CP v2

Tag: Frontex

  • Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje Europos Parlamente ketina dėlioti aiškų akcentą: didesnė Europos nepriklausomybė pasaulyje, kuriame daugėja krizių ir saugumo rizikų. Šis pasisakymas tradiciškai laikomas svarbiausiu jos metų politiniu pranešimu, iš kurio matyti, kur Komisija nukreips teisėkūros ir finansavimo prioritetus.

    Pastaraisiais metais ES darbotvarkę vienu metu spaudžia keli vektoriai: karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa su Kinija, klimato ekstremalumai ir migracijos srautų svyravimai. Todėl kalboje tikimasi ne vien deklaracijų, bet ir konkrečių krypčių, kurios vėliau virsta teisės aktų paketais, strategijomis bei naujomis programomis valstybėms narėms.

    DI ir konkurencingumas

    Vienas ryškiausių kalbos leitmotyvų turėtų būti dirbtinis intelektas ir jo poveikis ekonomikai bei darbo rinkai. Europos Sąjunga jau turi DI aktą, tačiau didžiausias klausimas dabar yra įgyvendinimas: kaip paspartinti DI diegimą pramonėje ir viešajame sektoriuje, kartu apsaugant darbuotojus ir vartotojus.

    Komisijos tonu dažniau skamba mintis, kad Europa rizikuoja atsilikti nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos inovacijų tempu bei investicijų mastu. Todėl kalboje tikėtina daugiau dėmesio priemonėms, kurios didintų produktyvumą, mažintų biurokratiją ir padėtų įmonėms lengviau pritaikyti taisykles praktikoje.

    Klimatas: prisitaikymas ir atsparumas

    Klimato politika kalboje greičiausiai bus pateikta per prisitaikymo ir atsparumo prizmę. Po vasarų, kurias Europoje lydi karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik taršos mažinimui, bet ir pasirengimui neišvengiamiems pokyčiams infrastruktūroje, sveikatos sistemoje bei vandens valdyme.

    Komisija rengia atsparumo klimato kaitai priemonių paketą, kuriame numatomas sistemingesnis rizikų vertinimas ir bendresni scenarijai, pagal kuriuos šalys galėtų planuoti investicijas. Politinis fonas čia sudėtingas, nes dalis verslo ir kai kurios sostinės spaudžia mažinti perėjimo kaštus, o tuo pat metu išlieka ilgalaikiai ES emisijų mažinimo tikslai.

    Migracija, sienų apsauga ir saugumas

    Migracijos tema vėl grįžta į centrą po vasaros įvykių prie ES išorės sienų, kurie sukėlė politines diskusijas dėl reagavimo greičio ir priemonių masto. Kalboje laukiama raginimų stiprinti Frontex pajėgumus ir gerinti grąžinimų politiką, nes būtent šios sritys dažniausiai įvardijamos kaip didžiausios sistemos spragos.

    Vienas jautriausių klausimų yra tai, kiek toli Komisija būtų pasirengusi eiti, kalbėdama apie infrastruktūros finansavimą prie sienų ir apie modelius, kai dalis migracijos procedūrų ar grąžinimo sprendimų būtų organizuojami už ES ribų. Tokios idėjos kelia ginčus dėl teisėtumo, žmogaus teisių standartų ir atsakomybės pasidalijimo tarp šalių.

    Gynybos pramonė ir saugumas taip pat turėtų išlikti tarp prioritetų, ypač turint omenyje siekį didinti Europos gebėjimą apsirūpinti kritinėmis priemonėmis ir mažinti priklausomybes. Komisija pastaruoju metu vis dažniau kalba apie poreikį spartinti bendrus pirkimus, investicijas ir gamybos pajėgumus, kad ES galėtų reaguoti greičiau.

    Dar viena kryptis, kuri gali būti akcentuota, yra nepilnamečių apsauga internete ir galimi amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose. Ši diskusija Europoje stiprėja dėl priklausomybės nuo algoritmų, turinio žalos ir privatumo rizikų, o politinis klausimas išlieka paprastas, bet sunkiai išsprendžiamas: kokį minimalų amžių nustatyti ir kaip užtikrinti, kad taisyklės realiai veiktų.

