Tag: Friedrichas Merzas

  • Merzas apie ES 2028–2034 biudžetą: Costos pasiūlymas – „pirmas žingsnis“, bet suma per didelė

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sukritikavo siūlomą Europos Sąjungos 2028–2034 metų biudžetą: jo teigimu, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos pateiktas projektas yra „pirmas žingsnis“, tačiau bendra numatyta suma vis dar per didelė.

    Šeštadienį paskelbtame pareiškime Merzas padėkojo A. Costai už pragmatišką požiūrį ir įsitraukimą į sudėtingas derybas, bet kartu pabrėžė, kad dabartinis pasiūlymas neatitinka šiandienos finansinių realijų.

    Kanclerio vertinimu, dauguma ES valstybių narių šiuo metu susiduria su poreikiu konsoliduoti viešuosius finansus. Todėl, anot jo, daugiau nei 40 proc. biudžeto augimas sunkiai suderinamas su šia kryptimi ir gali dar labiau išryškinti esamus disproporcijų klausimus.

    Merzas taip pat akcentavo, kad ilgalaikis ES išlaidų planas turi užtikrinti reikšmingą ir stabilų paramos Ukrainai mechanizmą daugeliui metų į priekį, o prie tokios paramos finansavimo, jo žodžiais, turi prisidėti visos 27 Bendrijos valstybės.

    Costos pasiūlymas: mažiau nei pirminis projektas

    A. Costa siūlo, kad naujas ES biudžetas 2028–2034 metams būtų 10 proc. mažesnis, palyginti su pradiniu projektu. Tokia kryptis pateikiama kaip bandymas rasti kompromisą tarp šalių, siekiančių išlaidų mažinimo, ir tų, kurios gina tradicines biudžeto eilutes.

    Pagal šį siūlymą išlaidos žemės ūkiui liktų nepakeistos. Tai signalas valstybėms, kurios ypač jautriai vertina bet kokius galimus apkarpymus žemdirbiams.

    Vis dėlto siūloma apkarpyti regionams skirtas lėšas – mažinimas numatomas 2,4 proc. Tokia priemonė pristatoma kaip kompromisas, atliepiantis vadinamųjų grynųjų mokėtojų (valstybių, į ES biudžetą įnešančių daugiau, nei gauna) lūkesčius.

    Kancleris ragina susitarti iki 2026 metų

    Vokietijos kancleris pareiškime taip pat pabrėžė, kad susitarimą dėl naujojo daugiametės finansinės programos paketo būtų naudinga pasiekti dar 2026 metais. Pasak jo, tai atitinka visų Europos šalių interesą.

    Daugiametis ES biudžetas paprastai lemia ne tik Bendrijos politinių prioritetų kryptį, bet ir konkrečias finansavimo galimybes įvairioms programoms – nuo regioninės plėtros iki sektorių, kuriems skiriamos stabilios ilgalaikės lėšos.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo ES kurti strateginių žaliavų „banką“

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragina Europos Sąjungą kaupti strategines žaliavas ir mineralus, kad Bendrija sumažintų priklausomybę nuo valstybių už ES ribų. Jo teigimu, tokios atsargos būtų būtinos Europos pramonei ir technologijų plėtrai.

    Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP.pl. Merzas Briuselyje vykusioje ekonomikos konferencijoje paragino kurti specialias vertingų žaliavų rezervų atsargas ir pasiūlė jas formuoti „Briuselyje, visos Europos lygiu“.

    Kancleris pabrėžė, kad ES reikia įvairinti tiekimo šaltinius, stiprinti perdirbimą ir skatinti žiedinę ekonomiką. Tokia kryptis, jo manymu, leistų sumažinti pažeidžiamumą dėl tiekimo sutrikimų ar geopolitinių įtampų.

    Pasak F. Merzo, be būtinų atsargų Europos šalys gali susidurti su kliūtimis gaminant baterijas, elektrinius variklius ir modernius puslaidininkius, taip pat vystant kitas technologijas, nuo kurių priklausys valstybių ekonomikos.

    Kokios žaliavos ES laikomos kritinėmis

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad tokie mineralai kaip litis, kobaltas ir nikelis reikalingi ne tik baterijoms, bet ir vėjo turbinoms, saulės elektrinių moduliams, automobilių pramonei bei skaitmeninėms technologijoms.

