CP v2

Tag: Friedrichas Merzas

  • ARX Robotics ir Roboneers stiprina partnerystę: Ukrainai žada spartesnę antžeminių dronų gamybą

    ARX Robotics ir Roboneers stiprina partnerystę: Ukrainai žada spartesnę antžeminių dronų gamybą

    Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „ARX Robotics“ susitarė dėl intensyvesnio bendradarbiavimo su Ukrainos įmone „Roboneers“. Partnerystės tikslas – paspartinti bepilotes antžemines sistemas, dar vadinamas antžeminiais dronais, skirtas Ukrainos kariuomenės poreikiams.

    Šalys susitarimą pasirašė Kyjive, dalyvaujant Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Toks politinis kontekstas rodo, kad projektas vertinamas kaip strategiškai svarbus tiek Ukrainai, tiek Europos gynybos pramonei.

    Kas numatyta partnerystėje?

    Įmonės planuoja glaudžiau integruoti savo kuriamas platformas ir komponentus, taip pat vykdyti bendrus kūrimo darbus. Praktikoje tai reiškia suderinamų sprendimų kūrimą, greitesnį programinės įrangos atnaujinimų diegimą ir trumpesnį kelią nuo fronto poreikio iki techninio patobulinimo.

    „ARX Robotics“ ir „Roboneers“ jau tiekia antžeminius dronus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, todėl partnerystė remiasi ankstesne patirtimi. Abi pusės pabrėžia, kad šiuolaikiniame mūšio lauke, kuriame veiksmus dažnai galima greitai aptikti, pranašumą suteikia lanksčiai atnaujinami, programiškai valdomi sprendimai.

    Bendra gamyba Ukrainoje ir Vokietijoje

    2026 metų birželį įmonės sutarė steigti bendrą gamybos įmonę „ARX Industries“. Ji orientuota į serijinę Rys Pro tipo bepilotes antžemines platformas gamybą Ukrainoje ir Vokietijoje, siekiant didesnio masto ir stabilesnių tiekimo grandinių.

    „Kartu su Roboneers galime dideliu mastu tiekti Ukrainos pajėgoms tvirtą, bet išmanią antžeminių dronų flotilę ir kartu užtikrinti, kad pamokos iš mūšio lauko atsispindėtų kitų Vakarų kariuomenių sausumos sistemų kūrime“, – sakė „ARX Robotics“ vadovas Marc Wietfeld.

    Kodėl antžeminiai dronai tampa kritiški?

    Ukrainos vyriausybė 2026 metais antžeminių bepilotių sistemų poreikį vertina 50 000 vienetų. Toks skaičius atspindi augantį šių platformų vaidmenį logistikoje, žvalgyboje, sužeistųjų evakuacijoje ir užduotyse, kuriose rizika kariams yra didžiausia.

    „ARX Robotics“ teigia, kad su savo Gereon antžeminiu dronu jau valdo didžiausią Ukrainoje naudojamą Vakarų gamybos antžeminių dronų parką. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad bendradarbiavimas su dideliais Vokietijos pramonės partneriais, tokiais kaip Deutz, padėjo demonstruoti gamybos mastelio didinimo galimybes per trumpą laiką.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Kijive paskelbė paramą Ukrainai: dronai, tolimoji ginkluotė

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį Kijive pranešė apie naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų. Pasak jo, sprendimas apima kelias kryptis – nuo dronų gamybos finansavimo iki tolimojo nuotolio ginkluotės ir palydovinės įrangos.

    Paramą kancleris pristatė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Merzas akcentavo, kad dalis lėšų bus skirta bendriems projektams, kurie leistų greičiau perkelti technologinius sprendimus į serijinę gamybą ir taip sustiprinti Ukrainos oro gynybą.

    „Šias lėšas skiriame bendrai dronų gamybai, kad būtų galima efektyviau kovoti su reaktyviniais dronais. Pastarosiomis savaitėmis šioje srityje pasiektas reikšmingas technologinis proveržis, todėl dabar greitai pradedame serijinę gamybą“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kanclerio teigimu, Vokietija taip pat ketina perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų, kovinių dronų ir palydovinės įrangos. Šie pajėgumai, kaip pabrėžiama, turi padėti tiksliau aptikti ir naikinti Rusijos paleidimo įrenginius, taip sumažinant smūgių Ukrainos teritorijai intensyvumą.

    Atskirai Merzas pranešė, kad iki žiemos Vokietija suteiks paramą Ukrainos energetikos sektoriui, kurios vertė sieks apie 350 mln. eurų. Lėšos būtų nukreiptos generatoriams, transformatorių pastotėms ir remonto komplektams, reikalingiems atkurti apgadintą infrastruktūrą, kuri ypač pažeidžiama šaltuoju metų laiku.

