Įspūdingas žiedas ir netikėta nauda
Imperatoriškoji margutė, dar vadinama karūna (Fritillaria imperialis), yra svogūninis augalas, pavasarį išaugantis iki maždaug 80–120 cm. Balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje ji suformuoja varpelio formos žiedus, o virš jų iškelia lapų kuokštą, todėl gėlyne atrodo ypač dekoratyviai.
Dažniausiai auginamos geltonai, oranžiniai arba oranžiniai raudonai žydinčios veislės. Dėl aukščio ir ryškios spalvos imperatoriškoji margutė tinka kaip akcentinis augalas, ypač prie tulpių, narcizų ar ankstyvų daugiamečių gėlių.
Kodėl ją sieja su nornicomis
Šio augalo svogūnai ir žalioji masė skleidžia stiprų, daliai žmonių žemišką kvapą. Sodininkystės literatūroje dažnai pabrėžiama, kad kai kuriuos smulkius žinduolius toks kvapas gali erzinti, todėl jie vengia teritorijų, kur šie svogūnai pasodinti tankiau.
Vis dėlto tai nėra garantuotas būdas apsaugoti sklypą nuo nornicų ar kitų urvinių gyvūnų. Praktikoje geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones, o augalai veikia labiau kaip papildomas, o ne vienintelis sprendimas.
Kada ir kaip sodinti rudenį
Imperatoriškosios margutės svogūnai paprastai sodinami rudenį, kad spėtų įsišaknyti iki šalčių ir pavasarį gausiai žydėtų. Tinkamiausias laikotarpis dažniausiai yra nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos, o vėluoti nerekomenduojama.
Vieta turėtų būti saulėta arba lengvai pritemdyta, su puria ir vandeniui laidžia dirva. Jei dirva sunki, verta ją pagerinti kompostu ir smėliu, nes užmirkimas svogūnams yra viena didžiausių rizikų.
Svogūnai sodinami maždaug trijų svogūno aukščių gyliu, o tarp augalų paliekami didesni tarpai, nes suaugę kerai būna stambūs. Kad svogūno įdubime nesikauptų vanduo ir jis nepradėtų pūti, praktikoje dažnai rekomenduojama jį paguldyti nežymiu kampu.
Pasodinus žemė lengvai suspaudžiama ir palaistoma, o prieš stipresnius šalčius galima užberti lengvą mulčio sluoksnį iš sausų lapų ar pušų žievės. Anksti pavasarį mulčią verta praretinti, kad dirva greičiau sušiltų.
Į ką atkreipti dėmesį perkant svogūnus
Imperatoriškosios margutės svogūnai neturi tokių apsauginių lukštų kaip, pavyzdžiui, tulpių, todėl greičiau džiūsta ir yra jautresni pažeidimams. Dėl to juos geriausia sodinti kuo greičiau po įsigijimo, nepaliekant ilgam sandėliavimui.
Renkantis svarbu, kad svogūnai būtų tvirti, be pelėsio, minkštų vietų ar puvinio kvapo. Jei sklype dažnai pasitaiko graužikų žalos, verta sodinti kelis svogūnus grupėmis ir stebėti efektą konkrečiomis jūsų sodo sąlygomis.