    Žiniasklaidos pranešimuose taip pat akcentuojama, kad ES yra smarkiai priklausoma nuo Kinijos, kai kalbama apie kai kurias žaliavas ir jų perdirbimą. Tarp svarbių tiekėjų minima ir Turkija.

    Europos Komisijos planai didinti pajėgumus

    Spalį Europos Komisija patvirtino 46 projektų sąrašą, kuriuo siekiama didinti strateginių žaliavų gavybos pajėgumus ES viduje ir įvairinti tiekimo šaltinius. Tokios priemonės laikomos dalimi pastangų stiprinti Europos ekonominį saugumą.

    Tarp patvirtintų iniciatyvų nurodomi ir projektai, siūlomi Lenkijos vario ir kitų metalų gamintojo KGHM. Bendras šių sprendimų tikslas – sumažinti rizikas, kylančias, kai kritinės žaliavos ir jų apdirbimas sutelkti keliuose regionuose už ES ribų.

  • Vokietija susitarė su „Nvidia“ dėl DI: Merzas atskleidė, kokią sumą skirs valstybė

    Vokietija susitarė su „Nvidia“ dėl DI: Merzas atskleidė, kokią sumą skirs valstybė

    DI sandoris Berlyne

    Berlyne vykusiame investicijų forume Vokietijos federalinė vyriausybė susitarė dėl bendradarbiavimo su „Nvidia“ dirbtinio intelekto srityje. Apie sandorį pranešta po viešų „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pareiškimų, kad Vokietija DI lenktynėse atsilieka.

    Žiniasklaidos teigimu, valstybė į projektą ketina investuoti devynženklę sumą eurais. Tai reikštų šimtus milijonų eurų, kuriuos planuojama nukreipti į ekosistemą, apimančią skaičiavimo infrastruktūrą, taikomuosius DI sprendimus ir partnerystes su pramone.

    „Mums skaudu matyti, kaip ekonomiškai stipri šalis atsilieka. Tiesiog imkitės darbo“, – sakė Jensenas Huangas.

    Pažadai iki 2028 metų

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad forume iki 2028 metų gauti įsipareigojimai siekia 800 milijardų eurų. Į susitikimą atvyko apie 200 įmonių vadovų, o pagrindinė žinia buvo aiški: Vokietija siekia greičiau didinti investicijas į strategines technologijas ir pramonės konkurencingumą.

    Politinis signalas sutampa su platesnėmis Europos pastangomis stiprinti technologinį suverenumą, ypač debesijos ir didelio našumo skaičiavimų srityse. Būtent skaičiavimo pajėgumai, energijos prieinamumas ir duomenų reguliavimas šiandien laikomi kritiniais DI ekonomikai.

    „Amazon“ planuoja 16 mlrd. eurų

    Forume taip pat paskelbta, kad „Amazon“ 2027 metais planuoja apie 16 milijardų eurų investicijų Vokietijoje. Dalis šių lėšų turėtų būti skirta „AWS“ duomenų centrų plėtrai, o investicijų kryptis rodo, kad DI ir debesijos paslaugų paklausa Europoje toliau auga.

    „Amazon“ nurodė, kad Vokietijoje jos debesijos padalinyje jau dirba apie 3 000 darbuotojų. Plėtra siejama su didėjančiu įmonių poreikiu apdoroti duomenis regione, laikytis ES reguliavimo ir turėti pakankamai skaičiavimo resursų DI modeliams.

    Duomenys tampa ekonomikos kuru

    „Nvidia“ pabrėžia, kad duomenys turėtų būti vertinami kaip nacionalinis išteklius, kurį svarbu panaudoti vietoje kuriant kompetencijas ir produktyvumą. Skelbiama, kad projekte gali dalyvauti apie keliolika Vokietijos bendrovių, tarp jų „Siemens“, „Audi“ ir Freiburge įsikūrusi DI startuolė „Black Forest Labs“.

    Friedrichas Merzas ragino įmones atverti pramonės duomenis dirbtiniam intelektui, kad būtų galima išlaikyti konkurencingumą, ypač automobilių ir gamybos sektoriuose. Praktikoje tai reikštų didesnį dėmesį saugioms duomenų erdvėms, standartizacijai ir aiškioms taisyklėms, kas ir kaip gali naudoti jautrią pramoninę informaciją.

