Tag: Frezijos

  • Nepražiopsokite šio termino: taip iškasite ir išsaugosite frezijų gumbasvogūnius be nuostolių

    Nepražiopsokite šio termino: taip iškasite ir išsaugosite frezijų gumbasvogūnius be nuostolių

    Frezijos vertinamos dėl intensyvaus, salstelėjusio kvapo ir elegantiškų žiedų, kurie dažniausiai džiugina vasaros antroje pusėje. Vis dėlto Lietuvos klimatas šioms gėlėms nėra palankus, todėl paliktos dirvoje per žiemą jos dažniausiai žūsta arba kitą sezoną nebežydi.

    Kad pavasarį turėtumėte sveiką sodinamąją medžiagą, gumbasvogūnius verta iškasti rudenį, dar prieš stipresnes šalnas. Praktikoje tai dažniausiai daroma tuomet, kai antžeminė dalis pradeda džiūti ir augalas baigia vegetaciją.

    Iškasant svarbiausia nepažeisti gumbasvogūnių, todėl patogiau naudoti šakes ir augalą atsargiai pakelti iš apačios. Nuo iškastų gumbasvogūnių nuvalykite žemes ir apžiūrėkite, ar nėra puvinio, pelėsio ar kenkėjų pažeidimų.

    Jei matote minkštas, pajuodusias ar aiškiai pažeistas vietas, tokias dalis geriau pašalinti, o stipriai pažeistus gumbasvogūnius išmesti, kad infekcijos neplistų. Sausas stiebų ir lapų liekanas galima nukirpti, paliekant tik tvarkingą gumbasvogūnį.

    Prieš sandėliuojant frezijų gumbasvogūnius pravartu parą ar ilgiau palaikyti šiltoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad apdžiūtų paviršius. Tuomet juos sudėkite į orui laidų indą, pavyzdžiui, dėžutę su skylutėmis ar popierinį maišelį, ir periodiškai patikrinkite būklę.

    Skirtingai nei kai kurios kitos svogūninės gėlės, frezijos jautriai reaguoja į per žemą temperatūrą sandėliuojant, todėl joms labiau tinka kambario šiluma, o ne šaltas rūsys ar nešildomas garažas. Per drėgna aplinka taip pat pavojinga, nes skatina puvimą, todėl svarbu vėdinimas ir saikinga drėgmė.

    Rudenį tvarkant gumbasvogūnius patogu iškart pasirūpinti ir dauginimu. Šalia motininio gumbasvogūnio dažnai susiformuoja mažesni gumbasvogūniai, kuriuos galima atsargiai atskirti rankomis arba švariu, aštriu peiliuku.

    Atskirtus mažus gumbasvogūnius laikykite tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir motininius. Pavasarį jie sodinami, kai praeina vėlyvų šalnų rizika ir dirva pakankamai sušilusi, o saugiausias laikas lauke dažniausiai būna gegužės antroje pusėje.

    Norint sumažinti ligų ir kenkėjų riziką, frezijoms verta kasmet parinkti naują vietą ir vengti sodinti ten, kur anksčiau augo tos pačios šeimos augalai. Tinkamai paruošti ir laikomi gumbasvogūniai dažniausiai sėkmingai išsilaiko iki pavasario, o augalai geriau startuoja ir gausiau žydi.