    Vokietijos kancleris taip pat nurodė, kad Vokietija kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste planuoja žiemą Berlyne surengti vadinamosios norinčiųjų koalicijos susitikimą. Tokie formatai pastaraisiais metais naudojami koordinuoti praktinę paramą Ukrainai, derinti tiekimo prioritetus ir suderinti tolesnius sprendimus dėl saugumo.

    Savo ruožtu Volodymyras Zelenskis teigė, kad antroje spalio pusėje tikimasi rezultatų iš darbų, susijusių su reaktyvinių dronų neutralizavimu mažomis raketomis. Pasak jo, tai būtų vienas iš atsakų į pastaruoju metu išaugusį sudėtingesnių oro taikinių keliamą grėsmę.

  • Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Netikėtas kanclerio vizitas

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį specialiu traukiniu atvyko į Kyjivą, apie kelionę iš anksto viešai nepranešus. Kartu vyko ekonomikos ministrė Katherina Reiche ir maždaug dešimt Vokietijos gynybos bei energetikos sektorių įmonių atstovų.

    Vizito tikslas – sustiprinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kuri tęsia gynybą nuo Rusijos plataus masto invazijos. Derybose Kyjive daug dėmesio skiriama ir energetikos infrastruktūros apsaugai, ypač artėjant dar vienai karo žiemai.

    Dronai, ginklų gamyba ir energetika

    Vokietijos vyriausybės šaltiniai nurodo, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos kariuomenei numatoma perduoti tūkstančius perėmėjų dronų. Tokios sistemos orientuotos į grėsmę, kurią kelia dideliu greičiu skrendantys reaktyviniai dronai, kuriuos perimti sudėtingiau.

    Taip pat ketinama plėsti bendrą Vokietijos ir Ukrainos toliašaudės ginkluotės gamybą. Šiam tikslui planuojama skirti apie 1 milijardą eurų iš jau patvirtintų biudžeto lėšų.

    Atskirai numatyta dar 350 milijonų eurų parama Ukrainos energetikos objektų remontui ir atstatymui po atakų. Pastaraisiais metais energetikos infrastruktūra tapo vienu svarbiausių Rusijos smūgių taikinių, o sistemingas tinklų alinimas didina rizikas žiemą.

    Žinutė Putinui ir įtempta padėtis

    Kyjive kanclerį pasitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o pokalbiuose laukiama sprendimų ne tik dėl ginkluotės, bet ir dėl energijos tiekimo bei pramoninio bendradarbiavimo. Vizitas vyko įtemptomis saugumo sąlygomis, Rusijai viešai perspėjus užsieniečius dėl galimų smūgių.

    Miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad rytą rusų dronai pataikė į kelio atkarpą ant šiaurinio tilto per Dniprą. Tokie incidentai parodo, kad net ir aukšto lygio vizitai Kyjive vyksta nuolatinės oro pavojaus grėsmės fone.

    „Pone Putinai, sustabdykite šį beprasmišką karą. Mes pasirengę kalbėtis ir ieškoti, kaip jį užbaigti, tačiau barbariškos atakos prieš civilius turi liautis“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kancleris pabrėžė, kad Rusija esą supranta tik jėgos kalbą, todėl spaudimas ir parama Ukrainai turi būti didinama. Jo teigimu, artimiausios savaitės Ukrainai bus ypač svarbios, nes šalies miestai ir infrastruktūra patiria nuolatinį apšaudymą.

    Vidaus politika: reitingų signalai

    Lygiagrečiai su vizitu Kyjive Vokietijoje aptariami ir naujausių apklausų rezultatai, rodantys augantį politinį spaudimą kancleriui. INSA sekmadienio tendencijoje CDU ir CSU aljansas smuko iki 18 proc., o AfD pakilo iki 30 proc., didindama atotrūkį iki 12 procentinių punktų.

    Apklausoje SPD ir Žalieji surinko po 14 proc., Kairiųjų partija – 10 proc., o FDP ir BSW liko ties 4 proc. riba, žemiau penkių procentų patekimo į parlamentą slenksčio.

    Duomenys taip pat rodo prastą vertinimą vyriausybei ir kancleriui: atskirame matavime patenkinti Merzo darbu buvo 15 proc., o nepatenkinti – 79 proc. Ši dinamika stiprina diskusijas, kiek ilgai Vokietijos visuomenė palaikys didelės apimties paramą Ukrainai.