    „Vokiečiai laikomi darbštūs, anksti eina miegoti ir keliasi prieš saulėtekį. Kai susitariame dėl terminų, jų laikomės“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Tuo pat metu Vokietijos ekonominės perspektyvos, vertinant tarptautines prognozes, pastaruoju metu kiek pagerėjo. Ar didžiųjų technologijų bendrovių investicijos taps tvariu augimo varikliu, priklausys nuo to, kaip greitai šalis sugebės išplėsti infrastruktūrą, užtikrinti energijos tiekimą ir parengti DI talentų rinką.

  • „Nvidia“ vadovas kirto Vokietijai: DI lenktynėse atsiliekate – ruošiamas šimtamilijoninis paktas

    „Nvidia“ vadovas kirto Vokietijai: DI lenktynėse atsiliekate – ruošiamas šimtamilijoninis paktas

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas įspėjo, kad Vokietija DI lenktynėse ima atsilikti, nors turi ir talentų, ir pramoninį potencialą. Jo teigimu, Europoje pažangą dažnai stabdo pernelyg ilgas svarstymas, o sprendimų priėmėjai turėtų greičiau pereiti nuo analizės prie praktinio diegimo.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Vokietijos valdžia siekia stiprinti technologinį konkurencingumą ir pritraukti daugiau aukštos pridėtinės vertės investicijų. Viena pagrindinių krypčių – didinti skaičiavimo pajėgumus ir pagreitinti DI produktų integraciją į tradicines pramonės šakas.

    Planuojamas bendras DI paktas

    Investicijų renginyje Berlyne kancleris Friedrichas Merzas ir Jensenas Huangas ketina pristatyti bendrą DI paktą. Iniciatyvos tikslas – paspartinti DI sprendimų taikymą Vokietijos pramonėje ir sutelkti ekosistemą nuo tyrimų iki praktinių projektų gamyboje.

    Skelbiama, kad Vokietijos vyriausybė ruošiama įsipareigoti skirti šimtus milijonų eurų. Tokios apimties viešasis finansavimas signalizuoja siekį mažinti atsilikimą nuo JAV ir Azijos, kur DI diegimas, ypač didelio masto kompiuterijos srityje, vyksta sparčiau.

    Kas dalyvaus ir kam bus skirti pinigai

    Prie iniciatyvos turėtų prisidėti startuolis Black Forest Labs ir apie 10 įsitvirtinusių Vokietijos bendrovių, tarp jų „Siemens“ ir „Audi“. Tai reiškia, kad dėmesys nukreipiamas ne vien į laboratorinius prototipus, bet ir į realius pramoninius naudojimo atvejus, kur svarbiausi yra patikimumas, sauga ir našumas.

    Didžioji dalis lėšų, kaip nurodoma, būtų skirta kompiuterijos pajėgumams įsigyti Deutsche Telekom Industrial AI Cloud infrastruktūroje, kur naudojama naujausia „Nvidia“ „Blackwell“ karta. Tokia kryptis atspindi pasaulinę tendenciją: pažangiam DI vis labiau trūksta ne idėjų, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energijos infrastruktūros.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai ir Europai

    Partnerystė remiasi Sovereign Open Source Foundation Models iniciatyva, siekiančia kurti galingus atvirojo kodo DI modelius. Europoje vis garsiau kalbama apie skaitmeninį suverenitetą, ypač kai DI tampa kritine technologija ekonomikai, gynybai ir viešajam sektoriui.

    Berlyne vykstančiose diskusijose taip pat numatyta aptarti platesnius investicijų klausimus, susijusius su DI, energetika ir infrastruktūra. Vokietija tikisi, kad šis paketas padidins šalies patrauklumą inovacijoms ir padės išlaikyti konkurenciją globalioje technologijų rinkoje.

    „Vokietija turi talentų ir pramonės pagrindą, tačiau delsti – pavojinga: DI reikia diegti greičiau“, – sakė Jensenas Huangas.

