CP v2

Tag: Friedrichas Merzas

  • Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Vokietijos valdančioji koalicija, kurią sudaro CDU, CSU ir SPD, pristatė plataus masto reformų paketą, skirtą įsibėgėti sunkiai augančiai ekonomikai ir sumažinti visuomenės nepasitenkinimą. Susitarimas pasiektas po maždaug septynių valandų derybų Berlyne ir apima 34 priemones mokesčių, darbo rinkos, socialinės apsaugos ir reguliavimo srityse.

    Federalinis kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad pagrindinis tikslas yra didesnis verslo lankstumas, mažesnė biurokratinė našta ir aiškesnės taisyklės tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Koalicija paketą pristatė kaip bandymą grąžinti pasitikėjimą ekonomikos kryptimi ir sustiprinti konkurencingumą.

    Mokesčiai ir pajamų „žirklės“

    Pagal susitarimą numatomas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Koalicija skelbia, kad vidutinė šeima per metus galėtų sutaupyti apie 600 eurų, o bendras lengvatų mastas siektų apie 10 mlrd. eurų per metus.

    Kartu sutarta nekeisti 42 proc. tarifo, tačiau jį taikyti tik pajamoms, viršijančioms 70 000 eurų per metus. Taip pat numatyta didesnių pajamų apmokestinimo pakopa: nuo 250 000 eurų planuojamas 45 proc. tarifas, o virš 280 000 eurų per metus būtų taikomas 47 proc. tarifas.

    SPD lyderis ir vicekancleris Larsas Klingbeilis sakė esantis patenkintas kompromisu, kuris, koalicijos teigimu, derina mokesčių palengvinimą dirbantiesiems ir didesnį turtingiausių gyventojų indėlį. Toks sprendimas turi ir politinį svorį, nes mokesčių tema buvo viena labiausiai skaldžiusių koalicijos derybose.

    Ligos pažymėjimai ir darbo rinkos lankstumas

    Vienas daugiausia diskusijų keliančių pokyčių susijęs su nedarbingumo tvarka. Koalicija siūlo nutraukti praktiką, kai darbuotojai gali pranešti apie ligą nuotoliniu būdu ir iki kelių dienų nedirbti be gydytojo apžiūros, o taip pat riboti galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą neapsilankius pas gydytoją.

    Pagal planuojamą tvarką darbdaviai galėtų reikalauti gydytojo pažymos nuo pirmosios nedarbingumo dienos. F. Merzas anksčiau yra viešai kritikavęs didelį nedarbingumo mastą Vokietijoje, teigdamas, kad tai kenkia produktyvumui ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai.

    Darbo rinkos dalyje koalicija kalba apie didesnes galimybes terminuotoms darbo sutartims ir ilgesnes sekmadienių prekybos valandas. Tokie sprendimai pristatomi kaip priemonės verslo lankstumui didinti, tačiau tikėtina, kad jie sulauks griežtesnių profsąjungų ir dalies socialdemokratų elektorato vertinimų.

    Pensijų pertvarka ir politinis spaudimas

    Reformų pakete numatyta ir pensijų sistemos pertvarka: koalicija kalba apie laipsnišką pensinio amžiaus kėlimą, siejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais. Tikslas, kurį pabrėžia valdantieji, yra stabilizuoti sistemą taip, kad pensijų lygis nemažėtų, o įmokos dirbantiesiems neaugtų staigiai ir ilgam laikui.

    Darbo ministrė Bärbel Bas pensijų paketą pavadino itin svarbiu sprendimu, o F. Merzas pažadėjo įgyvendinti ekspertų ir politikų grupės rekomendacijas, pristatytas anksčiau. Vokietijai senstant, pensijų klausimas tampa vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių, susijusių ir su darbo jėgos trūkumu.

    Koalicija taip pat susitarė uždrausti būsto įmonių nacionalizavimą, argumentuodama, kad tai mažina investuotojų neapibrėžtumą. Kitas blokas skirtas biurokratijai mažinti, numatant dažnesnį vadinamųjų galiojimo pabaigos nuostatų taikymą, kai teisės aktai ir paramos mechanizmai būtų reguliariai peržiūrimi ir automatiškai nebesitęstų be politinio sprendimo.

    Reformų paketą kritikuoja kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai bendraįkūrėja Alice Weidel, teigdama, kad sprendimai tėra minimalūs kompromisai ir kad valdžia nepajėgi imtis tikrų reformų. Vyriausybei papildomą spaudimą kelia artėjantys žemių rinkimai, o apklausose AfD pastaraisiais mėnesiais išlieka itin stipri, ypač kai kuriuose regionuose.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad Vokietijos augimo problemos susijusios su investicijų vangumu, produktyvumo dinamika, pramonės transformacija ir darbo jėgos trūkumu. Todėl tikėtina, kad realus reformų poveikis bus vertinamas pagal tai, ar jos paskatins investicijas, sumažins administracinę naštą ir užtikrins socialinės sistemos tvarumą neprarandant visuomenės palaikymo.

  • Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje prasidėję oficialūs 2026 metų jaunimo žodžio rinkimai netikėtai iškėlė vieną frazę, kuri jau dabar dominuoja siūlymuose. Leidėjas „Pons Langenscheidt“ patvirtina, kad tarp pateikiamų kandidatų išsiskiria žodis „Mehrzweckeier“ – naujadaras, kurio istorija susijusi ne su popkultūra, o su politiniais protestais.

    Terminas kilo iš šūkio, nukreipto prieš kanclerį Friedrichą Merzą, ir tapo internetinio pasipiktinimo simboliu po to, kai keli protestų epizodai peraugo į teisines procedūras. Pirmąkart platesnio dėmesio šūkis sulaukė, kai per demonstraciją Berlyne policija konfiskavo aštuoniolikmečio moksleivio plakatą su užrašu. Netrukus panašus atvejis fiksuotas ir Gysene, kur prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo politikų šmeižimo ir įžeidimo.

    Kaip protesto frazė tapo trendu

    Būtent teisėsaugos reakcija, o ne pats šūkis, paspartino jo išplitimą socialiniuose tinkluose. Internete pasirodė įrašai ir vaizdai su protesto užrašu, o dalis aktyvistų ėmė provokuoti ir simboliniais veiksmais skaitmeninėje erdvėje, pavyzdžiui, pervadinant CDU būstines žemėlapiuose. Taip žodis „Mehrzweckeier“ iš nišinio politinio juoko virto masiškai kartojamu memu.

    Friedrichas Merzas interviu žiniasklaidai teigė, kad pastaruoju metu patiria neregėto masto asmenines atakas.

    „Jei pažiūrite, kas apie mane platinama, kaip esu puolamas ir menkinamas, nė vienam kancleriui anksčiau neteko to iškęsti“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Interneto bendruomenės tuo metu ėmė siūlyti naujadarą teikti oficialiam jaunimo žodžio balsavimui, o tai dar labiau padidino jo matomumą. Tokie rinkimai Vokietijoje kasmet tampa viešos diskusijos veidrodžiu: į finalą neretai patenka terminai, atspindintys metų nuotaikas, kartų konfliktus ar socialinių tinklų kalbą.

    Kas yra Baudžiamojo kodekso 188 straipsnis

    Diskusijos dėl žodžio „Mehrzweckeier“ neatsiejamos nuo Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio, numatančio atsakomybę už politikų įžeidimą, šmeižimą ar garbės ir orumo žeminimą. 2021 metais šis reguliavimas buvo sugriežtintas, įtraukiant įžeidimą ir sudarant sąlygas kai kuriais atvejais pradėti procesą net ir be nukentėjusiojo skundo.

    Pastaraisiais metais, remiantis viešai aptariamais duomenimis, tokių tyrimų ir baudų skaičius augo, todėl klausimas tapo ne tik teisinis, bet ir politinis. Kritikai teigia, kad valstybė neturėtų suteikti politikams didesnės apsaugos nei paprastiems piliečiams, o šalininkai pabrėžia, kad viešojo gyvenimo veikėjai vis dažniau tampa koordinuotų patyčių ir dezinformacijos taikiniais.

    Riba tarp satyros ir įžeidimo?

    Vokietijos politinėje erdvėje nuomonės išsiskiria. Dalis CDU ir CSU atstovų svarsto, ar nereikėtų grįžti prie tvarkos, kai bylos dėl įžeidimo pradedamos tik pateikus skundą, kaip buvo iki 2021 metų pakeitimų. Kiti politikai, įskaitant socialdemokratus, laikosi pozicijos, kad speciali apsauga būtina, nes viešos atakos prieš politikus kenkia demokratiniam procesui ir atgraso žmones nuo dalyvavimo politikoje.

    Ši įtampa atsispindi ir jaunimo žodžio rinkimuose: kandidatai dažnai tampa ne vien kalbos, bet ir visuomenės „temperatūros“ matuokliu. Vieniems „Mehrzweckeier“ yra satyros forma ir protesto ženklas, kitiems – paprastas įžeidimas, kurį normalizuojant nyksta pagarba viešajai diskusijai.

    Siūlymai 2026 metų jaunimo žodžiui renkami iki birželio vidurio, vėliau sudaromas dešimtukas, o galutinis nugalėtojas tradiciškai skelbiamas rudenį. Iki tol „Mehrzweckeier“ veikiausiai ir toliau bus naudojamas kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kur Vokietijoje šiandien brėžiama žodžio laisvės riba.