    Kita apklausa, viešojo transliuotojo ARD Deutschlandtrend, anksčiau fiksavo augantį skepticizmą, ypač rytinėje Vokietijos dalyje, kur dažniau manoma, kad parama Ukrainai nuėjo per toli. Vis dėlto federalinė valdžia signalizuoja, kad karinė pagalba bus vis labiau siejama su bendra gynybos pramonės plėtra ir gamyba Ukrainoje.

  • Vokietijos rinkimų apklausos: CDU smunka dviejose žemėse, AfD stiprėja, Merzas žada likti

    Vokietijos rinkimų apklausos: CDU smunka dviejose žemėse, AfD stiprėja, Merzas žada likti

    Vokietijoje sekmadienį paskelbtos rinkimų dienos apklausos parodė skausmingus kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) praradimus dviejose žemių rinkimuose. Rezultatai sustiprino diskusijas apie valdžios stabilumą ir išryškino kraštutinių politinių jėgų augimą.

    Mecklenburgo-Pomeranijos žemėje CDU, remiantis apklausomis, turėtų surinkti apie 5,5 proc. balsų. Toks rezultatas būtų prasčiausias šioje žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir signalizuotų, kad partija sunkiai randa atramą rytinėje, labiau kaimiškoje Vokietijos dalyje.

    Berlyne, kaip skelbia visuomeninio transliuotojo ARD užsakymu atlikta apklausa, CDU prognozuojama antra vieta su maždaug 20 proc., nusileidžiant Kairiųjų partijai, kuriai priskiriama apie 24,5 proc. Toks išsidėstymas rodo, kad sostinėje rinkėjų nuotaikas formuoja ne tik tradicinių partijų konkurencija, bet ir ryškesnis ideologinis poliarizavimas.

    AfD augimas ir spaudimas kancleriui

    Alternatyva Vokietijai (AfD) abiejuose balsavimuose fiksuoja reikšmingą augimą, o tai papildo pastarųjų savaičių tendenciją rytinėse žemėse. Šie signalai ypač jautrūs po to, kai AfD anksčiau priartėjo prie daugumos Saksonijos-Anhalto žemėje ir sustiprino lūkesčius, kad partija gali realiai pretenduoti į regioninę valdžią.

    F. Merzas kancleriu tapo prieš maždaug 16 mėnesių, žadėdamas pagyvinti stagnuojančią ekonomiką ir grąžinti pasitikėjimą valstybės kryptimi. Vis dėlto apklausos ir rinkimų signalai rodo, kad visuomenės nuotaikos išlieka prislėgtos, o pats kancleris susiduria su augančiu nepopuliarumu.

    Po naujausių rezultatų vėl pasigirdo raginimų iš CDU vidaus kelti klausimą dėl lyderystės, nors viešai aukščiausio rango bendražygiai atsistatydinimo reikalauti neskubėjo. Partijos vadovybė tokius svarstymus dažnai vadina personalijų debatų žala, nes jie gali dar labiau susilpninti mobilizaciją prieš svarbius politinius sprendimus.

    Merzo pozicija ir artimiausi žingsniai

    F. Merzas, reaguodamas į paskelbtas apklausas, pareiškė ketinantis likti CDU lyderiu ir kancleriu iki kadencijos pabaigos. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Berlyne tikėtinas bandymas stabilizuoti politinę darbotvarkę ir perorientuoti dėmesį į ekonomikos, migracijos bei saugumo temas.

    Žiniasklaida taip pat pranešė, kad kancleris atsisakė planuotos kelionės į Niujorką į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, siekdamas daugiau laiko skirti vidaus politikos valdymui po rinkimų. Tikėtina, kad artimiausios dienos parodys, ar CDU pavyks sutelkti partiją ir užkirsti kelią tolesniam paramos nutekėjimui į protesto balsus.

    Nors rinkimų dienos apklausos nėra galutinis rezultatas, jos dažnai tiksliai atspindi bendrą kryptį ir tampa politinių sprendimų katalizatoriumi. Vokietijos politinėje sistemoje, kur itin svarbios koalicijos ir kompromisai, tokie signalai gali paveikti ir žemių valdžių formavimą, ir federalinio lygmens diskusijas dėl lyderystės bei prioritetų.

  • Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietijoje sekmadienį vyksta dveji svarbūs žemių rinkimai, kurie gali tapti rimtu politiniu testu kancleriui Friedrichui Merzui. Balsavimas vyksta Berlyne ir Meklenburge–Pomeranijoje, o apklausos rodo įtemptą kovą ir augantį rinkėjų nepasitenkinimą.

    Berlyne valdančioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) susiduria su itin artima dvikova su partija Die Linke. Pastaroji rinkėjų paramą grindžia pažadais aktyviau spręsti būsto krizę, kuri Vokietijos sostinėje išlieka viena jautriausių temų.