    „Mes neturime sutikti su vaikystėmis, kurias formuoja algoritmai“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Nors galutinė kalbos versija paprastai koreguojama iki paskutinės minutės, kryptys jau ryškėja: DI ir konkurencingumas, klimato atsparumas, migracijos valdymas ir saugumo bei gynybos stiprinimas. Tai sritys, kuriose sprendimai gali greitai virsti naujais teisės aktais, finansavimo programomis ir įpareigojimais valstybėms narėms.

  • Ceutos migracijos krizė: Europos Komisija skiria Ispanijai 114,7 mln. eurų ir telkia agentūras

    Ceutos migracijos krizė: Europos Komisija skiria Ispanijai 114,7 mln. eurų ir telkia agentūras

    Parama Ceutai iš ES fondų

    Europos Komisija patvirtino 114,7 mln. eurų paramą Ispanijai, skirtą spręsti migracijos krizę Ceutoje, besitęsiančią nuo liepos pabaigos. Briuselis šį sprendimą pristato kaip solidarumo gestą valstybei narei, susiduriančiai su staigiai išaugusiu atvykstančių žmonių srautu.

    Finansavimas numatytas skubios pagalbos tvarka ir, Komisijos vertinimu, turi sustiprinti tiek sienų kontrolę, tiek migrantų priėmimo ir grąžinimo priemones. Lėšos taip pat gali būti taikomos tinkamoms išlaidoms, patirtoms nuo pat ekstremalios situacijos pradžios.

    „Ši finansinė pagalba papildo Komisijos reagavimą nuo pirmos dienos, kai Ispanijai buvo pasiūlyta ir finansinė, ir operacinė parama“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Didžiausia dalis, 82,7 mln. eurų, skiriama iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Dar 32 mln. eurų numatyta iš Sienų valdymo ir vizų priemonės, kuri orientuota į išorės sienų stiprinimą ir susijusią infrastruktūrą.

    Komisija nurodo, kad pinigai bus naudojami sienų stebėsenai ir apsaugai sustiprinti, taip pat saugumo infrastruktūrai modernizuoti. Tarp planuojamos įrangos minimos termovizorinės kameros, stebėsenos sistemos, plūdurai ir povandeniniai dronai.

    Parama taip pat leis dislokuoti papildomus pareigūnus ir techniką, įrengti migrantų pirminės patikros vietas ir remti neteisėtai Ceutoje esančių asmenų grąžinimą. Atskirai akcentuojama priėmimo pajėgumų didinimo kryptis, įskaitant pagalbą nelydimiems nepilnamečiams.

    Frontex, Europol ir EUAA vaidmuo

    Be piniginės injekcijos, Briuselis koordinuoja ir ES agentūrų įsitraukimą, kad parama būtų ne vien finansinė, bet ir praktinė. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Frontex tęs bendrą operaciją „Minerva“ ir signalizuoja esanti pasirengusi 2027 metais plėsti kitus operacinius planus Ispanijoje.

    Europol toliau dirbs su Ispanijos teisėsauga, daugiausia dėmesio skirdama tyrimams dėl migrantų gabenimo tinklų. Tuo metu Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra EUAA prisidės specialistais, kurie padės vykdyti interviu, užtikrinti vertimą ir kitą procedūrinę paramą.

    Komisija praneša, kad kartu su agentūromis ir Ispanijos institucijomis bus sudaryta bendra koordinavimo grupė. Pirmasis jos susitikimas numatytas artimiausiomis dienomis, siekiant suderinti finansavimo panaudojimą, operacinius poreikius ir prioritetus.

    Kada bus pervesti pinigai?

    Pasirašius finansavimo susitarimą, Europos Komisija per 30 dienų galės pervesti iki 80 proc. patvirtintos sumos. Likusi dalis paprastai išmokama pagal faktinę pažangą ir ataskaitas, užtikrinant, kad lėšos būtų panaudotos pagal taisykles ir numatytus tikslus.

    Ceuta, kaip Ispanijos autonominis miestas Šiaurės Afrikoje, yra viena jautriausių ES išorės sienos atkarpų, todėl jos situacija dažnai tampa platesnių Europos migracijos ir sienų valdymo sprendimų išbandymu. Šį kartą Briuselis siunčia aiškią žinią, kad krizė bus sprendžiama ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu mastu.

  • Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Ispanijai priklausančios Seutos vadovas Juanas Jesúsas Vivasas Briuselyje paragino Europos Sąjungą laikytis griežtesnės pozicijos Maroko atžvilgiu. Jo teigimu, po didelio neteisėtos migracijos šuolio miestas susiduria su humanitariniu ir saugumo iššūkiu.