  • Zelenskis sekmadienį Londone susitiks su Macronu, Merzu ir Starmeriu: ko tikimasi iš derybų

    Zelenskis sekmadienį Londone susitiks su Macronu, Merzu ir Starmeriu: ko tikimasi iš derybų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį Londone planuoja susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pokalbių centre bus tolesnis spaudimas Rusijai ir bendri žingsniai siekiant tvarios taikos.

    Susitikimas numatytas Dauningo gatvėje, o lyderiai ketina aptarti, kaip koordinuoti karinę, politinę ir ekonominę paramą Kyjivui, taip pat kokių signalų galima tikėtis Maskvai. Pasak Paryžiaus, darbotvarkėje bus ir iki šiol atliktų darbų apžvalga, orientuota į „teisingą ir ilgalaikę taiką“ Ukrainoje bei Europos žemyne.

    Koalicija ir taikos scenarijai

    Macronas taip pat pranešė, kad kitas vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimas turėtų vykti Paryžiuje liepos 13–14 dienomis. Ši iniciatyva, kurią pastaraisiais metais aktyviai stūmė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, vienija apie 25 valstybes, svarstančias galimą daugianacionalinių pajėgų modelį po taikos susitarimo.

    Pastarosiomis dienomis dėmesį patraukė ir Zelenskio siūlymas dėl tiesioginio susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kartu pabrėžiant pasirengimą visapusiškoms paliauboms. Vakarų sostinėse toks signalas vertinamas kaip bandymas perkelti iniciatyvą į diplomatinį lygmenį, tačiau pabrėžiama, kad bet kokios derybos priklausys nuo realių veiksmų fronte.

    Smūgiai Ukrainoje ir fronto dinamika

    Kol vyksta diplomatinės pastangos, Rusijos atakos prieš Ukrainą neslūgsta. Per naktį į penktadienį, pagal Ukrainos institucijų skelbiamą informaciją, žuvo mažiausiai septyni žmonės, o dalis jų buvo civiliai objektai ir darbuotojai.

    Tarp taikinių minima maisto pramonės įmonė netoli Kyjivo, kur žuvo keturi žmonės, taip pat pranešta apie aukas Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse. Ukrainos vertinimu, per naktį Rusija panaudojo 216 tolimojo nuotolio dronų ir dvi raketas, o kariuomenė skelbė numušusi 198 taikinius.

    Analizuojant Institute for the Study of War duomenis, kuriuos apibendrino AFP, teigiama, kad Ukraina gegužę antrą mėnesį iš eilės susigrąžino daugiau teritorijos, nei jos prarado. Tuo pat metu Rusijos ekonominė padėtis, Vakarų vertinimu, sudėtingėja dėl augančių kainų, didesnių mokesčių, brangaus skolinimosi, darbo jėgos trūkumo ir verslų užsidarymo, o tai didina spaudimą Kremliui tęsiant karą.

    Londono susitikimas laikomas bandymu suvienodinti pagrindinių Europos sostinių pozicijas dėl tolesnės paramos Ukrainai ir galimų derybinių rėmų. Sprendimų dėl konkrečių įsipareigojimų tikimasi ne iš karto, tačiau pats formatas rodo siekį išlaikyti iniciatyvą ir aiškią koordinaciją artėjant naujiems politiniams sprendimams vasarą.

  • Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Ginčas dėl Ukrainos vietos ES

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia visateisės narystės Europos Sąjungoje, o ne tarpinio, balsavimo teisės nesuteikiančio „asocijuoto“ statuso. Taip jis reagavo į Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymą laikinai suteikti Kyjivui ribotą dalyvavimą ES sprendimų priėmime.

    Pasak Zelenskio, Ukrainos vaidmuo Europos saugume ir atsparume Rusijos agresijai lemia, kad šalies dalyvavimas europiniame projekte turi būti pilnavertis. Jis ragino ES šalis nevilkinti derybų ir ieškoti sprendimų, kurie spartintų integraciją, o ne kurtų naują tarpinę kategoriją.

    „Be Ukrainos negali būti visaverčio Europos projekto, o Ukrainos buvimas ES turi būti pilnas, su visomis teisėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką reikštų „asocijuota narystė“?

    Merzo idėja, aptarta laiške ES vadovybei, siejama su ilgu stojimo procesu: „asocijuotas“ statusas galėtų galioti derybų laikotarpiu, kol būtų užbaigtos visos stojimo procedūros. Tokiu atveju Ukraina galėtų dalyvauti ES viršūnių susitikimuose, turėti atstovą Europos Komisijoje ir gauti dalį ES biudžeto priemonių naudos, bet neturėtų balsavimo teisių.