    Šiaurės rytų Vokietijoje esančioje Meklenburgo–Pomeranijos žemėje pagrindinė kova vyksta tarp Socialdemokratų partijos (SPD) ir kraštutinių dešiniųjų, antiimigracinės partijos Alternative für Deutschland (AfD). AfD į šiuos rinkimus ateina sustiprėjusi po neseniai pasiektos sėkmės Saksonijoje-Anhalte ir tikisi pratęsti augimo tendenciją.

    Vis dėlto AfD šioje žemėje susiduria su stipriu varžovu: SPD lydere Manuela Schwesig, kuri žemės ministre pirmininke dirba nuo 2017 metų. Vietos politikoje jos atpažįstamumas ir socialinės politikos darbotvarkė laikomi vienais svarbiausių SPD argumentų prieš AfD mobilizuojamą protesto balsą.

    Naujausios apklausos rodo, kad Berlyne Die Linke šiek tiek lenkia CDU, o Meklenburge–Pomeranijoje AfD pirmauja prieš SPD. Tuo pat metu CDU šiame regione balansuoja ties 5 proc. barjeru, kuris būtinas norint išlaikyti vietas žemės parlamente.

    Politologai tokias tendencijas sieja su platesnėmis nuotaikomis Vokietijoje: kylantis protesto balsas dažniau tenka politiniams pakraščiams, o tradicinėms partijoms tenka aiškiau atsakyti į gyvenimo brangimo, migracijos ir būsto prieinamumo klausimus. Didesni kraštutinių jėgų laimėjimai dar labiau didintų spaudimą F. Merzui, kuris kanclerio pareigas eina nuo 2025 metų gegužės ir, kaip rodo viešosios nuomonės tyrimai, susiduria su krentančiu populiarumu.

    „Bijau, kad šie rinkimai gali būti naudingi AfD, bet tikiuosi, kad CDU bus nubausta“, – sakė Moritzas Lembke-Oezeris.

    Jis pridūrė, kad ketina balsuoti už Die Linke dėl jos pažadų ryžtingiau spręsti būsto problemą.

    „Aš būčiau už tai, kad laimėtų AfD, nes tada jiems reikės įrodyti, ką sugeba: arba kažkas pasikeis, arba tai bus paskutinis kartas, kai jie gaus balsų“, – sakė Peteris Sommeris.

    Rinkimų rezultatai bus stebimi ne tik žemių sostinėse, bet ir federaliniu lygiu, nes Berlynas turi išskirtinį politinį svorį, o AfD sėkmė rytiniuose ir šiaurės rytų regionuose jau kurį laiką laikoma vienu ryškiausių Vokietijos politikos pokyčių. Galutiniai skaičiai parodys, ar ši banga tęsiasi, ir kiek tai kainuos kanclerio stovyklai.

  • Ataka Saudo Arabijos naftotiekiui kelia kainas: Europa ruošia skubų planą dyzeliui

    Ataka Saudo Arabijos naftotiekiui kelia kainas: Europa ruošia skubų planą dyzeliui

    Ataka prieš naftotiekį

    Europos lyderiai skubiai ieško priemonių sušvelninti galimą dyzelino brangimą, kai Saudo Arabijoje buvo atakuotas Rytų–Vakarų naftotiekis. Ši trasa laikoma alternatyva maršrutams per Hormūzo sąsiaurį, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda pasaulinėms kainoms.

    Remiantis rinkos analitikų vertinimais, užsitęsus trikdžiams rizikuotų dalis pasaulinės naftos eksporto apimčių, o tai didintų spaudimą degalų kainoms Europoje. „Brent“ rūšies nafta pastarosiomis dienomis brango dėl padidėjusios tiekimo rizikos ir neapibrėžtumo regione.

    Kas labiausiai neramina Europą?

    Didžiausia rizika šįkart siejama ne vien su žaliavine nafta, bet ir su dyzelino rinka, kuri Europoje istoriškai jautresnė importo ir perdirbimo pajėgumų svyravimams. Dyzelinas plačiai naudojamas krovinių vežime, žemės ūkyje ir dalyje pramonės, todėl kainų šuoliai greitai paveikia bendrą infliaciją.

    Europos Komisija viešai pabrėžia, kad šiuo metu kritinio tiekimo trūkumo požymių nėra, o paklausą padeda dengti ES perdirbimo gamyba ir alternatyvūs importo srautai. Vis dėlto įspėjama, kad rudenį ir žiemą paklausa tradiciškai didėja, todėl bet koks tolesnis eskalavimas galėtų dar labiau įtempti rinką.

