Mokslininkai sukūrė eksperimentinę kramtomąją gumą su pupelių baltymu, kuri laboratoriniais bandymais „sugaudė“ žmogaus papilomos viruso (ŽPV) daleles seilių mėginiuose. Tyrėjai skelbia, kad viruso signalas po poveikio sumažėjo daugelyje tirtų mėginių.
Kaip rašoma portale „ZME Science“, bandymai atlikti su seilių ir burnos skalavimo mėginiais, surinktais iš galvos ir kaklo vėžiu sergančių pacientų. Iš viso ŽPV eksperimentuose naudoti 44 pacientų mėginiai.
ŽPV yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje: dauguma užsikrėtimų praeina savaime, tačiau dalis gali išlikti ilgai. Kai kurios ŽPV atmainos siejamos su vėžiniais susirgimais, įskaitant navikus burnos ir gerklės srityje.
Tyrėjų idėja – pabandyti surišti viruso daleles burnoje dar prieš joms užkrečiant daugiau ląstelių ar potencialiai perduodant infekciją kitam žmogui. Vis dėlto tai kol kas – laboratorinis darbas, o ne patvirtintas prevencijos ar gydymo būdas.
Pupelių baltymas, „surišantis“ virusą
Tyrėjų komanda, vadovaujama Pensilvanijos universiteto Odontologijos medicinos mokyklos profesoriaus Henry Daniello, rėmėsi augalu, vadinamu lablab pupelėmis (dar žinomomis kaip hiacintinės pupelės). Šiame augale yra antivirusinis baltymas FRIL, galintis jungtis prie virusų paviršiuje esančių cukrų.
Mokslininkai FRIL baltymą įmaišė į eksperimentinę kramtomąją gumą ir gautus ekstraktus maišė su ŽPV turinčiais seilių bei burnos skalavimo mėginiais. Po to atskyrė susidariusius „gumuliukus“ ir matavo, kiek viruso liko skystyje.
Skelbiama, kad viruso dalelės agregavosi 13 iš 14 seilių mėginių. Keliuose mėginiuose aptinkamo ŽPV kiekis sumažėjo daugiau nei 85 proc., o ŽPV teigiamuose burnos skalavimo mėginiuose nurodomas maždaug 80 proc. sumažėjimas.
Tyrėjai pabrėžia, kad kramtomoji guma pasirinkta dėl galimybės veikliąją medžiagą pristatyti lokaliai – ten, kur infekcija aptinkama, o ne paskleisti per visą organizmą, kaip dažnai būna vartojant tabletes.
Bandymuose taikytas ir antibakterinis derinys
Be ŽPV, mokslininkai nagrinėjo ir bakterijas, kurios kai kuriuose tyrimuose buvo siejamos su prastesnėmis galvos ir kaklo vėžio pacientų išeitimis: Porphyromonas gingivalis ir Fusobacterium nucleatum. Jų vaidmuo vėžyje nėra iki galo aiškus, tačiau minima galima įtaka uždegimui ir organizmo gynybinėms reakcijoms.
Tyrėjai pupelių ekstraktą derino su antimikrobiniu peptidu protegrinu-1, kuris gali pažeisti bakterijų membranas. Skelbiama, kad po vienos valandos gydymo laboratoriniuose pacientų mėginiuose abiejų minėtų bakterijų sumažėjo daugiau nei 99 proc.
Taip pat pažymima, kad dalis įprastų burnos mikrobiomos gyventojų, pavyzdžiui, kai kurie streptokokai, galėjo būti atsparesni. Tai kelia prielaidą, kad ateityje galbūt būtų įmanoma tiksliau veikti kenksmingas rūšis, tačiau šiai minčiai patvirtinti reikėtų išsamesnių tyrimų.
Ką tai reiškia praktiškai ir ko dar trūksta?
Nors rezultatai atrodo viltingi, jie dar neatsako į svarbiausius klausimus: ar tokia guma realiomis sąlygomis gali sumažinti užsikrėtimo riziką, sustabdyti perdavimą ar daryti įtaką ligos eigai. Tyrime buvo vertinamas viruso dalelių „surišimas“ mėginyje, o ne infekcijos sustabdymas gyvame organizme.
Neaišku ir kiek laiko poveikis išliktų burnoje: ar tai būtų valanda, ar ilgiau, ir ar po poveikio pabaigos virusai ar bakterijos greitai negrįžtų. Kitas atviras klausimas – ar dažnas naudojimas nepakeistų subtilios burnos mikrobiomos pusiausvyros.
Tyrėjai pabrėžia, kad ŽPV vakcinacija išlieka patvirtinta priemonė, mažinanti vėžį sukeliančių ŽPV tipų riziką. Eksperimentinė guma, net jei ateityje pasiteisintų, nepakeistų nei vakcinacijos, nei patikrų, nei įprastinių gydymo metodų.
Vis dėlto H. Daniellas yra minėjęs planus atlikti keturių savaičių klinikinį tyrimą, kuriame dalyviai gumą kramtytų tris kartus per dieną, jei būtų gautas reguliuotojų pritarimas. Tyrimas publikuotas žurnale „Scientific Reports“.