Demencija dažniausiai siejama su vyresniu amžiumi, tačiau retais atvejais ji gali prasidėti ir gerokai anksčiau, net sulaukus 30–40 metų. Kai simptomai pasireiškia iki 65 metų, tai vadinama ankstyvos pradžios demencija, o jos priežastys ir požymiai neretai skiriasi nuo įprastai įsivaizduojamų.
Alzheimer’s Disease International prognozuoja, kad iki 2050 metų demencija pasaulyje gali paliesti apie 139 000 000 žmonių. Nors jauname amžiuje tokie atvejai išlieka reti, medikai pabrėžia, kad svarbiausia yra atpažinti užsitęsiančius pokyčius ir neapsiriboti prielaida, jog tai tik nuovargis ar stresas.
Kas gali lemti ankstyvą pradžią?
Ankstyvos pradžios demenciją gali sukelti kelios skirtingos ligos. Tarp jų dažnai minimos frontotemporalinė demencija, Huntingtono liga, ankstyva Alzheimerio ligos forma, taip pat smegenų pažeidimai, susiję su ilgalaikiu gausiu alkoholio vartojimu ar kitais neurologiniais sutrikimais.
Alzheimerio ligos atveju vienas svarbiausių mechanizmų yra amiloido ir tau baltymų kaupimasis smegenyse, dėl kurio ilgainiui nukenčia nervinių ląstelių veikla. Tačiau jaunesniems žmonėms pirmieji signalai gali pasireikšti ne vien atminties silpnėjimu, bet ir netikėtais elgesio ar kalbos pokyčiais.
Ankstyvi požymiai, kurie klaidina
Specialistai pabrėžia, kad jauname amžiuje demencija gali prasidėti subtiliau ir ne taip, kaip įprasta tikėtis. Vietoj „klasikinio“ užmaršumo pirmiausia gali keistis asmenybė, atsirasti impulsyvumas, sumažėti kritinis mąstymas, pasunkėti planavimas ar sprendimų priėmimas.
Tarp dažniau minimų ankstyvų ženklų yra pasikartojantis svarbios informacijos pamiršimas, nuolatinis tų pačių klausimų kartojimas, klaidos tvarkant įprastus finansinius ar buities reikalus. Taip pat gali pasitaikyti laiko ir datų painiojimas, sunkumai orientuojantis aplinkoje ar suvokiant, kaip atsidurta konkrečioje vietoje.
Neretai pasireiškia kalbos sutrikimai, kai žmogui tampa sunku rasti tinkamą žodį, palaikyti pokalbį ar aiškiai suformuluoti mintį. Kai kuriais atvejais atsiranda regos ir erdvinio suvokimo problemų, pavyzdžiui, sunkiau įvertinti gylį, atstumą ar pastebėti pokyčius regėjime.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pavienė užmaršumo situacija ar supainiota data savaime dar nereiškia demencijos. Atmintį ir dėmesį gali laikinai bloginti miego trūkumas, perdegimas, nerimo sutrikimai, depresija, skydliaukės veiklos sutrikimai, tam tikrų vaistų poveikis ar vitaminų trūkumas.
Vis dėlto medikai ragina nedelsti, jei pokyčiai kartojasi, tęsiasi ir ima trukdyti darbui, santykiams ar kasdieniams įpročiams. Tokiu atveju svarbu kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą, įvertinti būklę, atlikti reikalingus tyrimus ir ieškoti priežasties, o ne bandyti diagnozuoti save savarankiškai.
„Jei atminties, kalbos, elgesio ar orientacijos pokyčiai užsitęsia ir ima riboti kasdienį gyvenimą, svarbiausia yra neatidėlioti ir išsitirti“, – pabrėžia neurologai, kalbėdami apie ankstyvos pradžios demencijos riziką.