    Pasak politiko, Seuta, būdama viena iš dviejų Ispanijos eksklavų Šiaurės Afrikoje, išlieka viena jautriausių ES išorės sienos vietų. Jis akcentavo, kad liepos 30 dieną užfiksuotas masinis atvykimas sukėlė ilgalaikių pasekmių, o dalis atvykusiųjų vis dar yra mieste.

    Kas vyksta Seutoje?

    Vivasas teigė, kad miestas sunkiai susitvarko su tūkstančiais trečiųjų šalių piliečių, tarp jų ir nelydimais nepilnamečiais. Seutos administracija prašo daugiau pajėgumų apgyvendinimui, priežiūrai ir procedūroms, kad situacija neperaugtų į nuolatinę krizę.

    Jo vizito Briuselyje metu aptarti ir praktiniai sprendimai: spartesnis neteisėtai atvykusių asmenų grąžinimas, papildomas finansavimas sienos infrastruktūrai bei priemonės, kurios leistų greičiau atkurti įprastą miesto gyvenimą.

    Skirtingi signalai iš Madrido ir Briuselio

    Seutos vadovas viešai atsiribojo nuo Ispanijos centrinės valdžios tonacijos, kuri toliau pabrėžia bendradarbiavimą su Rabatu migracijos valdyme. Jis kritikavo Madrido reakciją prieš įvykius, jų metu ir po jų, teigdamas, kad miestas liko per daug vienas su pasekmėmis.

    „Europos Sąjunga turėtų pasakyti Marokui, kad bet koks vaisingas ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas prasideda nuo mūsų sienų gerbimo“, – sakė Juanas Jesúsas Vivasas.

    Ispanija viešai nėra kaltinusi Maroko dėl masinio antplūdžio, nors incidentą vertino kaip teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo pat metu Vivasas kalbėjo apie spaudimo politiką, kuri, jo įsitikinimu, didina riziką, kad panaši banga gali pasikartoti.

    Prašymai ES: pinigai, agentūros ir specialus statusas

    Seutos vadovas paragino ES skirti daugiau dėmesio išorės sienos apsaugai ir numatyti aiškesnius finansavimo mechanizmus miestui, kuris faktiškai veikia kaip sausumos vartai į Bendriją. Jo teigimu, dabartinė tvarka nepakankamai atspindi išskirtinę Seutos ir Meliljos padėtį.

    Jis taip pat siūlė sustiprinti nuolatinį ES prieglobsčio agentūros ir Frontex buvimą Seutoje. Tokia priemonė, anot jo, leistų greičiau apdoroti prašymus, geriau koordinuoti sienos kontrolę ir sumažinti spaudimą vietos institucijoms.

    Vivasas pabrėžė, kad pokalbiuose su Europos Komisijos nariais išgirdo politinio palaikymo signalų, tačiau konkrečių įsipareigojimų ar sprendimų grafiko kol kas nebuvo paskelbta. Tuo metu Seuta tvirtina, kad laiko faktorius yra kritinis, nes miestui kyla rizika nebesusitvarkyti su naujais srautais.

  • Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Šeštadienį į Seutą išplaukė maždaug 50 laivų flotilė iš Kosta del Solio ir kitų Ispanijos uostų. Iniciatyva siekiama viešai parodyti paramą autonominiam miestui po liepos pabaigoje išaugusio migracijos spaudimo, kurį vietos valdžia įvardija kaip grėsmę miesto pajėgumams.

    Organizatorių teigimu, kelionėje dalyvauja apie 120 žmonių, o Seutos uoste laivams numatyta iki 60 nemokamų švartavimosi vietų. Laivai neplaukia vienu konvojumi: kiekvienas kapitonas išvyksta iš savo uosto ir savarankiškai kerta Gibraltaro sąsiaurį.

    Impulsu šiai akcijai tapo liepos 30 ir 31 dienomis užfiksuotas masinis žmonių atvykimas iš Maroko į Seutą. Tai buvo vienas didžiausių nereguliarios migracijos epizodų šiame pasienio ruože per pastaruosius metus, po kurio laikino apgyvendinimo ir registracijos infrastruktūra mieste ėmė veikti ant ribos.

    Kas numatyta Seutoje?

