CP v2

Tag: Fresno

  • Šokas motelyje Kalifornijoje: po išsiregistravimo kambaryje paliko išsigandusį šuniuką

    Šokas motelyje Kalifornijoje: po išsiregistravimo kambaryje paliko išsigandusį šuniuką

    Kalifornijoje vieno motelių darbuotoja, atėjusi tvarkyti kambario po svečių išsiregistravimo, rado tai, ko nesitiki pamatyti niekas: kambaryje paliktą mažą šuniuką. Gyvūnas sėdėjo patalpos viduryje, buvo akivaizdžiai išsigandęs ir laukė žmonių, kurie taip ir nebegrįžo.

    Situacija paaiškėjo greitai: svečiai buvo išvykę, o šuniuko nepasiėmė. Darbuotojai neliko abejingi ir kreipėsi pagalbos į gyvūnų gelbėjimo tarnybas, nes gyvūnas be vandens, maisto ir priežiūros uždaroje patalpoje būtų atsidūręs realiame pavojuje.

    Vasarą tokių atvejų daugėja

    Gyvūnų globos organizacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad atostogų sezonu augintinių atsisakymo atvejų padaugėja. Priežastys dažniausiai tos pačios: neapgalvotas sprendimas įsigyti augintinį, nesuplanota priežiūra kelionės metu, finansiniai sunkumai arba klaidingas įsivaizdavimas, kad gyvūną galima palikti bet kur.

    Dažniausiai augintiniai paliekami degalinėse, pakelėse ar miškuose, tačiau pasitaiko ir išskirtinių atvejų, kai gyvūnai paliekami laikino apgyvendinimo vietose. Specialistai primena, kad tai ne tik žiaurus elgesys, bet ir rizika pačiam gyvūnui, kuris gali patirti dehidrataciją, šilumos smūgį ar paniką.

    Gelbėtojai: taip nutinka beveik kas savaitę

    Į įvykio vietą atvykęs gyvūnų gelbėtojas šuniuką rado pasislėpusį už lovų. Iš pradžių gyvūnas buvo atsargus, nes po ilgesnio laiko vienumoje neaišku, ar žmogumi galima pasitikėti, tačiau netrukus smalsumas nugalėjo ir šuniukas leidosi prisiartinti.

    „Deja, tai nutinka gana dažnai… patikėkite arba ne, bet beveik kas savaitę“, – sakė gelbėtojas, komentuodamas situaciją savo įraše.

    Šuniukas buvo nugabentas į Fresno Animal Center, kur jam suteikta laikina priežiūra ir įvertinta sveikata. Pasak gelbėtojų, jaunas šuo greitai parodė draugišką, socialų būdą, o tai padėjo operatyviai ieškoti jam naujų namų.

    Kaip baigėsi istorija

    Paaiškėjo ir dar viena detalė, apsunkinusi situaciją: gyvūną palikę žmonės, kaip teigiama, pateikė netikslius duomenis, o šuniukas neturėjo identifikavimo informacijos. Tai reiškia, kad be mikroschemos ir registracijos atsekti buvusį šeimininką dažnai tampa itin sudėtinga.

    Vis dėlto šį kartą istorija baigėsi laimingai: gelbėjimo įrašas socialiniuose tinkluose sulaukė didelio dėmesio, o netrukus atsirado žmonės, pasiryžę šuniuką priglausti. Gyvūnų gerovės specialistai primena, kad atsakinga priežiūra prasideda nuo paprasto planavimo: kelionės metu augintiniui reikia užtikrinti priežiūrą, o kilus sunkumams – kreiptis pagalbos, o ne palikti gyvūną likimo valiai.

  • Kalifornijoje į kovą su gaisrais pasitelkė 400 ožkų ir avių: per 8 savaites jos „suvalgo“ riziką

    Kalifornijoje, netoli Fresno miesto, gaisrų prevencijai pasitelkta apie 400 ožkų ir avių banda. Gyvūnai išganomi maždaug 180 akrų, arba apie 73 hektarų, teritorijoje, kur gausu lengvai užsiliepsnojančios augalijos ir invazinių piktžolių.

    Ši maždaug aštuonių savaičių trukmės programa yra tikslinio ganymo pavyzdys, kai gyvuliai naudojami ne maistui ar produkcijai, o kaip natūralus žolės ir krūmynų „valymo“ įrankis. Projekto tikslas – sumažinti vadinamąjį kuro kiekį, kad ugnis plintų lėčiau ir būtų mažesnė didelių gaisrų tikimybė.

    Vietos specialistai pabrėžia, kad ožkos ir avys pasirenkamos neatsitiktinai. Ožkos geriau dorojasi su dygliuotais krūmais ir piktžolėmis, kurių vengia dalis kitų gyvūnų, o avys efektyviau nuėda žoles ir žemesnę augaliją, todėl kartu jos padengia platesnį „valymo“ spektrą.

    Pagrindinis privalumas – gyvūnai gali dirbti ten, kur technikai sudėtinga ar brangu patekti: ant šlaitų, akmenuotose vietose, nelygiame reljefe. Tokiose teritorijose mechaninis šienavimas ar krūmų šalinimas dažnai užtrunka ilgiau, o dalis metodų didina dirvožemio erozijos riziką.

    Dar viena priežastis – siekis mažinti cheminių priemonių poreikį. Tikslinis ganymas gali sumažinti herbicidų naudojimą, o kartu ir galimą poveikį vietos ekosistemoms, ypač ten, kur teritorijos ribojasi su rekreacinėmis zonomis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad invazinės piktžolės, išdžiūvusios per karštą ir sausą sezoną, tampa itin degios. Jei jos nėra suvaldomos, susidaro tankūs sąžalynai, kurie gaisro metu veikia kaip greitai užsiliepsnojantis „kuras“ ir padeda liepsnai plisti.

    Vienas pagrindinių „taikinių“ – geltonasis star-thistle (Centaurea solstitialis), laikomas agresyvia invazine rūšimi. Šis augalas išstumia vietines rūšis, mažina biologinę įvairovę ir, išdžiūvęs, prisideda prie didesnės gaisrų rizikos.

    Ganymas padeda ne tik nuėsti žalią masę. Praktikoje svarbu ir tai, kad gyvūnai suėda žiedynus bei sėklų galvutes, taip ribodami naujų augalų išplitimą kitą sezoną ir mažindami ilgalaikę invazijos grėsmę.

    Pasibaigus ganymui, planuojama teritoriją atsodinti vietinėmis žolėmis, krūmais ir medžiais, geriau prisitaikiusiais prie vietos sąlygų. Toks atkūrimas laikomas svarbia grandimi, kad invazinės rūšys neatsigautų, o kraštovaizdis taptų atsparesnis sausroms ir karščiui.

    Ekspertai pabrėžia, kad sveikesnė vietinė augalija padeda ir apdulkintojams, ir paukščiams bei kitiems gyvūnams, o tai ilgainiui stiprina ekosistemos stabilumą. Be to, šalia esančiose poilsio zonose tai gali prisidėti prie didesnio visuomenės saugumo per gaisrų sezoną.