CP v2

Tag: Friedrich Merz

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar vyksta į Berlyną ir Paryžių: kaip jis siekia atkurti ryšius su ES

    Vengrijos premjeras Péter Magyar vyksta į Berlyną ir Paryžių: kaip jis siekia atkurti ryšius su ES

    Naujas kursas po rinkimų

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar šią savaitę vyksta į Vokietiją ir Prancūziją, kur susitiks su kancleriu Friedrichu Merzu ir prezidentu Emmanueliu Macronu. Tai viena pirmųjų didelių jo užsienio politikos kelionių po to, kai 2026 metų gegužę jis perėmė valdžią po triuškinamos pergalės prieš Viktoro Orbáno partiją „Fidesz“.

    Magyaras siekia perorientuoti Budapešto politiką į glaudesnį bendradarbiavimą su pagrindinėmis ES sostinėmis. Pastaraisiais metais Vengrijos santykius su Briuseliu temdė ginčai dėl teisinės valstybės, korupcijos prevencijos ir institucijų nepriklausomumo.

    Susitikimai Berlyne ir Paryžiuje

    Vokietijos kanclerio biuras pranešė, kad Berlyne numatytas oficialus priėmimas ir bendra spaudos konferencija. Derybose ketinama aptarti dvišalius ir europinius klausimus, įskaitant paramą Ukrainai bei euroatlantinio saugumo stiprinimą.

    Apie susitikimo Paryžiuje darbotvarkę viešai detalių pateikta mažiau, tačiau vizitas vertinamas kaip signalas, kad Budapeštas siekia sugrįžti į vadinamąjį Europos politinį pagrindinį srautą. Tokie susitikimai su ES įtakingiausiais lyderiais paprastai laikomi svarbiais kuriant pasitikėjimą ir ieškant paramos sprendimams Briuselyje.

    Įšaldytų lėšų klausimas ir Ukraina

    Vizitai vyksta netrukus po to, kai Magyaras pasiekė politinį susitarimą su Europos Komisija dėl 16,4 mlrd. eurų ES lėšų, anksčiau įšaldytų dėl su teisinės valstybės standartais susijusių rizikų. Tačiau lėšų atblokavimas siejamas su papildomomis sąlygomis, o daliai finansavimo taikomi terminai.

    Skelbiama, kad 10 mlrd. eurų, numatytų pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę po pandemijos, Vengrija gali prarasti, jei iki rugpjūčio pabaigos neįvykdys visų likusių reikalavimų. Be to, galutiniam išmokėjimui reikalingas valstybių narių pritarimas, todėl Magyaras ieško politinės paramos ir nacionalinių sostinių lygmeniu.

    Dar vienas jautrus klausimas yra Vengrijos pozicija dėl Ukrainos stojimo į ES. Magyaras yra pareiškęs, kad Budapeštas galėtų pritarti proceso judėjimui, jei Ukraina pateiks garantijas dėl švietimo ir kalbos teisių Vengrijos mažumai Ukrainoje.

    „Norime grąžinti Vengriją į konstruktyvų europinį bendradarbiavimą, bet kartu apginti mūsų bendruomenių interesus už šalies ribų“, – sakė Péter Magyar.

    Diplomatinė kelionė į Berlyną ir Paryžių tampa testu, ar naujoji Vengrijos valdžia sugebės ne tik pakeisti toną, bet ir pateikti konkrečius žingsnius, kurie atitiktų ES keliamus teisinės valstybės kriterijus. Nuo to priklausys tiek įšaldytų lėšų likimas, tiek Budapešto įtaka priimant sprendimus dėl Ukrainos ir Europos saugumo darbotvarkės.

  • Airija įspėja dėl Ukrainos asocijuotos narystės ES: Merzo planas gali įšaldyti plėtrą

    Airija įspėja dėl Ukrainos asocijuotos narystės ES: Merzo planas gali įšaldyti plėtrą

    Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee perspėjo, kad Ukrainai siūlomas asocijuotos narystės Europos Sąjungoje modelis gali palikti šalį ilgalaikėje tarpinėje būsenoje. Pasak jos, toks statusas rizikuotų sumažinti reformų tempą ir politinį impulsą, reikalingą pilnavertei narystei pasiekti.