    Atvykę dalyviai planuoja ekskursiją po miestą ir bendrą vakarienę jachtklube. Sekmadienį numatytas plaukimas aplink Seutos pakrantę, o vėliau laivai turėtų susirinkti pietinėje įlankoje, siekiant simboliškai pabrėžti vienybę abipus sąsiaurio.

    Tokios pilietinės iniciatyvos Ispanijoje dažnai gimsta tada, kai viešojoje erdvėje susikerta saugumo, humanitarinės pagalbos ir sienų kontrolės klausimai. Seutos atvejis ypač jautrus, nes tai Europos Sąjungos išorės siena Afrikos žemyne, kur migracijos srautai priklauso ir nuo dvišalių Madrido bei Rabato sprendimų, ir nuo platesnių regiono veiksnių.

    Protestų savaitgalį kol kas neplanuojama

    Tuo pat metu Seutoje šį savaitgalį, vietos šaltinių duomenimis, naujų protestų kol kas neplanuojama. Pastarosiomis dienomis mieste vyko keli susibūrimai dėl tūkstančių atvykusių migrantų, o dalis gyventojų ragino juos grąžinti į Maroką ir mažinti spaudimą perpildytoms laikino apgyvendinimo vietoms.

    Vis dėlto vietos bendruomenė perspėja, kad įtampa gali atsinaujinti bet kuriuo metu, nes socialiniuose tinkluose mobilizacija vyksta greitai. Pranešama, kad rugsėjo 2 dieną numatyta demonstracija, kurią ketina rengti kaimynijų asociacijų federacija ir viena pilietinė organizacija.

    Seutos situacija išlieka atidžiai stebima ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu, nes tokie staigūs srautų šuoliai gali greitai peržengti vietos institucijų galimybes. Artimiausiomis dienomis daug lems tai, kaip bus paskirstyti atvykėliai, kokias priemones taikys Ispanijos institucijos ir ar pavyks sumažinti įtampą bendruomenėje.

  • Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Kas patvirtinta Briuselyje

    Europos Komisija patvirtino, kad žmonės, neteisėtai esantys Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje, gali būti grąžinami, o tokios procedūros apima ir nelydimus nepilnamečius migrantus. Komisijos pozicija paskelbta po didelio migracijos antplūdžio, fiksuoto liepos pabaigoje.

    Komisijos atstovas spaudai Markusas Lammertas pabrėžė, kad grąžinimai yra reglamentuojami Europos Sąjungos teise. Pasak jo, šiuo metu taikomos grąžinimo taisyklės numatytos grąžinimo direktyvoje, o ateityje jas turėtų sustiprinti ir atnaujinti ES grąžinimo reglamentas.

    „Dabar svarbiausia, kad Ispanijos ir Maroko institucijos išlaikytų situacijos kontrolę ir užtikrintų greitą visų neteisėtai Seutoje esančių žmonių grąžinimą“, – sakė Markusas Lammertas.

    Kiek žmonių liko Seutoje

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grande-Marlaska praėjusią savaitę skelbė, kad Seutoje dar gali būti apie 5 000 neteisėtai atvykusių migrantų. Iš jų 1 898, Ispanijos vertinimu, yra nepilnamečiai.

    Ispanijos institucijos yra pareiškusios ketinančios grąžinti visus neteisėtai Seutoje esančius asmenis į kilmės šalį ir pabrėžė, kad jie nebus perkeliami į žemyninę Ispaniją. Tokia kryptis rodo siekį mažinti paskatas rinktis Seutą kaip kelią į Europos Sąjungą.

    Ką žada ES ir kokių priemonių imasi

    Maroko institucijos anksčiau informavo esančios pasirengusios bendradarbiauti su Ispanija ir kitais ES partneriais, kad būtų sudarytos sąlygos grąžinti nelydimus migrantus. Šis aspektas ypač jautrus dėl nepilnamečių teisių apsaugos, globos užtikrinimo ir būtinybės kiekvienu atveju vertinti individualias aplinkybes.

    Komisija taip pat akcentavo prevenciją ir atgrasymą kaip tolesnius prioritetus. Tarp priemonių minimas darbas su platformomis ir faktų tikrintojais, siekiant riboti nusikalstamų tinklų skleidžiamą dezinformaciją, bei pastangos stiprinti kovą su migrantų kontrabanda.

