CP v2

Tag: French press

  • Kava ir cholesterolis: šis virimo būdas gali kelti LDL – štai ką rodo tyrimai

    Kava ir cholesterolis: šis virimo būdas gali kelti LDL – štai ką rodo tyrimai

    Kavos poveikis cholesteroliui priklauso ne tik nuo išgertų puodelių skaičiaus, bet ir nuo to, kaip ji paruošiama. Tyrimai rodo, kad kava, perleista per popierinį filtrą, paprastai turi mažesnį poveikį LDL, palyginti su nefiltruotais gėrimais.

    Skirtumą lemia kavos pupelėse esantys diterpenai kafestolis ir kahveolis. Tai riebios medžiagos, kurios gali didinti LDL, nes veikia cholesterolio apykaitos mechanizmus kepenyse. Svarbu tai, kad jų yra ir be kofeino paruoštoje kavoje.

    Popierinis filtras sulaiko aliejus

    Popierinis filtras sulaiko didelę dalį kavos aliejų, kuriuose ir kaupiasi kafestolis bei kahveolis. Dėl to filtruota kava dažniausiai laikoma palankesniu pasirinkimu žmonėms, kurių lipidograma prastesnė arba kurie turi didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Priešingai, ruošimo būdai, kai maltos kavos dalelės ilgiau kontaktuoja su vandeniu, o gėrimas neperleidžiamas per popierių, dažniau palieka daugiau šių medžiagų puodelyje. Tai gali būti french press, turkiška kava, virta kava ar kai kurie kavinuko tipo ruošimo būdai.

    Kiekis ir įpročiai keičia rezultatą

    Net ir filtruota kava nėra visiškai neutrali, jeigu jos geriama daug ir ji labai stipri. Tyrimų apžvalgos rodo, kad bendras poveikis kraujo lipidams dažniausiai ryškėja tada, kai reguliariai geriami dideli kiekiai nefiltruotos kavos, ypač jei cholesterolio rodikliai jau buvo padidėję.

    Kita vertus, poveikis nėra vienodas visiems: skiriasi individuali reakcija, mityba, kūno masė, vartojami vaistai ir gretutinės ligos. Dėl to vienam žmogui lipidogramoje pokyčiai gali būti akivaizdūs, o kitam beveik nepastebimi.

    Ką daryti, jei LDL padidėjęs?

    Jeigu cholesterolio rodikliai padidėję, dažnai nebūtina visiškai atsisakyti kavos. Paprastas pirmas žingsnis gali būti perėjimas prie kavos, ruošiamos su popieriniu filtru, ir kelių savaičių stebėjimas, o vėliau, pasitarus su gydytoju, pakartotinis lipidogramos tyrimas.

    Reikšmės turi ir priedai: riebi grietinėlė, daug riebaus pieno, sviestas ar kokosų aliejus padidina sočiųjų riebalų kiekį racione, o jų perteklius siejamas su didesniu LDL. Cukrus ir sirupai cholesterolio neturi, tačiau didina kaloringumą ir ilgainiui gali bloginti kitus metabolinius rodiklius.

    Specialistai pabrėžia, kad kava savaime cholesterolio negydo ir nepakeičia gydymo ar mitybos korekcijų. Tačiau pasirinkus filtravimo būdą ir suvaldžius kiekį, kavos įprotis daugeliui gali tapti mažesnės rizikos kasdieniu ritualu.

  • Perki brangiausią kavą ir aparatą, bet skonis vis tiek prastas: viena klaida sugadina aromatą

    Namų kava neretai nuvilia net tuos, kurie perka kokybiškas pupeles ir naudoja modernų kavos aparatą. Dažniausiai problema slypi ne kavos rūšyje ar įrenginio kainoje, o kasdieniuose įpročiuose, kurie greitai „išleidžia“ aromatą.

    Viena dažniausių klaidų yra kavos malimas iš anksto ir laikymas kelioms dienoms. Sumalus pupeles jų paviršius smarkiai padidėja, todėl kontaktas su oru pagreitina aromatinių junginių ir kavos aliejų oksidaciją, o skonis tampa plokščias.

    Kodėl malti prieš pat ruošiant?

    Šviežiai sumalta kava skiriasi net po kelių minučių, ypač jei malta kava paliekama atvirame inde ar blogai uždaromame maišelyje. Aromatas blanksta, mažėja natūralus saldumas, o kartumas gali sustiprėti, nes senstanti kava ekstraktuojasi kitaip.

    Dėl to kavinėse pupelės paprastai malamos prieš kiekvieną puodelį ne dėl įvaizdžio, o dėl skonio stabilumo. Net brangiausias mišinys neatskleis savo potencialo, jei bus sumaltas per anksti.

    Malimo rupumas keičia viską

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip smulkiai sumalate pupeles, nes nuo dalelių dydžio priklauso ekstrakcijos greitis. Per smulkus malimas dažnai baigiasi pernelyg intensyvia ekstrakcija, todėl kava tampa karti, aitriai sutraukianti ir „sunki“.

    Per stambus malimas, priešingai, lemia nepakankamą ekstrakciją: gėrimas gali pasirodyti vandeningas, rūgštesnis, lyg neišbaigtas. Espresso paprastai reikia smulkesnio malimo, filtrinėms metodikoms tinka vidutinis, o french press dažniausiai reikalauja stambesnių dalelių.

    Geras aparatas be gero malūnėlio nepadės

    Dar viena dažna situacija, kai investuojama į kavos aparatą, bet naudojamas pigus peilinis malūnėlis. Toks įrenginys mala netolygiai: dalis kavos virsta dulkėmis, o dalis lieka per stambi, todėl puodelyje atsiranda disbalansas.

    To rezultatas yra nevienoda ekstrakcija, kai vienos dalelės skonį atiduoda per greitai, kitos per lėtai, o bendras skonis tampa nenuoseklus. Dėl to baristos dažniausiai renkasi girninius malūnėlius, nes jie užtikrina tolygesnį malimą ir tikslesnę kontrolę.

    Skoniui įtakos turi ir higiena: malūnėlyje bei įrangoje užsilikę seni kavos likučiai ilgainiui oksiduojasi ir gali suteikti nemalonų prieskonį. Reguliarus valymas ir pupelių malimas prieš pat ruošimą dažnai duoda didesnį efektą nei dar brangesnės pupelės.