaguojant į naujienas gali būti ryškesni.

    Gynybos išlaidos Europoje auga

    Pastaraisiais metais vis daugiau NATO šalių viešai įsipareigoja didinti gynybos finansavimą, o tai tiesiogiai skatina tiek amunicijos, tiek oro gynybos, dronų, jūrinių sistemų ir kosmoso stebėsenos sprendimų paklausą. Europos valstybės taip pat siekia dalį užsakymų perkelti į žemyno pramonę, kad sumažintų priklausomybę nuo tiekimo grandinių už Europos ribų.

    Švedijos atvejis išsiskiria tuo, kad investicijos nukreipiamos į karinio jūrų laivyno modernizavimą, kuris dažnai reikalauja ilgo projektavimo ir gamybos ciklo. Toks sprendimas rodo, kad Baltijos regiono valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik sausumos gynybai, bet ir jūrinėms grėsmėms bei oro erdvės kontrolei.

  • Lenkija stato naujas fregatas Gdynėje: technologinė revoliucija laivyne ar brangus žaidimas?

    Lenkija stato naujas fregatas Gdynėje: technologinė revoliucija laivyne ar brangus žaidimas?

    Lenkijos karinių jūrų pajėgų modernizavimo programa Miecznik nuo 2021 metų laikoma didžiausiu šios srities projektu šalyje nuo 1989 metų. Ja siekiama įsigyti naujos kartos daugiafunkcius karo laivus, kurie gerokai pranoktų iki šiol naudotas fregatas pagal sensorius, ginkluotę ir valdymo sistemas.

    Programos tikslas – palaipsniui pakeisti pasenusius laivus, kurių konstrukcijos šaknys siekia praeito amžiaus septintąjį dešimtmetį. Lenkijos gynybos planuotojai akcentuoja, kad Baltijos jūroje didėja įtampa, o jūrinės infrastruktūros apsauga reikalauja modernesnių platformų.

    Naujas pagrindas – britiškas projektas

    Naujosios fregatos kuriamos remiantis britų projektu Arrowhead 140, kuris pasirinktas kaip bazė Lenkijos laivams. Tai reiškia, kad korpuso ir dalies sistemų architektūra atsiremia į jau išbandytą koncepciją, o Lenkija ją pritaiko savo poreikiams.

    Skelbiama, kad laivai bus statomi Gdynėje, o programa numato kelių vienetų serijinę gamybą. Toks kelias paprastai leidžia mažinti rizikas, nes statant antrą ar trečią to paties tipo laivą įgulos parengimas, logistika ir remontas tampa paprastesni.

    Simbolinis žingsnis – prasideda kitos fregatos statyba

    2026 metų balandžio 28 dieną Gdynėje oficialiai pažymėtas dar vieno laivo statybos etapas – simbolinis plieno pjovimas naujam vienetui. Lenkijos žiniasklaidoje nurodoma, kad tai ORP Huragan, viena iš Miecznik programos fregatų.

    Tokie ceremoniniai momentai yra reikšmingi, nes rodo, kad projektas pereina iš planavimo į realią gamybą. Vis dėlto panašiose karinės laivybos programose didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla vėliau, integruojant radarus, ryšio priemones, kovos valdymo sistemą ir ginkluotę.

    Ką tai reiškia Baltijos jūrai?

    Lenkija, būdama NATO rytinio flango valstybė, siekia sustiprinti pakrančių gynybą ir atgrasymą jūroje. Naujos fregatos turėtų suteikti daugiau galimybių vykdyti oro erdvės stebėseną virš jūros, lydėti svarbius laivus, dalyvauti sąjungininkų operacijose ir saugoti kritinę infrastruktūrą.

    Kita vertus, modernūs karo laivai reiškia ne tik didesnes kovines galimybes, bet ir dideles ilgalaikes išlaidas įguloms, mokymui, remontui ir atsarginėms dalims. Dėl to Miecznik programa vertinama ne tik kaip technologinis šuolis, bet ir kaip ilgalaikis įsipareigojimas Lenkijos gynybos biudžetui.