    Prancūzijos ir Italijos sprendimai

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie mobilizaciją, skirtą mažinti spaudimą vairuotojams ir užtikrinti naftos tiekimą. Prancūzijoje energijos kainos išlieka vienu svarbiausių vidaus politikos veiksnių, nes gyventojų perkamoji galia tiesiogiai priklauso nuo degalų ir šildymo sąnaudų.

    „Mūsų prioritetas – užtikrinti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, saugoti partnerių energetikos infrastruktūrą ir garantuoti tiekimą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pranešė apie sprendimą atsisakyti kai kurių automobiliams taikomų mokesčių, taip siekiant greitesnio ir labiau apčiuopiamo efekto vairuotojams. Roma taip pat signalizuoja, kad energijos kainų šoką norėtų vertinti kaip išskirtinę situaciją, leidžiančią taikyti lankstesnes fiskalines priemones.

    „Nukreipėme dalį išteklių į paprastą ir ilgalaikę priemonę tiems, kurie kasdien automobiliu važiuoja į darbą ar veža vaikus“, – sakė Giorgia Meloni.

    Vokietija ir Ispanija didina spaudimą

    Vokietijoje kancleris Friedrichas Merzas žada artimiausiu metu pristatyti paketus, kurie amortizuotų rekordiškai aukštas kainas degalinėse, nors pabrėžiama, kad valstybės įtaka pasaulinei naftos kainai yra ribota. Diskusijose akcentuojamas ir tarptautinis saugumo aspektas, nes atakos prieš infrastruktūrą didina rizikos priemoką energijos rinkose.

    „Hutiai kontroliuoja strategines pozicijas prie Bab el Mandebo ir atakuoja energetikos objektus Saudo Arabijoje, tai dar labiau blogina padėtį tarptautinėse rinkose“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Ispanija jau pritaikė didesnę dyzelino mokesčių lengvatą, kai degalų kainos šoktelėjo per kelias savaites. Madridui tai tampa socialinės įtampos klausimu, todėl vyriausybė aktyvina automatinio reagavimo mechanizmus, kurie numatyti anti krizės paketuose.

    Windfall mokestis vėl grįžta į darbotvarkę

    Brangstant energijai, dalyje ES valstybių ir Europos Parlamento stiprėja raginimai svarstyti vadinamąjį netikėtų pelnų mokestį energetikos sektoriui. Argumentas paprastas: kainų šoko laikotarpiu dalis bendrovių gali gauti išskirtinai didelį pelną, o surinktos lėšos būtų nukreiptos pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Paspartinkime atsinaujinančią energetiką ir pasirūpinkime, kad iš krizės uždirbantys prisidėtų“, – sakė Iratxe García Pérez.

    Tokios priemonės paprastai kelia ginčų, nes valstybės siekia apsaugoti vartotojus, bet kartu turi išlaikyti investicijas į energijos gamybą ir infrastruktūrą. Vis dėlto, didėjant infliacijos rizikai, politinis spaudimas greitai parodyti rezultatą daugelyje sostinių tik stiprėja.

  • AfD pergalė Vokietijoje sujudino rinkas: ekonomikai gresia politinis paralyžius Berlyne?

    AfD pergalė Vokietijoje sujudino rinkas: ekonomikai gresia politinis paralyžius Berlyne?

    Vokietijoje fiksuotas istorinis lūžis: kraštutinių dešiniųjų partija AfD laimėjo Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai pirmoji tokio pobūdžio pergalė Vokietijos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo, o ji iškart pakurstė diskusijas, ar šalis neslysta į politinę fragmentaciją.

    AfD iškovojo 39 mandatus iš 83 ir iki daugumos pritrūko trijų vietų. Tuo pat metu kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU patyrė skaudų smūgį, jos rezultatas krito iki 17,2 proc., kai 2021 metais siekė 37,1 proc.

    Didžiausia rizika – Berlyne

    Ekonomistai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu tiesioginis smūgis ekonomikai gali būti ribotas, nes Saksonija-Anhaltas sudaro mažiau nei 2 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto. Tačiau rinkimų signalas stiprina įtampą federalinėje politikoje, o būtent nuo jos priklauso svarbios reformos.

    Naujausios apklausos rodo ryškų pasitikėjimo erozijos mastą: kanclerio darbą teigiamai vertina apie 13 proc. gyventojų. Tuo metu AfD nacionaliniu mastu pirmauja su maždaug 27 proc., o CDU ir CSU atsilieka, siekdamos apie 21 proc.