    Kritikai pažymi, kad toks modelis gali sukurti politinę „pilkąją zoną“, kai šalis formaliai dalyvauja, tačiau neturi esminės įtakos sprendimams. Dėl to Kyjivas baiminasi ilgalaikio „laikino sprendimo“ scenarijaus, kuris iš esmės pakeistų pažadą dėl visateisės narystės.

    Stojimo derybos: kodėl procesas stringa?

    Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po plataus masto Rusijos invazijos. Tais pačiais metais šalis gavo kandidatės statusą, o 2024 metais oficialiai startavo stojimo derybų etapas, kuris įprastai trunka ne vienus metus.

    Derybos apima plačias reformas ir sudėtingus suderinimus nuo žemės ūkio ir konkurencijos iki teisinės valstybės, viešųjų pirkimų bei institucijų nepriklausomumo. Praktikoje pažangą dažnai lėtina politiniai nesutarimai ES viduje, nes daugeliui sprendimų reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Pastaruoju metu procesą papildomai apsunkino veto ir derybų blokavimo taktika, kurią ES yra patyrusi ir ankstesnėse plėtros bangose. Kyjive tikimasi, kad politinė dinamika Bendrijoje gali keistis, tačiau Ukraina pabrėžia, kad bet koks „tarpinis statusas“ neturi pakeisti galutinio tikslo.

    Korupcija ir teisės viršenybė išlieka esminės sąlygos

    ES institucijos Ukrainai nuolat kartoja, kad pažanga stojimo procese tiesiogiai priklauso nuo reformų, ypač antikorupcinių priemonių, teisėsaugos nepriklausomumo ir skaidrumo. Ukrainoje periodiškai kylantys korupcijos skandalai tampa rimtu argumentu skeptikams, raginantiems narystės klausimą sieti su aiškiais ir patikrinamais rezultatais.

    Ukrainos vadovybė pabrėžia, kad karo sąlygomis reformos yra sudėtingesnės, tačiau jos tęsiamos, nes narystė ES laikoma strateginiu saugumo ir ekonomikos modernizavimo pasirinkimu. Tuo pat metu Zelenskis signalizuoja, kad Ukrainai svarbiausia išsaugoti narystės perspektyvos aiškumą ir pilną teisių paketą, o ne kompromisinį modelį be realios įtakos.

  • Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastaraisiais mėnesiais susiduria su dviem sutampančiais iššūkiais: smunkančiu populiarumu šalies viduje ir stiprėjančiomis Kremliaus pastangomis paveikti viešąją nuomonę. Analitikai ir politikai Vokietijoje vis dažniau kalba apie koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama silpninti vieną ryškiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.

    Vokietijos politinį lauką tuo pat metu keičia kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai (AfD) augimas, ypač rytinėse žemėse. Artėjant svarbiems regioniniams rinkimams, ekspertai perspėja, kad informacinės atakos gali būti pritaikytos konkrečioms auditorijoms ir temoms, kurios labiausiai skaudina rinkėjus: ekonomikai, energijos kainoms ir paramai Ukrainai.

    Kaip veikia spaudimas Berlynui

    Vokietijos saugumo institucijos ir tyrėjai ne kartą yra įspėję, kad Rusija naudoja vadinamąsias hibridines priemones: nuo manipuliuojančių naratyvų socialiniuose tinkluose iki bandymų kurstyti nepasitikėjimą valdžia. Tokiose kampanijose dažnai kartojama žinutė, esą Berlyno laikysena Rusijos atžvilgiu kenkia pačiai Vokietijai, o paramos Ukrainai kaina neva yra per didelė.

    Šias nuotaikas ypač lengva stiprinti regionuose, kur istoriškai didesnė dalis visuomenės yra skeptiškesnė Vakarų užsienio politikai ir palankiau vertina dialogą su Maskva. Dėl to rytinė Vokietija neretai įvardijama kaip jautresnė erdvė informacinei įtakai, ypač rinkimų laikotarpiu.

    AfD naratyvai ir energetikos tema

    Vienas dažniausių dezinformacijos kampanijose naudojamų argumentų siejamas su energetika ir ankstesne priklausomybe nuo rusiškų išteklių. AfD politikai viešai ragina grįžti prie senesnio modelio, kuriame rusiškos dujos esą užtikrintų pigesnę energiją ir atgaivintų pramonę, o tai patraukliai skamba daliai rinkėjų, nusivylusių lėtesniu ekonomikos augimu.

    Tačiau Vokietijos energetikos politika po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą buvo perorientuota į tiekimo diversifikavimą, kad šalis būtų mažiau pažeidžiama politinio spaudimo. Ekspertai pabrėžia, kad priklausomybės atkūrimas reikštų grįžimą į rizikingą situaciją, kai energija tampa ne vien ekonomikos, bet ir geopolitinio šantažo įrankiu.