  • Į Baltijos jūrą plaukia „Huragan“: Lenkija pradėjo paskutinės „Miecznik“ fregatos statybas

    Į Baltijos jūrą plaukia „Huragan“: Lenkija pradėjo paskutinės „Miecznik“ fregatos statybas

    Gdynėje iškilmingai pradėta fregatos ORP Huragan statyba. Tai trečiasis ir kartu paskutinis Lenkijos karinio jūrų laivyno programos „Miecznik“ laivas, laikomas didžiausia šalies flotės modernizacija po 1989 metų.

    PGZ Stocznia Wojenna laivų statykloje surengtoje plieno pjovimo ceremonijoje dalyvavo šalies gynybos ir valstybės turto valdymo viceministrai bei Lenkijos ginkluotės pramonės grupės atstovai. Tokie etapai paprastai žymi perėjimą nuo projektavimo ir parengiamųjų darbų prie realios korpuso gamybos.

    Programos esmė – trys naujos daugiafunkcės fregatos, kurios turėtų pakeisti senstančius laivus, kurių konstrukcijų ištakos siekia XX amžiaus 8 dešimtmetį. Varšuva pabrėžia, kad nauji laivai sustiprins Lenkijos galimybes veikti Baltijos jūroje ir kolektyvinės gynybos rėmuose.

    Kas yra programa „Miecznik“?

    „Miecznik“ įgyvendinama nuo 2021 metų, o laivus tiekia konsorciumas PGZ-Miecznik, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Polska Grupa Zbrojeniowa ir PGZ Stocznia Wojenna. Projekte taip pat dalyvauja CRIST, „Babcock“, „Thales UK“ ir „MBDA UK“, prisidedant technologijomis bei kovinių sistemų integracija.

    Pagal dabartinius planus pirmasis laivas ORP Wicher turėtų būti nuleistas į vandenį 2026 metų rugpjūtį. Antroji fregata ORP Burza jau statoma, o visos trys į rikiuotę turėtų įeiti 2029–2031 metais ir papildyti 3-iąją laivų flotilę.

    Kokios bus naujos fregatos?

    Lenkijos fregatos kuriamos remiantis britų „Arrowhead 140“ projektu. Skelbiama, kad laivo ilgis sieks 138,7 metro, o maksimalus išstūmis – iki 7 000 tonų, todėl tai bus vieni didžiausių šiuolaikinių kovinių laivų regione.

    Numatoma CODAD tipo jėgainė su keturiais varikliais, leidžianti pasiekti iki 28 mazgų greitį. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas dėl patikimumo ir paprastesnės eksploatacijos, ypač kai laivui reikia ilgai patruliuoti ir greitai reaguoti į grėsmes.

    Ginkluotė ir sensoriai

    Skelbiama, kad fregatos turės 76 milimetrų „Leonardo“ OTO Melara Super Rapid Strales artilerijos sistemą, vertikalaus leidimo įrenginius VLS Mk41, priešlėktuvinę „MBDA UK“ Sea Ceptor sistemą su CAMM raketomis ir NSM priešlaivines raketas. Taip pat planuojamos 35 milimetrų OSU-35K sistemos bei nuotoliniu būdu valdomi ginklų moduliai.

    Sensorių pakete numatomi „Thales“ Sea Master 410 ir NS50 AESA radarai bei integruota kovos valdymo architektūra. Viešai nurodoma, kad oro taikinius sistema galėtų aptikti iki 400 kilometrų, o paviršinius – iki 80 kilometrų atstumu, nors realūs rodikliai priklauso nuo sąlygų ir taikinio tipo.

    Fregatos turėtų vykdyti jūros erdvių stebėjimą, uostų ir bazės apsaugą, kovą su paviršiniais ir povandeniniais taikiniais, taip pat oro gynybą. Augant įtampoms Baltijos regione, tokio tipo daugiafunkciai laivai laikomi vienu svarbiausių įrankių tiek nacionalinei, tiek NATO atgrasymo ir greito reagavimo strategijai.

    „Šiandien pradedame ORP Huragan statybą – tai didžiausias projektas Lenkijos laivų statybos pramonės istorijoje“, – sakė PGZ Stocznia Wojenna vadovas Marcin Ryngwelski.