    Pasak Komisijos atstovo, jau yra uždaryta dalis paskyrų, siejamų su kontrabandos veikla. Tuo pat metu už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris viešai pabrėžė, kad Ispanija atlieka svarbų darbą saugant bendras ES išorės sienas, o ES yra pasirengusi prireikus įsitraukti su Frontex ir Europol pajėgumais.

    Ispanijos vertinimu, liepos 30 dieną į Seutą pateko apie 72 000 žmonių, o didžioji jų dalis vėliau buvo grąžinta į Maroką. Tokie skaičiai dar kartą išryškino, kad Seuta išlieka vienu jautriausių taškų ES išorės sienų žemėlapyje, kur sprendimai dėl grąžinimų ir nepilnamečių apsaugos susiduria su ypač aukštais teisiniais ir humanitariniais standartais.

  • Ceuta migracijos krizė: kaip per kelias valandas į Ispanijos anklavą pateko 70 000 žmonių

    Ceuta migracijos krizė: kaip per kelias valandas į Ispanijos anklavą pateko 70 000 žmonių

    Ispanijai priklausančiame Šiaurės Afrikos anklave Ceuta per kelias valandas kilo didžiausia per pastaruosius metus fiksuota migracijos krizė: iš Maroko į teritoriją neteisėtai pateko nuo 60 000 iki daugiau kaip 70 000 žmonių. Vaizdo įrašai rodė tūkstančius, bandžiusius pasiekti krantą plaukiant, apeinant bangolaužius ar leidžiantis stačiais šlaitais.

    Reaguodama į staigų srautą, Ispanija sutelkė policijos pajėgas ir kariuomenę, siekdama suvaldyti situaciją pasienyje bei miesto prieigose. Dalis atvykusiųjų gana greitai grįžo į Maroką, nes Ceutoje trūko apgyvendinimo vietų, maisto ir vandens.

    Tarp atvykusiųjų dominavo jauni vyrai, tačiau buvo ir šeimų, moterų su vaikais. Vietos pareigūnai pabrėžė, kad kelionė jūra ar pakrante buvo ypač pavojinga dėl išsekimo ir skendimo rizikos.

    Ispanijos pareigūnai pranešė, kad per bandymus pasiekti Ceutą žuvo mažiausiai 88 žmonės, nors Maroko pusė vėliau pateikė mažesnį žuvusiųjų skaičių. Skirtingi vertinimai tapo papildomu įtampos tašku, nes krizė iš karto peraugo į diplomatinį ginčą dėl priežasčių ir atsakomybės.

    Ispanijos valdžia ir Maroko institucijos dalį šuolio aiškino socialiniuose tinkluose pasklidusiais gandais bei žmonių kontrabandos tinklų veikla. Vis dėlto iš įvykio vietos sklidę pranešimai ir kai kurių liudininkų pasakojimai kėlė klausimų, kodėl minios iš pradžių galėjo artėti prie sienos beveik netrukdomos ir kaip tūkstančiai žmonių iš didžiųjų miestų pasiekė šiaurę be akivaizdžiai ribojamo judėjimo.

    Įtarimai dėl koordinavimo

    Diskusijas pakurstė ir pranešimai, kad Ispanijos pareigūnai esą fiksavo asmenis, kurie minioje veikė tarsi vedliai ir koordinuotojai. Kai kurie Ispanijos žiniasklaidos kanalai, remdamiesi saugumo šaltiniais, skelbė versijas apie galimą Maroko žvalgybos pareigūnų buvimą tarp į Ceutą judėjusių grupių.

    Jei tokie įtarimai pasitvirtintų, tai reikštų, kad krizė nebuvo vien spontaniška reakcija į gandus, o galėjo turėti ir sąmoningo valdymo elementų. Tuo pat metu oficialių, viešai patvirtintų įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai konstatuoti koordinuotą operaciją, kol kas trūksta.

    Ceutos krizė priminė 2021 metais įvykį, kai diplomatinės įtampos fone į anklavą pateko apie 10 000 žmonių. Tuomet taip pat buvo plačiai svarstoma, kad migracijos srautai gali būti naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, ypač kai santykiai tarp Madrido ir Rabato pablogėja.