    Ši reakcija pasirodė po Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo iniciatyvos pasiūlyti Ukrainai specialiai pritaikytą integracijos etapą. Kritikai baiminasi, kad tai faktiškai sukurtų dviejų lygių narystės logiką, kai dalis šalių priartėtų prie ES, bet liktų be pilnų teisių ir aiškaus kelio į pabaigą.

    Kas siūloma Ukrainai?

    Merzo pasiūlyme numatomas asocijuotos narystės statusas, kuris leistų Ukrainai dalyvauti kai kuriuose ES sprendimų priėmimo formatuose, tačiau be balsavimo teisės ir be galimybės gauti atsakomybės sričių. Taip pat būtų atveriamas kelias prisijungti prie tam tikrų ES finansuojamų programų palaipsniui, etapais.

    Idėjos šalininkai ją pristato kaip pragmatišką sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad pilnas stojimo procesas paprastai trunka ilgai, o kai kuriose valstybėse narėse ratifikavimas yra politiškai sudėtingas. Merzas argumentuoja, kad nauji tarpiniai mechanizmai galėtų tapti „greitais žingsniais“ Ukrainos integracijos link.

    Airijos argumentas: tarpinė būsena gali tapti nuolatine

    Airija pabrėžia, kad svarbiausia išlaikyti vienodas stojimo taisykles visoms kandidatėms ir nepakeisti meritokratinio, reformomis grįsto proceso politiniais kompromisais. McEntee teigimu, didžiausia rizika ta, kad tarpinis statusas sumažintų spaudimą įgyvendinti sudėtingas reformas, ypač teisinės valstybės, teismų sistemos ir institucijų atsparumo srityse.

    „Turime užtikrinti, kad nebūtų dviejų lygių požiūrio ir kad stojimo procesas būtų taikomas vienodai kiekvienai šaliai“, – sakė Helen McEntee.

    Airijos pozicija ypač reikšminga ir dėl institucinio kalendoriaus: šalis netrukus perims ES Tarybos pirmininkavimą ir prižiūrės derybų darbotvarkę, susijusią su Ukrainos stojimo procesu. Tai reiškia, kad Dublino tonas gali turėti įtakos, kaip greitai ir kokia seka bus judama toliau.

    Europos Komisijos ir Ukrainos signalai

    Europos Komisija palankiai vertina diskusijas apie „inovatyvius sprendimus“, tačiau pabrėžia, kad plėtra turi išlikti grindžiama nuopelnais ir realiu reformų įgyvendinimu. Komisija taip pat leidžia suprasti, kad teisinį pasiūlymo vertinimą pateiks tik pasibaigus valstybių narių politinėms konsultacijoms.

    Tuo metu Ukraina akcentuoja, kad strateginis tikslas nesikeičia. Kyjivas viešai pabrėžia, kad tarpiniai modeliai gali būti svarstomi tik kaip priemonės, bet ne kaip pilnavertės narystės pakaitalas.

    „Galima ieškoti formatų, kurie priartina prie narystės, bet jie negali pakeisti mūsų strateginės pozicijos siekti pilnavertės narystės“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

    Plėtros derybos ir politinis blokavimas

    Merzo laiškas Europos lyderiams pasirodė tuo metu, kai ES bando atgaivinti Ukrainos stojimo procesą, pastaraisiais metais strigusį dėl Vengrijos taikytų blokavimo sprendimų. Briuselis tikisi, kad artimiausiais mėnesiais gali atsirasti galimybė atverti pirmąjį derybų etapą, dažniausiai vadinamą pagrindų arba fundamentų klasteriu.

    Šis derybų blokas paprastai apima teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo, kovos su korupcija, viešojo administravimo ir pagrindinių teisių klausimus. Būtent čia ES dažniausiai kelia griežčiausius reikalavimus ir tikrina, ar reformos nėra vien formaliai paskelbtos, bet realiai įgyvendintos.

    Diskusija dėl asocijuotos narystės dabar tampa platesnio klausimo dalimi: kaip suderinti politinį norą greičiau priartinti Ukrainą prie ES su ilgais, teisiškai apibrėžtais stojimo kriterijais. Nuo to, kuria kryptimi pasuks valstybių narių sprendimai, priklausys, ar tarpinis statusas bus laikinas tiltas, ar naujas „laukiamojo“ modelis be aiškios pabaigos.