    „Didėja politinės aklavietės rizika nacionaliniu lygmeniu, kuri galėtų sužlugdyti būtinas reformas ir priversti mažinti Vokietijos potencialaus augimo prognozes“, – sakė „Oxford Economics“ ekonomistas Alexanderis Valentinas.

    Ekspertų vertinimu, šį rudenį balsuosiančios Saksonija-Anhaltas, Berlynas ir Meklenburgas-Pomeranija kartu sukuria apie 8 proc. Vokietijos BVP, tačiau svarbiausia yra ne regionų svoris. Esminis klausimas – ar didėjantis spaudimas tradicinėms partijoms nesumažins jų gebėjimo susitarti dėl pensijų, darbo rinkos ir energetikos politikos.

    Pramonei reikia ne tik pinigų

    Vokietijos pramonės problemos siejamos ne vien su investicijų stoka, bet ir su lėtais leidimų procesais, aukštomis energijos kainomis, darbo jėgos trūkumu bei senstančia infrastruktūra. Ilgalaikiams sprendimams trukdo ir konkurencingumo mažėjimas, o tai keičia įmonių planus ir rizikos vertinimus.

    Simboliniu pavyzdžiu tapo „Intel“ atsisakytas puslaidininkių projektas Saksonijoje-Anhalte. Buvo planuojama iki maždaug 27 000 000 000 eurų investicija, o valstybės parama galėjo siekti apie 9 000 000 000 eurų, tačiau projektas 2025 metų liepą buvo atšauktas.

    Didžiausi pokyčiai vyksta ir automobilių pramonėje: „Volkswagen“ tęsia vieną didžiausių restruktūrizacijų savo istorijoje. Pranešta apie planus iki dešimtmečio pabaigos sumažinti darbuotojų skaičių beveik 100 000, o daliai gamyklų Vokietijoje po 2031 metų dar nėra užtikrintos gamybos programos.

    Vokietijos automobilių gamyba taip pat rodo spaudimą: per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius pagaminta apie 2 650 000 lengvųjų automobilių, tai 4 proc. mažiau nei prieš metus ir 16 proc. mažiau nei 2019 metais. Tokiame fone bet koks politinio stabilumo silpnėjimas reiškia papildomą riziką investicijoms ir sprendimų greičiui.

    Rinkos kol kas ramios

    Finansų rinkų reakcija po žemės rinkimų buvo santūri: Vokietijos DAX indeksas smuktelėjo apie 0,3 proc. Dešimties metų Vokietijos obligacijų pajamingumas kilo nežymiai iki maždaug 3,35 proc., o didesnį jo šuolį pastaruoju metu labiau lėmė energijos kainos, infliacijos lūkesčiai ir pinigų politikos kryptis euro zonoje.

    Kita vertus, ilgiau išliekant didesnėms skolinimosi kainoms, klaidų kaina didėja: bet koks delsimas su struktūrinėmis reformomis ar neaiškūs sprendimai dėl energetikos ir darbo rinkos gali greičiau atsispindėti finansavimo sąnaudose.

    Paradoksalu, bet dalis ekonominių rodiklių rodo atsigavimo ženklus: gamybos sektoriaus aktyvumas vasarą stiprėjo, o naujų užsakymų augimą skatino gynybos poreikiai, duomenų centrų plėtra ir atsargų kaupimas. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka politinis – ar Berlynas turės pakankamai vienybės, kad šį atsigavimą paverstų tvariu augimu.

  • Vokietijos Saksonijoje-Anhalte AfD užsitikrina triuškinančią pergalę: ką rodo pirmos prognozės

    Vokietijos Saksonijoje-Anhalte AfD užsitikrina triuškinančią pergalę: ką rodo pirmos prognozės

    Prognozės: AfD ryškiai pirmauja

    Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto rinkimuose kraštutinių dešiniųjų partija AfD, remiantis pirmosiomis rinkimų vakaro prognozėmis, iškovojo įtikinamą pergalę. ARD skelbiami skaičiavimai rodo, kad AfD surinko apie 44,5 proc. balsų.

    Antroje vietoje, anot tų pačių prognozių, liko CDU su maždaug 18,5 proc. Toliau rikiuojasi Kairiųjų partija Die Linke su apie 9,5 proc. ir SPD su maždaug 8,0 proc. rezultatu.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai?

    Tokie rezultatai gali iš esmės keisti politinį balansą Rytų Vokietijoje, kur tradicinės partijos pastaraisiais metais susiduria su vis didesniu rinkėjų nusivylimu. Saksonijos-Anhalto balsavimas įvardijamas kaip reikšmingas testas federalinei valdžiai ir kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamai koalicijai.