    Dezinformacija, DI ir rinkimų rizikos

    Skaitmeninėje erdvėje vis dažniau fiksuojami turinio srautai, kurie imituoja įprastą naujienų vartojimą, tačiau sistemingai stumia vieną politinę kryptį. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokie tinklai gali būti ypač veiksmingi, kai jų medžiaga pradeda cirkuliuoti per automatizuotus perpasakojimus, o DI generuojamos santraukos ir rekomendacijos sustiprina pasiekiamumą.

    Vokietijos politinis tikslas, remiantis ekspertų vertinimais, išlieka gana aiškus: sukurti įspūdį, kad dabartinė valdžia yra nekompetentinga, o alternatyva, palankesnė Maskvai, gali „sutvarkyti“ tiek ekonomiką, tiek saugumo politiką. Tokia schema leidžia vienu metu silpninti paramą Ukrainai, skaldyti visuomenę ir didinti spaudimą Berlynui keisti kryptį.

    „Rusija ieško partnerių Europoje, kuriuos galėtų panaudoti savo tikslams, o artimiausias siekis yra AfD įtaka valdžiai“, – sakė Saksonijos Anhalto CDU politikas Chrisas Schulenburgas.

    Vokietijos pareigūnai ir dalis politinio elito pabrėžia, kad atsakas į tokią įtaką turi būti dvejopas: stiprinti atsparumą dezinformacijai ir kartu spręsti realias socialines bei ekonomines problemas, kurios daro visuomenę imlesnę paprastiems, bet klaidinantiems pažadams. Artėjant rinkimams rytinėse žemėse, informacinės erdvės stebėsena ir politinių naratyvų faktinė patikra, tikėtina, taps vienu svarbiausių Vokietijos vidaus darbotvarkės klausimų.

  • Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo idėja suteikti Ukrainai asocijuotos narystės Europos Sąjungoje statusą Briuselyje sutikta nevienareikšmiškai. Diplomatai kelia klausimus, ar toks modelis būtų teisėtas pagal galiojančias ES sutartis ir ar jis realiai paspartintų Ukrainos kelią į narystę.

    Pasak su siūlymu susipažinusių pareigūnų, kalbama apie specialiai Ukrainai pritaikytą statusą, kuris leistų palaipsniui plėsti dalyvavimą ES formatuose. Tarp svarstomų elementų minimas priėjimas prie dalies ES finansuojamų programų ir dalyvavimas sprendimų priėmimo struktūrose be balsavimo teisės.

    Kas yra asocijuota narystė?

    Merzas siūlo tarpinį etapą tarp kandidatės statuso ir pilnateisės narystės, kad Ukraina greičiau integruotųsi į ES politinį ir ekonominį gyvenimą. Tokia schema iš esmės primintų laipsnišką įtraukimą į atskiras ES politikos sritis, tačiau formali narystė būtų pasiekiama tik proceso pabaigoje.

    Siūlymo šalininkai akcentuoja praktinę naudą: dalyvavimas programose, glaudesnė koordinacija ir aiškesnis politinis signalas dėl Ukrainos europinės perspektyvos. Kritikai savo ruožtu įspėja, kad „tarpinių statusų“ kūrimas gali sukurti naujų pilkųjų zonų ir atitolinti momentą, kai šalis gauna visas narystės teises.

    Teisinės ir politinės kliūtys

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje abejoja Merzo argumentu, kad tokią konstrukciją būtų galima įgyvendinti vien politine valia, nekeičiant ES sutarčių. Jų vertinimu, suteikti prieigą prie institucinių procesų ir kartu sukurti naują statusą be aiškaus teisinio pagrindo būtų sudėtinga, o kai kuriais atvejais galėtų reikalauti sutarčių pakeitimų.

    Laikas, kada pateiktas siūlymas, taip pat kelia klausimų: ES jau ieško būdų pajudinti stojimo derybas, kurios strigo dėl Vengrijos blokuojamų sprendimų. Briuselyje tikimasi, kad artimiausiu metu galėtų būti atvertas pirmasis derybų etapas, susijęs su vadinamaisiais pagrindais, o vėliau per metus judėtų ir kiti derybų skyriai.

    Ką sako Europos Komisija ir Ukraina

    Europos Komisija Merzo idėją vertina atsargiai, bet palankiau nei dalis valstybių narių diplomatų. Komisija pabrėžia, kad ES plėtra laikoma geostrategine investicija į žemyno saugumą, o Ukrainos narystė siejama su platesniu Europos stabilumu.

    Vis dėlto Komisija primena, kad bet kokie „kūrybiški“ sprendimai turi išlaikyti nuopelnais grindžiamą principą, kuriuo remiasi stojimo procesas. Tai reiškia, kad pažanga priklauso nuo reformų ir atitikties ES teisynui, o ne nuo politinių išimčių, kurios galėtų pakeisti vienodas taisykles visoms kandidatėms.

