Tag: Frontas

  • Rusijos kariuomenės puolimas: ką žinoma apie situaciją fronte

    Не маєте акаунта? Зареєструватися

    Перед продовженням перевірте електронну пошту — ми надіслали вам лист із посиланням для підтвердження.

  • Zelenskis siūlo įšaldyti fronto liniją: kodėl paliaubų deryboms būtinos saugumo garantijos

    Zelenskis siūlo įšaldyti fronto liniją: kodėl paliaubų deryboms būtinos saugumo garantijos

    Įšaldyta linija kaip pradžia

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad realistiškiausias kelias į paliaubas su Rusija šiuo metu būtų kovų stabdymas ties esama fronto linija. Pasak jo, toks sprendimas galėtų atverti duris deryboms dėl paliaubų formato ir vėlesnių politinių susitarimų.

    Zelenskio žinutė išsakyta JAV televizijai, akcentuojant, kad kalbama apie laikiną kovinių veiksmų sustabdymą, o ne konflikto užbaigimą „bet kokia kaina“. Ukrainos pusė pabrėžia, kad bet koks „įšaldymas“ neturi tapti priedanga okupacijai įtvirtinti.

    „Dabar turime įšaldyti, ir manau, kad tai yra realus būdas užbaigti šį karą. Mes tai vadiname paliaubomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kyjivas: sprendimai be Ukrainos neįmanomi

    Ukrainos vadovas kartoja, kad Kyjivas yra pasirengęs derėtis įvairiais formatais ir dėl įvairių temų, tačiau principas išlieka tas pats: Ukraina privalo dalyvauti priimant sprendimus. Tai reiškia, kad jokie susitarimai, kurie apibrėžtų Ukrainos ateitį, negali būti derinami apeinant Ukrainos pusę.

    Ši pozicija ypač svarbi augant diplomatiniam aktyvumui ir atskiriems kontaktams su Maskva. Zelenskis viešai įvardija riziką, kad derybos „apie Ukrainą be Ukrainos“ būtų ne tik politiškai nepriimtinos, bet ir praktiškai neveiksnios įgyvendinant bet kokį paliaubų režimą.

    „Prašau, nekalbėkite apie mus be mūsų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Saugumo garantijos – esminė sąlyga

    Anot Zelenskio, paliaubos galėtų būti tvarios tik tuo atveju, jei kartu būtų sutartos aiškios saugumo garantijos iš Jungtinių Valstijų ir Europos sąjungininkų. Ukrainos argumentas paprastas: vien formalus ugnies nutraukimas be atgrasymo priemonių leistų Rusijai persigrupuoti ir vėliau atnaujinti agresiją.

    Kyjivas siekia tokio įsipareigojimų paketo, kuris mažintų naujo puolimo tikimybę ir leistų stabilizuoti padėtį tiek fronte, tiek užnugaryje. Praktikoje tai gali apimti ilgalaikę karinės paramos programą, oro gynybos stiprinimą, žvalgybinės informacijos apsikeitimą ir politinius įsipareigojimus, kurie būtų aiškiai apibrėžti.

    „Mums reikia garantijų, kad okupacija negrįš, agresija negrįš ir žudynės negrįš“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Įtampa dėl palydovinio ryšio

    Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas viešai kėlė klausimą dėl „SpaceX“ valdomų palydovinio ryšio paslaugų apribojimų. Ukrainos kariuomenė fronte priklauso nuo karinės ryšio sistemos „Starshield“, o taip pat naudoja ir civilinį tinklą „Starlink“.

    Zelenskis teigė, kad paslaugos išlieka ribotos, tačiau po pokalbių su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio tikisi sprendimų, kurie leistų atkurti pilnavertį ryšio pajėgumą. Tuo pat metu žiniasklaidoje skelbta, kad sprendimai dėl ribojimų galėjo būti priimti aukščiausiu lygmeniu „SpaceX“ viduje.