  • Macronas ir Merzas gali atrakinti 2 trln. eurų ES biudžeto susitarimą, bet spaudimas namuose kausto

    Macronas ir Merzas gali atrakinti 2 trln. eurų ES biudžeto susitarimą, bet spaudimas namuose kausto

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Briuselyje laikomi dviem politikais, galinčiais pastūmėti į priekį derybas dėl kito septynerių metų Europos Sąjungos biudžeto. Vis dėlto abiejų lyderių manevro laisvę riboja vidaus politika ir augantis spaudimas namuose.

    ES daugiametė finansinė programa yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį finansuojamos bendros bloko prioritetinės sritys: nuo žemės ūkio ir regioninės sanglaudos iki mokslinių tyrimų, gynybos, sienų apsaugos ir kibernetinio saugumo. Bendra būsimo laikotarpio suma, apie kurią kalbama derybose, siekia maždaug 2 trilijonus eurų, todėl susitarimas taps vienu svarbiausių Europos politinių sprendimų artimiausiais mėnesiais.

    Pastaruoju metu ryškėja konfliktas tarp valstybių, pasisakančių už mažesnį biudžetą, ir šalių, kurios priešinasi karpymams. Vienoje pusėje yra Vokietijos vadovaujama grupė, akcentuojanti taupymą ir atsargų požiūrį į bendras išlaidas, kitoje pusėje – Prancūzija ir kitos valstybės, siekiančios išlaikyti ambicingą finansavimą naujiems iššūkiams.

    Europos Parlamente biudžeto derybas bendrai kuruojantis Siegfriedas Mureșanas įspėja, kad užsitęsusios diskusijos tarp ES sostinių kelia riziką visam procesui. Jo teigimu, kuo greičiau biudžetas bus patvirtintas, tuo greičiau ES galės įgyvendinti priemones konkurencingumui didinti, saugumui stiprinti ir paramai ūkininkams bei mokslui užtikrinti.

    „Vėlavimai ir užsitęsusios nesutarimų linijos Taryboje kelia nerimą. ES biudžetas gali būti sukurtas tik per kompromisą“, – sakė Siegfriedas Mureșanas.

    Nors galutiniam susitarimui reikės visų valstybių pritarimo, Briuselyje plačiai manoma, kad Prancūzijos ir Vokietijos pozicijų suartinimas būtų esminis lūžio taškas. Diplomatai pabrėžia, kad prie sprendimo taip pat svarbios Italijos ir Lenkijos lyderystės, tačiau startas dažniausiai prasideda nuo Paryžiaus ir Berlyno.

    Problema ta, kad abu lyderiai šiuo metu yra politiškai pažeidžiami. Macronui artėjant prie kadencijos pabaigos, bet kokios didesnės nuolaidos, ypač jei jos būtų siejamos su biudžeto karpymais, gali tapti lengvu taikiniu artėjančios prezidento kampanijos kontekste.

    Prancūzijos vidaus diskusijose reguliariai keliama mintis, kad šalis už savo įnašą į ES biudžetą neva gauna per mažai, todėl Paryžiui sudėtinga viešai pristatyti sprendimus, kurie galėtų atrodyti kaip nusileidimas taupymo stovyklai. Papildomą spaudimą Macronui kelia ir opozicinės politinės jėgos, pasirengusios bet kokį kompromisą pateikti kaip Prancūzijos interesų išdavimą.

    Merzo padėtis Berlyne taip pat komplikuota: po nesėkmių regioniniuose rinkimuose kancleriui tenka skaičiuoti kiekvieną žingsnį, kad oponentai jo neapkaltintų „siunčiant mokesčių mokėtojų pinigus į Briuselį“. Vokietijos pozicija dažnai formuluojama taip, kad geriau jokio susitarimo, nei toks, kuris reikšmingai didintų bendrą biudžeto apimtį.

    Vis dėlto užkulisiuose teigiama, kad Paryžiaus ir Berlyno požiūriai nėra visiškai nesuderinami. Prancūzija linkusi pabrėžti, kad diskusija turėtų suktis ne vien apie karpymus, bet ir apie papildomus pajamų šaltinius ES lygiu, vadinamuosius nuosavus išteklius, pavyzdžiui, tam tikrus sektorių mokesčius.