    Neaišku, kaip į Merzo siūlomą modelį sureaguos Ukrainos vadovybė. Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra aiškiai signalizavęs, kad Ukrainai reikia pilnos, o ne simbolinės narystės, pabrėždamas, jog šalis gindamasi moka realią kainą ir tikisi atitinkamų politinių sprendimų.

    Artimiausios diskusijos tarp ES valstybių narių turėtų parodyti, ar „asocijuotos narystės“ idėja taps derybiniu instrumentu siekiant apeiti politinius blokavimus, ar liks tik viena iš daugelio alternatyvų. Kol kas Briuselyje vyrauja nuostata, kad bet koks naujas formatas neturėtų susilpninti pačios stojimo procedūros logikos ir jos patikimumo.

  • Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Kas vyko Europos politinėje bendrijoje?

    Armėnijos sostinėje Jerevane pirmadienį įvyko aštuntasis Europos politinės bendrijos susitikimas. Šis formatas, pradėtas Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, sutelkia plačią Europos valstybių ir partnerių grupę neformalioms diskusijoms.

    Skirtingai nei dauguma ES ar NATO viršūnių susitikimų, Europos politinė bendrija paprastai nebaigiama rašytomis išvadomis ar teisiškai įpareigojančiais sprendimais. Vis dėlto Jerevane greta dvišalių susitikimų ir simbolinių kadrų netrūko temų, atskleidusių įtampas dėl saugumo, energetikos ir transatlantinių santykių.

    Merzo nebuvimas ir transatlantinė įtampa

    Susitikimo foną ryškiai paženklino vieno svarbiausių Europos lyderių nedalyvavimas. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas į Jerevaną neatvyko, o tai, pasak susitikime dalyvavusių pareigūnų, buvo aptarinėjama ne mažiau nei pačios darbotvarkės temos.

    Merzas pastarosiomis dienomis atsidūrė JAV ir Europos santykių audros centre po viešų pasisakymų, sukėlusių nepasitenkinimą Vašingtone. Šiame kontekste Jerevane dauguma lyderių rinkosi atsargesnę retoriką, vengdami frazių, galinčių dar labiau kaitinti atmosferą tarp ES ir JAV.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad europiečiai girdi signalus dėl lūkesčių didinti indėlį į bendrą gynybą. Tuo metu ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas akcentavo, kad Europa pasirengusi sparčiau stiprinti savo pajėgumus ir prisiimti daugiau atsakomybės.

    Marko Carney debiutas ir naujas tonas

    Vienu ryškiausių susitikimo momentų tapo Kanados ministro pirmininko Marko Carney dalyvavimas. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos politinės bendrijos susitikime pasirodė ne Europos valstybės lyderis, o jo vizitas sulaukė išskirtinio dėmesio ir gausybės dvišalių susitikimų.

    Carney savo kalbose akcentavo taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratijos ir teisės viršenybės svarbą, o taip pat siekį glaudinti Kanados ir Europos ryšius. Jo siunčiama žinutė buvo suvokta kaip bandymas pasiūlyti partnerystę, paremtą vertybėmis ir ilgalaikiais įsipareigojimais, o ne vien sandoriniais sprendimais.

    „Turime veikti pasaulyje, koks jis yra, o ne koks norėtume, kad būtų“, – sakė Markas Carney.

    Ukraina, derybos ir vieningo balso paieškos

    Ukrainos tema išliko viena pagrindinių, nes būtent karas prieš Ukrainą tapo impulsu sukurti Europos politinę bendriją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jerevane aktyviai susitiko su daugelio šalių vadovais, siekdamas užsitikrinti tolesnę karinę paramą ir politinį palaikymą.

    Greta paramos klausimo išryškėjo ir jautrus nesutarimas dėl derybų su Rusija formato. Zelenskis ragino, kad Europa bet kokiose derybose turėtų aiškią vietą ir vieningą poziciją, o ne skirtingas nacionalines linijas, kurios silpnina bendrą derybinę galią.

    „Europa turi būti prie stalo bet kokiose derybose su Rusija, ir būtų gerai suformuoti vieną bendrą Europos balsą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Aliyevo kritika ir Metsolos atsakas

    Diskusijose trumpam kilo įtampa po Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo nuotolinio pasisakymo, kuriame jis kritikavo Europos Parlamentą dėl rezoliucijų, nukreiptų prieš Azerbaidžano veiksmus ir žmogaus teisių situaciją. Šis epizodas išsiskyrė tuo, kad įprastai neformalioje susitikimo atmosferoje retai pasirodo tokio atvirumo konfrontacija.