    ES spaudimas ir vidaus politika

    Krizė išryškino ir Europos Sąjungos vidinius nesutarimus dėl migracijos: dalis valstybių narių ragina griežtinti kontrolę, o dalis akcentuoja solidarumą ir humanitarinius įsipareigojimus. Ispanijos sprendimai migracijos politikoje, įskaitant diskusijas dėl teisinio reguliavimo ir grąžinimų tvarkos, tapo argumentu tiek jos kritikams, tiek gynėjams.

    Europos Komisija viešai akcentavo poreikį stabilizuoti padėtį ir mažinti aukų skaičių, o taip pat pabrėžė bendrų sprendimų svarbą išorės sienų apsaugai. Tuo pat metu krizė dar kartą priminė, kad Ispanijos pietinė siena išlieka vienu jautriausių Europos migracijos maršrutų taškų.

    Ispanija ir Marokas po įtampos pradėjo derinti spartesnes grąžinimo procedūras, siekdamos sumažinti spaudimą Ceutai. Visgi vietos valdžia ir gyventojai signalizuoja, kad net ir atslūgus pagrindinei bangai, pasekmės išliks, o panašūs protrūkiai gali kartotis, jei nesikeis bendras saugumo ir migracijos valdymo modelis.

    Kas bus toliau?

    Pagrindinis klausimas Madridui yra, ar įmanoma užtikrinti tvarią pietinės sienos kontrolę pernelyg nesiremiant Maroko bendradarbiavimu, kuris priklauso ir nuo politinių santykių. Ceuta, kaip ES teritorija Afrikos žemyne, išlieka pažeidžiama vieta, kurioje migracijos, diplomatinės įtampos ir saugumo iššūkiai susikerta ypač ryškiai.

    Tuo pat metu tragedijos mastas, skirtingi žuvusiųjų skaičiaus vertinimai ir ginčai dėl atsakomybės stiprina spaudimą skaidriai atsakyti į esminius klausimus: kas paskatino tokį srautą, kodėl jis tapo nevaldomas ir kokios priemonės realiai sumažintų riziką žmonėms, kurie ryžtasi mirtinai pavojingam keliui.

  • Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Ką praneša Kroatijos policija

    Kroatijos policija pranešė, kad netoli Slovėnijos sienos rasti keturi žuvę migrantai. Dar du žmonės dėl sunkios būklės buvo nugabenti į ligoninę.

    Pasak pareigūnų, žmonės galėjo būti vežti sunkvežimiu nežmoniškomis sąlygomis. Mirties priežastys iš karto nebuvo įvardytos, pradėtas tyrimas.

    Netoli Kroatijos kaimo Donje Prilišće, maždaug 70 kilometrų į pietvakarius nuo Zagrebo, pareigūnai aptiko dar 13 žmonių. Jie buvo nuvežti į sulaikymo centrą.

    Policija teigia, kad grupė galimai buvo išlaipinta pasienyje, o įtariamas žmonių gabentojas pasišalino. Tiriama, kokiu maršrutu ir kaip tiksliai žmonės buvo pervežti.

    Balkanų maršrutas ir rizikos

    Kroatija yra viena pagrindinių tranzito valstybių Europos Sąjungoje, kuria naudojasi nereguliarūs migrantai, siekiantys pasiekti Vakarų Europą vadinamuoju Balkanų maršrutu. Šiuo keliu judantys žmonės dažnai renkasi pavojingus, nelegalius kirtimus, kad išvengtų kontrolės.

    Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex duomenimis, 2025 metais Balkanų maršrutu pasinaudojo daugiau nei 12 500 žmonių. Tuo pat metu Tarptautinė migracijos organizacija nurodo, kad nuo 2014 metų šiame kelyje žuvusiais ar dingusiais buvo pranešta apie daugiau nei 400 žmonių.

    Ankstesni incidentai pasienyje

    Šis atvejis nėra vienetinis: anksčiau šiais metais pranešta apie žūtį, kai migrantų valtis apvirto kertant upę iš Bosnijos į Kroatiją. Praėjusį mėnesį, pasak pareigūnų, tame pačiame pasienio regione iš pelkės buvo išgelbėta apie 30 žmonių.

    Žmogaus teisių organizacijos ir tarptautinės institucijos ne kartą pabrėžė, kad griežtesnė kontrolė neretai stumia žmones į dar rizikingesnius maršrutus ir didina priklausomybę nuo kontrabandininkų. Kroatijos tyrėjai dabar aiškinasi, kas organizavo šį pervežimą ir kokios aplinkybės galėjo lemti žūtis.