    Rinkimuose balsavo daugiau nei 1 700 000 rinkėjų, todėl tai buvo vienas labiausiai stebimų regioninių balsavimų šalyje. Dėmesį didina ir tai, kad žemių rinkimų dinamika neretai tampa signalu prieš nacionalinius sprendimus Berlyne.

    Ar AfD galės valdyti?

    Nors AfD pagal prognozes tapo aiškiai stipriausia politine jėga būsimame žemės parlamente, svarbiausias klausimas lieka koalicijų matematika ir politinė izoliacija. Dalis partijų Vokietijoje laikosi nuostatos nesudaryti koalicijų su AfD, todėl daug kas priklausys nuo to, ar realiai susiformuos alternatyvi dauguma.

    AfD lyderis šiame balsavime Ulrichas Siegmundas teigė, kad partija Saksonijoje-Anhalte „įrašė naują istorijos puslapį“, tačiau konkretūs žingsniai dėl valdžios formavimo paaiškės tik po galutinių rezultatų ir derybų.

    „Mes pasiekėme istorinį rezultatą Saksonijoje-Anhalte ir tapome stipriausia politine jėga“, – sakė Ulrichas Siegmundas.

    Tuo metu CDU, kuriai rinkimuose vadovavo ministras pirmininkas Svenas Schulze, patyrė ryškų smūgį ir liko toli nuo pirmos vietos. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad kai kurių mažesnių politinių jėgų rezultatai balansuoja ties patekimo į parlamentą riba.

    Infratest Dimap nurodė keturias temas, kurios, vertinant rinkėjų nuotaikas, labiausiai lėmė pasirinkimą: mažėjantis pasitikėjimas tradicinėmis partijomis, socialinis saugumas, ekonomikos būklė ir migracija. Šios temos išlieka kertinės ne tik Saksonijoje-Anhalte, bet ir visoje Vokietijoje, ypač artėjant naujiems politiniams sprendimams federaliniu lygiu.

    Jei AfD vis dėlto sugebėtų suformuoti žemės vyriausybę, tai būtų precedentas: kraštutinių dešiniųjų jėga pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo vadovautų Vokietijos žemei. Būtent todėl rinkimų baigtį atidžiai stebi tiek Berlynas, tiek kitos Europos sostinės.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvyko į miškų gaisro vietą: pasitiko švilpimas ir kritika

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvyko į miškų gaisro vietą: pasitiko švilpimas ir kritika

    By&nbspNela Heidner
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Chancellor Friedrich Merz travelled to Hürtgenwald today, as firefighting in Belgium’s High Fens continues. The blaze on the German border is out, but ahead of his visit he faced opposition criticism for ‘doing nothing’.

    It was his first public engagement after the summer break: Two days after the complete extinguishing of the forest fire in the Hürtgen Forest, Federal Chancellor Friedrich Merz (CDU) visited the affected area today to thank the emergency services.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Merz was met with boos and whistles. Numerous onlookers gathered on the village square where Merz arrived. At times the chancellor was barely audible, as his words were drowned out.

    A member of the Hürtgenwald volunteer fire brigade expressed anger at the loud reactions. “Those who are shouting and whistling should turn that negative energy into positive energy and become members of the fire brigade or of the THW,” said the firefighter.

    Merz said he had deliberately chosen to travel to Hürtgenwald-Gey only today. He had wanted to ensure that the emergency crews could work undisturbed. At the same time, he said, he had been continuously briefed on the situation and had asked the local authorities what support was needed to bring the fire under control as quickly as possible.

    Merz was thus responding to criticism that he had arrived at the scene too late. “I am not impressed by those who stand there shouting,” Merz said. “I talk to the people who are not shouting, but who are working. I talk to those who help and to those who act in the interests of the community.”

    The chancellor described the large-scale forest fire in Hürtgenwald and the High Fens as a consequence of climate change. However, he did not spell out which concrete measures should be derived from this. He said he had come to Gey above all to thank the emergency services for their efforts and commitment.

    Earlier, during a visit to the forest, Merz had seen the scale of the damage for himself.

    Largest forest fire in North Rhine-Westphalia’s history

    The blaze broke out during the recent heatwave and spread rapidly because of the dry soils and woodland. According to North Rhine-Westphalia’s agriculture ministry, around 300 to 400 hectares of forest – equivalent to roughly 420 to 560 football pitches – were damaged or destroyed. The authorities described the fire as the largest forest fire in the history of North Rhine-Westphalia.

    At the height of the operation, around 1,400 emergency personnel and about ten firefighting helicopters were deployed. Four armoured vehicles were also used to cut firebreaks and support the firefighting efforts.

    Related

    The nearby village of Gey had to be evacuated at times. Around 1,800 people were affected. After about a week, the fire was finally extinguished completely.