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paprašė žodžio ir aiškiai apgynė institucijos teisę priimti politines rezoliucijas. Jos teigimu, Europos Parlamentas yra demokratiškai išrinktas organas, o daugumos sprendimai gali būti nepatogūs, tačiau tai nekeičia pačios demokratinės procedūros esmės.

    „Europos Parlamentas yra tiesiogiai išrinktas demokratinis organas, o rezoliucijos priimamos dauguma. Rezultatas gali būti nepatogus, bet mes nekeisime savo darbo būdo“, – sakė Roberta Metsola.

    Energetikos priklausomybės kaina ir nauji sukrėtimai

    Jerevane daug dėmesio skirta Europos priklausomybėms, kurios ypač išryškėjo po 2022 metais prasidėjusio energetikos sukrėtimo. Susitikime konstatuota, kad importuojamų iškastinių energijos išteklių dalis tebėra pažeidžiamumo šaltinis, o geopolitiniai trikdžiai gali greitai persimesti į kainas ir tiekimo grandines.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad priklausomybė nuo importo daro ES jautrią išoriniams šokams, o viduriniojo Rytų įtampos energetikos rinkose tik sustiprina šį signalą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino spartinti rizikų mažinimo kryptį ir atviriau kalbėjo apie pernelyg dideles priklausomybes, įskaitant saugumą.

    „Jaučiame savo pernelyg didelių priklausomybių kainą, kai kalbame apie amerikietišką saugumo skėtį. Tai dramblys kambaryje“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    ES ir Jungtinės Karalystės santykių perkrovimas

    Susitikimo paraštėse ryškėjo ir politinio atšilimo ženklai tarp ES ir Jungtinės Karalystės. Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris aptarė galimą Londono dalyvavimą ES finansinėje schemoje, skirtoje Ukrainos rėmimui.

    Šis planas siejamas su bendru skolinimusi ir reikšmingomis palūkanų sąnaudomis, todėl ES aiškina, kad norint prisijungti reikės proporcingo finansinio indėlio. Derybų sėkmė gali tapti svarbiu signalu, ar abi pusės pajėgios grįžti prie praktiškesnio bendradarbiavimo gynybos ir pramonės srityse.

    Jerevano susitikimas parodė, kad Europos politinė bendrija, nors ir be formalių sprendimų, tampa barometru, kuriame išryškėja pagrindinės žemyno baimės ir prioritetai. Saugumas, parama Ukrainai, energetika ir santykiai su didžiaisiais partneriais vis labiau persipina, o kompromisų paieškos darosi ne mažiau svarbios nei simbolika.

  • Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Netikėtas pranešimas Vašingtone

    Aukšti NATO pareigūnai, kaip teigiama, iš anksto nebuvo informuoti apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 karių. Apie tai paskelbus Pentagonui, sąjungininkų sostinėse kilo klausimų, kaip praktiškai bus įgyvendintas toks žingsnis.

    Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, trūksta atsakymų, ar kalbama apie rotacinius pajėgumus, kurie nebebus papildomi, ar apie konkrečius dalinius ir jų techniką. Neaiškumai apsunkina planavimą, nes JAV karių buvimas Vokietijoje yra svarbi NATO atgrasymo ir greito pastiprinimo grandis Europoje.

    Kas neaišku dėl pajėgų išvedimo?

    Didžiausias klausimas NATO planuotojams yra logistika ir struktūra: iš kurių bazų būtų traukiamasi, kokie vienetai būtų paliesti ir ar tai paveiktų oro pajėgumus, žvalgybą bei vadovavimo infrastruktūrą. Taip pat nėra aišku, ar numatomas mažinimas apsiribos paskelbtais 5 000 karių, ar bus tęsiamas.

    Buvęs JAV ambasadorius NATO Ivo Daalderis atkreipė dėmesį, kad be detalios informacijos neįmanoma įvertinti realaus poveikio.

    „Mes nežinome, kas tai per pajėgos: ar tai brigados branduolys, ar oro eskadrilė“, – sakė Ivo Daalderis.

    Kitas su procesu susijęs šaltinis teigė, kad pateiktas skaičius kol kas labiau primena politinį pareiškimą nei karinės strategijos planą.

    „Detalių nėra todėl, kad tas skaičius tiesiog buvo sugalvotas“, – sakė šaltinis.

    Kontekstas: įtampa su Berlynu ir spaudimas Europai

    Šis sprendimas paskelbtas tuo metu, kai Vašingtono ir Berlyno santykiuose tvyro įtampa. NATO pareigūnai taip pat sieja pranešimo laiką su viešais Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarais, kuriuose jis kritikavo JAV veiksmus Irano kare ir Vašingtono strategiją.