    Ryšio patikimumas Ukrainai yra kritinis veiksnys: palydovinės sistemos naudojamos dronų operacijoms, artilerijos koregavimui, dalinių koordinacijai ir logistikai. Bet kokie trikdžiai tiesiogiai veikia pajėgų efektyvumą ir gali didinti nuostolių riziką.

  • Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželį Ukrainos karo fronto linija iš esmės išliko beveik nepakitusi, o Rusijos pajėgų judėjimas toliau lėtėjo. Tai rodo AFP atlikta analizė, paremta Institute for the Study of War (ISW) geografinės žvalgybos komandos vertinimais ir viešai prieinamais fronto pokyčių duomenimis.

    ISW skaičiavimais, birželį Rusija grynuoju rezultatu užėmė apie 30 kvadratinių kilometrų, daugiausia šiaurės rytuose, Charkivo srityje. Tačiau dalis šio „prieaugio“ siejama ne su naujomis atakomis, o su ankstesnių įsiveržimų perklasifikavimu, kai atsirado daugiau patvirtinančių įrodymų.

    Tuo pat metu Ukraina, remiantis tais pačiais vertinimais, susigrąžino apie 11 kvadratinių kilometrų Zaporižios srityje ir dar apie 18 kvadratinių kilometrų Dnipropetrovsko srityje. ISW pabrėžia, kad šių kontratakų mastas ir rezultatai ne visada aiškūs realiuoju laiku, todėl pilnesnis vaizdas dažnai atsispindi tik po kelių savaičių.

    „Vykstančių Ukrainos kontratakų apimtis šiose srityse nėra iki galo aiški“, – nurodė ISW Geografinės žvalgybos komanda.

    „Šių kovinių veiksmų baigtis išlieka neapibrėžta ir tikėtina, kad bus aiškiau matoma artimiausių savaičių duomenyse“, – pridūrė ji.

    Analizė rodo platesnę tendenciją: Rusijos puolimo tempas 2026 metais ženkliai sumažėjo. Skaičiuojama, kad šiemet vidutiniškai Rusija per mėnesį pažengia apie 15 kvadratinių kilometrų, kai 2025 metais šis vidurkis siekė apie 405 kvadratinius kilometrus per mėnesį.

    Taip pat pažymima, kad balandį ir gegužę Rusija neteko maždaug 403 kvadratinių kilometrų, o balandis tapo pirmu mėnesiu per maždaug dvejus su puse metų, kai Rusijos pajėgos prarado daugiau teritorijos nei užėmė. Gegužę Ukraina, pagal vertinimus, šią kryptį iš dalies išlaikė.

    Ekspertai vienu iš svarbiausių veiksnių įvardija išaugusį Ukrainos bepiločių atakų efektyvumą, ypač prieš fronto logistiką, artileriją ir vidutinio nuotolio taikinius. Tokia taktika silpnina Rusijos galimybes stabiliai remti puolimą, net jei lokaliai pavyksta pasiekti taktinę pažangą.

    ISW duomenys paprastai neapima Rusijos pareiškimų apie užimtą teritoriją, jei jų negalima patikimai patvirtinti nepriklausomais šaltiniais. Šis metodas mažina propagandos įtaką bendram vaizdui, tačiau kartu reiškia, kad kai kurie pokyčiai gali būti fiksuojami vėliau, kai atsiranda daugiau patikrinamos medžiagos.

    Vertinant bendrą kontrolės žemėlapį, Rusija šiuo metu yra užėmusi kiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos. Į šį skaičių įtraukiamas Krymas ir dalis Donbaso, kurie buvo okupuoti arba kontroliuojami prorusiškų pajėgų dar iki plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metų vasarį.

    Karo kaina išlieka milžiniška: nuo 2022 metų invazijos pradžios žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus. Šis karas laikomas kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o atskiri tyrimai ir vertinimai skelbia apie milijonus karinių nuostolių abiejose pusėse, didžiausią naštą patiriant Rusijos pajėgoms.