Pirmieji demencijos požymiai dažniausiai siejami su trumpalaikės atminties sutrikimais, sunkesniu planavimu, pasimetimu kasdienėse situacijose ar žodžių pametimu. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad kai kurie ankstyvi signalai gali pasirodyti visai ne ten, kur įprasta jų ieškoti, pavyzdžiui, valgant.
Medikai atkreipia dėmesį į netikėtus mitybos įpročių pokyčius, kai žmogus ima valgyti gerokai daugiau nei anksčiau, dažnai prašo maisto trumpais intervalais arba pradeda rinktis skonius, kurių anksčiau vengė. Kartais pasikeičia ir santykis su pačiu valgymo procesu: pranyksta saikas, dingsta pasitenkinimas maistu, atsiranda impulsyvumas.
Gydytojai pastebi, kad progresuojant ligai gali kisti ir elgesys prie stalo: žmogus ima valgyti itin greitai, godžiai, nepaiso įprastų mandagumo normų ar sunkiau suvaldo emocijas. Tokie pokyčiai artimiesiems dažnai tampa vienu pirmųjų akivaizdžių ženklų, kad būtina pasitarti su specialistu.
Kas tai gali reikšti?
Vienas iš paaiškinimų, kodėl atsiranda tokie pokyčiai, yra frontotemporalinė demencija, dažnai siejama su kaktinių ir smilkinių skilčių pažeidimu. Šios smegenų sritys ypač svarbios savikontrolei, sprendimų priėmimui, asmenybės bruožams ir elgesio reguliavimui, todėl sutrikus jų veiklai gali atsirasti impulsyvus valgymas ar potraukis saldžiam, riebiems ir daug angliavandenių turintiems produktams.
Frontotemporalinė demencija neretai išryškėja jaunesniame amžiuje nei Alzheimerio liga, dažnai apie 50–60 gyvenimo metus. Dėl to dalis žmonių simptomus ilgai aiškina stresu, nuovargiu ar įtemptu gyvenimo tempu, o tikrieji pokyčiai lieka nepastebėti.
Kuo skiriasi nuo Alzheimerio ligos?
Nors Alzheimerio liga ir frontotemporalinė demencija priskiriamos demencijoms, ankstyvieji simptomai dažnai būna skirtingi. Alzheimerio ligai įprastai būdingesni ryškesni atminties sutrikimai, o frontotemporalinės demencijos atveju pradžioje dažniau matomi elgesio, asmenybės ar kalbos pokyčiai.
Specialistai pabrėžia, kad patys sergantieji neretai neįžvelgia savo būklės pasikeitimų, todėl svarbiausias vaidmuo tenka artimiesiems. Pastebėjus staigų mitybos ar elgesio prie stalo pasikeitimą, rekomenduojama neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs situaciją, gali nukreipti neurologo ar kitų specialistų konsultacijai.