    Šaltinių vertinimu, NATO sąjungininkai tikėjosi, kad bet kokie sprendimai, tiesiogiai keičiantys pajėgų laikyseną Europoje, bus derinami iš anksto, kad būtų išvengta spragų atgrasymo sistemoje. NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte atstovė Allison Hart pareiškė, kad Aljansas dirba su JAV siekdamas suprasti detales ir kad tai dar kartą pabrėžia Europos pareigą daugiau investuoti į gynybą.

    Kariniai planuotojai viešai stengiasi raminti, kad vien 5 000 karių sumažinimas nebūtinai iš esmės pakeistų Europos saugumo architektūrą, nes šiuolaikinis karas vis labiau remiasi technologijomis, oro gynyba, tolimojo nuotolio priemonėmis ir greitu pastiprinimu. Vis dėlto net ir ribotas pokytis gali turėti reikšmės, jei mažinimas palies kritinius pajėgumus arba bus įgyvendintas staiga.

    JAV pajėgos Vokietijoje yra dislokuotos nuo Šaltojo karo laikų, o aktyviosios tarnybos karių skaičius ten viršija 36 000. Ši infrastruktūra vertinama ne tik kaip Europos gynybos elementas, bet ir kaip JAV galios projekcijos taškas, leidžiantis greičiau veikti platesniuose regionuose.

    I. Daalderis įspėjo, kad bandymas „nubausti“ sąjungininkus gali atsisukti prieš pačius JAV interesus.

    „Jis mano, kad gali bausti sąjungininkus išvesdamas karius, bet taip kenkia Amerikos interesams“, – sakė Ivo Daalderis.

  • Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujino viešą kritiką Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, ragindamas Berlyno lyderį daugiau dėmesio skirti Rusijos karui prieš Ukrainą ir Vokietijos vidaus problemoms. Jo pareiškimai pasirodė po Merzo pastabų apie JAV derybines pozicijas Irano klausimu.

    Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad Vokietijos vadovas turėtų labiau koncentruotis į karo Europoje pabaigos paieškas, o ne vertinti JAV veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Kartu jis išvardijo temas, kurias, jo nuomone, Vokietija turėtų spręsti pirmiausia, įskaitant migraciją ir energijos politiką.

    „Vokietijos kancleris turėtų daugiau laiko skirti tam, kad būtų užbaigtas karas tarp Rusijos ir Ukrainos, ir sutvarkyti savo šalies problemas, o ne kištis į kitų sprendimus“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Įtampą dar labiau pakurstė Trumpo užuomina, kad Vašingtonas gali peržiūrėti JAV karių dislokavimą Vokietijoje. Jis nurodė, kad sprendimas dėl galimo karių skaičiaus mažinimo galėtų būti priimtas artimiausiu metu, nors konkrečių skaičių ar terminų nepateikė.

    „Jungtinės Valstijos svarsto ir peržiūri galimą karių mažinimą Vokietijoje, sprendimas bus priimtas artimiausiu laikotarpiu“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika yra reakcija į kanclerio Merzo pasisakymus, kad JAV esą patiria spaudimą Irano vadovybės akivaizdoje, o derybose neturi pakankamai įtikinamos strategijos. Merzas taip pat kritikavo Vašingtono požiūrį į karo pradžią ir pabaigą, kalbėdamas apie sprendimų nuoseklumą ir ilgalaikius tikslus.

    Vokietijos kancleris, lankydamasis pas kariškius ir komentuodamas transatlantinius ryšius, akcentavo partnerystės tęstinumą. Jis pabrėžė, kad Berlynas palaiko nuolatinį kontaktą su sąjungininkais, įskaitant Vašingtoną, ir akcentavo abipusės pagarbos bei atsakomybės dalijimosi principą.

    Diskusija dėl JAV karių buvimo Europoje tęsiasi ne pirmus metus, tačiau dažnėjantys vieši signalai apie galimus pokyčius didina neapibrėžtumą NATO planavime. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie pareiškimai veikia atgrasymo patikimumą ir skatina Europos valstybes spartinti savo gynybos pajėgumų stiprinimą.

    NATO kolektyvinės gynybos pagrindas yra 5 straipsnis, numatantis, kad išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. Būtent todėl bet kokios užuominos apie JAV įsipareigojimų masto peržiūrą Vokietijoje ar kitur Europoje yra atidžiai stebimos tiek sostinėse, tiek Aljanso kariniuose štabuose.

    Pastaruoju metu Trumpo užsienio politikos pareiškimai ne kartą kėlė įtampą su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie paramos ir naštos pasidalijimo klausimus. Tuo pat metu Europoje vis dažniau akcentuojama strateginės autonomijos idėja, įskaitant didesnes investicijas į gynybą ir pramonę, kad žemynas būtų atsparesnis politiniams svyravimams Vašingtone.