    Vokietija tokią kryptį svarstyti sutinka, tačiau yra skeptiškesnė dėl to, kiek realiai nauji nuosavi ištekliai galėtų sugeneruoti lėšų. Tai reiškia, kad derybos gali įstrigti tarp dviejų logikų: vieni sieks didesnio finansavimo per naujas pajamas, kiti primins, kad reikės aiškaus ir patikimo lėšų šaltinio, o ne tik politinių pažadų.

    Papildomą įtampą kelia tai, kad ES biudžeto derybos vyksta tuo metu, kai valstybės narės vienu metu spaudžiamos didinti išlaidas gynybai, investuoti į pramonės konkurencingumą ir tuo pat metu amortizuoti ekonominius sukrėtimus. Dėl to net nedideli biudžeto pokyčiai tampa politiškai jautrūs, o kompromisas reikalauja ne tik skaičių, bet ir aiškaus susitarimo, kokias prioritetines sritis Europa finansuos pirmiausia.

    Nors Briuselio susitikimai gali suteikti progą dvišalėms Macrono ir Merzo konsultacijoms, greito proveržio lūkesčiai išlieka santūrūs. ES sostinėse vyrauja nuostata, kad galutinis sprendimas greičiausiai vis tiek remsis Prancūzijos ir Vokietijos kompromisu, tačiau tam prireiks laiko ir politinės drąsos, kurios šiuo metu abiem lyderiams stinga.

  • Vokietija ir Italija siūlo ES avarinį stabdį: valstybės galėtų sustabdyti per daug slegiančius įstatymus

    Vokietija ir Italija siūlo ES avarinį stabdį: valstybės galėtų sustabdyti per daug slegiančius įstatymus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveras ragina suteikti ES sostinėms daugiau galios stabdyti naujus Briuselio teisės aktus. Laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa jie siūlo vadinamąjį avarinį stabdį, jei nauji reikalavimai, valstybių vertinimu, tampa per didele našta valdžiai ir verslui.

    Politikų argumentas aiškus: ES konkurencingumas silpsta, o biurokratinės procedūros ir reguliavimo kaina ypač smarkiai smogia smulkiajam ir vidutiniam verslui. Laiške pabrėžiama, kad tikslas turėtų būti užkirsti kelią nereikalingoms reguliavimo išlaidoms, kurios ilgainiui gali lemti gamybos pajėgumų mažėjimą ir investicijų traukimąsi iš Europos.

    Kas yra avarinis stabdis?

    Avarinio stabdžio idėja reikštų mechanizmą, leidžiantį valstybėms narėms įsikišti ir laikinai sustabdyti naujų ES teisės aktų priėmimą ar taikymą, jei šie, jų nuomone, neproporcingai apsunkina ekonomiką. Tokia priemonė būtų skirta ne vien pavienėms išimtims, o sisteminiam filtro principui, kai politinis signalas iš sostinių galėtų pristabdyti procesą Briuselyje.

    Šis siūlymas siejamas su platesne kryptimi supaprastinti reguliavimą ir mažinti administracinę naštą, apie kurią pastaraisiais metais vis dažniau kalba tiek pramonė, tiek politikai. Praktikoje tai reikštų daugiau politinio svorio nacionaliniam vertinimui, kad teisėkūros tempas nepralenktų valstybių gebėjimo įgyvendinti pokyčius.

    Supaprastinimas, leidimai ir laikinas pristabdymas

    Be avarinio stabdžio, lyderiai ragina ženkliai pagreitinti planavimo ir leidimų išdavimo procedūras. Jų vertinimu, ilgi derinimai stabdo investicinius projektus, didina kaštus ir mažina ES patrauklumą pramonei, ypač sektoriams, kuriems svarbus greitas pajėgumų plėtimas.

    Laiške taip pat keliama idėja tam tikrose reguliavimo srityse numatyti galimybę laikinai sustabdyti reikalavimų taikymą konkrečiam laikotarpiui, taikant prioriteto taisyklę. Tai būtų politinis bandymas suteikti ekonomikai daugiau kvėpavimo, kai įmonės susiduria su kelių reformų našta vienu metu.

    Kontekstas prieš ES lyderių susitikimą

    Raginimas pasirodė prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje, kuriame lyderiai ketina aptarti ilgalaikį ES biudžetą, energijos kainas ir paramą Ukrainai. Konkurencingumo klausimas tapo vienu iš centrinių ES darbotvarkėje, ypač matant pramonės aktyvumo svyravimus ir investicijų konkurenciją su kitais regionais.