    Criticism of Merz’s late visit

    Politically, the visit has sparked debate. While the forest fire was still raging, no member of the federal government was on the ground. Merz was on his summer holiday at the time, but said he was being regularly briefed on the situation.

    By contrast, North Rhine-Westphalia’s state premier Hendrik Wüst (CDU) interrupted his holiday and visited the affected area. Opposition politicians, especially from the Greens, criticised Merz’s decision not to travel to the region earlier.

    The federal government defended the chancellor, pointing out that he had been kept informed of developments during his holiday and could have intervened if needed.

    The issue is likely to remain relevant beyond the current forest fire. At next week’s cabinet retreat, topics will include heat protection, climate adaptation and how to deal with increasingly frequent extreme weather events.

    The cabinet retreat at Neuhardenberg Castle is scheduled for Tuesday, 25 August, on the federal government’s official calendar.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Poland: Man who ordered 300 pizzas in food-delivery pranks faces up to eight years in prison


    France to give new interceptor missiles to Ukraine, Macron says


    Europe’s devastating wildfires unveil deadly new threat – buried bombs from WWI and WWII

  • Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama vyriausybė žengia reikšmingą žingsnį pertvarkydama užsienio žvalgybos tarnybą BND. Ministrų kabinetas pritarė reformai, kuri turėtų suteikti žvalgybai platesnius operacinius įgaliojimus, kai, Berlyno vertinimu, auga Rusijos hibridinės grėsmės.

    Iki šiol BND daugiausia buvo orientuota į informacijos rinkimą, o po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos žvalgyboms buvo įtvirtinti sąmoningai griežtesni ribojimai. Dabartinis planas šią logiką koreguoja: siekiama, kad tarnyba galėtų ne tik fiksuoti rizikas, bet ir aktyviau į jas reaguoti.

    Didesnės galios ir aiškesnė kryptis

    Pagal siūlomus pakeitimus BND galėtų vykdyti platesnio spektro operacijas, įskaitant puolamojo pobūdžio kibernetinius veiksmus ir agresyvesnes žvalgybines misijas. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas viešai akcentavo, kad šalis kasdien susiduria su šnipinėjimu, sabotažu ir kibernetinėmis atakomis.

    „Kasdien tampame šnipinėjimo, sabotažo, kibernetinių atakų ir slaptų veiksmų taikiniu, kuriais siekiama destabilizuoti Vokietiją“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Reforma numato, kad atsakas į hibridines atakas turėtų būti susietas su konkrečiu incidentu ir negalėtų kelti pavojaus gyvybei ar fiziniam saugumui. Tai reiškia, kad kalbama apie tikslines priemones, nuo veikėjų identifikavimo ir demaskavimo iki techninių veiksmų, kurie galėtų sutrikdyti priešiškas operacijas.

    Priklausomybė nuo JAV ir nauja realybė

    Vienas svarbiausių politinių reformos argumentų – Vokietijos priklausomybė nuo sąjungininkų žvalgybos, ypač JAV. Diskusijas sustiprino ir politinė įtampa Vašingtone, nes Berlynas vertina riziką, kad žvalgybos dalijimasis ateityje gali tapti labiau sąlyginis arba mažiau patikimas.

    Už reformą atsakinga kanclerijos vadovė Nina Warken pabrėžė, kad Vokietija per dažnai rėmėsi partnerių pajėgumais srityse, kur pati neturėjo pakankamai instrumentų. Pasak jos, tikslas – sumažinti situacijas, kai parama tampa vienpusė, o nacionalinis saugumas pernelyg priklausomas nuo išorinių sprendimų.

    DI, duomenys ir finansavimas

    Planuojama, kad BND būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti modernias technologijas, įskaitant DI sprendimus ir veidų atpažinimą. Taip pat numatomi pokyčiai dėl duomenų saugojimo trukmės ir kai kurių duomenų apsaugos ribojimų, siekiant greitesnės analizės bei efektyvesnių operacijų.

    Kartu žadamas ir didesnis finansavimas. Skelbiama, kad šiemet BND biudžetas padidintas maždaug 26 proc. ir siekia apie 1,51 milijardo eurų, o papildomi resursai turėtų padėti plėsti techninius pajėgumus bei operacinį pasirengimą.

    Vis dėlto reforma dar nėra galutinė: jai reikės abiejų parlamento rūmų pritarimo, o įsigaliojimas siejamas su 2027 metais. Politinės diskusijos veikiausiai koncentruosis į balansą tarp veiksmingumo, demokratinės kontrolės ir ribų, kurios neleistų žvalgybos įgaliojimams peržengti teisės valstybės principų.