    Toliau lieka atviras esminis klausimas, kaip toks avarinis stabdis derėtų su įprasta ES teisėkūros tvarka ir institucijų pusiausvyra. Vis dėlto pats siūlymas rodo didėjantį spaudimą Komisijai ieškoti greitesnių ir verslui paprastesnių sprendimų, kad bendrosios rinkos taisyklės padėtų augti, o ne taptų papildomu barjeru.

  • Vokietija mažina elektros mokestį iki ES minimumo: ko tikėtis sąskaitose ir verslui?

    Sprendimas apima visus vartotojus

    Vokietijos vyriausybė paskelbė mažinanti elektros energijos mokesčio tarifą visiems klientams iki mažiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės. Tikimasi, kad sprendimas prisidės prie mažesnio kainų spaudimo ir pagerins ekonomikos konkurencingumą.

    Apie planą po valdančiosios CDU vadovybės susitikimo pranešė kancleris Friedrichas Merzas. Jo teigimu, tai turėtų būti ne vienkartinė lengvata, o ilgalaikė priemonė, kuri aiškiau įtvirtintų valdžios pažadus mažinti energijos kaštus.

    Kiek mažės mokestis

    Vokietijoje elektros energijos mokestis buvo įvestas 1999 metais kaip platesnės aplinkosauginės politikos dalis. Iki šiol jis buvo pridedamas prie galutinės sąskaitos ir darė tiesioginę įtaką tiek namų ūkių, tiek įmonių išlaidoms.

    Dabar skelbiama, kad galiojantis tarifas bus sumažintas iki mažiausio ES leidžiamo lygio. Vyriausybės komunikacijoje pabrėžiama, kad taip Vokietija priartės prie režimo, kurį jau taiko dalis energijai imlių pramonės sektorių, turinčių specialias sąlygas.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar

    Anksčiau panašus sprendimas buvo planuotas įgyvendinti 2025 metais, tačiau tam sutrukdė federalinio biudžeto deficitas. Pastaruoju metu, pasak kanclerio, ekonominės augimo prognozės pagerėjo, todėl atsirado daugiau erdvės finansuoti mažesnes įplaukas iš šio mokesčio.

    Kancleris taip pat akcentavo politinį aspektą, kad po pernai priimtų sprendimų buvo susiformavęs visuomenės ir verslo nepasitikėjimas dėl ankstesnių deklaracijų. Vyriausybė tikisi, kad mokesčio mažinimas padės atkurti patikimumą ir sumažins įtampą dėl energijos kainų.

    „Mūsų tikslas yra ne tik suteikti lengvatų, bet ir užpildyti patikimumo spragą, kuri atsirado po praėjusių metų sprendimo“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    Praktinis poveikis vartotojams priklausys nuo tiekėjų kainodaros, suvartojimo ir kitų sąskaitos dedamųjų, tačiau mažesnis mokestis turėtų mažinti bendrą galutinę kainą. Verslui tai gali reikšti mažesnius veiklos kaštus, o kai kuriems sektoriams ir didesnes galimybes konkuruoti tarptautinėse rinkose.

  • ARX Robotics ir Roboneers stiprina partnerystę: Ukrainai žada spartesnę antžeminių dronų gamybą

    ARX Robotics ir Roboneers stiprina partnerystę: Ukrainai žada spartesnę antžeminių dronų gamybą

    Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „ARX Robotics“ susitarė dėl intensyvesnio bendradarbiavimo su Ukrainos įmone „Roboneers“. Partnerystės tikslas – paspartinti bepilotes antžemines sistemas, dar vadinamas antžeminiais dronais, skirtas Ukrainos kariuomenės poreikiams.

    Šalys susitarimą pasirašė Kyjive, dalyvaujant Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Toks politinis kontekstas rodo, kad projektas vertinamas kaip strategiškai svarbus tiek Ukrainai, tiek Europos gynybos pramonei.

    Kas numatyta partnerystėje?

    Įmonės planuoja glaudžiau integruoti savo kuriamas platformas ir komponentus, taip pat vykdyti bendrus kūrimo darbus. Praktikoje tai reiškia suderinamų sprendimų kūrimą, greitesnį programinės įrangos atnaujinimų diegimą ir trumpesnį kelią nuo fronto poreikio iki techninio patobulinimo.

    „ARX Robotics“ ir „Roboneers“ jau tiekia antžeminius dronus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, todėl partnerystė remiasi ankstesne patirtimi. Abi pusės pabrėžia, kad šiuolaikiniame mūšio lauke, kuriame veiksmus dažnai galima greitai aptikti, pranašumą suteikia lanksčiai atnaujinami, programiškai valdomi sprendimai.

    Bendra gamyba Ukrainoje ir Vokietijoje

    2026 metų birželį įmonės sutarė steigti bendrą gamybos įmonę „ARX Industries“. Ji orientuota į serijinę Rys Pro tipo bepilotes antžemines platformas gamybą Ukrainoje ir Vokietijoje, siekiant didesnio masto ir stabilesnių tiekimo grandinių.

    „Kartu su Roboneers galime dideliu mastu tiekti Ukrainos pajėgoms tvirtą, bet išmanią antžeminių dronų flotilę ir kartu užtikrinti, kad pamokos iš mūšio lauko atsispindėtų kitų Vakarų kariuomenių sausumos sistemų kūrime“, – sakė „ARX Robotics“ vadovas Marc Wietfeld.

    Kodėl antžeminiai dronai tampa kritiški?

    Ukrainos vyriausybė 2026 metais antžeminių bepilotių sistemų poreikį vertina 50 000 vienetų. Toks skaičius atspindi augantį šių platformų vaidmenį logistikoje, žvalgyboje, sužeistųjų evakuacijoje ir užduotyse, kuriose rizika kariams yra didžiausia.

    „ARX Robotics“ teigia, kad su savo Gereon antžeminiu dronu jau valdo didžiausią Ukrainoje naudojamą Vakarų gamybos antžeminių dronų parką. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad bendradarbiavimas su dideliais Vokietijos pramonės partneriais, tokiais kaip Deutz, padėjo demonstruoti gamybos mastelio didinimo galimybes per trumpą laiką.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Kijive paskelbė paramą Ukrainai: dronai, tolimoji ginkluotė

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį Kijive pranešė apie naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų. Pasak jo, sprendimas apima kelias kryptis – nuo dronų gamybos finansavimo iki tolimojo nuotolio ginkluotės ir palydovinės įrangos.

    Paramą kancleris pristatė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Merzas akcentavo, kad dalis lėšų bus skirta bendriems projektams, kurie leistų greičiau perkelti technologinius sprendimus į serijinę gamybą ir taip sustiprinti Ukrainos oro gynybą.

    „Šias lėšas skiriame bendrai dronų gamybai, kad būtų galima efektyviau kovoti su reaktyviniais dronais. Pastarosiomis savaitėmis šioje srityje pasiektas reikšmingas technologinis proveržis, todėl dabar greitai pradedame serijinę gamybą“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kanclerio teigimu, Vokietija taip pat ketina perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų, kovinių dronų ir palydovinės įrangos. Šie pajėgumai, kaip pabrėžiama, turi padėti tiksliau aptikti ir naikinti Rusijos paleidimo įrenginius, taip sumažinant smūgių Ukrainos teritorijai intensyvumą.

    Atskirai Merzas pranešė, kad iki žiemos Vokietija suteiks paramą Ukrainos energetikos sektoriui, kurios vertė sieks apie 350 mln. eurų. Lėšos būtų nukreiptos generatoriams, transformatorių pastotėms ir remonto komplektams, reikalingiems atkurti apgadintą infrastruktūrą, kuri ypač pažeidžiama šaltuoju metų laiku.

    Vokietijos kancleris taip pat nurodė, kad Vokietija kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste planuoja žiemą Berlyne surengti vadinamosios norinčiųjų koalicijos susitikimą. Tokie formatai pastaraisiais metais naudojami koordinuoti praktinę paramą Ukrainai, derinti tiekimo prioritetus ir suderinti tolesnius sprendimus dėl saugumo.

    Savo ruožtu Volodymyras Zelenskis teigė, kad antroje spalio pusėje tikimasi rezultatų iš darbų, susijusių su reaktyvinių dronų neutralizavimu mažomis raketomis. Pasak jo, tai būtų vienas iš atsakų į pastaruoju metu išaugusį sudėtingesnių oro taikinių keliamą grėsmę.

  • Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Netikėtas kanclerio vizitas

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį specialiu traukiniu atvyko į Kyjivą, apie kelionę iš anksto viešai nepranešus. Kartu vyko ekonomikos ministrė Katherina Reiche ir maždaug dešimt Vokietijos gynybos bei energetikos sektorių įmonių atstovų.

    Vizito tikslas – sustiprinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kuri tęsia gynybą nuo Rusijos plataus masto invazijos. Derybose Kyjive daug dėmesio skiriama ir energetikos infrastruktūros apsaugai, ypač artėjant dar vienai karo žiemai.

    Dronai, ginklų gamyba ir energetika

    Vokietijos vyriausybės šaltiniai nurodo, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos kariuomenei numatoma perduoti tūkstančius perėmėjų dronų. Tokios sistemos orientuotos į grėsmę, kurią kelia dideliu greičiu skrendantys reaktyviniai dronai, kuriuos perimti sudėtingiau.

    Taip pat ketinama plėsti bendrą Vokietijos ir Ukrainos toliašaudės ginkluotės gamybą. Šiam tikslui planuojama skirti apie 1 milijardą eurų iš jau patvirtintų biudžeto lėšų.

    Atskirai numatyta dar 350 milijonų eurų parama Ukrainos energetikos objektų remontui ir atstatymui po atakų. Pastaraisiais metais energetikos infrastruktūra tapo vienu svarbiausių Rusijos smūgių taikinių, o sistemingas tinklų alinimas didina rizikas žiemą.

    Žinutė Putinui ir įtempta padėtis

    Kyjive kanclerį pasitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o pokalbiuose laukiama sprendimų ne tik dėl ginkluotės, bet ir dėl energijos tiekimo bei pramoninio bendradarbiavimo. Vizitas vyko įtemptomis saugumo sąlygomis, Rusijai viešai perspėjus užsieniečius dėl galimų smūgių.

    Miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad rytą rusų dronai pataikė į kelio atkarpą ant šiaurinio tilto per Dniprą. Tokie incidentai parodo, kad net ir aukšto lygio vizitai Kyjive vyksta nuolatinės oro pavojaus grėsmės fone.

    „Pone Putinai, sustabdykite šį beprasmišką karą. Mes pasirengę kalbėtis ir ieškoti, kaip jį užbaigti, tačiau barbariškos atakos prieš civilius turi liautis“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kancleris pabrėžė, kad Rusija esą supranta tik jėgos kalbą, todėl spaudimas ir parama Ukrainai turi būti didinama. Jo teigimu, artimiausios savaitės Ukrainai bus ypač svarbios, nes šalies miestai ir infrastruktūra patiria nuolatinį apšaudymą.

    Vidaus politika: reitingų signalai

    Lygiagrečiai su vizitu Kyjive Vokietijoje aptariami ir naujausių apklausų rezultatai, rodantys augantį politinį spaudimą kancleriui. INSA sekmadienio tendencijoje CDU ir CSU aljansas smuko iki 18 proc., o AfD pakilo iki 30 proc., didindama atotrūkį iki 12 procentinių punktų.

    Apklausoje SPD ir Žalieji surinko po 14 proc., Kairiųjų partija – 10 proc., o FDP ir BSW liko ties 4 proc. riba, žemiau penkių procentų patekimo į parlamentą slenksčio.

    Duomenys taip pat rodo prastą vertinimą vyriausybei ir kancleriui: atskirame matavime patenkinti Merzo darbu buvo 15 proc., o nepatenkinti – 79 proc. Ši dinamika stiprina diskusijas, kiek ilgai Vokietijos visuomenė palaikys didelės apimties paramą Ukrainai.

    Kita apklausa, viešojo transliuotojo ARD Deutschlandtrend, anksčiau fiksavo augantį skepticizmą, ypač rytinėje Vokietijos dalyje, kur dažniau manoma, kad parama Ukrainai nuėjo per toli. Vis dėlto federalinė valdžia signalizuoja, kad karinė pagalba bus vis labiau siejama su bendra gynybos pramonės plėtra ir gamyba Ukrainoje.